Stresas yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Nors jis dažnai vertinamas neigiamai, jo pagrindinis tikslas - mus apsaugoti. Vis dėlto, nuolatinis stresas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Ignoruoti stresą neapsimoka, o kova su juo atneša tik trumpalaikį palengvėjimą. Svarbu įsiklausyti į stresą ir suprasti jo priežastis, kad sušvelnintume jo poveikį sveikatai ir pakeistume savo santykį su savimi. Šiame straipsnyje aptarsime streso ir cukrinio diabeto ryšį, streso tipus, valdymo būdus ir prevencines priemones.
Kas yra Stresas?
Stresas yra natūrali žmogaus reakcija į grėsmę, pasireiškianti tiek psichiniu (sujaudinimo jausmas), tiek fiziniu (padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas, raumenų kraujotaka) lygmeniu. Ši reakcija gali išgelbėti realaus pavojaus atveju. Nors šiais laikais gyvybei pavojingų situacijų pasitaiko retai, kasdieniame gyvenime susiduriame su daugybe iššūkių ir patiriame spaudimą, kuriuos organizmas gali suvokti kaip grėsmę. Per ilgai trunkanti arba dažnai pasikartojanti stresinė situacija išsekina organizmą ir tampa lėtiniu stresu.
Distresas ir Eustresas
Yra du streso tipai:
- Distresas - neigiamas stresas, kuris gali sukelti nemažai problemų organizmui. Laikui bėgant jis kaupiasi ir gali peraugti į lėtinį stresą, sukeliantį psichinius ar fizinius simptomus. Jį gali sukelti visuomenės spaudimas, stresas mokykloje ar darbe, darbų atlikimas paskutinę minutę, nesaugumas santykiuose ar baimė dėl artimųjų.
- Eustresas - teigiamas stresas, kuris nekenkia, o optimalus jo lygis veikia kaip kūrybinė ir motyvacinė jėga. Kai į stresorius žiūrima kaip į galimybę ar iššūkį, jie sukelia malonius jausmus.
Atpažinti ribą tarp teigiamo ir neigiamo streso galima stebint savo kūną. Jei pastebite streso požymių, pavyzdžiui, prastą miegą ar virškinimo sutrikimus, tai yra nesveikas stresas.
Streso Tipai: Ūminis ir Lėtinis
Yra du pagrindiniai streso tipai - ūminis ir lėtinis.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
- Ūminis stresas yra trumpalaikis ir dažnai atsiranda dėl konkrečios situacijos. Jis pasireiškia staigiu kūno reakcijų, tokių kaip greitas širdies ritmas, padidėjęs kraujospūdis ir adrenalino išsiskyrimas, antplūdžiu. Šis stresas dažniausiai pasireiškia susidūrus su iššūkiu ar grėsme, pavyzdžiui, prieš svarbų egzaminą, susirūpinus dėl darbo pristatymo ar kalbant prieš didelę auditoriją. Ūminis stresas dažnai yra natūrali organizmo reakcija į išorinius dirgiklius, ir, kai situacija baigiasi, šie simptomai paprastai išnyksta, o žmogus grįžta į įprastą būseną.
- Lėtinis stresas yra ilgalaikis ir nuolatinis, atsirandantis, kai žmogus nuolat susiduria su stresinėmis situacijomis, tačiau nesugeba jų tinkamai suvaldyti. Tai gali būti susiję su nuolatiniais darbo krūviais, santykių problemomis, finansiniais rūpesčiais ar nuolatiniu nerimu dėl sveikatos. Lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant silpnėjančią imuninę sistemą, miego sutrikimus, aukštą kraujospūdį ir net depresiją. Tai yra daug pavojingesnė būklė nei ūminis stresas, nes ilgesnis streso poveikis gali nuolat apkrauti organizmą ir trukdyti normaliai funkcionuoti.
Įprastas kasdienis stresas turėtų natūraliai atslūgti, kai stresinė situacija praeina. Tačiau lėtinis stresas yra toks, kuris tęsiasi ilgą laiką ir gali sukelti sveikatos komplikacijų.
Reakcijos į Stresą Supratimas
Kai susiduriame su grėsme, pagumburis įjungia organizmo pavojaus sistemą, kuri paskatina antinksčius išskirti adrenaliną ir kortizolį. Adrenalinas didina širdies ritmą, kraujospūdį ir energijos atsargas, o kortizolis didina cukraus kiekį kraujyje, užtikrindamas medžiagų išskyrimą, kuris atkuria audinius.
