Paranojinio asmenybės sutrikimo (PAS) bruožai išsiskiria nuolatiniu nepasitikėjimu kitais ir nuojauta, kad kiti siekia pakenkti ar pažeminti, nors objektyvaus pagrindo tokioms mintims nėra. Ši būklė apima įvairias gyvenimo sritis ir gali turėti didelės įtakos žmogaus socialiniams santykiams, profesinei veiklai ir bendrai savijautai. Straipsnyje gilinamasi į PAS apibrėžimą, simptomus, priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus, siekiant suteikti išsamų supratimą apie šį sudėtingą sutrikimą.
Įvadas į Paranojinį Asmenybės Sutrikimą
Paranojinio asmenybės sutrikimo turintiems žmonėms būdinga užsitęsusi įtarumo, įžeidumo ir įtariamumo būsena. Jie dažnai jaučiasi grasinami ar išnaudojami, nors realybėje tam pagrindo nėra. Šis nuolatinis nepasitikėjimas ir įtarumas gali apsunkinti santykių kūrimą ir palaikymą, o tai dažnai veda į socialinę izoliaciją ir vienišumą.
PAS priklauso vadinamajai „ekscentriškų“ arba A klasterio asmenybės sutrikimų grupei, kuriai taip pat priskiriami šizoidinis ir šizotipinis asmenybės sutrikimai. Šio klasterio sutrikimai pasižymi neįprastu mąstymu, elgesiu ir santykiais su kitais žmonėmis.
Šio sutrikimo simptomai paprastai vystosi paauglystės pabaigoje arba ankstyvoje brandos pradžioje. Asmenybė keičiasi ir vystosi laikui bėgant, todėl vaikams ir paaugliams diagnozė dažniausiai neskiriama. Paranojinio asmenybės sutrikimas laikomas retu. Paprastai žmonės, turintys asmenybės sutrikimų, nejaučia, kad jų elgesys ar mąstysena yra problemiška.
Paranojinio Asmenybės Sutrikimo Simptomai ir Charakteristika
Žmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo, nuolat būna įsitempę ir įtarūs. Jie mano, kad kiti siekia juos apgauti, įskaudinti ar tyčia sumenkinti. Paranoidinės asmenybės sutrikimą turintis asmuo beveik visada bus linkęs manyti, kad kitų žmonių motyvai įtartini arba netgi piktavališki. Šį sutrikimą turintys žmonės mano, kad kiti žmonės juos išnaudos, pakenks jiems ar apgaus, net jei nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti šiuos lūkesčius.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Su žmonėmis, turinčiais Paranoidinės asmenybės sutrikimą, paprastai nelengva sutarti ir jiems kyla problemų kuriant artimus santykius. Jų perdėtas įtarumas ir priešiškumas gali pasireikšti atviru polinkiu ginčytis, nuolatiniais skundais arba tyliu, akivaizdžiai priešišku ignoravimu. Kadangi šie žmonės itin budriai saugosi potencialių grėsmių, jie gali elgtis suktai, paslaptingai, saugotis ir pasirodyti „šalti“ bei nesugebantys išgyventi šiltų jausmus. Nors tokie asmenys gali pasirodyti objektyvūs, racionalūs ir neemocionalūs, dažnai jų elgesys pasižymi ištisu spektru nestabilių afektų, o dominuoja priešiškos, užsispyrusios ir sarkastiškos išraiškos.
Kadangi žmonės, turintys paranoidinės asmenybės sutrikimą, nepasitiki kitais, jų poreikis būti nepriklausomiems ir autonomijos jausmas yra itin ryškus. Jiems taip pat svarbu kuo labiau kontroliuoti aplinkinius. nuolat ant ko nors griežia dantį, t.y.
Grėsmingų ar menkinančių prasmių įžvelgimas neutraliuose pasisakymuose ar situacijose (pvz., kasininko klaida apskaičiuojant grąžą suvokiama kaip tikslingas būdas apgauti; komplimentas suvokiamas kaip kritika ar bandymas išgauti naudos ir t.t. Šie simptomai nepasireiškia vien šizofrenijos, bipolinio sutrikimo ar depresijos epizodų su psichozės simptomais ar kitų psichozinių sutrikimų metu. Simptomai nėra susiję su medžiagų vartojimu ar kita medicinine būkle.
Žmonės turintys paranoidinį asmenybės sutrikimą dažnai patiria daug sunkumų artimuose santykiuose. Dėl perteklinio įtarumo ir įžvelgimo priešiškumo dažnai įsivelia į konfliktus arba būna atsiriboję, tačiau nusiteikę priešiškai. Jų įtarumas ir priešiškumas iš tikro didina priešiškų reakcijų jų atžvilgiu tikimybę, taip tarsi patvirtinant jų turimą paranojinį pasaulio suvokimą (save išpildančios pranašystės efektas).
