Įvadas
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir emocinė įtampa tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Nors apie stresą, jo žalą ir įveikos būdus kalbama daug, ši tema išlieka aktuali ir neišsemta. Straipsnyje analizuojama, kas sunkina psichologinę gerovę, remiantis tyrimais ir ekspertų įžvalgomis. Aptariami psichofiziologiniai sutrikimai, streso poveikis, individualūs skirtumai, socialiniai veiksniai, emocijų priėmimas, reabilitacijos procesas, streso lokalizacija smegenyse, fizinis aktyvumas, neišreikštos emocijos, psichologinė trauma ir internetinės savipagalbos programos.
Psichofiziologiniai Sutrikimai ir Streso Poveikis
Psichika ir kūnas yra glaudžiai susiję. Patiriant stresą, organizmas mobilizuojasi kovai arba pabėgimui. Stresas aktyvuoja „kovok arba bėk“ atsaką: didėja kraujospūdis, pagreitėja širdies ritmas, kvėpavimas tampa paviršutiniškas. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, tačiau ilgalaikis stresas išsekina organizmą.
„Psichofiziologiniai sutrikimai kyla dėl glaudaus psichikos ir fiziologijos sąveikavimo - pavyzdžiui, ilgalaikis stresas gali sukelti aukštą kraujospūdį, įtampos tipo galvos ar nugaros skausmus. Somatoforminiai sutrikimai pasireiškia fiziniais simptomais, kuriems nerandamos organinės priežastys, tai gali būti įvairūs skausmai, kvėpavimo ar virškinimo negalavimai, atsirandantys dėl stipraus nervų sistemos sujaudinimo“.
Individualūs Skirtumai ir Socialiniai Veiksniai
Kai kurie žmonės genetiškai turi jautresnę nervų sistemą, kiti - jautresnes tam tikras organų sistemas. Socialiniai veiksniai, pavyzdžiui, artimųjų palaikymas arba vienatvė, gali padėti susidoroti su stresu arba jį dar labiau sustiprinti. Ligų formavimuisi svarbūs psichologiniai komponentai: elgesys, emocijos, mąstymo procesai ir asmenybės bruožai.
Kada Kreiptis Į Specialistus?
Svarbu nesirinkti savidiagnostikos ir pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas atitinkamų sričių specialistus. Jei kyla įtarimas, kad simptomų priežastys yra psichologinės, būtina pasitarti su psichologu ar psichiatru.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Emocijų Priėmimas ir Pagalbos Būdai
Sąmoningas emocijų priėmimas ir jų įvardijimas bei tinkamas jų reiškimas gali padėti sumažinti stresą. Pagalbos būdai priklauso nuo individualaus paciento poreikio konsultacijoms, konsultacijų laiko galimybių, paties žmogaus turimos informacijos apie savo būklę. Specialistai bando kartu suprasti, kas asmens gyvenime jam kelia iššūkių, kokios sritys reikalauja daugiau dėmesio. Kartais pacientams naudinga susipažinti su psichikos ir kūno sąsajos psichoedukacija, parodyti supaprastintas schemas, padiskutuoti, kaip jas supranta. Pacientams, turintiems somatoforminių sutrikimų, itin rekomenduojama ilgalaikė psichoterapija. Vienas svarbiausių aspektų - ryšys su specialistu, emocinė parama pacientui, kuris susiduria su simptomais, išsigąsta jų, neranda nusiraminimo.
Fizinis ir Emocinis Sveikimas Reabilitacijos Procese
Fizinis ir emocinis sveikimas yra dvi glaudžiai susijusios dimensijos, kurios viena kitą papildo. Reabilitacijos procesas dažnai reikalauja ne tik fizinio atsigavimo, bet ir emocinio stabilumo bei motyvacijos. Kuo geriau žmogus jaučiasi emociškai, tuo efektyviau organizmas geba regeneruotis. Tyrimai rodo, kad emocinė būsena tiesiogiai veikia mūsų fizinę sveikatą. Stresas, nerimas ar depresija gali susilpninti imuninę sistemą, o tai lemia lėtesnį sveikimą po traumų ar ligų. Reabilitacijos metu labai svarbu palaikyti pozityvų nusiteikimą, tačiau tai ne visada lengva. Čia į pagalbą ateina psichologas, kuris padeda pacientui atpažinti ir valdyti emocijas, skatindamas teigiamą požiūrį į sveikimo procesą.