Praėjus jaučiamai grėsmei, hormonų lygis vėl tampa normalus. Tačiau jei stresoriai nuolat veikia ir jaučiate nuolatinę grėsmę, „kovos arba bėgimo“ reakcija išlieka įjungta. Ilgalaikis reakcijos į stresą sistemos suaktyvėjimas ir pernelyg didelis kortizolio bei kitų streso hormonų poveikis gali sutrikdyti daugelį mūsų organizmo procesų, didindamas sveikatos komplikacijų riziką. Todėl svarbu išmokti sveikų būdų, kaip susidoroti su gyvenimo stresoriais.
Streso Valdymas: Kaip Išmokti Valdyti Stresines Situacijas?
Jei jau kenčiate nuo streso, rekomenduojama gydyti ir kūną, ir protą. Stresą keliantys įvykiai yra gyvenimo dalis, tačiau galite imtis veiksmų, kad suvaldytumėte jų poveikį. Optimalus sprendimas - kreiptis į profesionalą, psichoterapeutą ar psichologą.
Į kūną orientuotos technikos apima kvėpavimą ir judesį. Darbas su protu paprastai būna sudėtingas, tačiau jį galima pradėti, pavyzdžiui, skiriant sau nors valandą per dieną.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Naudingos Strategijos Stresui Valdyti
- Sveika mityba, reguliari mankšta ir pakankamas miegas.
- Ryte pajudėti (pvz., sąmoningai pastatyti automobilį keliomis gatvėmis toliau nuo darbo).
- Atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, joga, gilus kvėpavimas, masažas arba meditacija.
- Dienoraščio vedimas, minčių ar dalykų, už kuriuos esame dėkingi gyvenime, užrašymas.
- Laikas pomėgiams, sau pačiam.
- Gilūs pokalbiai su artimaisiais ar draugais.
- Ieškojimas būdų, kaip į savo gyvenimą įtraukti daugiau humoro ir juoko.
- Savanoriška veikla.
- Prioritetų nustatymas ir atsisakymas nebūtinų darbų.
- Profesionalios konsultacijos, padedančios sukurti konkrečias streso įveikimo strategijas.
Venkite nesveikų streso įveikimo būdų, tokių kaip persivalgymas, alkoholio, tabako ar kitų medžiagų vartojimas. Jei nerimaujate, kad stresinėse situacijose galite būti į tai linkęs, pasikonsultuokite su gydytoju.
Išmokus valdyti stresą, jūsų atlygis bus didesnė dvasios ramybė, geresni santykiai, sveikata ir bendra gyvenimo kokybė.
Streso Pasireiškimo Formos ir Psichosomatika
Dauguma žmonių kasdien patiria stresą, tačiau kiekvienas jį patiria ir į jį reaguoja skirtingai. Dėl šios priežasties jo poveikis mūsų sveikatai, jei jis trunka per ilgai arba yra pernelyg intensyvus, taip pat yra individualus. Be psichinio nerimo, stresas dažnai pasireiškia psichosomatiškai, t. y. mūsų kūnui. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sutrikimai. Taip pat dažnai pasitaiko odos ligų, seksualinių ir reprodukcinių problemų, nemiga ir plaukų slinkimas.
Galimos Fizinės Streso Pasekmės
- Aknė, egzema, bėrimai ir kitos odos problemos.
- Nerimas, depresija.
- Cukrinis diabetas.
- Širdies ligos, infarktas, aukštas kraujospūdis ir insultas.
- Skydliaukės hiperfunkcija.
- Dirgliosios žarnos sindromas.
- Virškinimo sutrikimai, pilvo skausmas, streso sukeltas viduriavimas.
- Skrandžio opos.
- Svorio pokyčiai.
- Plaukų slinkimas dėl streso.
- Sumažėjęs lytinis potraukis.
- Galvos skausmai.
- Raumenų įtampa ir skausmas.
- Miego problemos.
- Atminties ir koncentracijos problemos.
Stresas ir Pankreatitas
Moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika patvirtina ryšį tarp streso ir pankreatito. Skirtingai nei trumpalaikis stresas, kuris paprastai apsaugo kasą nuo uždegimo, ilgalaikis stresas kelia pavojų. Kasą persmelkia tankus nervų tinklas, jautrus hormonams, kuriuos organizmas gamina dėl streso, o tai padidina uždegimo riziką.
Stresas Nėštumo Metu
Tyrimų duomenimis, didelis stresas nėštumo metu gali turėti įtakos embriono vystymuisi ir sukelti priešlaikinį gimdymą. Todėl būsimoms mamoms labai svarbu žinoti, kaip valdyti stresą. Patartina nėštumo metu pakankamai atsipalaiduoti, o atsiradus bet kokiems nemaloniems psichikos sutrikimams kreiptis į specialistą.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Psichoterapijos Poveikis Streso Įveikimui
Terapija leidžia sulėtinti tempą ir sutelkti dėmesį į tikrąsias streso priežastis, kurios dažnai slypi kasdienių pareigų sūkuryje. Ji padeda jas įvardyti ir pakeisti kai kuriuos savo elgesio modelius, kad galėtume išlikti ramūs. Terapijos internetu privalumas - greitas prieinamumas sudėtingose situacijose, kai terapeutas gali būti reikalingas pagalbininkas.
