Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nuolat primena, kaip svarbu laikytis saugaus elgesio taisyklių įvairiose situacijose. Atsargumas padeda išvengti nelaimių, o ypač tai aktualu naudojant pirotechniką. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines saugos taisykles, susijusias su pirotechnika, saugiu vairavimu ir elgesiu karštomis vasaros dienomis.
Pirotechnikos naudojimo saugumo taisyklės
Aurelijus Česūnas, PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, pabrėžia, kad su pirotechnika būtina elgtis itin atsakingai. Neatsargus pirotechnikos priemonių naudojimas gali sukelti pavojingus ir sunkiai gydomus sužalojimus.
Sužalojimų rizika ir prevencija
JAV atlikti tyrimai rodo, kad apie 40 proc. sužalojimų naudojant pirotechniką patiriama galvos srityje. Dažnai sužalojamos akys, veidas, ausys, taip pat rankos ir pirštai. Siekiant apsisaugoti nuo sužalojimų, patariama naudoti apsauginius akinius. PAGD duomenimis, 74 proc. pirotechnikos sužalojimų patiria vyrai, dažniausiai leisdami fejerverkus, o 26 proc. - moterys, stebėdamos juos.
Instrukcijos svarba
Prieš naudojant bet kokią pirotechnikos priemonę, būtina atidžiai perskaityti jos naudojimo instrukciją. Rinkoje yra daug įvairių pirotechnikos gaminių, kurių saugos reikalavimai skiriasi. Instrukcijoje turi būti nurodyti visi pagrindiniai aspektai, įskaitant mažiausią saugų atstumą iki priemonės naudojimo metu (jei ji skirta naudoti tik lauke) ir grafinius vaizdus, jei reikia.
Tinkamos laikymo sąlygos
Norint užtikrinti saugų fejerverkų naudojimą, svarbu ne tik laikytis instrukcijų, bet ir užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas. Netinkamai laikomi pirotechnikos gaminiai gali tapti nenaudojami ir kelti pavojų. Visos laikymo sąlygos turi būti nurodytos ant gaminio pakuotės. Draudžiama pirotechnikos priemones laikyti šalia šilumą skleidžiančių įrenginių ir krosnių.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip Sportuoti Saugiai
Ką daryti su pasenusia pirotechnika?
Jei namuose turite fejerverkų su pasibaigusiu galiojimo terminu, jų nenaudokite. Pasenusi pirotechnika yra ypač pavojinga ir gali sukelti stiprius kūno sužalojimus. Tokio gaminio panaudojimas gali sukelti didelius sužalojimus, kurie dažniausiai yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi. Prieš išmetant pasenusius fejerverkus, juos reikėtų palaikyti panardintus į indą su vandeniu apie 10 minučių, o tada jau galima išmesti į konteinerį.
Pagrindinės fejerverkų naudojimo sąlygos
Yra išskiriami penki pirotechnikos gaminių tipai ir jų saugaus paleidimo instrukcijos:
- Daugiašūvės baterijos: Statomos ant kieto, lygaus paviršiaus. Uždegus dagtį, būtina atsitraukti saugiu atstumu (ne arčiau kaip 25 m).
- Raketos: Kotas įstatomas į gerai įtvirtintą vertikalų stovą, esantį ant lygaus, kieto pagrindo, ir uždegama dagtis. Būtina atsitraukti saugiu 25 m atstumu.
- Vulkanai arba fontanai: Statomi ant lygaus, kieto, nedegaus pagrindo. Uždegus dagtį, būtina atsitraukti saugiu atstumu.
- Romėniškos žvakės: Pritvirtinamos prie vertikalaus kuolo, įtvirtinto žemėje, ir uždegama dagtis. Būtina atsitraukti saugiu atstumu.
- Suktukai: Paguldomi ar pastatomi nurodyta kryptimi ant kieto pagrindo ir uždegama dagtis.
Saugus elgesys karštomis vasaros dienomis
Karščio bangos metu svarbu pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais, ypač kūdikiais ir mažais vaikais. Kūdikio organizmas labai jautrus aplinkos sąlygų pokyčiams: jie greičiau perkaista, netenka skysčių, tampa vangūs.