Motyvacija yra vienas iš svarbiausių faktorių reabilitacijoje. Žmogus, kuris tiki savo galimybėmis atsigauti, dažniausiai lengviau įveikia tiek fizinius, tiek emocinius iššūkius. Profesionalus psichologas gali padėti pacientui ne tik atstatyti prarastą motyvaciją, bet ir rasti vidinius resursus, leidžiančius tęsti gydymą. Skausmas yra vienas iš sudėtingiausių reabilitacijos aspektų. Tačiau dažnai pamirštama, kad skausmo suvokimas yra ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis reiškinys. Emocinė būklė gali padidinti arba sumažinti skausmo intensyvumą. Psichologas, dirbantis reabilitacijos centre, gali išmokyti pacientą efektyvių skausmo valdymo metodų, tokių kaip kvėpavimo pratimai, meditacija ar kognityvinė elgesio terapija. Šios technikos leidžia ne tik geriau kontroliuoti skausmą, bet ir atkurti emocinį balansą.
Reabilitacijos centruose dažnai taikomos kūrybinės terapijos, kurios padeda pacientams išreikšti savo emocijas ir sumažinti vidinę įtampą. Pacientai, kurie dalyvauja tokiuose užsiėmimuose, dažnai pastebi pagerėjusią nuotaiką, sumažėjusį nerimą ir stipresnį ryšį su aplinkiniais. Reabilitacija yra ne tik individualus, bet ir socialinis procesas. Artimųjų ir draugų palaikymas gali ženkliai pagerinti paciento emocinę būklę ir suteikti papildomos motyvacijos. Tačiau ne visi pacientai turi galimybę gauti pakankamai socialinės paramos. Grupinės terapijos ar bendri užsiėmimai ne tik padeda pacientams dalintis savo patirtimis, bet ir kuria jausmą, kad jie nėra vieniši savo iššūkiuose. Kai pacientas reabilitacijos metu gauna visapusišką emocinę paramą, jis dažnai pasiekia ne tik fizinį, bet ir emocinį atsigavimą.
Stresas Kaip Reakcija Į Situaciją
Įprastai esame linkę manyti, kad tam tikros aplinkybės ar įvykiai mums sukelia stresą. Tačiau iš tiesų stresas yra mūsų reakcija į situaciją, kurią mes suvokiame, kaip neįveikiamą arba sunkiai įveikimą. Ar patirsime stresą ir kokio stiprumo jis bus, daugeliu atveju priklauso nuo mūsų pačių.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Emocinės ir Fiziologinės Reakcijos Streso Metu
Kai stresuojame visuomet patiriame ne tik emocinę, bet ir fiziologinę reakciją. Kūnas reaguodamas išskiria streso hormonus, padažnėja širdies pulsas, gali išsiskirti prakaitas, padažnėti kvėpavimas ir panašiai. Emocijos streso metu būna įvairios ir nelabai malonios. Tai pyktis, nerimas, baimė, liūdesys, gėda, kaltė ir taip toliau. Dažnai patiriame keletą emocijų vienu metu, galime jaustis sumišę. Taip pat labai stipraus streso metu, kurį laiką galime tarsi nieko nejausti, mūsų psichika apsisaugodama nuo nepakeliamo siaubo užsibloguoja, mes tarsi sustingstame. Tačiau tokios stiprios reakcijos ištinka retai, kuomet nutinka kažkas labai ekstremalaus.
Streso Poveikis Sveikatai ir Produktyvumui
Intensyvus ir per ilgai besitęsiantis stresas daro įtaką mūsų sveikatai. Nukenčia mūsų imuninė sistema, todėl pasidarome mažiau atsparūs įvairioms ligoms. Liaudies posakyje „visos ligos nuo nervų“ yra tiesos. Jeigu stresuojame ilgą laiką arba staiga patiriame aukšto lygio stresą, mūsų darbingumas ar produktyvumas įprastai krenta. Tačiau tam tikro lygio stresas, gali mobilizuoti mus, pasitarnauti kaip aktyvatorius. Tuomet atsiranda daugiau energijos, sužadinamas budrumas bei sutelktumas ir kuriam laiku galime būti produktyvesni, nes organizmas kaip atsaką į pavojų, aktyvuoja pabėk arba kovok reakciją. Šiuolaikinis žmogus tiek daug realios grėsmės nepatiria. Psichologijoje kartais tai vadiname menama grėsme, kuri gimsta mūsų galvose. Aplinka tuomet atrodo grėsminga, žmonės pavojingi, bijome kitų atstūmimo, prasto įvertinimo, lyginamės su tais, kurie mums atrodo geresni už mus, persistengiame įtikti ir patikti, iškeliame kitų poreikius aukščiau savųjų ir menkiname save, viduje nešiojamės nepasitenkinimo savimi ir gyvenimu jausmą.
