Kasdienybėje dažnai susiduriame su intelektu ir emocijomis kaip priešingybėmis. Intelektas asocijuojasi su protu, žiniomis ir analitiniais gebėjimais, o emocijos - su meile, džiaugsmu, liūdesiu ir pykčiu. Tačiau, ar tikrai šie du aspektai yra tokie atskirti? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip jausmai veikia mūsų elgesį, santykius ir net fizinę sveikatą, remiantis psichologijos ir neuromokslų įžvalgomis.
Emocinis Intelektas: Tiltas Tarp Proto ir Širdies
Medicinos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė, psichoterapeutė kandidatė Kamilė Petrulėnaitė atkreipia dėmesį, kad psichologijoje emocinis intelektas (EI) ilgą laiką buvo vertinamas prieštaringai. Vis dėlto, EI suprantamas kaip įgūdžių rinkinys, padedantis pažinti savo emocinį pasaulį, suprasti kitus ir kurti sveikesnį ryšį su aplinka. Žmonės, turintys aukštesnį EI, lengviau supranta kitų jausmus, įsijaučia į jų situaciją ir rodo atjautą.
Emocinio Intelekto Svarba Santykiuose ir Konfliktų Sprendime
Aukštesnis emocinis intelektas padeda sveikiau išgyventi stresines ir konfliktines situacijas. Tokie žmonės rečiau vengia neigiamų emocijų, todėl jiems ne taip baisu eiti į konfliktus, išsakyti savijautą, brėžti ribas ir pykti. Jie pasižymi empatija, pripažįsta savo kaltę, atsiprašo ir ieško kompromisų.
Visuomenėje gajus požiūris, kad svarbius sprendimus reikia priimti racionaliai, nepaisant jausmų. Tačiau kuo labiau ignoruojame savo emocinį pasaulį, tuo didesnė rizika elgtis impulsyviai. Žmogus, turintis aukštesnį EI, stengiasi priimti kuo geresnį sprendimą, priimdamas savo netobulumą ir sveikiau vertindamas klaidas.
Emocinis intelektas itin svarbus kuriant ir palaikant tarpusavio santykius. Turintys aukštesnį EI geba atvirai išsakyti mintis ir jausmus, aktyviai išklausyti kitus. Jie proaktyvesni darbe, nes nenuvertina savo poreikių ir idėjų. Tokie žmonės lankstesni pokyčiams darbovietėje, jei jų poreikiai ir vertybės nėra pažeidžiami, ir pasižymi didesne motyvacija siekti karjeros tikslų.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Kaip Ugdyti Emocinį Intelektą?
Nors emocinis intelektas susijęs su asmenybės bruožais, kiekvienas žmogus gali jį ugdyti. Pirmiausia, siūloma pradėti nuo savęs ir savo jausmų. Kai patiriame intensyvesnį įvykį, turėtume kuo tiksliau įvardinti savo jausmą. Šis savirefleksijos procesas reikalauja daug jėgų ir ryžto, nes psichikoje veikia gynybos mechanizmai, saugantys savivertę ir trukdantys suvokti realią situaciją.
Emocijos Keičia Elgesį: Empatijos Įtaka
Mūsų emocinė būsena turi lemiamos įtakos empatijai - gebėjimui įsijausti į kito žmogaus būseną. Emocijos keičia mūsų smegenų reakciją į kitų išgyvenimus ir kančią. Prasta nuotaika gali pakeisti elgesį su kitais, paveikti pasirinkimus, santykius ir net plisti per socialinius tinklus. Gera nuotaika gali sumažinti juntamus skausmus, o prasta nuotaika - juos sustiprinti.
2017 metų gruodį paskelbtas tyrimas parodė, kad sergančiam ar prastai besijaučiančiam žmogui sunkiau deramai reaguoti į kitų išgyvenimus ar skausmą. Kitaip tariant, mūsų empatijos jausmai tokiais atvejais tarsi prislopinami.
Skausmo Eksperimentas
Emily Qiao-Tasserit iš Ženevos universiteto kartu su kolegomis ištyrė, kaip emocijos veikia reakciją į svetimą skausmą. Eksperimento dalyviai patyrė skausmingų pojūčių, o jiems buvo rodomos filmų ištraukos, kuriose žmonės kentėjo. Paaiškėjo, kad dalyviams, kuriems iš pradžių rodė filmų ištraukas, kuriose nepažįstami žmonės kenčia skausmą, smegenų sričių, atsakingų už skausmingus pojūčius, veikla buvo silpnesnė nei įprasta. Neigiamos emocijos gali sustabdyti smegenų gebėjimą pajusti kito žmogaus skausmą.
