Šiame straipsnyje aptariama, kaip gauti receptą antidepresantams Lietuvoje, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, vaistinių praktiką ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.
E. recepto gavimo būdai
Šiuolaikinės technologijos leidžia gauti e. receptą greitai ir patogiai. Yra kelios galimybės:
- E. receptai greitai ir be eilių: Kai kurios platformos siūlo e. receptus kompensuojamiems ir nekompensuojamiems vaistams gauti greičiau nei per 2 valandas darbo metu.
- E. recepto išrašymas: Programėlėje pasirinkus paslaugą „E. recepto užsakymas“, receptą kompensuojamiems ar nekompensuojamiems vaistams galima gauti operatyviai.
- E. recepto pratęsimas: Jei užmiršote prasitęsti receptą, o vaistų reikia kuo skubiau, darbo valandomis galima pratęsti jau vartojamų vaistų receptus be papildomų konsultacijų.
- Konsultacijos dėl vaistų vartojimo: Jei nesate tikri, ar jums reikalingi būtent šie vaistai, galite rezervuoti nuotolinę gydytojo konsultaciją ir aptarti vaistų tinkamumo, derinimo bei šalutinių efektų klausimus.
- Nuotolinė konsultacija: Jei nesate tikri, kokių vaistų jums reikia, programėlėje galite užsiregistruoti greitai nuotolinei konsultacijai vaizdo skambučiu ar žinutėmis. Gydytojas nuodugniai įvertins jūsų situaciją ir išrašys e. receptą tinkamiausiems vaistams.
Tačiau svarbu pažymėti, kad ne visais atvejais galima išrašyti e. receptą. Norint gauti receptus tam tikriems vaistams, rekomenduojama kreiptis į gydytojus specialistus ar kitas gydymo įstaigas.
Receptų galiojimo laikas
Vaistininkė Giedrė Tautkevičienė aiškina, kad receptai gali būti išrašyti elektroniniu būdu arba popieriniame blanke. Taip pat receptai gali būti valstybės kompensuojamieji, tuomet pacientui už vaistą nereikia mokėti visos kainos, o tik jos dalį arba visai nieko. Kompensuojamieji vaistai išrašomi elektroniniu būdu, bet išimtinais atvejais gali būti ir ant specialaus blanko.
Recepto galiojimo laikas priklauso nuo vaisto, kuris buvo išrašytas, ir kuriam laikui skiriamas preparatas - trumpalaikiam ar ilgalaikiam gydymui. Standartiškai receptai galioja 30 dienų nuo išrašymo, tačiau yra išimčių. Viena iš jų - narkotiniai vaistiniai preparatai, skirti skausmo malšinimui, receptai jiems galioja iki 10 dienų, įskaitant išrašymo dieną.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Receptai su žyma „ilgalaikiam gydymui“ ir gydytojo parašu galioja iki 360 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną, su užrašu „gydymui tęsti“ ir gydytojo parašu - iki 180 dienų. Gydymui tęsti gali būti išrašomi receptai tiek kompensuojamiems, tiek nekompensuojamiems vaistams, o ilgalaikiam vartojimui - tik nekompensuojamiems vaistams.
Paprastai receptai ilgalaikiam gydymui ar gydymo tęsimui išrašomi vaistams, kurių reikia sergant lėtinėmis ligomis ir kurie nėra priskirti griežtos apskaitos vaistų grupėms, nes pastarųjų receptai lieka saugomi vaistinėse. „Ilgalaikio galiojimo receptai gali būti išrašomi gydantis padidėjusį kraujo spaudimą, esant lėtiniams skausmams, skrandžio rūgštingumo padidėjimui, taip pat kontraceptikams, medicinos pagalbos priemonėms (sauskelnėms, kelnaitėms, įklotams ir pan.), medicinos prietaisams (pvz., cukraus kontrolės prietaisams). Tačiau ne visi vaistai gali būti išrašomi ilgalaikiam gydymui ar gydymui tęsti. Pavyzdžiui, nuo šių metų rugpjūčio 1 d. sugriežtintos receptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra pregabalinas (neuralginiams skausmams skiriamas vaistas), išrašymo sąlygos - toks receptas galioja 30 dienų, įskaitant įsigaliojimo dieną“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.
Vaistai turėtų būti įsigyjami recepto galiojimo laikotarpiu, o šiam pasibaigus reikėtų kreiptis į gydytoją. Visgi pavieniais išimtiniais atvejais, jei vaistas buvo paskirtas lėtinėms ligoms gydyti (skydliaukės sutrikimams, diabetui, arterinei hipertenzijai ir t. t.) ir pacientui jis pasibaigė, o vizito pas gydytoją laikas neatėjo, vaistai gali būti parduodami, siekiant nesutrikdyti gydymo režimo. „Tačiau jei vaistas yra griežtos apskaitos (psichotropų, raminamųjų, antidepresantų, vardinių, narkotinių preparatų grupėms priskiriami vaistai ir pregabalinas) - jų pardavimas be recepto nėra galimas jokiais atvejais. Taip pat svarbu paminėti, kad jei lėtinei ligai gydyti buvo išrašytas kompensuojamas receptas ir jo pritrūko iki kito vizito pas gydytoją, o pats vaistas nėra griežtos apskaitos, minimalus jo kiekis gali būti parduodamas, tačiau pacientas tokiu atveju turi mokėti visą kainą“, - sako G. Tautkevičienė.
