Įvadas
Šiame straipsnyje aptariama psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) vartojimu, klasifikacija, diagnostika ir gydymas Lietuvoje, taip pat šizofrenijos ypatumai ir psichologinės pagalbos galimybės. Straipsnyje remiamasi TLK-10 diagnostikos kriterijais, kurie yra pagrindas diagnozuojant priklausomybes Lietuvoje.
Psichikos ir Elgesio Sutrikimai, Vartojant Psichoaktyvias Medžiagas (TLK-10)
Diagnostikos Kriterijai
Lietuvoje, diagnozuojant priklausomybę, remiamasi TLK-10 (Tarptautinės ligų klasifikacijos, 10-osios redakcijos) diagnostikos kriterijais. Šioje klasifikacijoje visoms psichoaktyviosioms medžiagoms (PAM) taikomas vienodas aprašymo ir diagnozavimo standartas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo vartojamos medžiagos (alkoholio, narkotikų ar kitų), taikomi tie patys bendri kriterijai.
Priklausomybės Sindromas
Priklausomybės sindromas apibūdinamas atsiradusia tolerancija, ūminės abstinencijos būkle ir paciento pasiryžimu tęsti PAM vartojimą. Požymiai:
- Potraukis: Stiprus noras vartoti PAM.
- Vartojimo pastovumas: PAM vartojama nuolat, nepaisant neigiamų pasekmių.
- Abstinencijos reiškiniai: Nemalonūs fiziniai ir psichologiniai simptomai nutraukus PAM vartojimą.
Abstinencijos Sindromas
Abstinencijos sindromas yra įvairių simptomų derinys, atsirandantis nutraukus arba sumažinus PAM vartojimą po ilgalaikio vartojimo. Simptomų sunkumas gali skirtis.
Ūminė Intoksikacija
Ūminė intoksikacija yra praeinanti būklė, atsirandanti pavartojus alkoholį ar kitą PAM, dėl kurios sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos funkcijos. Apsvaigimas priklauso nuo vartotos dozės ir laikui bėgant silpnėja. Svarbu pažymėti, kad intoksikacijos simptomai ne visada atspindi pagrindinį medžiagos poveikį.
Taip pat skaitykite: Psichologo atsiliepimai Šiaurės miestelyje
PAM Vartojimo Nustatymas
Nustatyti PAM vartojimą (apsvaigimą) padeda medicininė apžiūra, kurios metu aprašoma paciento išvaizda, elgesys, orientacija, mąstymas, bendravimas, judesiai ir emocijos. Svarbu atkreipti dėmesį į vegetacines reakcijas: veido spalvą, akių vyzdžius, tremorą, prakaitavimą ir pan. Taip pat naudojamos techninės priemonės, pavyzdžiui, alkotesteris alkoholiniam apsvaigimui nustatyti, ir laboratoriniai tyrimai, skirti alkoholio ar narkotikų koncentracijai kraujyje nustatyti.
Priklausomybių Etiologija ir Patogenezė
Biopsichosocialinis Modelis
Priklausomybių etiologijai ir patogenezei taikomas biopsichosocialinis modelis. Empiriškai patvirtinta, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Genetiniai veiksniai lemia 40-60% individo rizikos sirgti alkoholizmu.
Patogenezė
PAM vartojimo esmę sudaro siekis pajusti laukiamą psichikos pokytį bei atsirandanti psichinė ir fizinė priklausomybė. Pacientams būdingas infantilumas, narcistiniai sutrikimai, egoistiškas elgesys, pasyvumas ir globos poreikis. Psichoaktyvioji medžiaga leidžia pasijusti nesamu, bet svajojamu savimi. Kognityvinis vartojimo aspektas siejamas su išmokimu, kurį galima prilyginti sąlyginiam refleksui. PAM tiesiogiai veikia malonumo centrą ir iškreipia adaptacinio pobūdžio malonumo potyrį.
Neurodinaminiai Efektai
PAM sukeliami ūminiai neurodinaminiai efektai skirstomi į pirminius (specifinius ir nespecifinius) ir antrinius adaptacinius homeostazės palaikymo mechanizmus. Adaptaciniai pokyčiai gali įgyti chronišką pobūdį, tada PAM vartojimas tampa būtinu visos sistemos veiklai, o tai yra priklausomybė. Nutraukus PAM vartojimą, patiriama abstinencijos būklė.