Dėl pasitikėjimo kitais stokos, paranodinį asmenybės sutrikimą turintys asmenys dažnai turi stiprų autonomijos poreikį. Jie dažnai būna nelinkę bendradarbiauti, rigidiški, kritiški kitų atžvilgiu, tačiau patys sunkiai priima kritiką. Dažnai šventai tiki savo teisumu. Yra linkę kaltinti kitus dėl savo nesėkmių, įsitraukti į teisinius ginčus, dažnai turi norą patvirtinti, įrodyti savo įtarimus. Šiuos žmones traukia paprasti atsakymai ir paaiškinimai apie pasaulio veikimą, tvarką, konspiracijos teorijos. Gali burtis į grupes su asmenimis, kurie turi panašius paranoiškus įsitikinimus, tačiau dažniausiai ilgainiui tampa įtarūs ir priešiški ir jų atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Paranojinio Asmenybės Sutrikimo Priežastys
Tikslios šio sutrikimo priežastys dar nenustatytos, tačiau išskiriamas poveikis tiek aplinkos, tiek genetinių veiksnių. Mokslininkai šiandien nežino, kas sukelia paranoidinės asmenybės sutrikimą. Esama daug teorijų dėl galimų paranoidinės asmenybės sutrikimo priežasčių. Dauguma profesionalų linkę sutikti su biopsichosocialinio priežastingumo modeliu - tai, yra, kad sutrikimą greičiausiai sukelia įvairūs faktoriai: biologiniai, genetiniai, socialiniai (tarkime, kaip žmogus ankstyvajame vystymosi etape bendrauja su šeima ir draugais bei kitais vaikais) ir psichologiniai (žmogaus asmenybė ir temperamentas, kurį suformuoja aplinka bei kova su stresu). Tai reikštų, kad nėra vieno faktoriaus, kuris būtų lemiamas - svarbesnis visų trijų faktorių derinys ir mišrus jų pobūdis.
- Genetiniai veiksniai: Jei vienas iš tėvų kenčia nuo šio sutrikimo, didėja rizika, kad jį paveldės ir vaikai. Nors tiesiogiai paranojos paveldimumo nėra tirta, šis sindromas gali atsikartoti vaikuose arba būti perduodamas. Ar tai būtų biologinis paveldimumas, ar tai būtų psichologinio pobūdžio perdavimas - nežinoma. Tačiau paronojinės tendencijos dažnai stebimos paranoja sergančių šeimose. Todėl taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į paranojos sutrikimą turinčių ligonių vaikus. Neretai tokie pacientai, savo baimes ir paranojines idėjas perteikia savo vaikams.
- Aplinkos veiksniai: Didelę reikšmę turi patirtas emocinis, fizinis ar priežiūros stygius vaikystėje. Neigiamos patirtys ir nuoskaudos padeda formuotis įsitikinimams, kad pasaulis yra nesaugus. Manoma, jog paranoja dažniau pasireiškia žmonėms, kurie vaikystėje buvo palikti tėvų, nuolat stokojo dėmesio bei meilės, patyrė artimo žmogaus praradimą.
Paranojinio Asmenybės Sutrikimo Diagnostika
Asmenybės sutrikimus, tokius kaip paranoidinės asmenybės sutrikimas, paprastai diagnozuoja psichinės sveikatos specialistas, tarkime, psichologas arba psichiatras. Šeimos terapeutai ir bendrosios praktikos gydytojai paprastai nėra apmokyti ir neturi reikiamų priemonių atlikti tokio tipo psichologinės diagnozės. Galite pirmiausiai pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie jūsų problemą, tačiau jie turėtų jus nukreipti pas psichinės sveikatos profesionalą, kad ištirtų ir paskirtų gydymą.
Daugybė žmonių, turinčių paranoidinės asmenybės surikimą, nesikreipia pagalbos. Žmonės, kuriuos vargina asmenybės sutrikimai, apskritai nesiima gydymosi, kol liga pradeda rimtai trukdyti ar kitaip veikti žmogaus gyvenimą. Paranoidinės asmenybės sutrikimo diagnozę nustato psichinės sveikatos profesionalas, palygindamas jūsų simptomus ir gyvenimo istoriją su simptomais, išvardytais aukščiau. Diagnozuodamas specialistas stengiasi užmegzti kuo neutralesnį, saugumą užtikrinantį kontaktą. Net apie 75 % PAS turinčių žmonių nustatomas ir vienas ar keli kiti asmenybės sutrikimai.
