Pastaruoju metu dažnai girdime, kad stresas ir nerimo sutrikimai vis dažnesni paauglių gyvenime. Maždaug trečdalis paauglių JAV sako, kad yra jautę tikrai stiprų nerimą. Atrodytų, kad paaugliai dažniausiai turėtų jaudintis dėl savo pažymių ir puikiai atliktų namų darbų (arba per didelio jų kiekio), tačiau taip nėra. Dažniausiai paaugliams stresą sukelia jų santykiai su draugais ir mylimaisiais, taip pat socialinis spaudimas būti vienokiam ar kitokiam. Šį spaudimą nuolat didina ir vis populiarėjančios socialinės medijos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paaugliai gali valdyti stresą, kokios yra dažniausios tėvų klaidos bendraujant su paaugliais ir kaip sukurti tvirtą ryšį su savo vaiku.
Stresas Paauglystėje: Ar Paaugliai Jaučia Stresą Taip Pat, Kaip Suaugę?
Nors dažnai atrodo, kad stresas kankina tik suaugusiuosius, paaugliai taip pat patiria didelę įtampą. Paauglystės laikotarpis yra sudėtingas ir lemiantis gyvenime, paaugliai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip tarpasmeniniai santykiai, gyvenimo pokyčiai, asmenybės formavimas, socialinis spaudimas ir akademiniai iššūkiai. Paaugliai jaučia stresą tiek fiziškai, tiek emociškai, tačiau ne visai taip pat, kaip suaugusieji.
Emocijų Intensyvumas
Stresas paaugliams gali sukelti stiprų pyktį, nerimą, liūdesį ar kaltę. Paauglių smegenys dar vystosi, ypač sritys, atsakingos už dėmesio valdymą ir emocijų reguliavimą. Dėl šios priežasties paaugliai dažnai išgyvena emocijas intensyviau nei suaugusieji. Emocijos ypač stiprios yra jausminėse smegenų dalyse, kurios paauglystėje vystosi greičiau. Tuo tarpu smegenų dalis, atsakinga už impulsų kontrolę, vystosi kur kas lėčiau.
Kognityvinė Perkrova
Paauglių smegenys yra vystymosi stadijoje, ypač sritys, atsakingos už vykdomąsias funkcijas, tokias kaip dėmesio valdymas ir emocijų reguliavimas. Paaugliams stresą dažniausiai kelia tarpasmeniniai santykiai, gyvenimo pokyčiai, asmenybės formavimas, socialinis spaudimas ir akademiniai iššūkiai.
Kaip Paaugliai Gali Valdyti Stresą?
Siekiant išlaikyti gerą emocinę ir fizinę sveikatą, paaugliams svarbu mokytis sveikų streso įveikos įgūdžių. Tai apima:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Pakankamas miegas: Paaugliai turėtų stengtis miegoti bent 8-10 valandų per naktį.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba padeda palaikyti energijos lygį ir gerą savijautą.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas ar kita fizinė veikla padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Laikas sau: Svarbu skirti laiko sau, užsiimti mėgstama veikla, atsipalaiduoti.
- Pokalbiai: Pasikalbėkite su patikimu suaugusiuoju, draugu ar šeimos nariu apie savo jausmus.
- Dienoraščio rašymas: Užrašykite savo jausmus ir mintis dienoraštyje.
- Atsipalaidavimo technikos: Išmokite atsipalaidavimo technikų, tokių kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar joga.
- Prasmės radimas: Kartais stresas kyla iš to, kad veikla atrodo beprasmė. Stenkitės rasti prasmę mokykloje ar kitose veiklose.
Mokytojai ir mokyklos personalas, psichologas taip pat turėtų prisidėti praktiniais metodais, žiniomis mokydami paauglius streso valdymo įgūdžių.
Streso Valdymas Pasitelkiant Kvėpavimo Pratimus ir Vaizduotę
Paaugliams, jaučiantiems didelę įtampą ir nerimą, gali padėti įvairios psichologinės technikos. Vienas iš veiksmingų būdų kovoti su stresu - kvėpavimo pratimai. Taisyklingai kvėpuojant į kraują patenka daugiau deguonies, stabilizuojasi širdies ritmas, nurimsta kūnas ir psichika.