Streso Mažinimo Būdai
Dažnai mėgstame sakyti - „mažiau stresuok“. To moko šiuolaikinė psichoterapija bei įvairios streso mažinimo praktikos, pavyzdžiui dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness). Neretai esame linkę vengti jausmų ar ignoruoti juos. Neįprasti, užsitęsę emociniai bei fiziniai pokyčiai gali signalizuoti, kad mums laikas kažką keisti - arba situaciją, arba reakciją į dalykus, kurių negalime pakeisti. Tačiau, reikia pripažinti, kad kartais gyvenime patiriame iš ties sudėtingų situacijų ir vieniems be pagalbos būna sunku jas įveikti.
Vaikų Stresas ir Palaikanti Aplinka
Rugsėjo pradžia vieniems gali kelti stresą, kitiems suteikti daugiau džiaugsmo, malonaus jaudulio ir laukimo jausmo. Taip pat labai svarbu ar moksleivis turi palaikančią, besirūpinančią aplinką namuose. Vaikai yra labiau pažeidžiama mūsų visuomenės dalis. Jie taip pat patiria nemažai streso, dar tik mokosi gyvenimo, neturi pakankamai patirties įveikti sudėtingus iššūkius. Todėl tėvams ir mokytojams reikia būti atidiems, kalbėtis su vaikais, stebėti jų emocijas, padėti pasiruošti mokslo metų pradžiai, mokyti planuotis laiką, tinkamai paruošti mokymosi aplinką, kurti saugią aplinką mokykloje, kalbėtis apie sunkumus, tiesiog visapusiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Apskritai, vienas svarbiausių dalykų, padedančių mažinti stresą ir įveikti gyvenimo iššūkius yra priimantis, emociškai saugus draugiškas žmogiškasis ryšys. Kartais mes nepakankamai įvertiname jo galios. Deja, ne visi vaikai turi saugius, meile ir priėmimu grįstus santykius namuose. Tokiu žmogumi vaikui gali tapti mokytojas, kaimynas, giminaitis ir pan. Mes, saugusieji, visi esame atsakingi už vaikus, kurie yra šalia mūsų.
Streso Lokalizacija Smegenyse ir Smegenų Plastiškumas
Pagrindinė streso lokalizacijos vieta yra smegenys. Mokslininkai nustatė, kad ir lėtinis (užsitęsęs), ir ūmus (trunkantis neilgai) stresas gali sumažinti nervinių ląstelių kiekį, slopinti naujų nervinių ląstelių susidarymą, dėl to blogėja pažintinės funkcijos ir nuotaika. Nepavykus stresoriaus įveikti, blogėjančios nuotaikos fone, gali atsirasti nerimo sutrikimai, depresija. Viename iš tyrimų Ericksonas su kolegomis nustatė, kad žmonių smegenys yra plastiškos (smegenų gebėjimas sudaryti nervines jungtis), dėl šios savybės smegenys gali atsigauti po patirto streso. Ši savybė būdinga ne tik jauniems, bet ir vyresniems asmenims.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Fizinis Aktyvumas Kaip Streso Mažinimo Priemonė
Mokslininkai nustatė, kad fiziniai pratimai sumažina depresiją ir nerimą, didina atsparumą stresui ir gerina nuotaiką. Daugelis mokslininkų vieningai sutaria, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai, tačiau dar išlieka nesutarimų, dėl atsakingų mechanizmų - kaip tai veikia? Šiuo metu yra keletas fiziologinių bei psichologinių šio poveikio aiškinimo teorijų. Tiriant gyvūnus nustatyti neuromediatorių (serotonino, noradrenalino, dopamino) kiekio pakitimai, kurie susiję su nuotaikos kitimu. Taip pat fiziniai pratimai padidina steroidų kiekį, kurie pasižymi stresą mažinančiu poveikiu. Fizinio krūvio metu organizmas atpalaiduoja endorfinus - neuropeptidus, kurie smegenyse jungiasi prie opioidinių receptorių ir pasižymi analgeziniu, atpalaiduojančiu poveikiu. Daugėja įrodymų, kad fizinis aktyvumas (kaip procesas) atitraukia dėmesį nuo stresoriaus - geros emocijos patiriamos fizinio aktyvumo metu daro teigiamą poveikį psichinei sveikatai.