Opioidiniai Receptoriai
Galvos smegenų dalyse yra opioidiniai receptoriai, reaguojantys į endorfinus ir enkefalinus. Manoma, kad organizmui ėmus gauti išorinius opioidus, nuslopinama endorfinų sintezė. Kita hipotezė teigia, kad esant egzogeninių opioidų pertekliui, CNS neuronuose daugėja opioidinių receptorių, todėl didėja opioidų poreikis.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės nuo medikamentų gydymas Lietuvoje
Serotonino Stoka ir Dopamino Poveikis
Priklausomybė nuo alkoholio sietina su serotonino stoka. Lėtinis alkoholio vartojimas padidina dopamino išsiskyrimą, mažina serotonino išsiskyrimą, stimuliuoja opioidinius receptorius ir aktyvina endorfinų išsiskyrimą. Narkotikai ir alkoholis didina dopamino kiekį sinapsiniame plyšyje.
Alkoholio Sukelti Psichikos ir Elgesio Sutrikimai
Alkoholio Sukeltų Sutrikimų Spektras
- Priklausomybė nuo alkoholio sindromas
- Alkoholinės abstinencijos sindromas
- Abstinencijos sindromas su delyru
- Psichozinis sutrikimas
- Amnezinis sutrikimas
Priklausomybės nuo alkoholio dažnis susijęs su absoliučiu išgeriamo alkoholio kiekiu. Priklausomybė nuo alkoholio glaudžiai susijusi su savižudišku elgesiu, depresijomis, nusikaltimais ir nelaimingais atsitikimais.
Priklausomybės nuo Alkoholio Stadijos
- Pradinė stadija: Atsiranda potraukis išgerti, poreikis apgirsti, padidėja tolerancija alkoholiui, prarandama vartojimo kontrolė.
- Akivaizdžios priklausomybės stadija: Padidėja tolerancija, susiformuoja abstinencijos sindromas, nesugebama kontroliuoti išgeriamo kiekio ir gėrimo trukmės, sutrinka socialinis funkcionavimas, atsiranda somatinės ligos.
- Trečioji stadija: Sumažėja alkoholio tolerancija, atsiranda alkoholinė demencija.
Alkoholinės Abstinencijos Sindromas
Atsiranda po ilgalaikio vartojimo staiga nutraukus ar apribojus alkoholio kiekį. Būdingiausi požymiai: nemiga, nerimas, drebulys, vegetacinis hiperaktyvumas, pykinimas ar vėmimas, haliucinacijos ar iliuzijos, psichomotorinis sujaudinimas, epilepsiniai traukuliai.
Abstinencija su Delyru (Delirium Tremens)
Alkoholio sukelta trumpalaikė, bet gyvybei pavojinga psichozinė būsena su lydinčiais somatiniais sutrikimais. Dažniausiai pasireiškia 2-5 dieną po alkoholio vartojimo nutraukimo. Klasikinė triada: sąmonės pritemimas, ryškios haliucinacijos ar iliuzijos ir akivaizdus drebulys.
Psichozinis Sutrikimas
Psichozinių reiškinių visuma, atsirandanti vartojant alkoholį arba tuoj pat po jo vartojimo. Apibūdinama ryškiomis haliucinacijomis, klaidingais pažinimais, kliedesiais ir/ar santykio idėjomis, psichomotoriniais sutrikimais, nenormaliu afektu.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba šeimoms
Amnezinis Sindromas (Korsakovo Sindromas)
Susijęs su žymiu lėtiniu trumpalaikės atminties pakenkimu. Dažniausia būna laiko ir įvykių eiliškumo, sugebėjimo išmokti naują medžiagą sutrikimų. Gali būti žymių konfabuliacijų. Ryškiausiai sutrinka trumpalaikė atmintis ir laiko suvokimas.
Medikamentinis Gydymas ir Psichoterapija
Alkoholio priklausomybė gydoma pagal bendruosius principus, derinant gydymą vaistais su psichoterapija.
- Pasibjaurėjimą sukeliantys vaistai: Disulfiramas (Lidevinas, Teturamas).
- Potraukį ir ūminį alkoholio poveikį mažinantys vaistai: Opioidų antagonistai Naltreksonas (Revia) ir Nalmefenas.
- Vaistai abstinencijai gydyti: Benzodiazepinai (Tazepamas, Relaniumas, Eleniumas, Truksalis, Lorafenas), karbamazepinas (Finlipsinas), B grupės vitaminai, preparatai gerinantys kepenų veiklą (Karsilis, Metadoksilis).
- Vaistai alkoholio sukeltiems psichikos sutrikimams gydyti: Antipsichotiniai vaistai (Haloperidolis, Droperidolis).
Priklausomybė nuo Opioidų ir Opioidinės Abstinencijos Sindromai
Opioidų Savybės
Visi opioidai pasižymi kryžmine tolerancija. Jie gaunami iš Papaver somniferum. Gryname opiume vyrauja morfinas, kodeinas ir tebainas, dar vadinami natūraliais opioidais. Jiems giminingi pusiau sintetiniai opioidai: kodeinas, heroinas ir kiti.
