Įvadas
Straipsnyje nagrinėjamas socialinių darbuotojų vaidmuo tenkinant pagyvenusių žmonių socialinius poreikius. Europos Komisijos duomenimis, gyventojų senėjimas yra vienas didžiausių Europos visuomenės socialinių ir ekonominių iššūkių. Lietuvoje, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais pastebima pagyvenusių žmonių amžiaus grupės didėjimo tendencija. Ši tendencija kelia klausimus apie tinkamą pagyvenusių žmonių priežiūrą ir socialinių poreikių tenkinimą.
Temos Aktualumas ir Ištirtumas
Gyventojų Senėjimo Tendencijos
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2013), pastaraisiais metais pastebima pagyvenusių žmonių amžiaus grupės didėjimo tendencija. 2005 metais 65 metų ir daugiau amžiaus žmonių buvo 517037, 2009 metais - 536229, o 2012 metais jau 543303. Europos Komisija nurodo, kad iki 2025 m. žymiai padaugės vyresnių kaip 80 metų žmonių. Šis demografinis pokytis kelia iššūkių socialinei politikai, sveikatos apsaugos sistemai ir ekonomikai.
Socialinių Darbuotojų Svarba
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį pagyvenusių žmonių socialinių poreikių tenkinimo procese. Anot Bikmanienės (1998), senų žmonių globa neretai reikalauja specialistų (medikų, psichiatrų, psichologų ir pan.) pagalbos. Reikalinga institucinė priežiūra ar specialios paslaugos namuose. Todėl būtina kreipti dėmesį į senų žmonių ne tik fizinius, bet ir socialinius poreikius. Socialinis poreikių kokybiškas tenkinimas leidžia gerinti senų žmonių gyvenimo kokybę, ilginti gyvenimo trukmę.
Mokslinė Problema
Socialiniai darbuotojai savo darbo praktikoje dažnai susiduria su problema, kad pagyvenę žmonės retai gali visapusiškai savimi pasirūpinti, todėl jie yra apgyvendinami globos namuose, kuriuose tenkinami ne tik fiziniai, bet ir socialiniai asmens poreikiai. Šiuo atveju socialiniai poreikiai išlieka tokie pat svarbūs, kaip ir bet kokio amžiaus žmonėms. Kyla klausimas, koks yra socialinio darbuotojo vaidmuo, tenkinant senų žmonių socialinius poreikius.
Temos Ištirtumas
Socialinio darbo probleminius klausimus, dirbant su pagyvenusio amžiaus asmenimis, analizavo tokie užsienio autoriai, kaip Havighurst (1963). Minėtas autorius analizavo pagyvenusio amžiaus žmonių socialinius ir psichologinius poreikius. Prie šios temos nagrinėjimo taip pat prisidėjo Katz (2005), analizavęs kultūrinį senėjimo procesą, taip pat pagyvenusio amžiaus žmonių gyvensenos ypatumus ir kt. Taip pat prie šios temos ištirtumo prisidėjo Dziechciaz et. al. (2012), analizuodamas Lenkijos pagyvenusio amžiaus asmens socialinius, sveikatingumo ir sveikatos poreikius.
Taip pat skaitykite: Motyvacija kalbai
Pagyvenusių Žmonių Socialiniai Poreikiai ir Jų Užtikrinimo Galimybės
Socializacijos Svarba
Matulionis (2003) teigia, kad žmogaus gyvenimą sąlygoja tiek fizinės, protinės, dvasinės galimybės, bet ir socialinė aplinka bei socialiniai veiksniai. Socializacija - procesas, kurio metu žmogus įsisavina vertybes, normas, elgesio vaidmenis ir modelius, būdingus tai visuomenei, kurioje jis gyvena. Todėl galima teigti, kad ir socialiniai pagyvenusio amžiaus žmonių poreikiai yra individualūs.
Adaptacija ir Pusiausvyra
Adaptacija - tai procesas, kuriame, sąveikaudamas su aplinka ir savo elgesiu kurdamas socialinius padarinius, efektyviai dalyvauja individas. Taigi, adaptacija suvokiama, kaip pusiausvyros būsena tarp individo ir aplinkos, kuomet visi poreikiai tenkinami ir vykdomos visos funkcijos. Adaptacija taip pat gali pasireikšti visiško individo ir aplinkos pusiausvyros nebuvimu, kuomet individui neleidžiama tobulėti ir tenkinti savęs poreikius. Pagyvenusio amžiaus žmonės dažniausiai pasižymi pusiausvyros su aplinka neturėjimu.
Socialiniai Iššūkiai
Pagyvenusių žmonių socialiniai poreikiai kinta, kadangi jie pereina į kitą amžiaus tarpsnį, galbūt pakinta šeimyninė padėtis (tampant našliu), pakinta dienos užimtumo eiga. Kai kuriems žmonėms su tuo tampa sunkiau susitaikyti, todėl šiuo atveju socialiniai darbuotojai galėtų būti tokiems žmonėms pagalba ir parama siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų.