Kitas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie žiūrėjo filmo, gadinančio nuotaiką, ištraukas, linkę suvokti neutralią nepažįstamo žmogaus išraišką kaip priešišką. Prasta nuotaika trukdo suprasti, kaip jaučiasi kiti žmonės, ir gali sumažinti norą užsiimti labdara ir aukoti.
Taip pat skaitykite: Muzika kaip emocijų išraiška
Emocinis Perdegimas
Neigiamos emocijos menkina atjautą dėl emocinio perdegimo. Tai jausmas, tarsi negali kontroliuoti savo emocijų, kai kitą ištinka bėda, tad instinktyviai bandai apsisaugoti, vengdamas neigiamų emocijų. Toks staigus emocinis protrūkis sumažina gailesčio lygį kitam. Bet kokia situacija, sukelianti neigiamų emocijų, skatina mus susitelkti į save ir savo problemas.
Jausmų Treniravimas
2016 metais O. Klimecki kartu su kolegomis nustatė, kad emocinis perdegimas gali padidinti agresiją. Tačiau ji įrodė, kad galima ugdyti žmonių galimybes jausti gailestį. Mūsų emocinės reakcijos į kitų žmonių emocinę būseną nėra pastovios. Mes galime aktyvuoti giliai paslėptą empatijos jausmą. Kai mes galvojame pozityviau, tai mums padeda daugiau dėmesio skirti kitų žmonių poreikiams.
Emocijų Įtaka Kūnui ir Sveikatai
Emocijos daro įtaką ne tik mūsų veiksmams, mąstymui ir jausmams, bet ir mūsų kūnui. Žmonės, kurie ignoruoja, nepastebi, nuslopina ar tik ventiliuoja savo emocijas, gali susirgti fizinėmis ligomis. Nesuvoktos emocijos gali būti „užkasamos“ kūne ir sukelti rimtas ligas, tokias kaip vėžys, artritas ir daugelis lėtinių ligų. Neigiamos emocijos, tokios kaip baimė, nerimas, suirzimas ir depresija, sukelia kūne chemines reakcijas, kurios skiriasi nuo teigiamų emocijų, tokių kaip laimė, pasitenkinimas, meilė ir priėmimas, sukeliamų reakcijų.
Emocijos ir Įsitikinimai
Visas žmogaus elgesys yra sąlygojamas įsitikinimų - sistemos, kuri filtruoja tai, kas mes esame, ir sąlygoja kasdienį elgesį. Įsitikinimų sistema formuojasi vykstant žmogaus raidai, kuriai įtaką daro aplinkos sukeliami patyrimai. Remdamasis savo suvokimu, žmogus analizuoja, ką jis mato ar jaučia.
Norint suprasti neigiamus įsitikinimus, reikia įdėti daug darbo. Identifikavus savo nuostatas, tolesnis žingsnis būtų pažinti savo emocijas. Nauji santykiai, nauja mašina ar naujas darbas gali trumpam atitraukti dėmesį nuo emocijų, tačiau nei kitas žmogus, nei daiktai ar nauja veikla negali pakeisti to, kaip kiekvienas jaučiasi.
Taip pat skaitykite: Apie atvirą langą
Pokyčių Skatinimas
Gebėjimas keistis vyksta, tik tada, kai yra suvokiamas elgesys ir jį lydintys jausmai, kurie anksčiau nebuvo sąmoningai suvokti. Žmogus gimsta jau gebėdamas jausti baimę, džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir susidomėjimą. Augant vaikui atsiranda gėdos ir kaltės jausmai. Kiekvieno žmogaus emocijos yra labai stipriai susietos su kiekvieno individo psichologija, nes visa asmenybės struktūra organizuojama apie šią afektų tvirtovę. Emocijos yra instinktyvios ir yra labai stiprus motyvacijos arba demotyvacijos šaltinis. Teigiamos emocijos aktyvuoja adaptatyvų elgesį ir turi stiprų poveikį kognityviniam pasaulio pažinimui, o neigiamos emocijos dažnai blokuoja žmogaus raidą.
