Depresija - tai rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog bloga nuotaika; tai ilgalaikė liga, sukelianti melancholiją, niūrumą ir trikdanti gebėjimą tinkamai funkcionuoti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti depresiją, kokie yra jos požymiai, kokie testai gali padėti ją nustatyti ir kur kreiptis pagalbos.
Depresijos Atpažinimo Svarba
Prieš pradedant vardinti ligos simptomus, svarbu paminėti, kad depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu, susidomėjimo stoka, pykčiu ir irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypatingai, kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti: mokytis, dirbti, bendrauti. Todėl draugams ir mylimiesiems labai svarbu pažinti esminius ženklus, kurie padeda atpažinti ligą ir pasiūlyti kreiptis pagalbos kiek įmanoma anksčiau.
Pagrindiniai Depresijos Simptomai
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių požymių:
- Susidomėjimo praradimas (Anhedonija): Tai negalėjimas patirti malonumo iš veiklos, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Kartais šis susidomėjimo praradimas gali būti nepilnas, pastebimi tik subtilūs pokyčiai. Iki šiol bendraujantis žmogus atšaukia susitikimus ir nebesutinka kartu eiti pasilinksminti.
- Prislėgta nuotaika: Žmogus atrodo prislėgtas arba neutralus beveik visą laiką. Bendradarbis nebesijuokia ir nebesišypso tiek, kiek anksčiau.
- Veiklos pasirinkimas: Mylimasis gali pradėti rinktis tik tas veiklas, kuriomis itin lengva mėgautis ir kurios nereikalauja pastangų ir aktyvumo, pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai, TV žiūrėjimas ar naršymas internete.
- Pasitikėjimo savimi ir vilties praradimas: Iš artimojo girdite „Nemanau, kad iš to bus kas nors gero” arba „Koks skirtumas? Baigsis kaip visada”. Pastebimas padidėjęs arba naujai atsiradęs pesimizmas tokiose frazėse, kaip: „viskas beviltiška”, „nieko gero nebesitikiu”.
- Energijos stoka ir nuovargis: Sergančiam depresija žmogui sunku ištverti visą dieną. Įprasti darbai ir užduotys gali tapti tikru iššūkiu ir sukelti daug susierzinimo ir pykčio. Depresiškas žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, tad tampa labiau irzlus, priešiškas ir nepakantus aplinkiniams.
- Pyktis ir irzlumas: Vyrams ypač būdinga jaučiamą bejėgiškumą ir liūdesį maskuoti pykčiu. Susiduriantis su depresija draugas, gali Jus užsipulti dėl kelių minučių vėlavimo. Bendradarbis gali pratrūkti ką nors Jums mėgindamas paaiškinti.
- "Laimingo veido" kaukė: Asmuo gali neigti, kad kas nors yra ne taip ir elgtis linksmiau nei paprastai. Tačiau ilgainiui apsimetantis laimingu žmogus pradeda vengti bendravimo, nes bijo, kad kiti pastebės, kaip jis jaučiasi iš tiesų. Jis atsisako kvietimų, neatsako telefonu ir kitais būdais atsitraukia ir ima vengti bendravimo.
- Koncentracijos sunkumai: Depresija pavagia iš žmogaus jėgas ir energiją ir užpildo jo galvą neigiamomis mintimis. Sergant depresija negalėjimas susikaupti gali labai apsunkinti socialinį gyvenimą ir paveikti darbą. Depresija sergančiam draugui gali būti sunku dalyvauti pokalbyje, ypatingai, jei jis ilgesnis.
- Perdėta kaltė: Jei Jūsų artimasis jaučiasi kaltas dėl įvairiausių savo gyvenimo sričių ar ne itin reikšmingų dalykų, tai gali rodyti depresiją. Žmogus gali kalbėti apie kaltę jaučiamą dėl dabartinių įvykių arba dėl praeities. Depresiją išgyvenantis žmogus gali jaustis kaltas dėl savo emocijų ar net paties egzistavimo.
- Miego sutrikimai: Depresija paveikia miego kokybę ir kiekybę. Dalis žmonių negali užmigti vakare, net jei jaučiasi pavargę, kiti prabunda naktį (3-4 valandą ryto) ir nebegali užmigti, treti miega daug ir ilgai, tačiau vis vien nesijaučia pailsėję.
- Apetito ir svorio pokyčiai: Galite pastebėti, kad kambariokas, partneris ar bendradarbis pradėjo nuolat užkandžiauti ir valgo didesnes porcijas nei įprastai. Dėl apetito praradimo žmogaus svoris gali padidėti arba sumažėti apie 5% per mėnesį.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais: Jei gyvenate su kuo nors, kas patiria depresines būsenas, galite pastebėti, kad jis/ji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais daug dažniau, net jei tai anksčiau nebuvo įprasta.