Gydymo Būdai
Paprastai šį sutrikimą turintys žmonės patys nesikreipia pagalbos. Pagrindinis pasirinkimas gydant PAS yra psichoterapija - dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija ar dialektinė elgesio terapija. Bendravimas su specialistais gali būti sudėtingas, nes žmonės, turintys šį sutrikimą, linkę nepasitikėti net pačiais psichologais ar psichoterapeutais. Sėkmė gydant PAS didele dalimi priklauso nuo paties žmogaus noro priimti ir laikytis siūlomos pagalbos.
Paranoidinės asmenybės sutrikimo gydymui paprastai taikoma ilgalaikė psichoterapija, kurią veda patirties gydant tokius sutrikimus turintis specialistas.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Jei paranoja pasireiškė žmogui, kenčiančiam nuo nerimo sutrikimo, pirmiausia jam turi būti skiriami raminamieji vaistai, jei žmogui, kenčiančiam nuo šizofrenijos - antipsichotikai, o depresija sergantys paranojikai, pirmiausia turėtų būti gydomi antidepresantais. Todėl paranojos gydymas tiesiogiai priklauso nuo priežasčių, kurios galėjo įtakoti jos atsiradimą.
Taip pat reikėtų žinoti ir tai, jog dėl paciento nusistatymo prieš visus, gali būti labai sunku jį įkalbėti kreiptis į gydytoją. Deja, daugeliu atvejų, pacientų artimieji, patardami jiems kreiptis į gydytoją, susilaukia tik dar didesnio nepalankumo jų atžvilgiu. Savaime suprantama, jog kaip ir visiems psichikos sutrikimams, šiam gydyti taip pat gali būti taikoma ir psichoterapija, ypač psichologiškai orientuotiems ir motyvuotiems pacientams. Gydant tokį pacientą psichoterapijos pagalba, reikėtų apsišarvuoti kantrybe, - paranojinės idėjos turi gilias priežastis ir gerai įsišaknijusią ydingą mąstymo sistemą. Tai sutrikimas, kurio gydymas dažniausiai būna labai ilgas ir sunkus.
Gyvenimo Kokybė ir Socialinė Integracija
Negydomas šis sutrikimas dažnai trukdo žmonėms palaikyti normalius santykius ir integruotis į visuomeninį ar profesinį gyvenimą. PAS sergantys asmenys neretai anksčiau išeina į pensiją ar palieka darbus.
Paranoidinėms asmenybėms sunku kurti ilgalaikius santykius. Dažnai neturi nei draugų, nei antrosios pusės. Nuoširdaus, tikro bendravimo stoka neretai susargdina depresija. Tokie žmonės nepasitiki savimi, viešumoje stengiasi atrodyti šalti ir bejausmiai, bet už tokios kaukės dažnai slepiasi didelis skausmas ir išgyvenimai.
Kaip Atpažinti Paranojinį Elgesį ir Kaip Elgtis su Tokiais Asmenimis
Jei žmogus išsiskiria perdėtu rūpestingumu, padaro daug darbų už kitus nė nepaklausęs, ar pagalba reikalinga, tiesiog iš nepasitikėjimo kitais nuolat įtarinėja, yra įtikėjęs, kad jam daugelis nori pakenkti, tai jau ne sveikas rūpestingumas, o paranojinis elgesys.
Paranoidinis asmenybės sutrikimas pasižymi nuolatiniu įtarumu ir nepasitikėjimu kitais žmonėmis, tikintis, kad aplinkiniai nori pakenkti ar juos apgauti. Asmenys su šiuo sutrikimu dažnai reaguoja su per dideliu įtarumu ir linkę interpretuoti kitų žmonių elgesį kaip grėsmę. Dėl šio nuolatinio nerimo ir įtarumo jų santykiai dažnai būna įtempti ir nesėkmingi.
Svarbiausia - išmokti tvarkytis su neigiamomis mintimis. Apstu knygų, kur siūloma būdų, kaip tvarkytis su negatyviomis mintimis, šviesiau žvelgti į gyvenimą. Dažniausiai kaip galvojame, taip ir jaučiamės. Jei esame prislėgti, veikiausiai ir mintys minorinės. Tuomet aplinkiniai kelia įtarimų, sunku jais pasitikėti.
Stenkitės aplink save kurti pozityvių, teigiamai mąstančių žmonių ratą, kurie įkvėptų ir motyvuoti. Venkite toksiškų santykių. Stenkitės nedalyvauti piktuose ginčuose ir barniuose. Tomis akimirkomis, kai užvaldo neigiamos mintys, apima paniška baimė ar norisi aprėkti, bent kelioms minutėms atsitraukite mintimis nuo situacijos ir lėtai pakvėpuokite pilvu.
tags: #paranojinis #asmenybes #sutrikimas