Kaip atlikti kvėpavimo pratimą:
- Uždėkite vieną ranką ant krūtinės, kitą - ant pilvo.
- Lėtai ir giliai kvėpuojant stenkitės susikoncentruoti į įkvėpimą bei iškvėpimą, pasistengti kvėpuoti taip, kad kilnotųsi pilvas, o ne krūtinė.
- Įkvepiant reikėtų suskaičiuoti iki keturių, tada dvi sekundes kvėpavimą sulaikyti ir iškvėpti, skaičiuojant iki šešių.
- Pratimą reikėtų tęsti apie keturias minutes.
Šis pratimas yra praktiškas, nes jį galima atlikti tiek ramioje aplinkoje, tiek keliaujant autobusu į mokyklą, tiek pertraukų metu.
Dar vienas būdas nuraminti save - vaizduotės pratimai. Pavyzdžiui, kartą per dieną galima praktikuoti „Ramios vietos“ pratimą.
Kaip atlikti "Ramios vietos" pratimą:
- Patogiai įsitaisykite ir lėtai bei giliai pakvėpuokite, stengiantis įsivaizduoti, kaip su kiekvienu iškvėpimu kūnas nurimsta, kaip jus palieka įtampa ir nerimas.
- Užsimerkę vizualizuokite ramią vietą, kurioje jaučiatės ramiai ir saugiai, kurioje galite atsipalaiduoti. Tai gali būti bet kokia vieta: mielas gamtos kampelis, namų vieta, kurioje pavyksta nurimti, ar kokia kita erdvė, kur jaučiatės atsipalaidavęs.
- Įsivaizduokite vietą kuo detaliau - pabandykite apžvelgti aplinką, kokios detalės išryškėja, pasistenkite pajusti, kokie kvapai sklando aplinkui, ką toje vietoje girdite, ką užuodžiate.
- Būkite toje vietoje tiek, kiek norisi. Jeigu užplūsta nerimą keliančios mintys, nekaltinkite savęs, tiesiog pabandykite pamažu vėl grįžti prie malonių vaizdinių.
- Kai būsite pasiruošę baigti pratimą, dar kartą giliai įkvėpkite ir staigiai iškvėpkite. Pasirąžykite ir atsimerkite.
Atsipalaiduoti taip pat gali padėti pasivaikščiojimai gamtoje, ramios muzikos klausymas. Svarbu dirbti ir su savo mintimis. Verta savęs paklausti, kas šioje situacijoje galėtų nutikti blogiausio, ar aš pajėgčiau ištverti tą blogiausią scenarijų, galbūt tuos galimus nemalonius situacijos padarinius savo veiksmais galėčiau kaip nors sumažinti.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Ką Daryti, Jei Paaugliams Stresą Kelia Grįžimas Į Mokyklą?
Grįžimas į mokyklą gali būti reikšmingas streso šaltinis paaugliams, ypač po ilgesnių atostogų ar sudėtingo laikotarpio. Štai keletas patarimų, kaip palengvinti šį procesą:
- Ankstyvas pasiruošimas: Pradėkite ruoštis grįžimui į mokyklą kelias savaites prieš prasidedant mokslo metams. Tai gali apimti laipsnišką grįžimą prie įprastos miego ir pabudimo tvarkos, pasirengimą mokyklai - knygų ir reikmenų pirkimą.
- Kalbėjimas apie jausmus: Paskatinkite paauglį kalbėti apie tai, kas kelia nerimą grįžtant į mokyklą. Pasidalinkite savo ar kitų patirtimi, kaip įveikti mokyklos stresą. Galbūt padės aptarti būdus, kaip susidoroti su specifiniais iššūkiais, pvz., naujų draugų radimu ar mokymosi sunkumais.
- Palaipsniškas adaptavimas: Svarbu nustatyti realius tikslus pirmosioms savaitėms po grįžimo į mokyklą. Tai gali apimti mažų žingsnių tikslus, pvz., kasdien lankyti pamokas, susipažinti su nauja mokykla ar atnaujinti senas draugystes.