Žmogui, kuris gerai pažįsta emocijas, jos gali tapti bendravimo simboliu. Jeigu dėmesys yra kreipiamas į emocinį patyrimą, pats žmogus pradeda geriau suprasti save ir kitus. Jeigu emocijos netampa adaptuota funkcija santykiuose, dažniausiai socialiniame funkcionavime iškyla problemų. Pagrindinės problemos kyla, tada, kai emocinė patirtis yra blogai reguliuojama, slopinama arba visai nekontroliuojama.
Jausmų Priėmimas
Dažnas žmogus malonius jausmus priima, kaip ženklą, kad jo gyvenimas eina tinkama linkme, kad jo elgesys ir gyvenimo būdas duoda tinkamus rezultatus. Tačiau susidūrus su nemaloniais jausmais, žmogus tai priima kaip savotišką grėsmę jo egzistencijai. Kova su savo jausmais, tai tas pats lyg Don Kichotas kovotų su vėjo malūnais. Kad ir kaip kartais sunku priimti ir pripažinti, bet jausmai ir jų išgyvenimas yra būtina gyvenimo dalis. Vieni jausmai malonūs, kiti mažiau malonūs, o yra ir tokių, kurių visai nesinorėtų jausti. Kiekvienas žmogus turi savo jausmų paletę, kas vienam priimtina, kitam gali būti nemalonu. Nemalonius jausmus dauguma linkę slopinti. Tačiau, bet kuriuo atveju, jausmai veikia mūsų elgesį, savijautą, santykį su savimi bei santykius su aplinka.
Visų pirma reikia suvokti, jog tai sunkus darbas. Norint suvokti jausmų pasaulį reikia atkreipti dėmesį į tai, jog pirmiausia atkeliauja mintis, paskui seka atitinkamas jausmas. Kartais šis procesas toks greitas, kad dažnai mes net nespėjame suprasti kokia mintis iššaukė tokią mūsų jausminę reakciją. Čia verta sustoti ir labiau pasikapstyti savo viduje, savo išgyvenimuose.
Svarbiausia nepamiršti, kad jausmai nėra nei blogi, nei geri. Jie gali būti tik malonūs arba nemalonūs.
Asmeninė Atsakomybė ir Atgalinis Ryšys
Dažnai gyvenime susiduriame su situacijomis, kai aplinkiniai žmonės jaučia įvairius jausmus - pyktį, nusivylimą, liūdesį - dėl mūsų veiksmų ar žodžių. Pirmiausia, svarbu pripažinti, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo jausmus ir reakcijas. Niekas kitas negali priversti mūsų jaustis tam tikru būdu - tai yra mūsų vidinis pasirinkimas, paremtas mūsų patirtimi, vertybėmis bei požiūriu. Šis principas - asmeninės atsakomybės suvokimas - yra pagrindas emociniam intelektui augti.
Jei norime kurti artimus ir harmoningus santykius, turime pripažinti, kad mūsų elgesys veikia aplinkinius. Svarbus aspektas šiame procese yra atgalinis ryšys, kurį gauname iš aplinkinių. Jei matome, kad mūsų žodžiai ar veiksmai žeidžia kitus, mes turime galimybę keisti savo elgesį. Tai nėra savęs išdavystė, o sąmoningas sprendimas mažinti neigiamą poveikį, kurį darome kitiems.
Patarimai, Kaip Elgtis Su Kitų Jausmais:
- Įsiklausykite į atgalinį ryšį.
- Paklauskite tiesiai.
- Rinkitės švelnesnę komunikaciją.
- Nenuvertinkite kitų jausmų.
- Dirbkite su savo elgesiu.
Emocijos ir Smegenys: Neuromoksliniai Aspektai
Neretai mums būna sunku susigaudyti savo ir kitų žmonių emocijose. Būtent tai bando išsiaiškinti smegenų tyrimai, sudarydami netgi emocijų žemėlapius, rodančius, kurioje kūno vietoje jos „nusėda“.
Emocijos ir Kūno Fiziologija
Kalbant apie smegenis ir emocijas, būtina patyrinėti autonominę nervų sistemą, kuri kartu su bioaktyviomis medžiagomis valdo visus mūsų organus, o taip pat duoda atsaką į mūsų emocijas.
