Įvadas
Šiandien stresas tapo neatsiejama XXI amžiaus žmonių gyvenimo dalimi. Nuolatinis stresas darbe kelia didelį susirūpinimą dėl darbuotojų sveikatos ir saugos. Stresą darbe patiria beveik ketvirtadalis darbuotojų Lietuvoje, o jo sukelti nuostoliai yra didžiuliai, paveikiantys tiek žmones, tiek ekonominius rodiklius. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti streso sampratą, jo priežastis ir poveikį saugiam darbui, taip pat aptarti streso prevencijos priemones.
Streso Samprata, Požymiai ir Priežastys
Streso apibrėžimas ir teorijos
Yra daug streso apibrėžimų, tačiau bendriausias apibūdinimas teigia, kad stresas darbo vietoje yra sąveikos tarp asmens ir jo darbo aplinkos rezultatas. Stresas kyla, kai jaučiamas neatitikimas tarp keliamų reikalavimų ir galimybių (pajėgumo ir laiko) juos įvykdyti. Šis prieštaravimas dirbančiajam sukelia neigiamas reakcijas: baimę, vidinę įtampą, bejėgiškumą ir kt.
"Stresas darbe - emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų į nemalonius ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektus visuma." Įmonės patiria stresą tuomet, kai jaučia, kad jiems keliami reikalavimai neatitinka jų galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus. Žmonės skirtingai reaguoja į tokias pačias aplinkybes. Vieni žmonės sugeba geriau susidoroti su dideliais reikalavimais nei kiti. Atsižvelgiant tik į aplinkybes, neįmanoma nustatyti, kokį stresą jos gali sukelti. Dėl trumpalaikio streso, pvz., kai reikia suspėti atlikti darbą iki nustatyto termino, problemų paprastai nekyla: iš tikrųjų tai gali padėti įmonėms dirbti taip, kaip jie geriausiai sugeba.
Svarbu paminėti, kad kiekvienas žmogus stresą priima ir apdoroja skirtingai. Kas vienam gali būti nepakeliama našta, kitas tai priima kaip iššūkį arba stimulą. Dažnai labai svarbų vaidmenį vaidina ir vidiniai, psichiniai procesai, kad situacija būtų priimta kaip stresas. Individualios streso įveikimo galimybės, t.y. išmoktas pavyzdys kaip nugalėti įtampą, taip pat lemiamai formuoja sprendimų ir veiksmų laisvę. Stresas sukeliamas stresiniu dirginimu arba taip vadinamais stresoriais. Ką žmogus gali nugalėti, priklauso nuo trukmės, intensyvumo ir stresorių skaičiaus ir kitų apkrovų darbo vietoje. Stresoriai - tai įvykiai ar aplinkybės, kurie žmogui sukelia pojūtį, kad fiziniai ar psichologiniai reikalavimai yra ant pastarojo sugebėjimų su jais susidoroti ribos.
Nesaugūs darbo santykiai (aplinkybės) ir nedarbas priskiriami dideliem (stipriai veikiantiems) stresoriams. Anglų kalbos žodžiui „stress“ artimiausias lietuvių kalbos žodis „įtampa“. Taigi, stresas darbe yra emocinė būsena, kurios priežastis - prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir darbuotojo sugebėjimo atlikti juos.
Taip pat skaitykite: Studentų streso ypatumai
Psichosocialiniai stresoriai ir jų poveikis sveikatai
Psichosocialiniai stresoriai glaudžiai siejasi su žmogaus sveikata. Ilgai trunkančios stresinės reakcijos pavojingos sveikatai. Jei stresas intensyvus ir patiriame jį ilgą laiką, gali sutrikti miegas, apimti nerimas, depresija, sunku susikaupti. Tyrimai rodo, kad 16% vyrų ir 22% moterų širdies ir kraujagyslių ligų lemia stresas darbe.