- Dienoraščio rašymas: Paskatinkite paauglį rašyti apie savo jausmus ir mintis dienoraštyje. Tai gali padėti geriau suprasti, kas kelia stresą, ir rasti būdų, kaip su juo susidoroti.
- Draugų palaikymas: Draugai yra svarbūs emocinio palaikymo šaltiniai. Paskatinkite paauglį atnaujinti santykius su draugais prieš grįžtant į mokyklą arba dalyvauti socialinėje veikloje, kad užmegztų naujas draugystes.
- Prasmės radimas: Kartais stresas kyla iš to, kad mokykla atrodo beprasmė. Padėkite paaugliui matyti mokyklos vertę - tai galimybė įgyti žinių, įgūdžių, susirasti draugų ir pasiruošti ateičiai.
Jei pastebite, kad paauglys jaučia didelį stresą, reikėtų kuo skubiau imtis veiksmų. Pradėkite nuo atviro pokalbio su paaugliu, išreikškite susirūpinimą dėl jo gerovės, skatinkite paauglį dalintis savo išgyvenimais, patyrimais, nespauskite šiam atsisakius ir priimkite jo norą, priminkite, kad visuomet lauksite jo, kai jausis pasiruošęs kalbėti.
Ko Nereikėtų Daryti Bendraujant Su Paaugliais?
Pradėsime nuo to, kas yra neveiksminga, bendraujant su paaugliais:
- Grasinimas: Grasinimai sukelia pyktį, priešiškumą ir įžeidžia, be to, skamba kaip iššūkis ir kvietimas blogai elgtis. Paaugliai ypač nori būti drąsūs ir nepriklausomi. Jei grasinimai naudojami labai dažnai, vaikai visiškai nustoja į juos kreipti dėmesį.
- Paliepimai, įsakinėjimai: Šio tipo teiginiai rodo tėvų nenorą įsiklausyti į paauglio nuomonę, įsigilinti į problemą.
- Kritika: Kritika verčia vaiką jaustis nepilnaverčiu, supyksta, nusivilia savimi. Blogiausia, kai kritikuojame ne konkretų elgesį, bet apibendriname ir klijuojame etiketę visai asmenybei.
- Vertinimas, pravardžiavimas, įžeidinėjimas: Etikečių klijavimas rodo mūsų nepagarbą kitam žmogui. Tokie apibūdinimai gali tapti save išpildančia pranašyste, kai žodis tampa kūnu.
- Vengimas, raminimas, linksminimas: Panašūs teiginiai tik rodytų nesupratimą, problemų, kurios kitam žmogui labai reikšmingos, supaprastinimą.
- Patarinėjimas: Patarinėjimas neretai apriboja paauglio galimybes pačiam išspręsti problemą ir įveikti sudėtingą situaciją, pasijusti sėkmingu ir sugebančiu.
- Lyginimas: Dažniausiai pasiekiama priešingų rezultatų - vaikas užleidžia vietą sėkmingesniam varžovui ir iš nusivylimo gali pasukti priešinga kryptimi.
- Gėdinimas: Gėda jaučiantis žmogus nori kuo greičiau dingti, pabėgti.
- Kvotimas, tardymas: Paaugliai tai jaučia ir priešinasi užsisklęsdami.
- Išpūsti, apibendrinti patarimai: Reikėtų konkrečiai įvardinti, ką matote ir pastebite.
- Pamokslavimas, moralizavimas: Iš šių aukštų frazių paauglys nieko naujo nesužino. Jos dažniausiai sukelia susierzinimą ar nuobodulį.
Tai Ką Gi Daryti? Efektyvus Bendraudamas Su Paaugliais
Keičiantis kūnui, paaugliai išgyvena sumaištį, vidinę įtampą ir nerimą. Jie siekia atsiskirti nuo tėvų, tapti savarankiški ir nepriklausomi, taip pat atrasti bendraamžių grupę, kuriai galėtų priklausyti. Vyksta naujo tapatumo paieškos. Paauglių emocijos gali dažnai ir greitai keistis, jų stiprumas nebūtinai atitinka jas sukėlusį įvykį. Paauglystėje sparčiai lavėja abstraktus mąstymas, sugebėjimas analizuoti savo ir kitų elgesį, jo motyvus, daryti prielaidas ir numatyti pasekmes.
