Straipsnyje nagrinėjami atsiliepimai apie Hermano Zudermano gimnazijos šokių mokytojas, aptariant tiek teigiamus, tiek neigiamus aspektus. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti įvairius mokytojų darbo aspektus, nuo patyčių prevencijos iki nuopelnų už švietimo veiklą.
Smurto atvejis Hermano Zudermano gimnazijoje
Gegužės 22 d. vienuolikmečio Hermano Zudermano gimnazijos mokinio mama apskundė vaiką smurtu tramdžiusią šokių mokytoją. Anot pareiškėjos, jauna šokių mokytoja tampė ketvirtoką už plaukų, gnaibė kaklą, suko ausį ir trenkė per veidą.
Uostamiesčio policiją pasiekė ketvirtoko mamos skundas dėl mokykloje sūnaus patirto smurto. Pareiškimą policijai parašiusi moteris vaiko pas medikus nevedė.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Mašurinienė patvirtino, kad mokytoja smurtavo prieš mokinį. Pedagogė paklausė, kodėl mokytoja taip pasielgė, norėjo sužinoti, kuo vaikas nusikalto. Berniukas tikino nieko blogo nedaręs.
"Tai, kad mokytoja smurtavo, be abejonės, yra labai blogai ir netoleruotina. Taip elgtis mokykloje nedera. Mokytoja parašė pasiaiškinimą, ji jau yra nubausta, skirtas papeikimas. Pedagogė pripažįsta kaltę, nieko neslepia, labai gailisi dėl savo poelgio ir bandė atsiprašyti vaiko mamos.
Taip pat skaitykite: Elgesio taisyklės Aušros gimnazijoje
R.Mašurinienė teigė, kad incidentas įvyko tuo metu, kai buvo repetuojamas ketvirtokų išleistuvių valsas. Ko gero, impulsyviam poelgiui turėjo įtakos ir tai, kad šiomis dienomis šokių mokytoja ruošia vaikus ne vienam dideliam renginiui.
"Apmaudu, jei dėl šio incidento jauna mokytoja bus sugniuždyta ir išeis iš mokyklos. Dabar labai mažai jaunimo dirba šį nelengvą darbą. Nenoriu jos teisinti, tiesiog stengiuosi suprasti situaciją. Tai ne pirmas atsitikimas ir ne su pirma mokytoja kyla konfliktinė situacija dėl šio vaiko elgesio. Visos jį mokiusios mokytojos teigė, kad jis yra judrus ir turi elgesio problemų, - teigė direktoriaus pavaduotoja. - Su mama taip pat turėjome ne vieną nemalonų susidūrimą. Pirmadienį su mokyklos vadovu ji kalbėjo labai pakeltu tonu, priekaištavo, kam sugalvota šokių pamoka, sakė, kad jos vaikas šios pamokos nelankys, nes tai nėra privaloma.
Šis įvykis atspindi platesnę problemą - smurtą mokyklose. Nors dažnai apie tai nekalbama, smurtas mokyklose išlieka aktuali problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir prevencinių priemonių.
Smurto problema Lietuvos mokyklose
Prasidėjus naujiems mokslo metams, mokyklos susiduria su iššūkiais, susijusiais su smurtu ir patyčiomis. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) viceprezidentas Stanislavas Bernikas teigia, kad svarbu atskirti smurtą kaip nusikalstamą veiką nuo patyčių, nes riba tarp jų yra itin subtili. Mokyklos dažniausiai imasi priemonių dėl smurto, tačiau rimčiau reikėtų dirbti su patyčiomis, nes tada būtų mažiau smurto.
S. Berniką stebina mokyklų atstovai, kurie bijo pranešti apie įvykius jų įstaigoje. Norint išvengti patyčių, reikia įdėti daug pastangų, o įvairūs mechanizmai turi veikti be priekaištų. Tai apima mokyklos vadovus, auklėtojus ir šeimos aplinką.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba gimnazijoje
Lietuvoje patyčių problema sprendžiama keistai, nes socialinėmis akcijomis to neišspręsi. Būtinas sistemingas ir kryptingas darbas. Paaugliai, ypač 7-8 klasių mokiniai, santykius aiškinasi fiziniu smurtu, o vyresni, nuo 9 klasės, naudoja subtilesnį smurtą, pavyzdžiui, įkelia filmuotą medžiagą ar pajuokiančią nuotrauką į internetą. Pradinukai taip pat dažnai sprendžia problemas per fizinį smurtą.
Kalbant apie mokytojo ir mokinio santykius, yra labai slidi riba stengiantis palaikyti drausmę. Jeigu mokytojas pasakė kažką kritiškiau, tai moksleivis gali įvertinti net kaip patyčias, o mokiniai kartais mėgsta viską sutirštinti. Problema tame, kad mokykla nesusikuria tvarkos ir griežtai nenustato atsakomybės. Todėl kartais vienas mokytojas atsiduria prieš 30 nepaklusnių mokinių.
