Anglų toiterjeras: temperamentas, istorija ir priežiūra

Anglų toiterjeras - nedidelis, bet energingas šuo, pasižymintis didele meile savo šeimininkui. Ši veislė, nors ir nėra labai populiari Lietuvoje, turi turtingą istoriją ir unikalų temperamentą. Šiame straipsnyje aptarsime anglų toiterjero kilmę, išvaizdą, charakterį, priežiūrą ir kitus svarbius aspektus, kurie padės geriau pažinti šį nuostabų šunį. Anglų toiterjerai - mieli, protingi ir energingi žaislinio dydžio šunys. Anglų toiterjerai yra budrūs, užsispyrę ir bebaimiai.

Veislės istorija

Anglų toiterjerai per daugelį metų buvo vadinami įvairiais pavadinimais, tačiau iš esmės tai yra miniatiūrinė Mančesterio terjero versija. Anglų toiterjerai iki XX a. septinto dešimtmečio Jungtinėje Karalystėje buvo žinomi kaip nykštukiniai juodi su įrudžiu terjerai. Jų kilmę galima atsekti iki XVI a. registruotų juodų su įrudžiu terjerų. Terjerai susiformavo viduramžių Anglijoje. Vidutinio dydžio šunys buvo auginami barsukų ir lapių medžioklei, taip pat ir žiurkių naikinimui. Tai buvo labai vikrūs šunys, todėl netrukus užsitarnavo didelę pagarbą. XVII a. Anglijoje labai išpopuliarėjo žiurkių naikinimo varžybos - tam buvo įrengiamos specialios arenos. Geriausiais žiurkių naikintojais tapo terjerai iš Mančesterio (vėliau veislė įgavo oficialų Mančesterio terjerų pavadinimą). Kai žiurkių naikinimo varžybos buvo uždraustos, Mančesterio terjerai buvo išskirti į du tipus. Smulkesni šunys buvo praminti mažaisiais Mančesterio terjerais. Kiek vėliau ši terjerų atmaina buvo pavadinta anglų toiterjerais ir toks pavadinimas yra išlikęs iki šių dienų. XIX amžiaus pradžioje anglų toiterjerai labai išpopuliarėjo Europoje ir JAV. Tai buvo idealūs artistų ir gastroliuojančių muzikantų palydovai, kurie palaikydavo kompaniją ilgų kelionių metu. Anglijos kinologų klubas veislę oficialiai pripažino gana vėlai - tik 1962 metais. FCI anglų toiterjerus užregistravo dar vėliau - 1994 metais. Lietuvoje anglų toiterjerai nėra populiarūs - iki šių dienų nėra nė vieno užregistruoto veislyno.

Mančesterio toiterjeras (Manchester toy terrier) - maža, elegantiška ir sena anglų veislė, kurios ištakos siekia XIX amžių. Ji atsirado Mančesterio regione, kur buvo išvesta iš juodo įdegio terjerų ir mažesnių, greitų kenkėjų medžiotojų. Šios veislės paskirtis iš pradžių buvo labai aiški - naikinti žiurkes pramoninėse miesto vietovėse ir padėti žmonėms kovoti su kenkėjais. Kadangi darbas reikalavo vikrumo, tikslumo ir budrumo, selekcininkai atrinko pačius greičiausius, lengviausius ir judriausius šunis. Taip formavosi mažesnė Mančesterio terjero versija, vėliau pavadinta Mančesterio toiterjeru. Laikui bėgant ši veislė tapo populiari tarp miestiečių, ypač viktorijos laikų Anglijoje, kur buvo vertinama dėl elegancijos, grakštumo ir nepriekaištingo manieringumo. Šie šunys buvo ne tik naudingi, bet ir madingi, todėl dažnai gyveno pas aristokratus ir miesto elitą. Dėl glaudaus gyvenimo su žmogumi toiterjerai tapo puikiais kompanionais, išlaikydami kartu ir prigimtinius medžioklės instinktus. Jie garsėjo savo budrumu ir greita reakcija, todėl puikiai tiko gyventi mieste, kur reikėjo mažo, bet atidaus šuns. Jų temperamentas formavosi iš poreikio būti tiek darbiniais, tiek šunimis kompanionais. Nors dydžiu kompaktiški, Mančesterio toiterjerai išsiskyrė stipriu charakteriu ir dideliu savarankiškumu. Jie noriai lydėjo šeimininką visur, todėl greitai tapo ne tik medžiokliniais pagalbininkais, bet ir kasdieniais namų draugais. Šiuolaikinis Mančesterio toiterjeras išlaikė savo istorinį budrumą, gebėjimą būti sargiu ir prieraišumą žmogui. Tai šuo, kuris geba prisitaikyti prie šeimininko ritmo, bet visada išsaugo savo senąją, tvirtą prigimtį.