Bendros rekomendacijos
Visiems be išimties žmonėms rekomenduojama vengti saulės atokaitos pačiomis karščiausiomis valandomis: nuo 11 val ryto iki 16 val vakaro. Su mažyliu į lauką išeikite anksti ryte arba vakare, o dieną praleiskite vėsiose, gerai vėdinamose patalpose. Kad apsisaugotumėte nuo plūstančio karšto oro ir saulės spindulių, dienos metu kambarių langus uždarykite ir uždenkite šviesiomis užuolaidomis ar žaliuzėmis. Jei vis dėlto dieną leidžiate gamtoje - prie ežero, upės ar jūros - rekomenduojama būti šešėlyje: medžių pavėsyje, po saulės skėčiu ir pan.
Apranga ir apsauga nuo saulės
Vaikutį aprenkite lengvais, laisvais, natūralaus pluošto drabužėliais. Karštą vasaros dieną kambaryje visiškai pakaks sauskelnių ir smėlinuko trumpomis rankovėmis. Jeigu turite galimybę, vaikutį dažniau laikykite nuogu užpakaliuku arba rinkitės daugkartinius vystyklus. Einant į lauką, kūdikį aprenkite taip, kad kuo daugiau uždengtumėte kūno paviršiaus. Tam puikiai tiks ploni, laisvi marškinėliai ilgomis rankovėmis, ilgos kelnytės. Nepamirškite plačiabrylės skrybėlės ar kepurytės, kuri uždengtų spranduką. Tai yra svarbi apsauga nuo saulės: kūdikius iki 6 mėn.
Taip pat skaitykite: Kaip saugiai naudoti pirotechniką
Skysčių vartojimas
Bet kuriuo metų laiku rekomenduojama kūdikius žindyti pagal poreikį: taip dažnai ir taip ilgai, kiek jie to nori. Svarbu, kad pertrauka nuo vieno žindymo pradžios iki kito pradžios nebūtų ilgesnė kaip 2 - 3 valandos dieną ir 3 - 4 val naktį. Vis dėlto karštą vasaros dieną skysčių poreikis išauga ir mažyliams krūtį reikėtų pasiūlyti dar dažniau. Kartais jie krūtį žįs ilgai ir godžiai, kitą kartą - trumpai ir tik numalšins troškulį. O Jūs, kad būtumėte tikra, jog kūdikiui tikrai pakanka skysčių, stebėkite jo šlapinimąsi. Per parą turite pakeisti ne mažiau kaip 6 šlapias sauskelnes, o šlapimas turi būti bespalvis ir bekvapis. Jeigu tik pajusite, jog sauskelnės darosi lengvesnės, ar pamatysite, jog šlapimas tamsėja, įgauna kvapą, nieko nelaukite - iš karto pasiūlykite krūtį ir žindykite kas 1 - 1,5 val tol, kol vaikutis vėl pradės šlapintis įprastai.
Ką daryti, jei kūdikis tampa mieguistas?
Neretai mamos skundžiasi, jog per karščius vaikučio elgesys pasikeičia: jis tampa mieguistesnis, krūtį žinda vangiai ir trumpai. Kad kūdikis būtų aktyvesnis, prieš žindydama jį pervystykite, apiplaukite užpakaliuką vėsiu vandeniu, nurenkite smėlinuką. Glauskite visiškai nuogutį prie savo nuogos krūtinės - vaikučiui bus ne taip karšta, jis ilgiau išliks budrus. Leiskite žįsti krūtį tol, kol pats paleis, ir pasiūlykite vėl, kai tik paprašys. Jei manote, jog iš tiesų žindo trumpai ir užmigo dar nepasisotinęs, darykite trumpesnes pertraukas tarp žindymų: pažindykite praėjus 1 - 1,5 val nuo praėjusio maitinimo pradžios. Nenustebkite, jei dieną snūduriavęs ir „tinginiavęs“ mažylis vakare taps aktyvesnis ir pradės garsiai reikalauti krūties: nukritus aplinkos temperatūrai ir mes, suaugę žmonės, pasijaučiame geriau, tampame aktyvesni. Išnaudokite šiuos momentus ir žindykite jį taip dažnai ir taip ilgai, kiek jis to nori. Gali būti, kad vaikutis bus irzlus (išvargęs po dienos karščių), blaškysis, net kelias valandas nesitrauks nuo krūties (žįs, tada ilsėsis 20 - 30 min ir vėl kvies mamą). Tai yra visiškai normalu: tokiu būdu kūdikis raminasi, „atsigriebia“ už prarastą laiką, pasisotina ir stimuliuoja laktaciją. Nesijaudinkite, jei galiausiai krūtys atrodys subliuškusios: kuo krūtis minkštesnė ir tuštesnė, tuo ji greičiau gamina pieną. Tuo galėsite įsitikinti naktį, kai pagaliau atsigavęs nuo dienos karščių mažylis jus pažadins, priglus prie krūties ir pradės ramiai, ritmingai žįsti. Neretai jis pavalgys snūduriuodamas, tada panirs į ramų miegą, o praėjus 2 - 3 valandoms ir vėl jus žadins. Ir taip iki ryto, kol galiausiai pakeisite gausiai prišlapintas sauskelnes ir pajausite krūtų pilnumą kaip anksčiau.
