Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama mokinių psichologinei sveikatai. Tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai atskleidžia nerimą keliančias tendencijas, susijusias su jaunuolių psichologine gerove. Šiame straipsnyje apžvelgiama mokinių psichologinės sveikatos būklė Lietuvoje, remiantis naujausiais tyrimais, aptariami pagrindiniai iššūkiai ir galimi sprendimo būdai.
Nerimą keliančios tendencijos
Per pastaruosius ketverius metus jaunuolių psichikos sveikata tapo prastesnė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, Kanadoje bei kai kuriose Azijos šalyse. Ypač tai pastebima kalbant apie mergaites Lietuvoje ir Europoje - jų rodikliai sistemingai prastesni nei berniukų, ir šis skirtumas auga.
Subjektyvus sveikatos vertinimas
Nagrinėjant psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės rodiklius Europoje, išryškėjo, kad savo sveikatą puikiai vertina tik mažiau nei pusė apklaustų jaunuolių. Pavyzdžiui, puikiai savo sveikatą įvertino trečdalis (35 proc.) Lietuvos penktokų, o tarp devintokų tokių jau tik kas ketvirtas (25 proc.); Europoje šie rodikliai atitinkamai yra 41 ir 32 proc.
Saviveiksmingumas ir vienišumas
"Šie duomenys nėra vien tik skaičiai - jie atspindi ir bendrą situaciją Lietuvos namuose, mokyklose, visuomenėje. Tai rodo, kad populiaciniu mastu Lietuvoje jauni žmonės patiria nemažai sunkumų, jie stokoja vidinių išteklių ir išorinės pagalbos savo psichologinei pusiausvyrai palaikyti. Ypač išryškėjo tai, kad Lietuvos jaunuoliams būdingas vienas prasčiausių tarp Europos šalių saviveiksmingumas - gebėjimas spręsti savo problemas ir pasiekti tikslus", - pastebi HBSC tyrimui Lietuvoje vadovaujantis LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vyriausiasis tyrėjas prof.
Pasak prof. K., vienišumas - kita Lietuvos vaikams ir paaugliams būdinga psichosocialinė problema.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Psichosomatiniai nusiskundimai
LSMU mokslininkai pažymi, kad per pastaruosius ketverius metus ypač padaugėjo vaikų ir paauglių psichosomatinių nusiskundimų. Bendrai kalbant apie 5-9 klases, bent du nusiskundimus dažniau nei kartą per savaitę patiria apie 45 proc. jaunuolių. Jauni žmonės dažniau skundžiasi galvos, nugaros, pilvo skausmais ir skausmais, nervine įtampa, dirglumu, bloga nuotaika, liūdesiu ir depresija.
"Vertinant šiuos simptomus, apskritai labai ryškus lyties veiksnys: mergaitės juos patiria gerokai dažniau nei berniukai. Papildomų problemų kyla dėl to, kad daugiau nusiskundimų turintys jaunuoliai linkę būti fiziškai pasyvesni, dažniau renkasi žalingus įpročius - rūko įprastas ar elektronines cigaretes, vartoja alkoholį, ir šios tendencijos taip pat labiau išreikštos tarp mergaičių", - pastebi prof. K.
Lyginamasis kontekstas
Nors Lietuva turi panašumų su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Estija, Latvija ir Lenkija, Estijos jaunimas dažnai pasižymi geresniais rodikliais, ypač saviveiksmingumo srityje. Pavyzdžiui, tarp 44 šalių Lietuva užima 40 vietą, o Estija - maždaug 10 vietą.
Sisteminės problemos ir iššūkiai
SAM pranešime išryškinti pagrindiniai vaikų ir paauglių psichikos sveikatos iššūkiai. Pirmiausia, vyraujančios sisteminės problemos: mažas vaikų ir paauglių psichiatrų skaičius Lietuvoje, netolygus regioninis jų išsidėstymas ir ilgos eilės konsultacijoms gauti.