- Mintys apie savižudybę: Jei patiriate simptomus, ypač kai kyla minčių apie savižudybę, labai svarbu nelikti vienam.
Depresijos Testai ir Klausimynai
Yra keletas testų ir klausimynų, kurie gali padėti įvertinti depresijos simptomus. Vienas iš populiariausių yra PHQ-9 testas, kurį sudaro devyni klausimai. Šis testas plačiai naudojamas depresijai nustatyti net ir sveikatos priežiūros specialistų. Keletas tyrimų įrodė, kad PHQ-9 egzaminas yra tikslus depresijos vertinimo metodas.
Edinburgo Pogimdyminės Depresijos Skalė (EPDS)
Toliau pateikiamas klausimynas vadinamas Edinburgo depresijos skale (EPDS). Jis buvo sukurtas siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Aš galėdavau juoktis ir pastebėti linksmąją gyvenimo pusę:
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai.
- Tikrai nebe taip dažnai.
Su malonumu žiūrėjau į gyvenimą:
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai kaip visada.
- Tikrai nebe taip kaip anksčiau.
Aš be reikalo kaltinau save dėl nesėkmių:
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
- Ne, niekada.
Aš be priežasties jaučiausi susirūpinusi ar jaudinausi:
- Ne, niekada.
- Beveik niekada.
- Taip, kartais.
- Taip, dažniausiai.
Aš be priežasties baiminausi ar panikavau:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- Taip, gana dažnai.
- Taip, kartais.
- Ne, nedažnai.
- Ne, beveik niekada.
Aš nebesusitvarkiau su mane užgriuvusiais rūpesčiais:
- Taip, dažniausiai aš visai nebepajėgiau susitvarkyti.
- Taip, kartais aš nebepajėgiau susitvarkyti kaip paprastai.
- Ne, dažniausiai aš susitvarkiau visai neblogai.
- Taip, kaip visada.
Aš jaučiausi tokia nelaiminga, kad nebegalėjau miegoti:
- Taip, beveik nuolat.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
- Ne, visai ne.
Aš jaučiausi liūdna ar prislėgta:
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, gana dažnai.
- Nelabai dažnai.
- Ne, niekada.
Jaučiausi tokia nelaiminga, kad apsiverkiau:
- Taip, dažniausiai.
- Taip, gana dažnai.
- Tik retkarčiais.
- Ne, niekada.
Man kildavo minčių apie savęs žalojimą:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Taip, gana dažnai.
- Kartais.
- Beveik niekada.
- Niekada.
Svarbu pažymėti, kad šie testai nėra skirti diagnozuoti depresiją, bet gali padėti įvertinti simptomus ir nuspręsti, ar reikalinga profesionali pagalba.
Pogimdyminė Depresija
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės.
Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites. Tačiau maždaug 10-20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos. Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius. Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu. Tačiau dažnai šie simptomai lieka nepastebėti. Todėl labai svarbu, jog pačios moterys, jų artimieji, sveikatos priežiūros specialistai laiku atkreiptų dėmesį į depresijos simptomų pasireiškimą, kad šie simptomai būtų įvertinti ir moterys gautų reikiamą pagalbą.
Atpažinti depresijos simptomus pasitelkus depresijos vertinimo klausimynus, o paskui nukreipti moteris pas psichikos sveikatos specialistus rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje. Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė laisvai prieinama internete, ji gali būti naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, užduodant anketos klausimus žodžiu arba duodant moteriai raštu užpildyti anketą, tačiau taip pat ją gali pildyti ir pačios moterys, kad galėtų geriau suprasti savo būseną ir laiku kreiptis pagalbos. Skalė gana paprasta ir patogi naudoti, pakanka 10 min. žodinio interviu arba 5 min. pildant anketą raštu.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Jei įtariate, kad sergate depresija arba pastebėjote simptomus pas savo artimąjį, svarbu kreiptis pagalbos. Štai keletas organizacijų ir kontaktų, kur galite gauti pagalbą:
- PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI: Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
- Pagalbos linija: 1815 I-V 8-20 val. ir 17-21 val.
- Vilties linija: 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt
- Jaunimo linija: Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
- Tu Esi: Informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
- SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC): Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt
- MOTERŲ GRUPĖS, MAMŲ FORUMAI, SUSITIKIMAI, ŠILTI RYŠIAI SU DRAUGĖMIS.
Dirbtinis Intelektas Depresijos Diagnostikoje
Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sukūrė dirbtinio intelekto (DI) modelį, padedantį atpažinti depresiją remiantis tiek kalbos, tiek smegenų veiklos duomenimis. Toks kalbos ir smegenų veiklos duomenų derinys depresijos diagnostikoje pasiekė įspūdingą 97,53 proc. tikslumą, ženkliai viršydamas alternatyvių metodų rezultatus. Ateityje šis DI modelis galėtų pagreitinti depresijos diagnostiką ar ją net paversti nuotoline bei sumažinti subjektyvių vertinimų riziką.