Recepto kopijos ir asmens dokumentai
Vaistininkės teigimu, pasitaiko, kad pacientai ateina į vaistinę su nufotografuotu receptu, ypač receptais antibiotikams, ir pageidauja įsigyti vaistą. Tačiau antibiotikai yra priskiriami griežtos apskaitos vaistams, todėl jų receptai turi būti saugomi vaistinėse, tad neturint elektroninio ar popierinio recepto su savimi, vaistai neparduodami. „Receptas galioja tik tada, jei yra pateikiamas originalas. Jei pateikiama jo kopija, receptas laikomas negaliojančiu ir turi būti iš karto sunaikinamas. Taip siekiama apsisaugoti nuo suklastotų receptų, nes anksčiau gana dažnai tokių atvejų pasitaikydavo. Tiesa, sugriežtinus psichotropinių vaistų išrašymo tvarką, problema išnyko“, - sako ji.
Keblių situacijų pasitaiko ir su vardiniais receptiniais vaistais - neregistruotais Lietuvoje, bet registruotais kitoje Europos Sąjungos šalyje. Norint tokį vaistą nusipirkti, reikalinga gydytojo išrašyta būtinai popierinė deklaracija ir popierinis ar elektroninis receptas. Vaistininkė aiškina, kad šiai vaistų grupei keliami griežtesni reikalavimai ir trūkstant recepto arba deklaracijos vaisto parduoti negalima. Vis tik labai dažnai pacientai ateina turėdami tik receptą, taip pat blogai užpildytą deklaraciją. Tokiu atveju vaistininkas skambina gydytojui, aiškinasi situaciją, o pacientui rekomenduojama eiti pas gydytoją pakartotinai ir gauti tinkamai supildytus dokumentus.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kartais pasitaiko situacijų, kai sergančiam artimajam receptinių vaistų eina pirkti kitas žmogus, pateikdamas popierinį receptą arba nurodydamas, kad yra išrašytas elektroninis receptas to žmogaus vardu. G. Tautkevičienė primena, kad perkant vaistus ne sau, vien recepto nepakanka.„Nesvarbu, ar išrašytas popierinis, ar elektrinis receptas, paciento atstovas turėtų turėti paciento asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu: pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, senjoro ar neįgalumo, nedarbingumo pažymėjimą, jei juose yra asmens kodas. Tik ekstremalios situacijos metu, siaučiant COVID-19, ši tvarka buvo laikinai supaprastinta“, - sako vaistininkė.
Asmens dokumento prireiks ir tuo atveju, jei žmogus įsigyja jam pačiam paskirtų vaistų su elektroniniu receptu. Dažnai pacientas galvoja, kad pakanka vaistininkui pasakyti savo vardą, pavardę ir gimimo datą, tačiau tai nėra tiesa. Nežinant paciento asmens kodo, e. sveikatos sistemoje nėra galimybės surasti pacientą ir pamatyti, kokie vaistai jam skirti, todėl į vaistinę vertėtų neštis asmens dokumentą.
Vaistininkų konsultacijos ir vaistų išdavimas be recepto
Iškilus bet kokiam neaiškumui dėl receptų ar pritrūkus vaistų, rekomenduojama arba ateiti į vaistinę patarimo, arba pasiskambinti vaistininkams specialiu sveikatos linijos telefonu. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo vaistininkai nuo lapkričio 18 d. gali pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, išduoti juos be recepto 30 dienų laikotarpiui. Pasak jos, tam tikrais atvejais pacientams be recepto vaistus buvo galima išduoti ir iki šiol, tačiau ne ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kartais pacientai pas šeimos gydytoją negali patekti per 7 dienas, naujoje tvarkoje numatoma, kad vienu kartu receptinių vaistų be recepto leidžiama išduoti ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui. Tačiau ši nauja tvarka dar nereiškia, kad visiems pacientams visi vaistai receptiniai gali būti išduodami be recepto.