Optimali Fizinio Aktyvumo Dozė
Vis dar lieka neaiškus optimalios fizinio aktyvumo (FA) ,,dozės“ (kiek kartų per savaitę) ir atsako (poveikio psichinei sveikatai) tarpusavio ryšys. Vieni mokslininkai teigia, kad net mažos FA ,,dozės“ (iki trijų kartų per savaitę) gali apsaugoti nuo depresijos. Barney su kolegomis nustatė, kad dažniau (daugiau nei tris kartus per savaitę) fizine veikla užsiimantys tiriamieji buvo mažiau linkę pranešti apie blogą psichinę sveikatą. Pasak mokslininkų iš Teksaso (JAV) universiteto, siekiant optimalaus antidepresinio poveikio treniruotis reikėtų nuo 3 iki 5 kartų per savaitę, po 45-60 minučių. Visos fizinio aktyvumo formos yra geros kontroliuojant stresą, tačiau didžiausias efektas bus pasiektas tada, kai asmuo užsiims jam malonia fizinio aktyvumo forma (greitu ėjimu, bėgimu, plaukimu, šokiais ar kita veikla), kuri atitiks asmens fizinį pajėgumą. Naujausi moksliniai tyrimai nustatė, kad aerobiniai (ugdantys ištvermę - ėjimas, bėgimas, plaukimas, slidinėjimas ir kita) fiziniai pratimai yra vienas iš geriausių antidepresantų! Ištvermę ugdantys fiziniai krūviai raumenyse pagamina medžiagą - kynurino rūgštį - kuri ir apsaugo, ir sumažina depresijos reiškimąsi. Mokslininkai nustatė, kad norint įveikti ilgalaikio streso pasekmę (nerimą ir depresiją), fiziniai pratimai gali būti efektyvesnė priemonė už medikamentinį gydymą. Antidepresantai kartais gali sukelti šalutinį poveikį, o tuo tarpu fiziniai pratimai pagerina ne tik psichinę, bet ir fizinę žmogaus sveikatą.
Genetinis Kodas ir Aerobiniai Pratimai
Manoma, kad iš protėvių paveldėtas genetinis kodas yra toks, kad organizmas geriausiai funkcionuoja, kiekvieną dieną dirbdamas fiziškai, rašo Eatonas. Aerobiniai fiziniai pratimai - natūrali priemonė, didinanti ne tik organizmo rezervines galimybes, tačiau didinanti atsparumą stresui ir padedanti atsigauti streso paveiktoms smegenims. Kokybiškas miegas ir pilnavertė mityba yra taip pat svarbūs atsigavimo po streso veiksniai.
Neišreikštos Emocijos ir Lėtinės Ligos
Kanados gydytojas ir rašytojas Gabor Maté savo veikalais ir ypač knyga „Kai kūnas sako ne“ padeda atskleisti, kaip neigiamos emocijos ir stresas veikia mūsų sveikatą. Jis teigia, kad žmonės, kurie neišreiškia savo jausmų, yra ypač pažeidžiami įvairioms lėtinėms ligoms. Pasak G. Maté, tai yra dėl to, jog neišreikštos emocijos sukelia vidinį stresą, kuris gali neigiamai paveikti imuninę sistemą ir skatinti uždegiminius procesus organizme. G. Maté knygoje aprašomi moksliniai tyrimai rodo, kad egzistuoja ryšys tarp emocijų slopinimo ir vėžio, širdies bei autoimuninių ligų atsiradimo. Pavyzdžiui, vienas tyrimų atskleidė, kad žmonės, kurie slopina pyktį, turi daug didesnę tikimybę susirgti vėžiu, palyginus su tais, kurie moka jį palankiai sau ir aplinkiniams išreikšti. Taip pat buvo nustatyta, kad emocinis stresas gali būti susijęs su didesne autoimuninių ligų rizika, kadangi tokia nuolatinė būklė silpnina imuninę sistemą ir skatina uždegiminį atsaką.