Žmogaus organizmas darbinėje veikloje susiduria su fiziologinių ir psichologinių veiksnių deriniais. Šių veiksnių pasireiškimo derinys yra daug maž pastovus ir atitinka darbo aplinkos keliamus reikalavimus. Kuo didesnis neatitikimas tarp žmogaus fizinių bei psichinių poreikių ir visuomenės galimybių tuos poreikius patenkinti, tuo didesnį stresą išgyvena žmogus.
Fiziniai-cheminiai veiksniai (pvz.: triukšmas, dulkės, apšvietimas ir kt.) ne tik tiesiogiai veikia darbuotojo sveikatą per tam tikrus organizmo fiziologinius procesus, bet ir kenkia netiesiogiai, nes veikia kaip psichologinis impulsas. Vien žinojimas, kad yra kenksmingas veiksnys, kelia baimę ir nuogąstavimą, nes galima prarasti sveikatą ar net gyvybę. Kenksmingo veiksnio įtaka gali būti perdėta, kai jam priskiriama daugiau negatyvių pasekmių negu jis iš tikrųjų sukelia. Tai atsitinka, kai įdiegiama nauja technika ar technologija. Geras pavyzdys gali būti įstaigų ir įmonių darbo kompiuterizavimas. Ilgas valandas trunkantis darbas prie kompiuterio kelia grėsmę daugiausia regos organams ir raumenų-skeleto sistemai.
Darbo organizavimas ir jo atlikimas turi įtakos psichiniam stresui. Darbuotojas priklauso nuo darbo laiko. Darbo organizavimas įtakoja dirbančiųjų santykius. Galimybė pasitarti, konsultuotis, aiškus darbas, tiksliai apibrėžta atsakomybė užtikrina gerus darbuotojų santykius ir mažina psichologinį stresą. JAV nustatyta, kad 75-85 % nelaimingų atsitikimų darbe yra susiję su nesugebėjimu įveikti stresą. Didžiulė atsakomybė darbe, ypač už kitus darbuotojus - stiprus stresorius. Psichinius stresorius taip pat sukelia labai monotoniškas darbas, per didelis ar nepakankamas krūvis.
Dėl to darbdaviai turi konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais, organizuoti renginius, kuriuose dalyvautų psichologai, ir jų metu išsiaiškinti, kas kelią įtampą ar trukdo dirbti. Įtampos nereikia vengti - ją reikia pažinti, valdyti ir kontroliuoti. Tiksli streso diagnozė yra pagrindas jam įveikti.
Taip pat skaitykite: Darbo motyvacijos analizė
Streso sukeltos ligos ir streso korekcinės priemonės
Ilgą laiką darbe patiriamas stresas gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus, silpninti adaptacinius sugebėjimus, mažinti atsparumą ligoms. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas. Dabartiniame moderniame darbo pasaulyje stresas tapo didžiausiu pavojumi sveikatai. Tai parodė Europos Sąjungos šalyse atlikti tyrimai. Todėl darbingumo reikalavimai, darbo tempas ir griežti darbo terminai nuolat auga. Beveik du trečdaliai dirbančiųjų pastoviai yra spaudžiami griežtų terminų ir daugmaž iš kas antro darbuotojo reikalaujamas aukštas darbo tempas.
Žmogaus kūnas reaguoja į stresines situacijas taip pat, kaip ir prieš milijonus metų, kai mūsų protėviai buvo medžiotojai. Tokiais atvejais žmogus pasirengia bėgti arba pulti. Trumpam laikui organizmas mobilizuoja visus rezervus, išsiskiria streso hormonai. Jie mobilizuoja energetinius rezervus, cukrų ir riebalus, padidina kraujo spaudimą, pulso dažnį ir pagreitina kvėpavimą. Kitos funkcijos sumažėja, pvz., imuninė apsauga, virškinimas, slopinamos organizmo atstatymo funkcijos.
Fiziniai ir psichiniai streso simptomai praeina ne iš karto, reikia laiko, kol žmogus vėl atstato normalią pusiausvyrą. Po aukštų streso fazių gali praeiti daug savaičių. Vis daugiau darbuotojų dirba prailgintą darbo dieną dėl kelionių, daugiau viršvalandžių, pagal lankstų darbo grafiką. Dėl to poilsio laiko nebepakanka, net kasdienė įtampa priskiriama streso veiksniams. Pagrindinės profilaktinės streso priemonės yra dvasinis atsipalaidavimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas. Dvasiniam atsipalaidavimui reikia ramybės, atitinkamos aplinkos ir laiko.