Saugus vairavimas: žinios, įgūdžiai ir atsakingumas
Kelių eismo taisyklės ir saugaus eismo žinios yra saugaus vairavimo pagrindas. Siekiant įgyti saugaus eismo žinių, būtinų saugiam vairavimui, geriausia būtų kreiptis į profesionalą, kuris yra patyręs vairuotojų mokytojas.
Teorijos ir praktikos mokymas
Nors teorijos mokymas nėra privalomas, remiantis atsiliepimais, rekomenduotina pasirinkti Jums tinkamiausią vairavimo mokyklą. Jeigu teorijos žinių patikrinimo egzaminą išlaikėte savarankiškai pasirengę, metas susirasti Jums tinkančią vairavimo mokyklą, kurioje mokysitės praktinio vairavimo. Tie, kurie pasirinko vairavimo mokyklą iš karto, būti išlaikius teorijos žinių patikrinimo egzamino prieš mokantis praktinio vairavimo nebūtina. Šiuo atveju teorijos žinių patikrinimo egzaminą reikės išlaikyti prieš laikant praktinių transporto priemonių valdymo įgūdžių bei gebėjimų egzaminą.
Praktinio vairavimo trukmė ir patirtis
Minimalus praktinio vairavimo mokymo kursas vairavimo mokykloje yra 30 val. Tačiau, išmokti saugiai vairuoti tokios trukmės mokymo tikrai nepakanka. Tyrimais nustatyta, kad praktinio vairavimo įgūdžių pasimokius apie 120 valandų pradedančiajam vairuotojui, įgijus vairuotojo pažymėjimą, tikimybė patekti į eismo įvykį per pirmuosius du metus sumažėja net iki 40 procentų (lyginant kuomet asmenys iki įgyjant vairuotojo pažymėjimą asmuo turi apie 50 valandų vairavimo patirties). Vairavimo mokykloje privaloma baigti ne trumpesnį kaip 30 val. praktinio vairavimo mokymo kursą. Jei asmuo turi ne mažiau kaip dvejų metų vairavimo patirtį su AM, A1, A2, A ar B1 kategorijos transporto priemone ir neturi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavimo mokykloje privaloma baigti ne trumpesnį kaip 5 val.
Taip pat skaitykite: Saugus elgesys: patarimai vaikams
Mokymasis su šeimos nariu
Geriausia mokytis su profesionaliu vairavimo instruktoriumi, tačiau ne kiekvienas gali sau leisti vairavimo mokykloje mokytis vairuoti šimtą ar daugiau valandų. Mokytis ir tobulinti saugaus vairavimo įgūdžius galima ne tik vairavimo mokykloje, bet ir su šeimos nariu, vadinamu šeimos vairavimo instruktoriumi. Šeimos nariais pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo sąvoką suprantami: sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Mokytis praktinio vairavimo su šeimos nariu galima prieš pradedant vairuoti su profesionaliu vairavimo instruktoriumi (vairavimo mokykloje), lygiagrečiai, užbaigus vairavimo mokyklą, todėl Jūs galite rinktis, kada pasinaudoti šia galimybe.
Šeimos vairavimo instruktoriaus atsakomybė
Šeimos vairavimo instruktorius turėtų tinkamai išnagrinėti Vairuotojų mokymo tvarkos apraše nustatytus motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų žinių, gebėjimų, įgūdžių ir elgsenos reikalavimus. Jais vadovaudamasis jau nuo pirmos pamokos turėtų šeimos nariui skiepyti tinkamą požiūrį į saugų eismą, elgesį kelyje, formuoti teisingus transporto priemonės valdymo įgūdžius, mokyti atsargumo ir atsakingumo. Šeimos vairavimo instruktorius turėtų nuolat atnaujinti Kelių eismo taisyklių žinias, būti susipažinęs su šių taisyklių naujovėmis. Per parą šeimos narį praktinio vairavimo rekomenduojama mokyti ne daugiau kaip 3 valandas.
