Įvadas
Fizinis pasaulis - tai viskas, kas mus supa: nuo artimiausių objektų iki tolimiausių galaktikų. Mūsų suvokimas apie jį susideda iš daugybės pojūčių, patirties ir interpretacijų. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip mes suvokiame fizinį pasaulį, kokie veiksniai daro įtaką mūsų suvokimui ir kokios yra pažinimo ribos.
Suvokimo reliatyvumas ir invariantai
Kai kurie tikrovės reiškiniai yra reliatyvūs stebėtojui, o kiti - bendri visiems. Pavyzdžiui, du žmonės, judantys skirtingu greičiu, gali skirtingai įvertinti atstumą tarp objektų ar įvykio trukmę. Tačiau erdvėlaikinis atstumas yra tas pats abiem atvejais - invariantas. Tai rodo, kad mūsų suvokimas priklauso nuo mūsų perspektyvos ir judėjimo.
Kvantinės fizikos pažinimo ribos
Šiandienos fizikai susiduria su daugeliu netikėtų pažinimo ribų. Nesvarbu, kaip interpretuosite kvantinę fiziką, kai kurie kvantinio pasaulio dalykai yra anapus mūsų suvokimo. Pavyzdžiui, jei paleisite fotoną į pusiau pasidabruotą veidrodį, jis gali praeiti arba atsispindėti nuo jo, ir jūs negalite numatyti rezultato. Rezultatas yra atsitiktinis.
Filosofas Ričardas Healey iš Arizonos universiteto mano, kad kvantinė fizika atspindi ne pasaulį, bet sąsają tarp pasaulio ir žmonių. Ji parodo tikimybes reiškinių, kurie gali atsitikti.
Alternatyvios tikrovės teorija
Priešingame kvantinei teorijai poliuje yra vadinamoji alternatyvių tikrovių teorija. Daugybė pasaulių, arba lygiagretės visatos, yra pasekmė kosmologinių teorijų: tie patys procesai, kurie sukūrė mūsų visatą, turėtų sukurti ir kitas. Didesnių už trimatę matmenų lygiagretės visatos turėtų egzistuoti anapus mūsų suvokimo. Šios visatos gali būti šalia mūsų visatos.
Taip pat skaitykite: Asmenybės, formavusios pasaulį
Jei mes nematome fotono darant du priešingus veiksmus vienu metu, tai nereiškia, kad fotonas jų nedaro. Panašiai kosmologijoje, mūsų egzistavimas sukuria mūsų stebėjimų šališkumą.
Lauko teorija
Fizikai kalba apie daleles ir laukus - lokalizuotus medžiagos krislelius ir vientisas, panašias į skystį esybes, tokias kaip elektrinis ir magnetinis laukai. Tačiau teorijos rodo, kad tokios esybės neegzistuoja. Mokslininkai mato alternatyvias tikrovės struktūras, bet tos struktūros nėra laukai.
Regos suvokimo ypatumai
Mokslininkai įrodė, kad žmogaus suvoktas regimasis vaizdas labai skiriasi nuo to vaizdo, kuris yra jo tinklainėje, t. y. nuo to, ką matytų fizikinis prietaisas, televizijos kamera.
Mūsų regos sistema panaši į televizijos sistemą, kuri naudoja akis kaip vaizdo kameras. Iš jų vaizdas nervais, kaip kabeliais, perduodamas į vidinį ekraną, kur „kažkas“ jį stebi. Tačiau suvokimas yra susijęs su procesais, kurie kompensuoja projekcinius iškraipymus, leidžia įvertinti apšvietimo spalvą.
Spalvos suvokimo pastovumas
Objekto spalva priklauso ne tik nuo objekto paviršiaus savybių, bet ir nuo šviesos šaltinio spalvos. Kadangi saulės šviesos spalva dienos bėgyje kinta, tai suvokiama objektų spalva turėtų irgi kisti. Atviroje laukymėje ir tankiame lapuočių miške apšvietimo spalva taip pat skirtinga. Taigi raudonas pomidoras atviroje vietoje turėtų būti suvokiamas kaip raudonas, o lapuočių miške tas pat pomidoras turėtų būti žalias. Tačiau suvokimas yra susijęs su procesais, kurie kompensuoja projekcinius iškraipymus, leidžia įvertinti apšvietimo spalvą.
Taip pat skaitykite: Suvokimas: kaip teisingai matyti pasaulį
Stereo regos analizatorius
Buvo sukurtas stereo regos analizatoriaus modelis, atskleidžiantis, kaip šis reiškinys gali būti susijęs su tinklainės nehomogeniškumu (receptorių tankis tinklainės centre yra didesnis). Jeigu ši hipotezė teisinga, tai projekcinių iškraipymų kompensavimas atliekamas tinklainėse. Akių judesių pagalba išmokstame tinkamai naudoti tą mechanizmą.
Taikomoji reikšmė
Sukūrus tinklainių protezus neregiams, reikia užtikrinti, kad informacija iš dirbtinės tinklainės būtų perduodama taip, kaip natūraliu būdu. Minėti tyrimai leidžia gauti būtinos informacijos.
Energijos ir suvokimo ryšys
Reiki meistras, kvantine fizika besidomintis ir 7 metus dvasiniu stuburo tiesinimu užsiimantis Audronis Mikšas teigia, kad energija neturi apribojimų ir yra raktas, padedantis spręsti fizinio kūno ir dvasinio pasaulio problemas.