Psichologinė gerovė mokykloje ir emocinė sveikata
Kaip rodo atlikti tyrimai, net trečdalis Lietuvos moksleivių nepalankiai vertina psichologinę gerovę mokykloje. Taip pat paaiškėjo, kad pandemijos metu ne tik padaugėjo depresijos ir nerimo sutrikimų, bet taip pat reikšmingai pablogėjo mokinių emocinė sveikata - tai pripažino net 40 proc.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Savižudybės ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas
Deja, Lietuva pasižymi aukščiausiu jaunuolių savižudybių ir savižalos lygiu tarp išsivysčiusių šalių, didele psichikos sveikatos sutrikimų stigma bei paplitusiu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. „Pasiekėme dugną tarp išsivysčiusių šalių, nes turime didžiausią jaunuolių savižudybės atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų. Probleminė Lietuvos vaikų ir paauglių psichikos sveikata - tai pūlinys, kurį neatidėliotinas privalu gydyti.
Finansavimo pokyčiai
Posėdyje taip pat buvo pristatyti sisteminiai finansavimo pokyčiai psichikos sveikatai: 25 proc. mažiau lėšų stacionarinėms paslaugoms, net trigubai daugiau - dienos stacionarams.
Pagalba ir parama
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per „Skype“ arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g.). Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.
Mokyklų vaidmuo ir iniciatyvos
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Kaip rodo šiemet atliktas Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas, vien 2018-2022 m. paauglių, jaunesnių nei 20 metų, nerimo ir depresijos atvejų padaugėjo apie 20 procentų. Šie sutrikimai tiesiogiai veikia mokymosi rezultatus, o vis garsiau kalbama, kad mokyklos misija - ne tik perteikti žinias, bet ir kurti aplinką, kurioje jauni žmonės jaučiasi saugūs, girdimi ir vertinami.
TŪM programa
Artėjant valstybiniams brandos egzaminams, daugelio mokinių ir mokytojų kasdienybėje tvyro nemenka įtampa. Kaip teigia TŪM programos vadovė Judita Šarpienė, norint mažinti įtampą dėl rezultatų, būtina keisti požiūrį į pasiekimų vertinimą: „Tai neturėtų būti, kaip aš sakau, nuosprendis, kad tu blogas, kitoks. Remiantis TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų patirtimi, akivaizdu, kad psichikos sveikatos stiprinimas ugdymo procese gali tapti natūralia kasdienybės dalimi. Sakykime, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje prieš atsiskaitymus pamokose taikomos atsipalaidavimo technikos, kurios moko vaikus, kad svarbu ne tik rezultatas, bet ir gebėjimas pasirūpinti savimi stresinėse situacijose. Jaunuoliai išmoksta pritaikyti šias technikas individualiai - prieš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), valstybinius brandos egzaminus ar savo kasdienybėje. Dar svarbiau - atsipalaidavimo metodus išbando ir patys mokytojai. Taip kuriama aplinka, kurioje emocinis saugumas tampa ugdymo dalimi. TŪM programoje, greta visų kitų dalykų, daug dėmesio skiriama ir emociniam raštingumui. Specialių užsiėmimų ir pamokų metu mokiniai(-ės) mokosi atpažinti bei įvardyti savo jausmus, spręsti konfliktus ir taikyti atsipalaidavimo technikas kasdienybėje. Klaipėdos rajono savivaldybėje taikomas Asmeninės ūgties dienoraštis - daugiafunkcis įrankis, padedantis mokiniams(-ėms) ugdyti savirefleksiją, kelti asmeninius tikslus ir atsakingai jų siekti. Dienoraštis taip pat lavina rašytinę saviraišką, formuoja emocinę ir socialinę brandą bei leidžia objektyviau stebėti asmeninę pažangą. Tuo tarpu Kauno rajono savivaldybėje psichikos sveikata stiprinama per ankstyvą rizikingo elgesio atpažinimą. Mokyklose pradėta taikyti speciali pagalbos priemonė, skirta laiku pastebėti mokinius(-es), kuriems(-ioms) gali grėsti emociniai sunkumai, savižudybės rizika, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ar smurtas. Klasių vadovai(-ės) du kartus per mėnesį peržiūri rizikos požymių lentelę ir, pastebėję pokyčius, kreipiasi į švietimo pagalbos specialistus(-es). Aiškūs algoritmai ir metodikos pritaikymas konkrečios gimnazijos kontekstui leidžia veiksmingai reaguoti ir užtikrinti savalaikę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Aplinkos kūrimas ir mokytojų gerovė
