Mokytojas - tai ne tik žinių šaltinis, bet ir asmenybė, turinti didelę įtaką mokinių vystymuisi. Ši profesija reikalauja ne tik specializuotų žinių, bet ir gebėjimo šviesti, lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinius. Mokytojo asmenybė yra svarbiausias jo darbo įrankis, lemiantis sėkmę ir nesėkmes.
Mokytojo vaidmuo ir paskirtis
Žodis "mokytojas" kilęs iš žodžių "mokslas", "mokyti", "mokykla" ir "mokinys". Jo pagrindinis uždavinys - perteikti mokiniams mokslo pagrindus, išmokyti juos šiomis žiniomis naudotis praktiškai, formuoti įgūdžius ir lavinti protinius gebėjimus. Mokytojas organizuoja mokinių veiklą, bendrauja su jais, veda į gyvenimą ir visuomenę, socializuoja. Jis ne tik moko ir šviečia, bet ir įpratina mokytis, uždega norą pažinti ir būti naudingu sau bei visuomenei. Todėl mokytojas dažnai vadinamas pedagogu - vedančiu mokinius į gyvenimą. Tai asmenybė, daranti didelę įtaką kitų žmonių asmenybės vystymuisi. Jis vertinamas ne vien kaip specialistas, bet ir kaip žmogus, pilietis, sugebantis šviesti, praktiškai lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinį, formuoti iš jo harmoningą asmenybę, pilietį, tobulą, humanišką žmogų.
Mokytojo asmenybės svarba
Mokytojo asmenybė yra visuma profesinių ir psichologinių-socialinių savybių, sąlygojančių sėkmingą pedagoginę veiklą. Tai žmogus, pasiekęs tam tikrą tobulumo lygį, gebantis dirbti, bendrauti, pažinti, keisti aplinką, save ir kitus, skleisti idealines vertybes, įprasminti savo gyvenimą ir kurti nemirtingąjį "aš".
Mokytojo asmenybės teigiami bruožai apima:
- Gebėjimą daryti intelektualinį, emocinį ir praktinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui.
- Intelektualinius, loginius, komunikacinius ir ekspresyvius sugebėjimus.
- Aktyvumą, poreikius, emocijas, žinojimą ir valią.
- Gebėjimus, gabumus, intelektą ir patirtį.
Mokytojo atitikimas profesiniams reikalavimams, jo pedagoginės veiklos produktyvumas, auganti profesinės kvalifikacijos kultūra, pasitenkinimas pasirinkta profesija ir darbu, noro dirbti tą darbą stiprėjimas bei prisitaikymas prie konkrečių darbo sąlygų rodo pedagogo asmenybės vertingumą. Asmeninį pedagogo vertingumą išryškina jo orumas, savigarba, savo vertės pajautimas, plačios pažiūros, erudicija, gyvenimo išmintis ir tauri vidinė pozicija savo paties bei aplinkos įvykių atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Asmenybės tipai pedagogikoje
Mokytojo asmenybės struktūra
Asmenybė yra daugelio mokslo šakų dalykas, todėl filosofai, psichologai, sociologai ir kitų mokslo šakų atstovai pateikia įvairių asmenybės apibrėžimų. Iš įvairių apibrėžimų palyginimo aišku, kad filosofija ir sociologija į asmenybę žiūri kaip į visuomenės atstovą, o psichologija - kaip į individą, turintį tam tikro lygio ir kokybės psichiką.
Pedagogikai, ugdymo procesui, mokymo ir auklėjimo tikslu svarbiausia nustatyti asmenybės struktūroje socialinius veiksnius ir pažvelgti, kaip jie santykiauja su biologiniais. Žmogaus ugdymo procese pedagogika turi atsižvelgti į asmenybės varomąsias jėgas, asmenybės santykį su veikla, funkcijomis, priklausomybę nuo bendrojo vystymosi, žmonių santykių psichologiją, pažintinės veiklos funkcijas ir psichologinę asmenybės charakteristiką.
Eneagramos asmenybės tipai
Eneagrama - tai asmenybių klasifikacijos sistema, naudojama nuo 1950 m. Ji atskleidžia žmogaus elgseną stresinėse situacijose ir palankiomis sąlygomis. Pagal eneagramą, yra 9 pagrindiniai asmenybės tipai:
- Perfekcionistas: Logiški, praktiški, turintys aukštas moralės normas, atsakingi, skrupulingi, organizuoti.
- Altruistas: Socialios, rūpestingos, nuoširdžios, empatiškos, šiltos ir mielos asmenybės.