A. Mikšas teigia: „Protas energiją ir jos poveikį suvokia labai ribotai, tačiau pasąmonė yra kas kita. Ji gali priimti ir naudoti žmogui pasiųstą energijos impulsą bei konkrečią užduotį.“
Smegenų bangos - elektromagnetinės bangos, kurios susidaro žmogaus galvos smegenyse. Yra žinoma, kad kiekvienas elektrocheminis neuronų impulsas sukuria tam tikro dažnio elektromagnetinį lauką. Jį galima išmatuoti elektroencefalografu (EEG) arba kitais prietaisais.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Smegenų bangų tipai
- Beta bangos: siejamos su koncentracija, susikaupimu, budrumu bei pažinimu.
- Alfa bangos: susijusios su atsipalaidavimu, vaizduote ir vizualizacijomis.
- Teta bangos: siejamos su meditacija, intuicija, atmintimi.
- Delta bangos: atsiranda tuomet, kai žmogus labai giliai įminga. Siejamos su pasąmone.
- Gama bangos: labai greitos, apie tokią smegenų būseną nėra daug žinoma.
Nuotolinis energetinis gydymas
Smegenų vibracijos ir jausmai svarbūs mėginant perprasti, kaip veikia nuotolinis energetinis gydymas. Dalinai energetinį poveikį galima išmatuoti, tačiau pojūčiai, kurie apima per energetinį seansą, neišmatuojami ir nepaaiškinami. Juos reikia pajusti pačiam.
A. Mikšas aiškina: „Per nuotolį perduodamos mintys nėra konkretūs žodžiai. Tai energijos ir vibracijos.“ O joms galioja kiek kitokie fizikos dėsniai nei kūnui. Kvantinė fizika moko, kad informacija (taip pat laikoma viena energijos rūšių) yra kiekviename taške kiekvieną momentą. Tad ją paimti ir gauti galima bet kada.
Trys sąmonės lygmenys
Pagal Meksikos indėnus, egzistuoja trys sąmonės lygmenys: žinojimas, nežinojimas ir nežinybė.
- Žinojimas: tai, ką žmogus augdamas, patirdamas ir nuosekliai mokydamasis sukaupė savo sąmonėje.
- Nežinojimas: sritis, kurią gilindamasis ir plėsdamas savo pažinimo ribas žmogus gali sužinoti.
- Nežinybė: visa tai, ko žmogui perprasti ir pažinti tiesiog nelemta.
CERN ir fizinio pasaulio pažinimas
CERN (Europos branduolinių tyrimų organizacija) yra didžiausia pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratorija. Pirminis CERN steigimo tikslas buvo fundamentalūs gamtos tyrimai. Čia dirbantys mokslininkai siekia kuo giliau suprasti elementarias daleles: esminius, mažiausius mūsų pasaulio sandaros blokus, iš kurių viskas sudaryta. Šios dalelės ir sąveika tarp jų ir nulemia tai, kokia yra mūsų visata.
Lietuvai tapus asocijuotąja CERN nare, mūsų šalies mokslininkams ir verslininkams atsivėrė plačios perspektyvos. Lietuvos universitetų doktorantai gali vykti stažuotis į CERN, taip pat ir įsidarbinti šiose laboratorijose. Mūsų šalies verslui suteikiama galimybė dalyvauti CERN vykdomuose pirkimuose, pasiūlant savo įdirbį ir paslaugas.
Prof. R. Kita pasakoja: „Sklando tokia istorija apie Faraday’ų, kad jis, Britų valdžios atstovo paklaustas apie praktinę jo atradimų, susijusių su elektra, naudą, atsakė dar tiksliai nežinąs, bet esąs įsitikinęs, kad tai netrukus bus galima apmokestinti. Tad tikrai nesinori per daug akcentuoti CERN vaidmens kuriant kasdienes lengvai pritaikomas technologijas, nes taip nukreipiame dėmesį nuo svarbiausios CERN užduoties - visatos pažinimo.“
Fizikos reikšmė ir ateities prognozės
Fizika padeda formuoti priežastinį pasaulio suvokimą, o tai suteikia žmogui vientisą pasaulėvaizdį, leidžia suprasti, kaip vienas reiškinys paveikia kitą.
Nobelio fizikos premijos laureatas Frankas Wilczekas sukūrė prezentaciją „Physics in 100 Years“, kurioje išskiria dabartinės fizikos silpnąsias vietas, kurių stiprinimas moksliniu požiūriu gali būti labai naudingas, įvertina, kuriose srityse sparčiausiai auga įrangos galimybės ir kas nutiktų smarkiai patobulintai technikai susidūrus su labiausiai rūpimais fizikiniais klausimais.
F. Wilczekas prognozuoja, kad ateityje dabartinė teorija (Standartinis modelis), aprašanti 4 gamtos jėgas, bus performuluota taip, kad visoms jėgoms aprašyti pakaks vieno matematinių taisyklių rinkinio. Kitaip tariant, liks tik 1 jėga.
Mokslininkas tikisi, kad vystant stygų teoriją prie trijų jau minėtų sąveikų - stipriosios, silpnosios ir elektromagnetinės - kaip lygią būtų galima prijungti ir gravitaciją.
F. Wilczekas viliasi, kad ateityje žmonija fizikos lygtyse ir idėjose įžvelgs tokį patį grožį, kaip ir patys fizikai - jis tikisi, kad menininkai, pasinaudoję moderniomis signalų apdorojimo ir kompiuterių grafikos galimybėmis šių minčių ir lygčių grožį sugebės perteiktų naujų meno formų pavidalu.