Priklausomybės Formavimasis
Daugumos aktyvių narkomanų amžius svyruoja nuo 20 iki 50 metų. Vartojimas dažnėja, tampa kasdieniu. Fizinės priklausomybės stadijoje apsvaigimo euforija keičiasi baime abstinencijoje. Vieninteliu tikslu gyvenime tampa narkotikai. Vartojimas nuslopina esminius fiziologinius pojūčius. Dažnai nustatomi kiti psichikos sutrikimai: depresija, asmenybės sutrikimai.
Elgesio Pokyčiai
Vartojant narkotikus, labai pasikeičia žmogaus elgesys, charakteris, interesai - tampa abejingi artimiems, vienintelis tikslas - narkotikų gavimas ir vartojimas, emocijos labilios ir dažnai nenuspėjamos. Pacientai daug meluoja, vagiliauja, nesugeba dirbti ar mokytis.
Opioidinės Abstinencijos Būklė
Atsiranda nutraukus kelias savaites ar ilgiau trukusį opioidų vartojimą. Pasireiškia: potraukis narkotikams, ašarojimas, sloga, žiovulys, čiaudulys, prakaitavimas, nemiga, stoka apetito, išplėsti vyzdžiai, žąsies oda, dirglumas, drebulys, nerimas, baimė.
Gydymas
- Medikamentinis: Benzodiazepinai (trumpai), karbamazepinas (slopina potraukį prie opioidų), finlepsinas (pagal schemą), truksalis nakčiai, doksepinas, nuskausminamieji (ketanovas + ibuprofenas). Galima detoksikacija metadonu (trumpalaikė).
- Palaikomasis: Opioidų agonistai - metadonas ir buprenorfinas (subutex).
Šizofrenija
Bendrosios Nuostatos
Šizofrenija yra polietiologinė liga, kurios išsivystymą gali nulemti keli silpnos sąveikos genai. Skirtingose šalyse gali skirtis formos ir prognozė. Šizofrenija dažniausiai susergama vėlyvojoje paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje.
Simptomai
Šizofrenija neturi patognominių simptomų, visi šio sutrikimo simptomai būna ir sergant kitais psichikos bei organiniais sutrikimais. Šizofrenija diagnozuojama, kai yra būdingas mąstymo, valios ir afekto sutrikimų derinys. Simptomai skirstomi į pozityvius (haliucinacijos ir kliedesius, mąstymo nenuoseklumą, keistą elgesį, neadekvatų afektą) ir negatyvius simptomus (blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti savęs, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas).
Formos
Yra žinomos keturios klasikinės šizofrenijos formos: paranoidinė, hebefreninė, katatoninė, paprastoji (simplex).
- Paranoidinė šizofrenija: Dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos lydi haliucinacijos, dažniausiai klausos, bei kiti suvokimo sutrikimai.
- Hebefreninė šizofrenija: Afektiniai sutrikimai yra ryškūs. Afekto ir valios pakitimai bei kiekybiniai mąstymo sutrikimai paprastai yra ryškūs.
- Katatoninė šizofrenija: Ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės iki stuporo arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo.
- Paprastoji (simplex) šizofrenija: Atsiranda nepastebimai progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamus reikalavimus ir bendru darbingumo sumažėjimu.
Gydymas
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis, derinant medikamentinį gydymą, psichosocialines priemones, psichoedukaciją, psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą, įvairius reabilitacijos metodus.
Psichologinė Pagalba Lietuvoje
Specialistai ir Jų Skirtumai
- Psichologas: Specialistas, baigęs psichologijos studijas ir turintis magistro laipsnį. Gali konsultuoti, naudoti testus, bet negali diagnozuoti sutrikimų ar išrašyti vaistų.
- Psichoterapeutas: Psichologas, psichiatras ar kitas specialistas, baigęs psichoterapijos krypties kursus ir įgijęs psichoterapeuto išsilavinimą. Gali vykdyti psichoterapiją (individualią, grupinę, poros ar šeimos).
- Psichiatras: Gydytojas, galintis diagnozuoti psichikos sutrikimus ir paskirti jų gydymą, dažniausiai vaistais.
Kada Kreiptis Pagalbos
Kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą verta, jei patiriate nerimą ir stresą, netektį ar gyvenimo krizę, priklausomybes, bendravimo sunkumus, pasitikėjimo savimi trūkumą, nepasitenkinimą savo charakterio ar asmenybės bruožais, emocinius sunkumus ar egzistencinius klausimus.
Kur Ieškoti Pagalbos
- Psichikos sveikatos centrai (PSC)
- Visuomenės sveikatos biurai
- Privatūs psichologai ir psichoterapeutai
- Emocinės paramos tarnybos
- Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos
tags: #privatus #gydytojas #psichiatras #narkotikai