Kai norima įvertinti emocijų poveikio išraiškas, pirmiausiai minima širdies ir kraujagyslių sistema. Jeigu mes išsigąstame, supykstame ar labai džiaugiamės, širdis ima plakti greičiau, kraujagyslės išsiplečia, kad po mūsų organizmą išnešiotų daugiau kraujo. Taip pat išsiplečia ir kvėpavimo takai, kad į organizmą patektų daugiau deguonies, kurį širdis galėtų išnešioti po organus. Emocijų išraiškai labai svarbi virškinimo sistema. Nustatyta, kad tuomet, kai jaučiame neigiamas emocijas, susitraukimų dažnis pakinta ir atitinkamai virškinimas sutrinka.
Jeigu suvalgėme ką nors skanaus, ši informacija iš mūsų virškinimo sistemos keliauja į smegenis ir mes tampame laimingi.
Į mūsų emocijas labai vaizdžiai reaguoja ir kiti organai. Kai supykstame, bijome ar jaučiame stresą, oda ima prakaituoti. Jeigu jaučiame pavojų, vyzdžiai išsiplečia, tačiau susitraukia, jeigu mes esame ramūs.
Veido Išraiškos ir Emocijų Atpažinimas
Veido išraiškos bendros visiems žmonėms, mes jas atpažįstame automatiškai, labai greitai ir tiksliai. Specifinė banga smegenyse, reaguojanti į veido išraišką, kyla jau po 170 milisekundžių. Kai mes žiūrime į besišypsantį žmogų, aktyvuojasi tie patys raumenys ir mūsų veide, smegenys savo ruožtu tai identifikuoja kaip šypseną. Šypsena padeda išreikšti ir sustiprinti gerą nuotaiką.
Smegenys ir Emocijos: Tyrimai
Populiariausias metodas nustatyti smegenų reakciją į emocijas - funkcinis magnetinis rezonansas. Šio tyrimo metu matuojamas migdolinio kūno, atsakingo už emocijų aptikimą, aktyvumas, kai žmonės žiūri į įvairias emocijas sukeliančius vaizdus. Kitas metodas, galintis užfiksuoti emocijas greičiau, - smegenų elektrinio atsako registracija (encefalografija). Stipriausias smegenų aktyvumas nustatytas žiūrint į malonius vaizdus, mažiausias - į neutralius vaizdus. Smegenys atpažįsta emociją jau po sekundės.
Neuronešikliai ir Emocijos
Smegenyse mūsų jaučiamas emocijas taip pat sukelia tam tikros medžiagos - vadinamieji neuronešikliai. Esant pakankamam serotonino lygiui, mes pasitikime savimi, jaučiamės stiprūs ir patenkinti, o jo trūkstant gali kilti agresija, poreikis rizikuoti, noras nusikalsti. Kai padaugėja dopamino, jaučiamės pamaloninti, lyg gavę atlygį už kažką. Neoadrenalinas susijęs su dėmesiu, budrumu, aktyvumu. Lytinį sujaudinimą mes jaučiame oksitocino dėka, taip pat jis skatina prisirišimo jausmą, empatiją, motinišką ir tėvišką elgesį, mažina nerimą dėl nereikšmingų dalykų.
Patirtys ir Emocijos
Mūsų žinios, patirtys, atmintis, kultūrinės nuostatos ir stereotipai koreguoja mūsų emocijas. Jeigu mūsų protas nusprendžia, kad reikia elgtis vienaip ar kitaip, tai koreguoja mūsų emocijas. Patirtys gali pakoreguoti ir emocijų atpažinimo procesą. Daug kas priklauso ne tik nuo vidinių procesų, bet ir nuo to, kokias patirtis turime ir kokius stereotipus esame susikūrę.
Emocijų Scenarijai: Kaip Emocijos Apsprendžia Elgesį
Paulas Ekmanas, psichologas, emocijas tyrinėjantis daugiau nei 50 metų, teigia, kad kiekvienas jausmas turi savo istoriją, kuri slepiasi giliau. Emocijos vystosi laike, o skirtingi dirgikliai lemia, į ką sureaguojame. Dirgikliai paskatina emocinę patirtį, kuri kyla konkrečioje situacijoje ir yra susijusi su subjektyviais jausmais bei fiziniais pojūčiais.
Apžvelkime penkis scenarijus, nulemtus konkrečių emocijų:
- Pyktis: Skatina atsakomuosius veiksmus, kai kažkas trukdo, blokuoja, neleidžia, atima ar skriaudžia. Pagrindinė pykčio žinutė - „traukis man iš kelio“.
- Liūdesys: Atsakas į svarbią netektį, padedantis atsitraukti ir parodyti, kad reikalinga parama. Liūdesio scenarijus apima nusivylimą ir beviltiškumą.