Pasirengimas egzaminams
Jeigu esate tinkamai pasirengęs egzaminams, Jums nėra ko bijoti. Šį žingsnį Jūs įveiksite be didesnių rūpesčių.
B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimas: teisės ir reikalavimai
B1 kategorija leidžia vairuoti įvairius lengvus automobilius. Taip pat galite vairuoti automobilius su priekaba iki 750 kg.
B1 kategorijos suteikiamos teisės ir apribojimai:
- Minimalus amžius, nuo kurio galima įgyti B1 kategoriją, yra 16 metų.
- B1 kategorijos transporto priemonės negali sverti daugiau kaip 400 kg be krovinio.
- B1 kategorijos automobiliai turi turėti didžiausią konstrukcinį greitį didesnį nei 45 km/h.
- Be B1 kategorijos, vairuotojai taip pat gali įgyti BE kategoriją, kuri leidžia vairuoti junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3 500 kg.
- B kategorijos vairuotojai su 96 kodu gali vairuoti junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 4 250 kg.
Reikalavimai būsimiems vairuotojams
Norint gauti B1 kategorijos vairuotojo mokyklos teises, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Tai gali būti amžiaus ir sveikatos klausimai. Taip pat reikia pateikti dokumentus ir praeiti medicininę apžiūrą.
- Asmuo turi būti ne jaunesnis nei 18 metų.
- Jis turi būti sveikas ir atitikti tam tikrus sveikatos reikalavimus.
- Prieš įgyjant B1 kategorijos teises, būtina pateikti dokumentus. Tai gali būti asmens tapatybės kortelė, pasas ar gimimo liudijimas.
- Prieš pradedant mokymus, būtina atlikti medicininius patikrinimus. Šie patikrinimai įvertina regėjimą, klausą ir kitus sveikatos rodiklius.
Atitikus šiuos reikalavimus, asmuo gali pradėti mokymą. Tada jis gali siekti įgyti B1 kategorijos teises.
Teorijos mokymo programa ir egzaminas
Teorijos mokymo programa B1 kategorijai apima daugybę eismo taisyklių. Taip pat mokoma saugaus vairavimo principų. Šis žinių fondas yra svarbus teorijos egzamino pavyzdžiui. Teorijos mokymai gali būti atlikami dviem būdais: mokantis vairavimo mokykloje arba savarankiškai. Savarankiškai besimokantys asmenys, užsiregistravus į eksterną egzaminą, turi praleisti 30 valandų su instruktoriumi.
Užsiregistravus į teorijos egzaminą „Regitroje”, reikia turėti tam tikrus dokumentus. Tarp jų - asmens tapatybės dokumentas ir sveikatos patikrinimo pažymėjimą. Jeigu nepavyksta egzamino, jį galima bandyti dar kartą po 7 dienų.
Praktinio vairavimo pamokų struktūra
Norint gauti B1 kategorijos vairuotojo pažymį, praktinės pamokos yra būtinos. Jų struktūra prasideda nuo pagrindinių įgūdžių ir baigiasi miesto sąlygomis. Tai padeda geriau valdyti automobilį. Praktinio vairavimo mokymas prasideda su pagrindais: mokomi vairo sukimas, akseleravimas, stabdymas ir sankabos valdymas. Pradinį įvaldymą sekanti dalis - manevravimo pratimai. Čia mokomi atlikti įvairius manevrus, kaip statymas ir važiavimas atbulas. Paskutinis etapas - vairavimas miesto gatvių sąlygomis. Čia mokomi saugaus elgesio, įvaldant kairės ir dešinės juostas, sankryžas ir posūkius.
Vairuotojo pažymėjimo gavimo procesas
Norint valdyti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimo gavimas yra būtinas. Šis procesas susideda iš keletų etapų:
- Teorijos egzamino išlaikymas VĮ „Regitra” centre.
- Praktinio vairavimo egzamino išlaikymas VĮ „Regitra” centre.
- Reikiamų dokumentų pateikimas VĮ „Regitra”.
Po egzaminų, kandidatas pateikia dokumentus VĮ „Regitra”. Ten jis gaus vairavimo pažymėjimą.
Dažniausios klaidos praktinio vairavimo metu
Praktinis vairavimo egzaminas yra svarbus žingsnis, kad gautumėte vairavimo teises. Egzamino metu dažnai susidaro klaidų, kurios gali priversti nepavyko. Kritinės vairavimo klaidos gali būti pavojingos:
- Nepajėgumas rasti ir valdyti transporto priemonės valdymo įrangą prieš pradedant važiuoti.