S. Bernikas pabrėžia, kad mokytojui, nesvarbu kokios aplinkybės besusiklostytų, negalima naudoti fizinio smurto. Visada įmanoma rasti išeitį, nes yra taisyklės, sankcijos ir mokinio tėvai. Tačiau tėvai dažnai gina savo vaikus, užsipuldami visus aplinkui ir girdėdami tik tai, ką sako vaikas.
Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos (LPMA) prezidento Bronislovo Aleksandravičiaus nuomone, smurtas mokyklose nėra didelė problema. Kaimiškose mokyklose dažniau pasitaiko patyčios, o rimtų konfliktų, kurie baigiasi muštynėmis, nebūna. Miestuose situacija šiek tiek kitokia, nes ten alkoholis ir narkotinės medžiagos jauname amžiuje yra labiau paplitę.
Darbas su vaiku, kurį turėtų daryti šeima, yra perkeliama ant mokyklos pečių. Tai yra visos visuomenės žaizda, nes kas vyksta visuomenėje, tas vyksta ir mokyklose. Todėl reikia pradėti nuo savęs, o šeima ir mokykla turi glaudžiai bendradarbiauti. Prieš fizinį smurtą visada būna apsižodžiavimas ir patyčios, kurios pastebimos ne tik tarp berniukų, bet ir tarp mergaičių. Kartais atrodo, kad mokytojai dažniau provokuoja konfliktus nei mokiniai, tačiau suaugęs žmogus turi išvengti konfliktų.
Taip pat skaitykite: Saugi Mokymosi Aplinka Pasvalyje
Viešosios įstaigos „Vaikų Linija“ psichologė Marina Mažionienė teigia, kad labiausiai mokyklose paplitusi smurto forma yra patyčios. Jos plinta labai stipriai, o tam nėra vienos priežasties. Tai yra kompleksinis elgesys, dažnai susijęs su tuo, kad tyčiojamasi iš kitų, nes jie nervina, kitaip atrodo, kitaip bendrauja ar tiesiog nepritampa. Kartais patyčių aukos kaltina save, manydamos, jog yra negražūs ar pan.
Jei vaikas ateina į pirmą klasę ir mato, kaip kiti vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, o niekas nedaroma, jis pasidaro išvadą, kad taip elgtis yra normalu. Kartais patyčios nėra matomos, o reaguojama tik į daiktų sugadinimą ar kilusias muštynes. Apkalbinėjimas ir ignoravimas nėra taip lengvai pastebimas. Pastaruoju metu daug kalbama apie elektroninę patyčių formą, kuri tampa vis populiaresnė. Nors tyrimai rodo, kad 5 proc. patyčių yra elektroninėje erdvėje, tačiau jos gali vykti 24 valandas per parą. Nuo elektroninių patyčių (el. pašto laiškų, SMS žinučių) nepaspruksi, jos labai greitai plinta ir informacija gali pasiekti labai daug žmonių. Tai yra baisi ir žiauri patyčių forma, todėl su vaikais labai svarbu kalbėti apie saugumą internete.
Net ir komentarai po nuotrauka, tokie kaip „kokia baisi mergina“ arba „atrodai, kaip karvė“, gali virsti patyčiomis. Nepagarbus elgesys elektroninėje erdvėje vėliau perauga į realų gyvenimą. Smurtautoju gali tapti vaikas tiek iš socialinės rizikos šeimos, tiek iš inteligentijos. Jei vaikas mato smurtą namuose, tai perims tokį elgesį ir naudos jį bendraudamas su savo bendraamžiais.
Mokytojų dienos apdovanojimai ir nuopelnai
Nepaisant smurto atvejų, svarbu paminėti ir pedagogų nuopelnus. Šventės metu daugiau nei pusšimčiui miesto pedagogų buvo įteikti Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus, Klaipėdos apskrities viršininko Vytauto Rinkevičiaus, miesto mero Rimanto Taraškevičiaus padėkos raštai už įvairius nuopelnus švietimo darbe.
Penkiems pedagogams įteikti švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus padėkos raštai: jais apdovanoti Jaunimo centro vadovas Aleksas Bagdonavičius, H. Zudermano vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Rasa Mantrimienė, vaikų ir jaunimo klubo "Saulutė" šokių mokytojas Mindaugas Lekauskas, "Ąžuolyno" gimnazijos ekonomikos mokytojas Edmundas Kvederis.
Šventės dalyvius džiugino ir fotografijos klubo "Fotokalvė" mokytojų portretų paroda "Mokytojau, tik tu žinai…", o po oficialiosios dalies ir gausybės sveikinimų pedagogams koncertavo Gytis Paškevičius.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija Tarptautinei mokytojų dienai paminėti vakar viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje surengė konferenciją "Neformalus ugdymas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pavaldžiose mokyklose. Bendrojo ugdymo tęstinumas ir mokinio rengimas savarankiškam gyvenimui". Mokytojus pasveikino apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius, jo pavaduotoja Raisa Minčinauskienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus vedėjas Algimantas Šimaitis. Į šventinį renginį susirinkusiems apskričiai pavaldžių švietimo įstaigų pedagogams po konferencijos koncertavo E. Balsio menų gimnazijos ir S. Šimkaus konservatorijos auklėtiniai.