Emocinio Raštingumo Ugdymas ir Streso Valdymas
Remiantis šiais tyrimais galima daryti išvadą, jog mokėti atpažinti ir valdyti stresą yra ypač svarbu. Emocinio raštingumo ugdymas, mokymasis atpažinti ir tinkamai reaguoti į streso signalus, yra būtini siekiant sveikesnio gyvenimo. Praktikos, tokios kaip dėmesingo įsisąmoninimo meditacija (Mindfulness), joga ar kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti žmonėms susidoroti su stresu bei pagerinti emocinę savijautą. Be to, svarbu pripažinti, kad emocinė sveikata ir fizinė būklė yra glaudžiai susijusios. Todėl svarbu ne tik rūpintis savo fiziniais poreikiais, bet ir skirti didelį dėmesį emocinės sveikatos priežiūrai. Reguliarus atviras dialogas su sveikatos specialistais, psichologais ar net artimaisiais gali padėti geriau suprasti ir tvarkytis su savo jausmais, taip užtikrinant harmoningą gyvenimo būdą.
Streso Įtaka Miegui ir Streso Mažinimo Būdai
Stresas dažnai daro įtaką miego kokybei ir trukmei. Stresas ir miego trūkumas gali smarkiai paveikti fizinę ir psichinę sveikatą. Sumažindami streso lygį vakare prieš miegą, daugelis žmonių galėtų pagerinti miego trukmę ir kokybę. Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti stresą.
Psichologinė Trauma ir Trauminis Stresas
Kasdieniame gyvenime dažnai vartojamas žodis „trauma“ psichologams reiškia dvasinį sužalojimą, kai neretai jau prireikia ir specialisto pagalbos. Lietuvoje psichologų atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia, kad net apie 80% žmonių per savo gyvenimą patiria bent vieną sukrečiantį įvykį. Traumuojantys įvykiai (artimojo netektis, staigios nelaimės ar užpuolimai ir pan.) paveikia visus, tačiau ne visi su tokiomis patirtimis vienodai susitvarko. Daliai žmonių kyla itin didelių sunkumų. Žmonės po tokių įvykių patiria ypač stiprų stresą. Jie nuolat galvoja apie tai, kas įvyko, sapnuoja košmarus, tampa dirglesni, jiems sunkiau sukaupti dėmesį, vis grįžta sunkiai valdomi prisiminimai apie skausmingas patirtis. Patyrusieji sukrėtimus labai dažnai vengia užuominų, susijusių su juos sukrėtusiais įvykiais, nenori apie tai kalbėti, sugrįžti į nelaimės vietas. Sunkumų paveikti žmonės dažnai jaučia liūdesį ir išgąstį. Jei tai tęsiasi mėnesį ir ilgiau po sukrėtimo, specialistai tokias reakcijas jau galėtų vadinti „potrauminio streso sutrikimu“.
Pastaruoju metu vis populiaresni atsparumo tyrimai parodė, kad daugelis sukrėtimus patyrusių žmonių sugeba sėkmingai atsitiesti ir įveikti sunkumus. Nemažai žmonių po sunkumų dvasiškai sustiprėja ir patiria tai, ką psichologai vadina „potrauminiu augimu“. Išgyvenusieji sunkumus pradeda labiau vertinti gyvenimą, ieško naujų galimybių, tampa dvasiškai tvirtesni, jautresni ir labiau palaikantys artimuosius.
Kas Padeda Įveikti Psichologines Traumas?
O kas, jei praėjus mėnesiui, metams ar dešimtmečiams po skaudaus įvykio vis dar slegia su tais įvykiais susiję psichologiniai sunkumai? Dėl užsitęsusio potrauminio streso gali atsirasti sveikatos problemų, didėja nedarbo rizika, sutrinka santykiai šeimoje. Per pastaruosius dešimtmečius atlikti tyrimai parodė, kad veiksmingiausia priemonė potrauminio streso sutrikimui gydyti - ne vaistai, o psichologinė pagalba.
