Įvadas
Demokratinė visuomenė ir asmenybės raida yra glaudžiai susiję. Demokratija nėra savaime suprantamas dalykas, tai yra ilgo proceso, kovos su barbariškais instinktais rezultatas. Šis straipsnis nagrinėja asmenybės ir demokratinės visuomenės sąveiką, aptariant pilietinės visuomenės raidą, kultūros ir religijos įtaką, socialinę demokratiją ir piliečių vaidmenį kuriant stiprią bei laisvą valstybę.
Pilietinės visuomenės raida
Pilietinė visuomenė - tai savarankiška visuomeninių institutų ir santykių visuma, nepriklausoma nuo valstybės, reikalinga individo ir kolektyvo socialiniams, kultūriniams ir dvasiniams poreikiams įgyvendinti. Pilietinės visuomenės termino reikšmė istorijoje įvairavo. Antikos filosofai, tokie kaip Aristotelis, pilietinę visuomenę suprato kaip politinės formos vienijamų laisvų piliečių bendriją.
Naujas požiūris į pilietinę visuomenę susiformavo nykstant feodaliniams santykiams. Šviečiamojo amžiaus mąstytojai, tokie kaip Th. Hobbesas, J. Locke’as, J.-J. Rousseau ir I. Kantas, pabrėžė individo laisvę ir teises. G. W. F. Hegelis teigė, kad pilietinė visuomenė ir valstybė yra vienas kito oponentai. Pilietinės visuomenės elementai yra įvairūs visuomeniniai susivienijimai, kurių veikloje žmonės dalyvauja tik iš dalies, galėdami skirti laiko ir kitai veiklai.
XVIII-XX amžiais pilietinė visuomenė transformavosi, įtraukdama vis daugiau žmonių, nepriklausomai nuo jų nuosavybės, lyties ar tautybės. Tai atgaivino viltis sukurti pilietinės lygybės ir asmenybės įvairiapusių siekių patenkinimo idealą. Tačiau XX amžiaus totalitariniai režimai parodė, kad pilietinės visuomenės idėja gali būti pažeidžiama.
XX amžiaus pabaigoje pilietinės visuomenės idėja atgijo Rytų Europoje, siekiant pertvarkyti buvusias socialistines visuomenes į pilietines, paremtas asmenybės laisve ir žmonių dalyvavimu viešuosiuose reikaluose. Lietuvoje pilietinė visuomenė ypač sparčiai formavosi 1988-1992 metais, atkuriant nepriklausomybę.
Taip pat skaitykite: Demokratinė visuomenė
Kultūros ir religijos įtaka
Kultūros ir religijos sritis yra glaudžiai susijusi su žmogaus asmeniu. Totalitariniai režimai siekia pajungti žmogų svetimoms pažiūroms ir net meno stiliui, smaugdami kūrybos laisvę. Demokratinėje valstybėje kultūros kūryba priklauso sąžinės laisvės sričiai.
Kiekvienas kultūrinis kūrinys yra žmogiškosios idėjos apipavidalinimas, turintis pasaulėžiūrinių bruožų. Pasaulėžiūra yra sąžinės turinys, todėl žmogus turi teisę pagal savo įsitikinimus ne tik mąstyti, bet ir gyventi. Valstybė, skelbianti įsitikinimų laisvę, turi leisti šiuos įsitikinimus reikšti asmens ir bendruomenės gyvenime.
Sąžinės laisvė apima teisę reikšti savo įsitikinimus žodžiu ir darbu. Demokratinė valstybė neturi įsakyti, kaip turi būti kuriamas kultūros ir religijos gyvenimas. Valstybė negali apspręsti žmogaus sąžinės ir iš jos kylančių darbų bei institucijų.
Ugdymas ir pasaulėžiūra
Demokratinė valstybė gerbia ir saugo sąžinės laisvę meno ir mokslo kūryboje. Sunkumai kyla jaunimo švietimo ir auklėjimo srityje, kai valstybė stengiasi įsigyti švietimo monopolį. Nors konstitucijos laiduoja tėvams pirmenybės teisę spręsti, koks auklėjimas turi būti teikiamas jų vaikams, praktiškai valstybinės mokyklos tampa dominuojančios.
Ugdymas savaime reikalingas tam tikro nusistatymo tiek paties žmogaus, tiek gyvenimo atžvilgiu - reikalingas pasaulėžiūros. Mokyklos ugdymas yra pasaulėžiūrinis, todėl svarbu, kad visas dėstymas ir mokyklos santvarka atitiktų tėvų pasirinktą pasaulėžiūrą. Pasaulėžiūra mokykloje turi būti viską apimantis ir viską tvarkantis šeimininkas.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Demokratinė valstybė, būdama pasaulėžiūriškai neutrali, negali būti mokyklos ugdomosios krypties sprendėju. Mokyklos ugdomąją kryptį kompetentingai nustatyti tegali mokinių tėvai. Todėl reikalinga sukurti tokią švietimo ir auklėjimo organizaciją, kuri įgalintų tėvus vykdyti mokyklinius uždavinius, atsižvelgiant į valstybės teises.