Nors paaugliai daug laiko praleidžia su bendraamžiais ar užsiimdami kokia nors veikla už šeimos ribų, šilti ir tvirti šeimos santykiai paaugliui yra labai svarbūs. Jie suteikia saugumą, pasitikėjimą savimi. Tuomet paauglys gali atsiduoti savojo tapatumo paieškoms, perdaug nesirūpindamas šeimos išlikimu ir savo vieta joje.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Svarbiausias dalykas, siekiant iš tiesų pasikalbėti su savo paaugliu, tai sugebėjimas klausytis. Geras klausytojas neskuba vertinti, patarti ar ištaisyti, įterpti savo nuomonę. Daug svarbiau visa esybe - žodžiais, gestais, mimika, kūno poza ir balso tonu perduoti žinią, kad jūs girdite, ką jums sako ir stengiatės suprasti, kokius jausmus slepia tariami žodžiai. Klausant paauglio kartais naudinga tiesiog pakartoti keletą jo paskutinių žodžių arba paskutinę mintį. Tokiu būdu pašnekovas iš jūsų lūpų išgirsta tai, ką pats pasakė. Taip pat jūs parodote, kad atidžiai klausotės ir esate susidomėjęs. Apie jausmus sprendžiame iš žodinių ir nežodinių ženklų. Jausmų įvardijimas padeda paaugliui suprasti savo jausmus.
Viena svarbiausių bendravimo problemų - jausmų ir emocinių vertinimų nepriėmimas. Neretai paaugliai išgyvena prieštaringus jausmus. Tai, kad suaugusysis gerbia ir priima paauglio jausmus ar emocijomis grįstus vertinimus, nereiškia, kad jis pritaria jo pozicijai ar, juo labiau, veiksmams. Įvardindami jausmus tiesiog parodote, kad suprantate paauglio išgyvenimus ir pripažįstate jo teisę turėti nuosavą emocinę patirtį.
Bendraujant su paaugliais reikėtų visiškai atsisakyti įsakmaus, pakelto tono. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiu įvardžiu pradedame pokalbį. Paprastai teiginiai, pradedami įvardžiu „tu“ yra kaltinantys, sukelia gynybiškumą. Bendraujant patariama vengti kaltinančių teiginių, prasidedančių įvardžiu „tu“. Tikslingiau būtų naudoti teiginius, prasidedančius įvardžiu „aš“, tokiu būdu akcentuojant savo jausmus ir emocijas, kilusias probleminėje situacijoje.
Kai tėvai vartoja „aš“ tipo teiginius, jie suteikia paaugliams betarpišką grįžtamąjį ryšį apie tai, kokį poveikį kitiems žmonėms daro jų elgesys. Kartais pakanka tiesiogiai, nuasmenintai įvardinti problemą ar pasiūlyti keletą jos sprendimo būdų, leidžiant paaugliams patiems pasirinkti vieną iš jų.
Kai kurie paaugliai, bandydami įtvirtinti savo nepriklausomybę ir suaugusiojo statusą, bendraudami su vyresniaisiais (ypač tėvais), ima grubiai ir nemandagiai elgtis. Tokiais atvejais reikėtų ramiai ir tvirtai nurodyti peržengtas ribas. Geriau kuriam laikui atsiribokite ir neskirkite jam papildomo dėmesio. Jūsų pastabos neturėtų girdėti kiti žmonės.
Dažniausios Tėvų Klaidos Bendraujant Su Paaugliais
- Visos problemos ir nesusikalbėjimai „nurašomi“ sunkiam etapui - paauglystei. Negalima žiūrėti pro pirštus, jei keistas ir neįprastas paaugliui elgesys kartojasi ir tęsiasi ilgesnį laiką.
- Paauglys yra laikomas jau visiškai suaugusiu ir už save atsakingu žmogumi. Paauglio kūnas bręsta greičiau nei ateina jo emocinė brandą, todėl jis nėra pilnai suaugęs asmuo nors išoriškai ir gali taip pasirodyti.