Specializuota psichologinė pagalba, tokia kaip į traumą orientuota kognityvinė elgesio terapija ar nujautrinimo akių judesiais terapija, veiksmingai padeda įveikti su traumine patirtimi susijusius sunkumus. Šiuos psichologinės pagalbos būdus gali teikti tik aukštos kvalifikacijos specialistai: mokymus baigę medikai ar psichologai. Deja, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, veiksmingos psichologinės pagalbos, paremtos tyrimais, traumų aukoms labai trūksta.
Potrauminio Streso Sutrikimas - Nematoma Problema
Lietuvoje pagalbos prieinamumą apsunkina ir tai, kad potrauminio streso sutrikimas yra dar gana nauja diagnozė, kuriai tik keli dešimtmečiai. Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupės atlikti tyrimai atskleidžia, kad sveikatos sistemoje dirbantys specialistai dažnai neatpažįsta potrauminio streso, labai trūksta medikų ar psichologų, pasirengusių suteikti specializuotą pagalbą.
Traumų psichologijos tyrimų grupės atlikta 2014 ir 2015 m. sveikatos sistemos analizė parodė, kad Lietuvoje potrauminis stresas diagnozuojamas 100 kartų rečiau, nei yra paplitęs, remiantis Europoje atliktais epidemiologiniais tyrimais. Šokiruojantys šio tyrimo rezultatai 2017 m. buvo publikuoti prestižiniame tarptautiniame trauminio streso tyrimų žurnale „Journal of Traumatic Stress“.
Pagalbos prieinamumą sunkina ir tai, kad nukentėjusieji būna nelinkę pasisakyti apie patirtus sunkumus. Kai trauma sukeliama tarpasmeninio smurto ar yra seksualinio pobūdžio, žmonės gali prarasti pasitikėjimą kitais ir vengia pasakoti apie savo patirtis ir artimiesiems, ir specialistams.
Psichologinė Pagalba
Bendradarbiaudama su Amsterdamo universiteto mokslininkais, Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupė diegia vieną iš veiksmingiausių potrauminio streso pagalbos metodų „Trumpalaikė potrauminio streso eklektinė terapija“ (BEPP) Lietuvoje ir vertina šio metodo veiksmingumą. BEPP metodas, kurį sukūrė žymus psichotraumatologijos specialistas profesorius Bertholdas Gersonsas, yra unikalus dėl jame derinamų veiksmingiausių įvairių psichologinės pagalbos būdų elementų. Taikant BEPP keliais etapais vyksta 16 susitikimų su psichologu. Pradžioje psichologas paaiškina potrauminio streso požymius ir pagalbos principus. Vėliau kartu su psichologu nukentėjusysis išsamiai analizuoja traumines patirtis, jausmus, susijusius su traumine patirtimi, aptariama, kaip tai pakeitė žmogaus gyvenimą.
Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimai patvirtina, kad BEPP yra tinkamas Lietuvos gyventojams ir parengtas diegti praktikoje. Jau yra apmokyta apie 60 specialistų, kurie gali naudoti šį metodą Lietuvoje. Veiksmingumo tyrimai atskleidė, kad BEPP terapijos metu reikšmingai pagerėjo asmenų gerovė, potrauminio streso reakcijos sumažėjo. Terapijos veiksmingumui nustatyti naudojami efekto dydžiai šiame tyrime buvo itin dideli ir svyravo nuo 1,84 (asmens funkcionavimas) iki 2,68 (potrauminio streso simptomai). Įdomus Traumų psichologijos tyrimų grupės atradimas yra tai, kad net ir po sėkmingos psichologinės pagalbos asmenys ir toliau tikėjosi savijautos pagerėjimo, nors šie lūkesčiai atlikus matavimus po pusės metų nebuvo pagrįsti. Būsena išliko stabili pusę metų.
Interneto Panaudojimo Galimybės
Net ir mažiau traumuojantys stresiniai įvykiai, tokie kaip finansiniai sunkumai, santykių sunkumai, konfliktai darbe, paveikia žmonių kasdienybę. Naujausi Traumų psichologijos tyrimų grupės gauti duomenys rodo, kad vien per pastaruosius dvejus metus per 80 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę tokių stresorių. Dauguma žmonių puikiai susitvarko su kylančiais iššūkiais pasinaudodami savo turimais psichologiniais resursais ir artimųjų pagalba. Tačiau daliai žmonių patiems susitvarkyti su užklupusiais sunkumais yra keblu ir gali prireikti paramos juos įveikiant. Neretai specialisto konsultacijų dar neprireikia, bet išsiaiškinus tam tikrus psichologinius būdus, kaip padėti sau, pasimokius, kaip sėkmingai dorotis su savo stresu, gali būti užkertamas kelias tolimesniam sveikatos ir emocinės savijautos blogėjimui.