TŪM programa apima tiek įvairias vadinamąsias „minkštąsias“ veiklas - įvairūs mokymai, dirbtuvės, stažuotės, tiek „kietąją“ dalį - infrastruktūros gerinimas, naujų erdvių įrengimas, priemonių įsigijimas ir t.t. Psichikos sveikatai palaikyti svarbu ne tik ką veikiame, bet ir kur tai darome. Didelė dalis TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų kuria ramybės erdves, kur mokiniai gali pabūti vienumoje, nusiraminti ar tiesiog atgauti emocinį balansą. Sakykime, Ukmergės r. mokyklose įrengtos ramybės ir poilsio erdvės, kurios tapo saugia vieta atsitraukti po įtemptų situacijų. Taip pat skatinamas erdvių, aplinkos pakeitimas į labiau atpalaiduojančias. Štai Ignalinos rajono mokyklose kūno kultūros pamokos vyksta ir baseine - plaukimas pasitelkiamas ne tik kaip fizinio aktyvumo priemonė, bet ir kaip būdas atsipalaiduoti, mažinti stresą bei ugdyti pasitikėjimą savimi. Mokyklos emocinė atmosfera nėra atsitiktinė - ją formuoja lyderystė ir bendruomenės santykiai. Tyrimai rodo, kad palaikanti, į įvairovę orientuota kultūra mažina stresą tiek mokiniams(-ėms), tiek mokytojams(-joms), ir stiprina atsparumą sunkumams (EBPO, 2025). Ne veltui vis daugiau dėmesio skiriama ir mokytojų psichologinei gerovei. TŪM programoje dalyvaujančiose Druskininkų, Pakruojo, Plungės, Telšių, Rokiškio savivaldybėse pedagogams(-ėms) organizuojamos supervizijos, kuriose aptariami ne tik darbo iššūkiai, bet ir stiprinamas bendruomeniškumas, dalijamasi patirtimis. Pakruojo rajone vienoje tokioje grupėje dalyvavę pedagogai įvardijo, kad iš supervizijų išsineša drąsą reikšti mintis, mokėjimą klausytis ir girdėti, ir svarbiausią suvokimą: mokytojas(-a) su savo problemomis nėra vienas(-a). Tuo pačiu plečiamos ir mokytojų profesinės kompetencijos - nuo individualios pažangos vertinimo iki socialinio-emocinio ugdymo, lyderystės, skaitmeninių ir dirbtinio intelekto įrankių naudojimo.
XXI amžiaus mokykla
„XXI amžiaus mokykla turi auginti laimingą žmogų, o ne vien „egzaminų laikytoją“. Tam, kad mokiniai pasiektų akademinių aukštumų, pirmiausia turi būti patenkinti jų baziniai emociniai poreikiai - saugumas, supratimas, palaikymas. Būtent tokį požiūrį į ugdymą įtvirtina ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, padedanti mokykloms tapti atviromis, įtraukiomis ir šiuolaikiškomis. Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose.
Mokinių lūkesčiai ir poreikiai
Siekiant pagerinti psichikos paslaugas mokyklose, STRATA atliko tyrimus, kuriuose 12-19 metų moksleiviai buvo klausiami apie jų patirtis naudojantis psichikos sveikatos paslaugomis. Tyrimai parodė, kad jaunuoliai dažnai susiduria su psichikos sveikatos iššūkiais, kuriuos nori spręsti kartu su suaugusiais, tačiau jiems reikia daugiau žinių apie psichikos sveikatą, kurias galėtų praktiškai pritaikyti bendraudami su kitais. Kaip pastebi tyrimą komentuojantis Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitikas Viktoras Urbis, mokykla yra reikšminga jaunimo psichikos sveikatos stebėsenos, informavimo ir įgalinimo erdvė, tačiau ji nėra pakankamai įtraukiama į jaunimo psichikos sveikatos ekosistemą.
Poreikių grupės
Tyrimo metu nustatytos svarbiausios poreikių grupės, susijusios su psichikos sveikatos teikimu mokyklos kontekste, tarp kurių - socialinis kontaktas, empatijos ir emocijų bei patirčių įsisąmoninimas, gebėjimas kreiptis pagalbos, padėti sau ir kitiems, motyvacijos didinimas ir streso mažinimas, komfortas, virtualios erdvės ir skaitmeniniai sprendimai.