- Tėvams per sunku matyti savo bręstantį vaiką, todėl jie atsitraukia nuo vaiko ir auginimo proceso. Visiškas nusišalinimas nuo paauglio auginimo nėra visai teisinga strategija, nes ne visi paaugliai geba patys susiorientuoti pasaulyje, o geranoriškas patarimas gali būti naudingas.
- Paauglys yra laikomas vaiku. Paauglystė yra tas etapas, kada tėvai turi pratintis paleisti savo vaiką į gyvenimą, todėl reikia paaugliui suteikti vis daugiau erdvės ir laisvės, transformuoti jo pareigas ir teises, derėtis dėl taisyklių.
- Norint išlaikyti ryšį su paaugliu yra jam pataikaujama, pildomi visi jo norai. Tikras ryšys nenuperkamas, o uždirbamas nuolatiniu artimu bendravimu.
- Suaugęs žmogus pats tampa tarsi paauglys, nes nori pritapti, būti savas. Suaugęs turi būti suaugęs. Jis turi garantuoti paaugliui stabilumą, galimą pagalbą ar reikiamą patarimą, o ne tapti draugeliu.
Kaip Palaikyti Ir Padrąsinti Vaiką, Žengiantį Į Suaugusiųjų Pasaulį?
Paauglystė yra laikas, kai ieškoma individualumo, savasties (kuo aš esu kitoks nei mano tėvai, kas yra mano, o kas mano tėvų) bei tampama vis savarankiškesniu. Todėl paaugliams dažnai kyla noras prieštarauti viskam, ką sako tėvai. Priešingai, paaugliams tėvai yra labai reikalingi, net jeigu jų elgesys gali rodyti priešingai.
Kita paauglio siekiamybė - tai laisvė ir noras pačiam priiminėti sprendimus. Čia tėvai turi išlaikyti balansą: duoti savo dukrai ar sūnui daugiau laisvės nei anksčiau, leisti daryti klaidas, tačiau tuo pačiu nubrėžti ir išlaikyti elgesio ribas.
Beveik visada ateina laikas, kai paauglys sugriauna tėvų pasitikėjimą - sulaužo nustatytas ribas, namų taisykles, nesilaiko duoto žodžio. Tokiu atveju svarbiausia ne kritikuoti, o abiem pusėms nuspręsti, ko iš to galima pasimokyti.
Tam, kad vis tik žinotumėte, kuo gyvena jūsų vaikas, reikia pasitelkti kūrybiškumą - atrasti būdų, kaip prieiti prie savo atžalos, kaip užmegzti su juo ryšį kitaip, nei megzdavote iki šiol, ir kitais žodžiais paklausti „Kaip tau šiandien sekėsi mokykloje?“. Taip pat norisi pabrėžti, kad paaugliams tėvai vis dar yra svarbūs, jie tikrai nori gerų ir atvirų tarpusavio santykių.
Kiek įmanoma, svarbu leisti paaugliams rinktis patiems. Kita vertus, daugėjant laisvei, gali pasireikšti ir toks elgesys, kurio rizikos pats paauglys pamatuoti dar nesugeba, tačiau gali turėti labai liūdnų pasekmių. Kiekvienoje šeimoje turi būti aiškiai nustatytos ribos ir jų nuosekliai laikomasi, kaip ir turi būti taikomos iš anksto aptartos bausmės už šių nesilaikymą. Tiesa, labai svarbu, kad tos ribos ir namų taisyklės būtų kuriamos kartu, o ne primetamos, nes primestos taisyklės skatina priešiškumą, o ne bendradarbiavimą.
Svarbiausia yra nepamiršti megzti ryšio su savo vaiku nuolatos, net jeigu jis atstumia jus. Sugalvokite, kaip galite su juo praleisti laiką, nusiveskite kur nors papietauti, nueikite kartu į kiną ar užsiimkite mėgstama veikla. Būdami drauge, stenkitės išklausyti ir suprasti savo vaiko požiūrį, jausmus, nemoralizuodami ir nesiūlydami sprendimų iš karto.