Streso Prevencija ir Priemonės
Streso prevencijai galioja visi gerai žinomi sveikos gyvensenos patarimai - subalansuota mityba, fiziniai pratimai ir pakankamai miego. Tačiau jei norite padaryti kažką daugiau dėl savęs, sulėtinkite tempą, įsisąmoninkite viską, ką darote, galvojate ir patiriate. Stresas mus užklumpa visada, kai esame pernelyg nutolę nuo savęs.
Aplinkybių verčiami susidurti su stresu taip pat galime priimti kaip iššūkį, kaip galimybę sužinoti ką nors apie save ir išmokti, kaip sulėtinti tempą, turėti daugiau laiko sau ir kaip tą laiką maksimaliai išnaudoti. Psichoterapija yra puiki streso prevencijos priemonė, ir nebūtina jos griebtis tik tada, kai esame „užsidegę“.
Kitos Streso Prevencijos Priemonės
- Puoselėkite socialinius ryšius ir artimus tarpasmeninius santykius.
- Susikurkime sveikus įpročius, kurie apima daug judėjimo, kokybišką miegą ir maistingų medžiagų turtingą mitybą.
- Dėkingumas yra dar vienas būdas išvengti streso kaupimosi. Būkime dėkingi ne tik už tai, ką turite, bet ir už kliūtis, kurias įveikiate. Kiekvieną dieną skirkite akimirką sau ir pasirūpinkime savo poreikiais.
Streso ir Cukrinio Diabeto Ryšys
Mokslas įrodė, kad stresas gali tiek sukelti cukrinį diabetą, tiek pabloginti jo kontrolę. Ilgalaikis stresas yra svarbus II tipo cukriniu diabetu susirgimo veiksnys. Tyrimai rodo, kad stresas lemia ligą ypač tiems žmonėms, kurie turi polinkį sirgti diabetu, nes stresas palaiko organizme gausesnę kraujo gliukozę. Esant stresui, hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis, pirmiausia naudoja jau paruoštas energetines medžiagas, įskaitant gliukozę bei riebiąsias rūgštis. Per nervines galūnėles reguliuojama kasos veikla, mažėja insulino sekrecija ir darbas, todėl organizme gausėja gliukozės. Jei žmogus neserga diabetu, šios energetinės medžiagos greitai sunaudojamos ir gliukozės kiekis tampa normalus. Tačiau sergant diabetu, gliukozės kiekis nemažėja.
Nors tikslios I tipo cukrinio diabeto priežastys nežinomos, nėra tikslių duomenų, kad stresas gali turėti reikšmės sergant šiuo tipu.
Psichosocialinis Stresas ir Cukrinis Diabetas
Epidemiologinėmis studijomis įrodyta sąsaja tarp pastovaus emocinio streso ir cukrinio diabeto išsivystymo. Vienas tyrimas atliktas su antsvorio turinčiais Bosnijos karo pabėgėliais vyrais, kuriems nustatytas potrauminio streso sutrikimas. Taip pat nustatyta, kad streso sukelta hiperglikemija būdinga pacientams, patekusiems į intensyviosios slaugos skyrius, net tais atvejais, kai gliukozės homeostazė prieš tai buvo normali.
Psichosocialinis stresas darbe padidina 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką moterims, tačiau nepadidina šios rizikos vyrams.
Tiesioginiai ir Netiesioginiai Mechanizmai
Tiesioginiai mechanizmai apima psichoneuroendokrininį aktyvinimą, kai psichosocialiniai stresoriai per se lemia patofiziologinius pokyčius. Emocinis valgymas, dažnai sukeltas nerimo, įtampos, nuovargio, liūdesio, vienišumo jausmo ir streso, taip pat prisideda prie nutukimo išsivystymo, kuris yra vienas iš cukrinio diabeto rizikos veiksnių.
Dietų laikymasis, kalorijų ribojimas sukelia lėtinį psichologinį stresą, kortizolio kiekio kraujyje padidėjimą ir yra dažna emocinio valgymo priežastis.
Dėl simpatinės-antinksčių sistemos aktyvinimo ilgainiui išsivysto arterinė hipertenzija. Be to, padidėjęs kortizolio kiekis gali sutrikdyti normalų glikemijos reguliavimą, pažeisdamas insulino išskyrimą bei sumažindamas jautrumą insulinui, o padidėjęs adrenalino kiekis skatina kepenyse gaminamos gliukozės patekimą į kraują.