Streso Įtaka Saugiam Darbui
Stresas yra sudėtingas klausimas, ir nėra dviejų panašių asmenų, kuriuos vienodai veiktų tiek reikalavimai darbe, tiek darbo aplinka. Darbdaviai turi būti budrūs savo darbuotojų streso ženklams. Tačiau darbdaviai gali kovoti su streso ar nuovargio situacijomis tik jeigu apie šias yra informuoti. Todėl darbuotojai, patiriantys stresą darbe, turi pranešti savo darbdaviams apie patiriamą stresą. Turi funkcionuoti sistemos, kurios leistų darbuotojams jaustis užtikrintiems, kad jie praneš apie šią situaciją savo darbdaviui, vadovui ar viršininkui, bus padaryta viskas, kas įmanoma, norint išspręsti problemas.
"Kibiro" modelis teigia, kad stresas ir nuovargis atsiranda, kai asmenybės prisitaikymo atsargos išsenka greičiau, nei pasipildo. Tokie dalykai kaip įdomus darbas, šilti santykiai, gera sveikata ir kiti pripildo kibirą. Sunkios darbo sąlygos, konfliktai darbe, emociškai sekinantis darbas, darbo perteklius ar nepakankamas krūvis bei sunkumai namuose gali išdžiovinti kibirą. Tai pavyksta ištverti, kai atranda pusiausvyra tarp šių faktorių. Kaip kibiro modelis rodo, nėra reikalo papildyti kibiro, jei stresoriai, pernelyg greit jį išsekina. Stresorių kontroliavimas reikalingas dažnai, norint užpildyti skyles arba bent jau sumažinti, kad neaugtų stresas.
Taip pat skaitykite: Akcijų kurso analizė
Gyvenimas be rizikos būtų labai pilkas. Šia prasme šiek tiek streso nepakenks. Akivaizdu, kad rizikos stoka darbe gali sukelti tiek pat streso, kiek ir darbas, reikalaujantis fizinių ar dvasios pastangų. Tačiau pusiausvyra tarp stimuliavimo ir poilsio reikalinga. Ar stresas yra "geras", ar "blogas", priklauso nuo asmeninės ištvermės lygio ir pakankamo laiko atgauti jėgas. Šis blaivus požiūris sako mums, kad užsitęsęs ar gilus stresas - arba užsitęsusi ar rimta streso rizika - gali būti kenksminga asmeniui arba organizacijai. Neigiamos situacijos požymiais (priešingai nei tik rizikingos) galime laikyti, pavyzdžiui, tai, kai efektyvi grupė nustoja sėkmingai funkcionavusi. Tinkama pusiausvyra gali pasikeisti laikui bėgant. Dalykai anapus darbo vietos - šeimos problemos, antrasis darbas, prasta dvasinė ar fizinė sveikata - gali sukelti stresą. Darbdaviai negali tiesiogiai kontroliuoti (arba atsakomybės už) su darbu nesusijusių faktorių. Tačiau, jei darbdavys žino apie su darbu nesusijusius streso sukėlėjus, gali prireikti imtis priemonių, kad būtų išvengta pavojaus, ten, kur aktualus žmonių saugumas darbo vietoje - tame tarpe ir tarnautojų.
Esant stresinėms aplinkybėms naudojamasi išmėginta, rutinine veikimo strategija ir patirtimi. Sugebėjimas galvoti ir kūrybingumas lieka nuošaly. Kompleksiškumas redukuojamas paprastais Taip-Ne sprendimais. Todėl dažnai daromos klaidos.