- Baimė: Skirta apsaugoti nuo galimų pavojų. Baimės scenarijuje svarbiausi yra nerimas ir siaubas, susiję su skausmo tikimybe.
- Pasibjaurėjimas: Reakcija į tai, kas gali būti nuodinga, toksiška tiek fiziškai, tiek ir socialine prasme. Pasibjaurėjimo scenarijuje visuomet yra du „veikėjai“ - nepatinka ir šlykštu.
- Džiaugsmas: Susijęs su maloniais jausmais, kurie kyla tiek naujose, tiek pažįstamose situacijose. Pagrindiniai džiaugsmo scenarijaus elementai - taika ir ekstazė. Džiaugsmo žinutė yra „tai nuostabu!“.
Įsitikinimai ir Elgesys: Kognityvinė Elgesio Terapija
Septintajame XX a. dešimtmetyje JAV atsirado kognityvinė ir elgesio terapija, teigianti, kad žmogaus protas nėra statinis, o gali keistis. Įsitikinimas yra stipri nuomonė, jog kažkas yra tiesa. Realiame gyvenime ką tik gimęs vaikas yra kaip tuščias kompiuteris - galimybės ir ribos atsiranda per aplinkos mums įrašomas programas - įsitikinimus.
Neuromediatoriai: Cheminis Kokteilis Smegenyse
Tarp dviejų neuronų (nervinių ląstelių) yra labai maža jungtis - sinapsė. Kad elektrinis impulsas galėtų įveikti sinapsinį plyšį, jis turi būti paverstas cheminiu signalu - šią funkciją atlieka neuromediatoriai. Neuromediatoriai dalyvauja nulemiant skirtingas reakcijas į situacijas. Skirtingam žmogui smegenyse susiplaka skirtingas cheminis kokteilis, kuris lemia, kaip reaguosime įvairiose situacijose.
Vaikystės Patirtys ir Emocijų Valdymas
Gebėjimas jausti yra įgimtas, bet atpažinti, ką jaučiame, išmokstame vaikystėje. Augdamas vaikas sužino, kokie jausmai tam tikroje situacijoje yra tinkami, įgunda valdyti situacijas. Pirmieji ir svarbiausieji vaiko mokytojai yra tėvai. Tėvai padeda atpažinti emocijas, kai pats vaikas to padaryti nesugeba, ir intensyvūs išgyvenimai jį tiesiog užplūsta.
Tėvai padeda atpažinti emocijas, kai pats vaikas to padaryti nesugeba, ir intensyvūs išgyvenimai jį tiesiog užplūsta. Kokių pagrindinių dalykų vaikas išmoksta bendraudamas su tėvais?
- Įvertinti, ar jį užplūdusios emocijos yra svarbios, vertos dėmesio.
- Suvokti, ką vaikas jaučia ir kokius jausmus sukelia kitiems vaiko elgesys.
Bendraamžių grupėje vaikų santykiai yra lygiavertiški. Tarpusavyje jie vienas kito išgyvenimus supranta geriau nei tėvai ar broliai seserys, nes turi tuos pačius supratimus apie pasaulį, drauge patiria tas pačias emocijas.
Emocijų rodymo taisyklės dažnai priklauso nuo aplinkos. Bendraamžių tarpe vaikai augdami išmoksta slėpti emocijas, kad išvengtų pašaipų. Tai kartu yra ir teigiamas būdas išmokti reguliuoti savo emocijas, išmokti sulaikyti savo pykti, tapti grupės dalimi, derėtis, ieškoti sutarimo.
Kaip Padėti Vaikui Suvokti Emocijas?
- Patiems kalbėti apie savo jausmus.
- Atspindėti vaiko emocijas, pasitikslindami ar neklystate.
- Pasidalinti būdais kaip nusiraminate patys.
- Pasiūlyti būdų kaip galėtų vaikas išreikšti savo emocijas ir pasijausti geriau.
- Reaguodami į vaiko jausmus, vengti negatyvių vertinimų, moralizavimo, problemos sumenkinimo.
- Būti šalia, kai vaikas išgyvena stiprius jausmus.
- Nebauskite vaiko už jo jausmus.
Svarbu suvokti, kad jūs negalite kontroliuoti vaiko jausmų, negalite pakeisti jo požiūrio į pasaulį, bet to ir nereikia.