Psichotropinių vaistų išrašymo tvarka
Sveikatos apsaugos ministerija skatina racionalų psichotropinių vaistų vartojimą. Kaip rodo esama situacija, neretai jais bandoma piktnaudžiauti, iš to kyla daug neigiamų pasekmių žmonių sveikatai. Nauji saugieji popierinio recepto blankai turės registracijos numerį, o tai leis užtikrinti išrašomų receptų apskaitą bei mažinti piktnaudžiavimo galimybes.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad saugieji popieriniai blankai padės išvengti sukčiavimo atvejų, kai psichotropinių vaistų bandoma įsigyti suklastojus receptą. „Receptų padirbinėjimas yra gana dažna problema, su kuria susiduria vaistinių darbuotojai. Saugieji popierinio recepto blankai leis darbuotojui greitai ir paprastai įsitikinti, kad receptas yra tikras“, - sako Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Išimties tvarka, kai nėra galimybių išrašyti elektroninio recepto, psichotropiniai vaistai (daugiausiai benzodiazepinai - migdomieji ir raminamieji) nuo liepos 1 d. galės būti išrašomi ant specialiojo recepto blanko. Rengiantis pokyčiams, gydymo įstaigos kviečiamos specialiaisiais receptų blankais apsirūpinti iš anksto. Pagal galiojančius teisės aktus jau dabar visi vaistai (įskaitant psichotropinius vaistus) turi būti išrašomi elektroniniuose receptuose, o tik išimtinais atvejais (pvz. lankant pacientą namuose, laikinai neveikiant e. sveikatai ir kt.) jie gali būti išrašomi ant popierinių receptų blankų.
2021 m. I ketv. duomenimis, 77 proc. populiariausių benzodiazepinų yra išrašomi elektroniniuose receptuose, likusi dalis - popieriniuose 1 formos receptuose. Tuo tarpu kai kurie kiti psichiatriniai vaistai e. receptuose yra išrašomi daugiau kaip 90 proc. atvejų, o beveik visi kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonėms yra išrašomi elektroniniuose receptuose.
Benzodiazepinų vartojimo mažinimas
Benzodiazepinų (raminamųjų ir migdomųjų vaistų, toliau tekste vadinamų BZD) neracionalus vartojimas Lietuvoje yra didelė problema. 1 iš 4 šalies gyventojų bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Apklausos rodo, kad vidutinė vartojimo BZD trukmė - net 86 mėnesiai, beveik pusė apklaustųjų nurodė juos geriantys kasdien. Lietuvoje BZD vartoja apie 4 proc. gyventojų, kas mėnesį parduodama apie 200 tūkst. pakuočių BZD, vartojimas 2-3 kartus lenkia Šiaurės regiono šalių vidurkį. Įprasta, bet liūdna praktika Lietuvoje - depresijos ir nerimo simptomus ilgus metus slopinti BZD, ligai progresuojant toliau, užuot realiai ir veiksmingai gydant ją ankstyvame etape.
Siekiama racionalesnio BZD preparatų vartojimo, SAM pradėjo formuoti naują vaistų skyrimo praktiką. 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Benzodiazepinų ir benzodiazepinų dariniams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodinės rekomendacijos. Jose nustatoma, kad pirmą kartą skiriant BZD rekomenduotinas skyrimo laikas ribojamas iki 12 savaičių (su išimtimis), o ilgalaikiams BZD vartotojams sudaromos sąlygos gydytojui padedant saugiai sumažinti ir (ar) nutraukti BZD vartojimą, arba atskirais atvejais tęsti esamą vartojimą be apribojimų (kai vartojantis asmuo yra vyresnio amžiaus, vartoja ilgą laiką stabilia terapine doze arba serga lėtinėmis psichikos ligomis).
Siekiant, kad šeimos gydytojai susipažintų su šiomis metodinėmis rekomendacijomis, 2020-2021 m. vykdomi gydytojų mokymai, iš viso numatoma apmokyti 1200 šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų. Šeimos gydytojai nuolat informuojami apie pokyčius išrašant benzodiazepinų grupės vaistinius preparatus, atsakoma į jų keliamus klausimus, jie skatinami tinkamai informuoti pacientus apie laukiančius pokyčius.
Siekiant, kad asmenims, turintiems lengvų nerimo, nemigos ar depresijos simptomų, dėl kurių dažnai skiriami BZD vaistai, nebūtų apribotos jiems svarbios galimybės ir teisės - vairuoti, dirbti darbą (verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, dirbti teisingumo srities profesijose, statutinėje tarnyboje ir kt.), laikyti ginklą ir kt., baigiami peržiūrėti teisės aktai, kuriuose nustatyti tokie ribojimai turint diagnozuotų psichikos ir elgesio sutrikimų. Nuo š.m. liepos mėn. visais minėtais atvejais nebebus taikomi arba stipriai sumažinti ribojimai, turint lengvų nerimo, lengvos depresijos, neorganinės nemigos sutrikimų. Daugiau informacijos galima rasti Pagalbasau.lt svetainėje skiltyje „Teisių ribojimai“.
Nuo 2021 m. liepos mėn. pirminiams Psichikos sveikatos centrams bus skirta papildomai 2,5 mln. eurų, kurie leis sukurti 118 papildomų medicinos psichologų etatų visoje šalyje. Tai reiškia, kad šių specialistų skaičius Lietuvoje padidės daugiau kaip 60 proc. Tai padės šeimos gydytojams ir gydytojams psichiatrams pacientui pasiūlyti prieinamą ir saugią nemedikamentinio gydymo alternatyvą tais atvejais, kai BZD vaistai vartojami siekiant slopinti nerimo, depresijos ar nemigos simptomus.
tags: #kaip #gauti #antidepresantu