Senėjimo Teorijos
Mockus ir kt. (2013) nagrinėjo vyresnio amžiaus žmonių pasitenkinimo gyvenimu kokybę, tam nustatyti aptarė tam tikras teorijas, kurios atskleidžia ir apibūdina pagyvenusio amžiaus žmonių pasikeitusias gyvenimo sąlygas, jausmus ir būklę. Viena iš Mockaus ir kt. (2013) aptartų teorijų - Aktyvumo teorija. Ši teorija teigia, jog aukštesnis socialinės ir laisvalaikio veiklos lygis, vaidmens pakeitimas, kai tie vaidmenys turi būti palikti, skatina vyresnio amžiaus žmonių gerovę (Mikulionienė, 2011). Pasitenkinimas gyvenimu susijęs su gebėjimu palaikyti socialinius vaidmenis, turėtus sulaukus brandos, arba prarastus pakeisti. Ši teorija neišskiria senatvės kaip ypatingo amžiaus tarpsnio.
Kita teorija - Selekcijos, optimizacijos, kompensacijos teorija (SOC). Ši teorija teigia, kad prisitaikant svarbūs trys pagrindiniai mechanizmai - selekcija, optimizacija ir kompensacija. Selekcija reiškia tai, kad asmuo pasirenka susitelkti ties adaptacija ir optimizacija tam tikrose srityse, apribodamas save kitose srityse. Optimizacija - tai galimybių padidinimas ir atlikties pagerinimas pasirinktose srityse. Kompensacija pradeda veikti, kai individo specifinio elgesio galimybės yra prarastos arba yra žemiau adekvataus funkcionavimo ribos. Jos metu žmogus įgyja tam tikrą kiekį naujų elgesio būdų ar žinių arba naujai perskirsto turimus išteklius (Willis ir kt., 2009).
Taip pat skaitykite: Strategijos motyvacijai ugdyti
Socialinių Darbuotojų Veikla ir Įtaka
Socialinė Atskirtis
Šepėnaitė (2008) išskiria socialinę atskirtį ir jos pasekmes - pagyvenusio amžiaus žmonių nedalyvavimas bendruomenės gyvenime. Tai susiję su daugeliu faktorių: skurdu, kuriam pirmiausia turi įtakos mažos pajamos, diskriminacija, bedarbyste, nepakankamais įgūdžiais, netinkamu ar nepritaikytu būstu, prasta sveikata, šeimos problemomis, nusikalstamumu, socialinių paslaugų, informacijos nepasiekiamumu ir kt. Šios problemos seniems žmonims gyvenime neleidžia tinkamai tenkinti socialinius poreikius.
Stereotipai ir Nuostatos
Visuomenėje mitas buvo vertinamas kaip neefektyvus, nedidinantis visuomenės išteklių. Galima teigti, kad minėtoms visuomenės nuostatoms atsirasti turėjo įtakos ir kai kurios mokslinės senėjimo teorijos, pavyzdžiui, pasitraukimo teorija.
Sveikatos ir Gyvenimo Kokybė
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik gyvenimo trukmei, bet ir gyvenimo kokybei. Pradėtas vartoti terminas "aktyvaus gyvenimo trukmė", kuris reiškia kuo ilgiau.
Praktiniai Pavyzdžiai
- Teorinių ir praktinių užsiėmimų metu (2 dienų išvyka su globotiniais), kurių numatytos temos: „Savivertės suvokimas ir vertinimas“, „Pozityvaus elgesio skatinimas“, „Atsakomybės už save skatinimas“, „Lytinio ugdymo klausimai“, „Reagavimas į sunkumus“ padės globėjams lengviau atpažinti ir spręsti iškilusias problemas. Bendraudamos ir dalyvaudamos užsiėmimuose globėjų šeimos gilins socialinius įgūdžius. Įsijungiant ir aktyviai dalyvaujant veiklose bus aktyviai mokomasi dalyvauti bendruomeniniame gyvenime (kurti savo vidinę bendruomenę, o taip pat palaikyti ryšius su kitomis bendruomenėmis).
- Vaikai, netekę tėvų globos, turi įvairių emocinių ir kitų sutrikimų. Todėl psichologo bus vedami užsiėmimai naudojant interaktyvią sensorinę įrangą ir vandens lovą etapų natūralus atkūrimas ir atsipalaidavimas. Šviesą, garsus ir vaizdus vaikas gali kontroliuoti ir rinktis pats, o tai suteikia savarankiškumo ir pasiekimo jausmą. Matydamas, klausydamas ir liesdamas vaikas stimuliuojamas netiesiogiai kalbėti ar kitaip reikšti savo jausmus ir reakcijas, kurios yra užblokuotos kasdieniniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Psichologinė Gerovė
tags: #anketa #socialiniams #darbuotojams #apie #seimu #socializacija