- Laimėtojas: Pragmatiški, į sėkmę orientuoti, ambicingi, pasitikintys savimi, charizmatiški ir energingi žmonės.
- Individualistas: Emocionalios, jautrios, nepastovios nuotaikos, linkusios į savistabą, sąmoningos asmenybės.
- Mąstytojas: Intelektualus, rimtas, budrus, įžvalgus, smalsus, novatoriškas tipažas.
- Lojalistas: Atkaklūs, disciplinuoti, pedantiški, bet nesavarankiški, ieškantys saugumo žmonės.
- Entuziastas: Visuomet skuba, trokšta visur sudalyvauti, ekstravertų optimistų tipas, įvairiapusiškos, lanksčios, žaismingos asmenybės.
- Lyderis: Pasitikintys savimi, stiprūs, linkę dominuoti, valdingi, bet ginantys artimuosius žmonės.
- Taikdarys: Stabilios, patikimos, draugiškos, pozityvios, palaikančios asmenybės, kuriems svarbi taika ir geri santykiai.
- Mokytojo asmenybės tipai ir darbas su mokiniais, turinčiais sunkumų
Kiekvienas mokytojas savo darbe susiduria su įvairiais vaikais, kuriems būdinga vienokia ar kitokia dvasios struktūra. Tai nėra lengvas uždavinys, nes įvairumu pasižymi ne tik dvasia, bet ir būtis, kuri neretai yra labai sudėtinga. Taip mokykloje atsirado "sunkių vaikų" sąvoka. Terminu "sunkus vaikas" apibūdinama daug vaikų, kurių asmenybę reikia koreguoti. Jiems priklauso ir nepaklusnūs, kaprizingi, užsispyrę vaikai, besipriešinantys suaugusių reikalavimams, patarimams. Tam tikra dalis vaikų yra padaužos, nedrausmingi, grubūs. Jų elgesį, neatitinkantį visuomenės moralės normų ir reikalavimų, įprasta apibūdinti terminu - asocialus.
Nesimokantis vaikas. Vienas dažnesnių vaikų sunkumų - nesimokymas, atsilikimas nuo mokyklinės programos. Dažniausiai mokymosi problemos kyla dėl pažintinės veiklos sunkumų ar mokymosi motyvų stokos. Mokytojas gali siekti mokymosi motyvacijos stiprinimo, remdamasis percepciniais sugebėjimais (adekvačiu vaiko psichologijos suvokimu) ir konstrukciniais sugebėjimais (auklėjamojo asmenybės projektavimu ir formavimu, pedagogo darbo rezultatų numatymu).
Taip pat skaitykite: Karjeros galimybės psichologams mokyklose
Agresyvus vaikas. Vaiko agresyvumą formuoja šeimos santykiai, tėvų bendravimo su vaiku stilius ir mokyklinė situacija. Agresyvų poelgį sukelia didėjantis priešiškumas. Priešiškumo ir agresijos objektai ne visada sutampa. Pirmuoju priešiškumo požymiu tiktų laikyti simpatijos emocijų nykimą.
Silpnavalis vaikas. Mokymasis reikalauja pastangų. Jų stoka - viena iš dažnesnių mokyklinio konflikto priežasčių. Silpnavalis vaikas, kaip ir kiti, nori pripažinimo ir sėkmės. Tokie vaikai tinkamai mokosi ir elgiasi tik tada, kai yra pakankamai nuosekliai kontroliuojami.
Hiperaktyvus vaikas. Kliudo pats sau, t.y. trukdo reikalaujančiai kruopštumo veiklai, neleidžia jos baigti, o pakili, jaudri emocinė būsena kliudo teisingai įvertinti situaciją, numatyti galimą nesėkmę, pavojaus tikimybę. Svarbi hiperaktyvaus vaiko savybė - pernelyg didelis pasitikėjimas savimi. Veiklumas, optimistinė nuostata padeda išvengti didesnių nesėkmių, tačiau neugdo atsakingumo, skatina stiprių pojūčių. Jaunesniems hiperaktyviems vaikams gali padėti intensyvesnė, prasminga, įdomi bei mokyklai ir tėvams priimtina veikla.
Demonstratyvus vaikas. Vaikai siekia dėmesio bei pripažinimo, tačiau ne visada pasirenka tinkamus būdus šiam siekimui įgyvendinti, bando nustebinti aplinkinius neįprasta apranga, šokiruojančiais poelgiais, kaprizais. Jie siekia sukelti kitų žmonių jausmus, vadinasi, jo poelgiai gali būti pakenkti tik kitų dėka.