- Neparodymą, kad žinote, kaip valdyti, reguliuoti ar patikrinti transporto priemonės įrangą.
- Nepasirengimą saugiam vairavimui.
Norint išvengti klaidų, svarbu ne tik mokėti, bet ir tinkamai pasiruošti: gerai susipažinkite su transporto priemonės valdymo įranga ir jos veikimu, atlikite išsamius ir kruopščius patikrinimus prieš įsėdant į automobilį, praktikuokitės įvairiose situacijose, kad įgytumėte reikiamų vairavimo įgūdžių, klausykitės instruktoriaus nurodymų ir laikykitės kelio eismo taisyklių.
Patarimai sėkmingam teorijos egzaminui
Ruošiantis teorijos egzaminui, svarbu gerai išmokti eismo taisykles. Taip pat naudokite efektyvias mokymosi strategijas: reguliariai kartokite eismo taisykles, atlikite dažnus testus ir dėkite daugiau dėmesio tam, ką reikia daugiausiai, išnaudokite įvairias mokymosi priemones, susipažinkite su egzamino struktūra ir formatu, atkreipkite dėmesį į dažniausiai pasitaikančias teorines klaidas, prieš egzaminą gerai išsimiegokite ir būkite psichologiškai pasiruošę.
Vairavimo instruktoriaus pasirinkimo kriterijai
Renkantis vairavimo instruktorių, svarbu atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų: patirtis, kvalifikacija, naudojama mokymo metodika, asmeninės savybės, kaip kantrybė ir aiškumas, reputacija ir atsiliepimai.
Kaip pasiruošti praktiniam egzaminui „Regitra” centre
Pasiruošti praktiniam vairavimo egzaminui „Regitra” centre reikia atsakingumo. Pirmiausia, įsitikinkite, kad išmokėte reikiamą kiekį pamokų. Dažniausiai rekomenduojama ne mažiau kaip 30 akademinių valandų, praktikuojantis 2-3 kartus per savaitę. Praktinio egzamino metu vertinami ne tik vairavimo įgūdžiai, bet ir teorinės žinios. Dažniausiai yra pateikiami 3 teoriniai klausimai. Reikia gebėti teisingai atsakyti. Praktinio egzamino metu atliks įvairūs manevrai. Tokie kaip prisiparkavimas, 90 laipsnių kampu važiavimas atgal ir važiavimas įkalnėje/nuokalnėje. Pasitarkite su vairavimo instruktoriumi ir pasitreniruokite šiuos manevrus iš anksto.
Vairavimo egzaminai „Regitroje“: iššūkiai ir realybė
Pastaruoju metu daug kas stebisi ženkliai suprastėjusiais vairavimo egzaminų rezultatais - iš pirmo karto išlaiko vos kas penktas. „Regitros“ teigimu, koją pakiša mokinių nepasiruošimas, stresas ir pasikartojančios klaidos. Būsimiems vairuotojams vis dažniau didelį stresą kelia „Regitroje“ rengiami praktikos egzaminai. Daugeliui tai ne tik įgūdžių demonstravimo, tačiau ir psichologinės ištvermės išbandymas.
Egzaminų išlaikymo statistika
Jeigu 2017 m. iš pirmo karto vairavimo teorijos egzaminus išlaikė 57 proc. visų laikiusių, tai pastaraisiais metais šis dydis vos viršija 40 proc. Dėl praktinio egzamino padėtis dar prastesnė - ją iškart išlaikančių sumažėjo nuo daugiau kaip 40 proc.
Nauja vairavimo egzaminų tvarka
Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir AB „Regitra“ nuolat ieško būdų, kaip pagerinti vairavimo egzaminų tvarką ir užtikrinti saugesnį eismą keliuose. Sunkiai išlaikėte vairavimo egzaminą? Iš pirmo karto vairavimo teorijos egzaminą išlaiko vos 40 proc. lietuvių, o praktikos - dar mažiau. Kai kurie būsimi vairuotojai su egzaminais kankinasi keliolika ar keliasdešimt kartų.
Mitai ir realybė apie vairavimo egzaminus
Vairavimo egzaminai - tarsi gyva legenda. Kiekvienas būsimas vairuotojas į juos ateina su savo išankstiniu nusistatymu bei požiūriu į egzaminuotojų vertinimą. Tai lemia iš lūpų į lūpas perduodama informacija, kuri virsta mitais, dažnu atveju neatitinkančiais realybės.