Tyrimų rezultatai rodo, kad profesinė veikla, kuri apibūdinama monotonišku darbu, nuolatiniais griežtais terminais, nereikliomis užduotimis ir apribota veiksmų ir sprendimų laisve, labai padidina širdies infarktų riziką. Jeigu yra ribotos poilsio galimybės, ši rizika dar padidėja. Tai liečia visus ir visų rangų darbuotojus. Stresas atsiranda dėl disproporcijos tarp įdėto darbo ir pripažinimo. Kas nuolat visas atsiduoda savo darbui ir dėl to nei pagyrimo, nei atpildo profesinėje karjeroje, saugume ir pajamose negauna, yra veikiamas streso. Darbo praradimo baimė ir profesinis nuosmukis ypač svarbu.
Psichinio Streso Veiksniai ir Vertinimas Darbe
Atliekant profesinės rizikos vertinimą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą turi būti atsižvelgiama į visus pavojus sveikatai. stebint darbo procesą ir darbo sąlygas, t.y. Stresinis veiksnys registruojamas tuo atveju, jeigu jis, dirbant, veikia ilgą laiką. Bendras psichinio streso darbe vertinimas atliekamas pagal išvardintus veiksnius bei kita svarbia darbo sąlygų informacija. Vertintojas turi susipažinti su darbo sąlygų charakteristikomis, atsižvelgti į profesinės higienos ir psichinio krūvio aspektus bei aplinkinių darbuotojų parama.
Praktiškai įvertinti ir registruoti psichosocialinius darbo veiksnius gana sudėtinga, tam reikia specialių žinių ir patirties. Sunkumų kyla dėl to, kad daugelio psichosocialinių darbo veiksnių sąvokas sunku tiksliai apibrėžti, be to, šie veiksniai taip pat priklauso nuo subjektyvaus dirbančiojo aplinkos suvokimo. Metodo pasirinkimą lemia tikslas. Būtina pabrėžti, kad abu šie metodai vienodai svarbūs ir naudingi dirbančiųjų sveikatos priežiūrai.
Darbą pagal standartinę formą paprastai aprašo specialistas, remdamasis stebėjimu. Atsžţvelgiant į darbo turinį ir organizavimą, įvertinami darbo reikalavimai. Psichosocialiniams rizikos veiksniams tirti dažniausiai naudojami subjektyvūs tyrimo metodai. Manoma, kad subjektyvūs darbo sąlygų rodikliai nepakeičiami identifikuojant stresą darbe sukeliančius veiksnius, tad objektyvūs metodai praktiškai nereikalingi. Platesniuose streso tyrimuose stebėjimo ir anketinis metodai gali būti naudojami kartu. Tuomet, siekiant bešališkai įvertinti objektyvią darbinę situaciją, specialisto ir dirbančiojo darbo reikalavimų ir aplinkos vertinimai lyginami. Metodo pasirinkimą dažnai lemia tiriamos grupės dydis. Jei tyrimo objektas - suvokiama aplinka, stebėjimo metodas visiškai netinka, nes šiuo atveju informacijos šaltiniu gali būti tik suvokiantysis asmuo. Tada tenka rinktis tarp anketos ir interviu. Interviu galima surinkti smulkesnę informaciją Tiriant dideles grupes teoriškai pagrįsta ir patikrinta anketa - ekonomiškesnis ir greitesnis metodas.
Streso Prevencija
Kaip ir visais sveikatos ir saugos klausimais, streso valdymas darbo vietoje yra bendra darbdavių ir darbuotojų atsakomybė. Šalys turi bendradarbiauti, norėdamos kartu priimti sprendimus, kurie abiems būtų priimtini. Sprendžiant problemas iki joms iškylant yra geriausia. Aktas įgalina įvertinti galimą pavojų ir imtis veiksmų jo išvengti. Darbuotojams, veikiamiems streso ar nesusivaldymo, gali padėti palaikymas diskusijų metu.
Darbdaviai organizuoja darbuotojų mokymą ir individualias konsultacijas, kad padidintų jų sugebėjimus patiems susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis ir streso sukeliamomis problemomis. Įgyvendinamos streso valdymo programos formuoja asmeninius streso mažinimo įgūdžiu… Sveiko darbo ypatybės yra tos, kurias norėtume matyti savo pačių darbe.