Psichologijoje daugėja inovacijų ir vis sėkmingiau yra panaudojamos informacinės technologijos. Vilniaus universiteto mokslininkai sukūrė originalią internetinę streso įveikimo savipagalbos programą BADI, kuria siekiama padėti žmonėms, patiriantiems stresorius. Ši programa - kaip tam tikras pratimų rinkinys, kur prisijungęs dalyvis gali pasinaudoti vienu ar daugiau specialiai parengtų psichologinių pratimų. BADI programa remiasi kognityviosios elgesio terapijos ir sąmoningumo terapijos teoriniais pagrindais ir naujausiais streso valdymo moksliniais tyrimais.
Traumų psichologijos tyrimų grupės atliekami atsitiktinių imčių kontroliuojami eksperimentiniai tyrimai leidžia įvertinti, kaip ši programa padeda asmenims sumažinti patiriamą stresą. Nustatyta, kad BADI yra veiksminga tiems, kurie įsitraukia ir aktyviai ja naudojasi.
Psichologinė Gerovė Teisėjų ir Teismų Darbuotojų Kontekste
"Tiek teisėjai, tiek ir teismų darbuotojai yra labiau patenkinti nei nepatenkinti savo psichologine gerove". "Didelį pasitenkinimą tiek teisėjams, tiek teismo darbuotojams kelia jų atliekamas darbas, jie nurodo, kad yra patenkinti tuo, ką daro, kad pats darbas jiems yra įdomus". "Tiek teisėjų, tiek teismo darbuotojų pasitenkinimas įvairiomis gyvenimo sritimis buvo tuo didesnis, kuo jų amžius buvo didesnis. Vyresni nei 51 metų tiek teisėjai, tiek teismo darbuotojai jautė didžiausią pasitenkinimą įvairiomis sritimis". Teisėjų ir teismo darbuotojų psichologinės gerovės tyrime dalyvavo 307 teisėjai (42,6 proc. visų dirbančių teisėjų) ir 791 teismų darbuotojai.
"Lygiai taip pat mažą pasitenkinimą kelia tai, kaip teisėjai ir teismai pristatomi žiniasklaidoje ir apskritai koks yra žiniasklaidos, mūsų visuomenės požiūris į teisėjus ir teismus".
Emocinė Gerovė Onkologinėmis Ligomis Sergančių Vaikų Kontekste
Vaikai, sergantys onkologinėmis ligomis, susiduria ne tik su gydymo sunkumais, bet ir kartu su visa šeima turi įveikti psichologines problemas, įvairias su liga susijusias baimes. Nors onkologinių ligų gydymas nuolat tobulėja ir šiandien jos jau yra visiškai įveikiamos, svarbu kalbėti ir apie emocinės būsenos svarbą vaiko sveikimo procese bei jo artimiesiems.
Emocijos, Išgyvenamos Vaikų Sergant Onkologinėmis Ligomis
Išgirdus diagnozę, dažniausiai pirmiausiai jaučiamas pasimetimas, šokas, neigimas, nepasitikėjimas gydytojų žodžiais ir nerimas. Mažas vaikas nesuvokia ir nesupranta, kas tai per liga, kodėl svarbu gydytis, tačiau jis puikiai jaučia skausmą, jaudulį nerimą, kuris dažnai būna ne vien paties vaiko, o transliuojamas tėvų ar artimųjų. Vyresni vaikai išgyvena gėdą - nes pasikeičia kūnas, nuslenka plaukai, o visuomenės stigma ir bendraklasių reakcijos kartais išprovokuoja šį jausmą. Visiškai normalu, kad išgyvenamas labai platus spektras įvykių, kuris stimuliuoja labai įvairius jausmus - meilę, neapykantą, pyktį, baimę, nerimą, sielvartą bei džiaugsmą.
#
tags: #kas #sunkina #psichologine #gerove #tyrimai