"Jaunuoliai tikisi lygiavertiškumo santykiuose tarp mokytojo ir mokinio, jaučia emocijų ir patirčių įsisąmoninimo poreikį, turi lūkestį geriau pažinti save - jiems aktualios lytiškumo, sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo temos. Jaunuoliai pabrėžė aplinkos palaikymo poreikį ir labai akcentavo lūkesčius dėl egzaminų, dėl rezultatų, jiems norėtųsi kuo mažiau perteklinių lūkesčių ir, galų gale, norėtųsi, kad jie būtų vertinami ne tik už mokymosi rezultatus, tačiau būtų stebimi ir jų asmenybės pokyčiai, rezultatai asmeniniame tobulėjime", - tyrime atskleistus jaunuolių lūkesčius apibendrina V. Urbis.
Stigma ir pagalbos prieinamumas
Pasaulio banko atliktų tyrimų metu buvo stebima, kaip dažnai aplinkiniai pastebi jaunuoliams kylančius psichikos sveikatos iššūkius ir kaip jiems padeda juos spręsti. Vis dėlto, tyrimas atskleidė, kad maždaug pusė jaunuolių su savo psichikos sveikatos iššūkiais lieka vieni, ir reikiamos pagalbos artimiausioje mokyklos aplinkoje nesulaukia.
„Mūsų tyrimas parodė, kad dažniausiai pirmieji psichikos sveikatos iššūkius identifikuoja klasės auklėtojai ir tėvai. Ši grupė yra arti mokinių ir iš karto pastebi, jeigu kažkas vyksta ne taip. (…) Maždaug 25 proc. susiduria su iššūkiais, o 12 proc. gauna kažkokią pagalbą iš mokyklos pedagogų, socialinių darbuotojų“, - teigia Pasaulio banko biurokratijos laboratorijos konsultantė Jolanta Blažaitė.
Stigminės nuostatos
J. Blažaitė pažymi, kad tyrimuose atsiskleidė ir pagrindinė priežastis, kodėl kyla sunkumų išgirsti mokinius ir jiems suteikti reikiamą pagalbą. Tai - stigminės nuostatos, kurių paplitimas visuomenėje tebėra didelis, ir kurios, kaip rodo tyrimai, dažniau sutinkamas tarp vyresnio amžiaus žmonių ir vyrų. Stigminių nuostatų paplitimas įvertintas atlikus mokyklų, ministerijų, sveikatos biurų ir agentūrų darbuotojų apklausas - tai yra, skirtingų valdymo lygių darbuotojų, kurie turi daugiau ar mažiau artimos įtakos padedant užtikrinti gerą mokinių psichikos sveikatą. Tyrime nustatyta, kad, lyginant su kitomis valdymo grandimis, labiausiai stigminės nuostatos paplitusios tarp savivaldybių darbuotojų, o savivaldybės dažnai yra mokyklų steigėjos ir savininkės.
„Net 83 proc. respondentų teigia, kad jei jų draugai patirtų psichikos sveikatos sunkumų, tai norėtų, kad apie juos niekas nežinotų. Dar 17 proc. sutiko, kad psichikos sveikatos sunkumai yra asmeninės nesėkmės požymis, o tai parodo, kad apie tai kalbėti ne visada norime. Kas mane labiausiai pribloškė - 25 proc. manė, kad asmenys, patiriantys psichikos sveikatos sunkumų, yra pavojingesni nei kiti asmenys. Čia mes kalbame ne apie sunkius ligonius, o žmones, kurie turi nerimą, depresiją, nemigą“, - stebisi J. Blažaitė.
Gyvenimo įgūdžių ugdymas
2018 metais šalyje pradėtas rengti ugdymo turinio atnaujinimo dokumentas, kuris nusako, ko mokiniai mokysis artimiausią dešimtmetį ar ilgiau, ir kuris šalyse vidutiniškai keičiamas kas 10-12 metų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos Irenos Raudienės teigimu, šiam projektui surinkta ekspertų darbo grupė sutiko, kad psichikos sveikatos tema nepakankamai įtraukta į ugdymo turinį.
Naujos kompetencijos ir programos
„Mus neramino tyrimai, kad mokykloje vaikai jaučiasi nelaimingi, nejaučia bendraamžių palaikymo, didelis patyčių lygmuo, vaikai nepatenkinti savo mokykla, yra nepakankamai aktyvūs fiziškai, o psichotropinių medžiagų vartojimas išlieka aukštas. Į tai reaguodami, ekspertai siūlė į formalų ugdymo turinį įtraukti kompetencijas, kurios padėtų vaikams ugdyti atsaką į šias problemas ateityje. Socialinė, emocinė ir sveikatos kompetencija turi pereiti per visas programas - tai reiškia, kad kiekvienas mokytojas, mokydamas savo dalyko, prisideda prie šios kompetencijos ugdymo“, - sako I. Raudienė.