Kaip Suvaldyti Nevaldomus Paauglių Pykčio Priepuolius?
Kadangi paauglystė yra gyvenimo tarpsnis, kai bandoma atsiskirti nuo tėvų, paaugliui kyla noras prieštarauti viskam, ką pasako tėvai, o dažnai tai išreiškiama pykčio priepuoliais. Paauglio smegenys dar nėra tokios pačios, kaip suaugusio žmogaus. Jam sunku valdyti emocijas, kadangi smegenų sritis, atsakinga už savikontrolę, dar nėra pilnai išsivysčiusi. Užspausti pyktį nėra gerai, jis niekur nedingsta, bet yra labai svarbu mokytis jį reikšti tinkamai.
Kad ir kaip sunku būtų pačiam tas emocijas suvaldyti, svarbu neišlieti jų ant vaiko, išlikti ramiam ir nepriimti paauglio pykčio asmeniškai. Po pykčiu neretai slepiasi nepatenkinti poreikiai - ryšio, galios, laisvės, malonumo ar kiti. Todėl tėvų tikslas yra padėti paaugliui suprasti savo siekius bei rasti tinkamus būdus jų pasiekti.
Išlikite ramus, pasakykite, kad kalbėsitės su juo tik tuomet, kai jo emocijos nurims. Kai užvaldo emocijos, konflikto tuo metu išspręsti beveik neįmanoma, nesvarbu, ar jis kyla su vaiku, paaugliu ar su antra puse.
Ar Nevaldomos Emocijos, Ypač Pyktis, Gali Būti Ne Tik Paauglio Liūdesio, Bet Ir Depresijos Išraiška?
Išties po pykčiu dažnai slepiasi kitos emocijos: nuoskauda, nusivylimas, skausmas, liūdesys ar net depresija. Padidėjęs irzlumas, pasikeitęs paauglio elgesys gali byloti apie tai, kad jis turi sunkumų, tad reikėtų nepraleisti jų pro akis. Tai, ko paauglys nepasako žodžiais, išreiškia savo elgesiu. Taip pat pasikeitę miego, valgymo bei elgesio įpročiai, suprastėję pažymiai, sumažėjęs noras imtis veiklos - tai ženklai, kurie parodo, kad paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikia pagalbos.
Pirmiausia, svarbu nuoširdžiai pasikalbėti su paaugliu ir jį išklausyti. Nuoširdus pokalbis gali sumažinti skausmą, kartu galima paieškoti sprendimų. Stenkitės nevertinti, nekritikuoti, nesumenkinti paauglio problemų, nurašydami jas sunkiam paauglystės laikotarpiui. Jūsų palaikymas, pagarba ir išklausymas paaugliui yra labai svarbus. Jeigu vis tiek jaučiate, kad jūsų vaikui kyla sunkumų ir jis neranda būdų, kaip su tuo tvarkytis, tuomet reikėtų ieškoti specialisto pagalbos.
Svarbu patiems tėvams suvokti, kaip specialistas galėtų padėti, suprasti ir vaiko nuostatas psichologų atžvilgiu, nes galbūt tos nuostatos nėra atspindinčios realybę. Pabrėžkite paaugliui, kad jūs kartu ieškote pagalbos. Nepamirškite, kad dažnai paauglio elgesys yra visos šeimos bendravimo atspindys, tad turėkite omeny, kad ir jums gali reikėti keistis, jei norite padėti savo vaikui.
Valgymo Sutrikimai Paauglystėje: Kaip Juos Atpažinti?
Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija, bulimija ar persivalgymo sutrikimas, pasitaiko vis dažniau. Be to, paaugliai dar neturi brandaus suvokimo, kas jis ir koks jis yra žmogus. Tad kūnas tampa geriausiai matomu ir apčiuopiamu kriterijumi, pagal kurį paauglys vertina save lygindamasis su kitais.
Vienos ar dviejų pagrindinių priežasčių, kurios lemtų valgymo sutrikimus nėra, tai dažniausiai keleto veiksnių sąveika. Tyrimai rodo, kad valgymo sutrikimai yra susiję su santykiais šeimoje, psichologinėmis problemomis.