Prasidėjus XX a. toiterjerai buvo vieni populiariausių šunų Rusijoje. Tačiau 1920-1950 metų periodu į šali buvo įvežama vis mažiau šuniukų, tai įtakojo, ženklų šuniukų skaičius sumažėjimą. Tik įpusėjus penktam dešimtmečiui rusų šunų veisėjai pradėjo vėl veisti toiterjerus. Praktiškai visi šuniukai, kurie buvo naudojami veisimui, nebuvo kilmingo kraujo. Vėliau buvo išveistas ilgaplaukis toiterjeras.

Išvaizda

Anglų toiterjeras yra kompaktiško sudėjimo šuo: aukštis ties ketera siekia 25-30 cm, o svoris gali siekti 2,5-3,5 kg. Šios veislės šunų kūnas yra proporcingai sudėtas, krūtinė gili, siaura, šonkauliai išgaubti. Kojos gana toli viena nuo kitos, ilgos ir tiesios. Letenos nedidelės, nagai juodi. Kaklas ilgas, jam būdingas gracingas įlinkis ir elegantiškas įsiliejimas į pečių liniją. Galva ilga ir siaura, pleišto formos. Kaukolė plokščia, ausys didelės ir stačios. Akys nedidelės, migdolų formos, tamsių spalvų. Dantys tvirti, sąkandis žirklinis. Uodega išaugusi žemai, ties pagrindu stora, į galą siaurėjanti. Kailis trumpas, glotnus ir blizgus. Galimos spalvos - juoda arba ruda su įrūdžiu. Anglų toiterjerams yra būdingos dvi tokios pat spalvos žymės ant krūtinės priekio. Trumpaplaukiai toiterjerai atrodo kaip mažos stirnaitės. Turi grakščias kojas, tvirta kūną, ploną kaklą, ir mažą galvą su mažu snukučių, dideles protingas akis, dideles stačias ausis. Lūpos plonos, gerai prigludusios ir tamsios arba atitinkančios kailio spalvą. Dantys smulkūs ir balti. Pasižymi puikia uosle, klausa.

Taip pat skaitykite: Pasiruošimas anglų kalbos testams

Charakteris ir temperamentas

Anglų toiterjerai yra smalsūs ir sumanūs. Nors šios veislės šunys labai prisiriša prie savo šeimininkų, tačiau jiems taip pat yra būdingas nepriklausomybės siekis. Kai kurios anglų toiterjerų savybės labai primena kačių charakterį - tai nėra įkyrūs augintiniai, bet kokia kaina siekiantys dėmesio. Anglų toiterjeras - nedidelis šuo, kuris labai prisiriša prie savo šeimininko ir nori jį lydėti kiekviename žingsnyje. Anglų toiterjerai buvo išvesti kaip kambariniai šuneliai, kurie gali gyventi tik namuose. Jei gyvenate mieste, toks augintinis gali būti vienas geriausių pasirinkimų, nes anglų toiterjerai nereikalauja labai ilgų pasivaikščiojimų lauke, ir puikiai prisitaiko prie gyvenimo ankštame bute. Dėl nesudėtingos priežiūros anglų toiterjeras yra tinkamas pradedantiesiems šunų augintojams, kurie nori nereiklaus augintinio ir puikaus kompaniono. Seniau šie nedideli šunys buvo naudojami smulkių graužikų medžioklei, tačiau šiandien jie tam nebėra pritaikomi, dabar jie tiesiog palaiko kompaniją savo šeimininkams. Lyginant su kitais „žaisliniais“ šunimis, anglų toiterjerai yra gana ramūs, nekeliantys triukšmo dėl nieko.