Pagrindiniai "sunkių" mokinių charakterio pakitimų tipai
Isteroidinis charakteris. Nuo pat gimimo šie vaikai pripratę būti dėmesio centre. Jie ypač egocentriški, reikalauja pastovaus dėmesio tik sau, kurio, kaip ir susižavėjimo, pripažinimo, netgi užuojautos, siekia visais įmanomais būdais, pasitelkę besaikę fantaziją, melą, vaidybą. Tai vienas sunkiausiai koreguojamų charakterio pakitimų. Vaikų tėvai dažniausiai bet kokią pastabą, patarimą labai išgyvena, nenori pedagogų ir psichologų išvadoms pritarti.
Taip pat skaitykite: Psichologijos mokytojo problemos
Hipertiminis charakteris. Vaikai visada stebėtinai gerai, pakiliai nusiteikę, mėgsta bendrauti, ypač išsiskiria savarankiškumu, bet yra pernelyg judrūs. Pradinėse klasėse vaikai, turintys šios akcentuacijos bruožų, dažniausiai esti geri mokiniai.
Senzytivusis charakteris. Bendravimo ir tarpusavio santykių problemos skiriasi nuo baimių, sukurtų vaizduotės ar kilusių ko nors išsigandus. Vaikas nustos bijoti tik tada, kai bus gerbiami jo jausmai, norai, pripažįstamas jo vidinis pasaulis, kai jį užkrės teigiamas auklėtojo pavyzdys, kai jis išmoks vertinti savo trūkumus ir bent mažos dalies jų atsisakyti, kai santykiai su juo bus grindžiami kitais svertais, kriterijais, bus lankstesni, nuoširdesni, ne tokie griežti.
Paranojinis charakteris. Vaikai, kuriems būdingas šis charakterio pakitimas, mėgsta būti vieni. Jiems labai patinka suaugusiųjų draugija, kur galima tylėti, užsisklęsti savyje. Beje, tokie vaikai yra įtarūs, nedaug kuo pasitiki. Todėl koreguoti šį charakterio pakitimą, būtina vaiko egoizmą nukreipti tam tikra linkme. Šiam procesui reikia pasirengti iš anksto skatinant vaiko pasitikėjimą mokytoju.
Epileptoidinis charakteris. Vaikai išsiskiria inertiškumu, nepaiso aplinkinių interesų. Užsimezgus konfliktui, jie tampa ypač agresyvūs, grubūs.
Mokytojo asmens savybės, dirbant su "sunkiais" mokiniais
Dirbant su "sunkiais" mokiniais, mokytojui reikalingos šios savybės:
- Pedagoginis meistriškumas: Savybė, kuri gimsta iš meilės vaikams, pedagoginiam darbui, įgyjama mokytojo valios pastangomis, kruopščiu darbu įveikiant įvairius sunkumus, siejant teoriją su praktika, kūrybiškai tvarkant bei tobulinant savo pedagoginę veiklą bei santykius su mokiniais.
- Ryžtingumas: Gebėjimas greitai bei apgalvotai apsispręsti ir sprendimą realizuoti.
- Geranoriškumas: Teigiamas nusiteikimas mokinių atžvilgiu, gebėjimas suprasti ir palaikyti.
- Įgimtas taktas, aukšta vidinė kultūra, gebėjimas rasti teisingiausią išeitį iš keblios situacijos: Savybės, kurios laiduoja sėkmingą pedagoginę veiklą.
- Didaktiniai sugebėjimai: Sugebėjimai gerai planuoti ir rekonstruoti medžiagą, padaryti ją prieinamą moksleiviams, kūrybiškai vesti pamokas, vystant vaikų mąstymą, pratinant juos dirbti savarankiškai.
- Pasitikėjimas vaiko jėgomis: Tikėjimas vaiko galimybėmis ir gebėjimu pasiekti sėkmę.
- Filosofinis pasirengimas: Tvirtas pagrindas, leidžiantis sėkmingai panaudoti ugdytojo ir ugdytinių santykių istoriją, siekiant norimų ugdymo tikslų.
- Gebėjimas pažinti save: Gebėjimas pažinti savo charakterį, stipriąsias puses ir trūkumus.
- Artistiskumas ir žaismės jausmas - padeda patraukti mokinius ir padaryti mokymosi procesą įdomų.
- Kultūringas ir mandagus bendravimas - geriausias pavyzdys mokiniams.