Taip pat nuspręsta rengti atskirą gyvenimo įgūdžių programą, kuri, po beveik 3 metų rengimo, patvirtinta 2022 metų rugsėjo 30 dieną. Ši programa skirta vystyti mokinių emocinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius, išmokti saugoti save ir pasiruošti tvarių ir sėkmingų santykių kūrimui. Programa bus įgyvendinama nuo ateinančio rugsėjo ir 1-4 klasėse vyks integruotai su kitomis pamokomis, 5 ir 7 klasėms bus skiriama viena savaitinė gyvenimo įgūdžių pamoka. Tikimasi, kad iki 2024 metų visose klasėse galės vykti gyvenimo įgūdžių programos pamokos, tačiau kol kas tam reikalinga užtikrinti reikiamą finansavimą ir specialistų parengimą.
Mokytojų rengimas
„Kadangi tai yra naujas dalykas, kyla klausimas, kas galės jo mokyti. Jau šiandien turime nemažai pasirengusių mokytojų, kurie turi puikias kompetencijas, tarp kurių - socialiniai pedagogai. Taip pat jau pradėta rengti gyvenimo įgūdžių kvalifikacijos tobulinimo programa mokytojų rengimo centruose Vilniaus universitete ir Vytauto Didžioje universitete, kurie galės parengti dešimties kreditų metų trukmės kvalifikacinę programą, padėsiančią mokytojams įgyti reikiamų kompetencijų“, - teigia I. Raudienė.
Suaugusiųjų vaidmuo ir parama
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė pabrėžia, kad psichikos sveikata nebėra tik sveikatos klausimas. 2021 metų gruodį keturios ministerijos su šešiais socialiniais partneriais pasirašė susitarimą dėl psichikos sveikatos puoselėjimo raštingumo ir stigmos mažinimo klausimais. Anot jos, kalbant apie psichikos sveikatos sunkumus, jauni žmonės tikisi, kad suaugusieji sureaguos į jų problemas ir padės gauti reikiamą pagalbą, tačiau tam pirmiausia svarbu, kad suaugusieji gebėtų tinkamai sureaguoti.
Jaunimo lūkesčiai
„Visi jauni žmonės, nesvarbu, ar tai būtų mokykla, ar universitetas, kalba apie normalizavimą. Jie sako - užtenka tylėti apie šias temas, jos yra mūsų gyvenimo dalis, nuo to, kaip mes jaučiamės, priklauso tai, kaip mes mokomės, kaip mums sekasi save realizuoti, bendrauti vieniems su kitais. Jauni žmonės daug mažiau stigmatizuoja save ir kitus. Didžiausias kartų skirtumas yra apie tai, kad jie tikisi ir nori, kad tiek tėvai, tiek mokytojai, dėstytojai, treneriai ir kitų neformalių veiklų vadovai nebeignoruotų, jeigu man blogai, jeigu aš blogai jaučiuosi, kad tiesiog prieitų ir paklaustų, kas yra“, - sako S. Bieliūnė.
SAM iniciatyvos
Siekiant kurti palankesnę aplinką jaunimo psichikos sveikatai, Sveikatos apsaugos ministerija planuoja vykdyti psichikos sveikatos raštingumo ugdymo ir Psichikos sveikatos ambasadorių programą. Rūpintis savo psichikos sveikata turėtų tapti kasdieniu įpročiu mums visiems, o susidūrus su sunkumais - įprasta kalbėtis apie tai su artimaisiais, prireikus kreiptis emocinės paramos ar specialistų pagalbos. Deja, ne visada žinome, kaip tai padaryti. Nacionalinėje psichikos sveikatos platformoje pagalbasau.lt pateikiama išsami ir patikima informacija apie psichikos sveikatos sunkumus ir nemokamai prieinamą pagalbą, paslaugas. Joje sukurta ir atskira skiltis jaunimui, išskiriant jiems aktualiausias temas.
tags: #psichologine #mokiniu #sveikata