Šios veislės šunys yra budrūs, užsispyrę ir bebaimiai. Visų šių savybių jiems reikėjo anksčiau, kai jie buvo naudojami graužikams persekioti ir žudyti. Ir jie tikrai tokie pat drąsūs kaip dobermanai, į kuriuos, kaip manoma, fiziškai panašūs! Jie taip pat yra meilūs, meilūs, draugiški, visiškai atsidavę savo šeimai ir lengvai prisiriša prie vieno žmogaus. Jie gana laimingai gyvens tiek mieste, tiek kaime. Jie mėgsta mankštintis, bet taip pat mėgsta daug prisiglausti. Nors jų mažas dydis niekam neatbaidys, vis dėlto jie yra labai patikimi sargybiniai. Jie gana įtariai žiūri į nepažįstamus žmones ir įspės apie bet kokį neįprastą triukšmą ar lankytojus. Išgirdęs vien jų lojimą, bet kuris įsibrovėlis gali pagalvoti, kad namus įnirtingai saugo didelis baisus šuo! Mančesterio toiterjeras labiausiai tinka žmonėms, kurie ieško mažo, bet aktyvaus ir protingo augintinio. Jis puikiai prisitaiko prie buto gyvenimo, jei tik šeimininkas gali užtikrinti kasdienį pasivaikščiojimą ir pakankamai veiklos. Ši veislė ypač džiugins tuos, kurie mėgsta bendrauti su šunimi, skirti laiko dresūrai bei stipriam emociniam ryšiui. Vis dėlto ji netinka žmonėms, norintiems ramaus ar nepriklausomo augintinio.

Socializacija ir dresūra

Socializacija ir dresūra reikėtų pasirūpinti kuo anksčiau, geriausia tuo užsiimti jau tada, kai šuo iš veislyno atkeliauja į jūsų namus. Anglų toiterjerai yra gana užsispyrę, todėl jų dresūra kartais tampa tikru iššūkiu. Labai svarbu atrasti, kas šiuos šunis motyvuoja.Šuo gali būti ištikimas draugas tiek vienišam žmogui, tiek aktyviai šeimai. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško mažo, bet charakteringo augintinio.

Santykiai su vaikais ir kitais gyvūnais

Su vaikais ir gyvūnais anglų toiterjerai puikiai sutaria, tačiau svarbu stebėti, kad šie nedideli šunys nebūtų skriaudžiami. Geriausia šiuos šunis auginti tose šeimose, kurių vaikai yra mokyklinio amžiaus - tai gali padėti išvengti augintinio skriaudos. Anglų toiterjerai yra gana aktyvūs - noriai dūksta ne tik lauke, bet taip pat ir namuose. Norintys auginti tokį šunį turėtų gerai pagalvoti, ar turės pakankamai laiko aktyviems užsiėmimams.

Priežiūra

Anglų toiterjeras - gana sveika ir ilgaamžė šunų veislė. Jei pasirinksite patikimą veislyną, galėsite būti užtikrinti, kad šuniukų tėvams buvo atlikti reikalingi sveikatos tyrimai, todėl su įvairiomis paveldimomis ligomis susidurti neteks. Anglų toiterjerai nėra labai lepūs augintiniai, tačiau jie gali gyventi tik namuose. Dėl trumpo kailio jiems yra sunku ištverti šaltį, todėl žiemą ir šaltesnėmis dienomis turi būti rengiami. Kailis nereikalauja ypatingos priežiūros - pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę. Maudyti šios veislės šunis reikėtų tik tada, kai tai yra būtina. Anglų toiterjerai gali būti pratinami prie palučių arba kraiko dėžutės - tokiu atveju bus galima išvengti ėjimo į lauką šaltomis dienomis. Žinoma, svarbu pasirūpinti pakankamu fiziniu krūviu - jei šuns į lauką nevesite, tokiu atveju jį teks fiziškai iškrauti namuose. Anglų toiterjeras dievina žaidimus ir kitą aktyvią veiklą, todėl tuo pasirūpinti tikrai nebus sudėtinga.

Taip pat skaitykite: Psichologo darbo paieška

Šios veislės šunys maistui nėra išrankūs, tačiau svarbu parinkti tinkamą pašarą ir jį normuoti - tai galės padėti išvengti nutukimo. Nors tai yra nedideli šunys, tačiau svarbu nuo mažumės juos auklėti ir dresuoti. Nesocializuoti anglų toiterjerai gali turėti tam tikrų elgesio problemų, todėl geriausia tam užkirsti kelią. Tinkamai prižiūrimas anglų toiterjeras gali gyventi maždaug 11-13 metų ar dar ilgiau.

Sveikata

Svarbu reguliariai tikrinti ausis, valyti dantis bei karpyti nagus. Neleiskite jam šokti iš aukštai, nes gali susižeisti.

Privalumai ir trūkumai

Privalumai:

  • Lengva priežiūra.
  • Tinkamas gyvenimui mieste.
  • Atsidavę, mylintis, puikus kompanionai.

Trūkumai:

  • Sunkiai dresuojamas.
  • Neperneša šalto klimato.
  • Gali būti nedraugiškas su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais.

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie Anglų Seterio Temperamentą

tags: #anglu #toiterjeras #temperamentas