Pereinamuoju laikotarpiu valstybės ir savivaldybių laikomose mokyklose ugdomąją kryptį tėvai sprendžia periodiškai balsuodami dėl mokyklos krypties. Jei mokykloje susidarytų bent vienas komplektas kitos mokyklinės krypties mokinių, tai tas komplektas ir turi būti skiriamas šios krypties mokyklai.
Socialinė demokratija ir ūkinė gerovė
Politinė demokratija nustato asmens santykius su valstybės valdžia, tačiau šitie santykiai tėra žmonių gyvenimo santykių visumos dalis. Todėl šalia asmens politinių santykių su valstybe yra lygiai svarbūs žmogaus santykiai su ūkiu. Socialinė demokratija siekia panaikinti krašto turtų susitelkimą nedaugelio rankose ir krašto ūkinės gerovės dalininkais padaryti visus krašto gyventojus.
Krašto ūkinė gerovė niekados neturi būti matuojama tautos pajamų matematiniu vidurkiu, nes tos pajamos faktiškai gali būti susitelkusios tik nedaugelio rankose. Todėl vienas iš svarbiųjų socialinės demokratijos uždavinių yra sudaryti sąlygas kiek galima lygiau tautos pajamoms pasiskirstyti.
Socialinė demokratija siekia apsaugoti tautą nuo pajamų susitelkimo tik atskirų asmenų ar bendrovių rankose, turi įgalinti tautos pajamas pasiskirstyti per visą tautą. Tai apima žemės ūkio, pramonės ir kitų ūkio šakų plėtrą, siekiant didinti tautos pajamas ir užtikrinti jų teisingą paskirstymą.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Pilietiškumas ir aktyvus dalyvavimas
Demokratija, pilietiškumas ir tolerancija yra visame pasaulyje pripažintos vertybės, kuriomis remiantis kuriama stipri bei laisva valstybė ir pilietinė visuomenė. Piliečių politinis dalyvavimas yra būtinas bruožas demokratinei valstybei, kuris pasireiškia per laisvus rinkimus.
Pilietiškumas nėra vien tik žinių, principų ir taisyklių žinojimas. Tai labiau noras ir suvokimas, kad dalyvauti visuomenės gyvenime yra pareiga, nes esi jos narys ir privalai pasirūpinti savo ir kitų gerove. Pilietinė savimonė ypač palanku ugdyti ankstyvoje vaikystėje, kai vaikas domisi jį supančiu pasauliu, nebijo suklysti spręsdamas įvairias problemas, noriai atlieka visuomenines užduotis.
Pilietinė visuomenė skatina aktyvų piliečių dalyvimą, siekia gero gyvenimo, numato ir reikalauja, kad sprendimai būtų priimami savarankiškai ir nebūtų kontroliuojami valstybės ir jos biurokratinių struktūrų. Pagrindinė prielaida leidžianti formuotis pilietinei visuomenei yra demokratėjimo procesas ir viešosios valdžios nesikišimas.
Pilietinės visuomenės organizacijos ir valstybės sąveika
Pilietinės visuomenės susiformavimas ir efektyvumas priklauso nuo visuomenėje susiformavusių tradicijų bei piliečių nebijojimo veikliai dalyvauti valstybės gyvenime. Demokratijos negalime įsivaizduoti be aktyvaus piliečių dalyvavimo visuomeniniame ir politiniame gyvenime.
Stiprėjanti pilietinė visuomenė sutampa ir sustiprėjančiu demokratėjimu. Pilietinė visuomenė pasižymi aukštu pilietinės, politinės teisinės, kultūrinės sąmonės lygiu, politine atsakomybe ir pareigos jausmu. Pilietinės visuomenės plėtra atsiranda iš demokratijos ir pliuralizmo didėjimo politiniame gyvenime.
Demokratijoje valstybė nuolat skatina pilietinę visuomenę ir stengiasi su ja palaikyti kuo glaudesnius ryšius, kadangi, kilus krizei neribojama pilietinė visuomenė palaiko valstybę ir jos institucijas. Pilietinė visuomenė nesiekia politinės valdžios, tokiu būdu pilietinė visuomenė sugeba suformuluoti ir pateikti valdžiai reikalavimus, kuriuos valstybės institucijos įgyvendina.
Pilietinės visuomenės ugdymas Lietuvoje
Pradėjus formuotis demokratijai lietuviai taip pat pamažu ėmė įsijausti į pilietinį gyvenimą. Nevyriausybinis sektorius Lietuvoje taip pat yra matomas ir girdimas. Galime pastebėti, kad jaunimo aktyvumas labiau pasireiškia dideliuose miestuose, o mažuose miesteliuose ar net kaimuose jaunimas nesiima iniciatyvos.
Pilietinės visuomenės kūrimasis yra skatinamas seniūnijose. Didelis dėmesys skiriamas bendruomenių kurimuisi, kurios turėtų tapti seniūno patariamoji taryba, turinti teisę išsakyti savo nuomonę, papeikimus bei reikalavimus seniūnijos gyvenimo reikalais.
Lietuvoje yra paruošti seniūnijų bendruomenės tarybų pavyzdiniai nuostatai, kuriuose aiškiai išdėstyta, kad iniciatyva turi kilti būtent iš apačios, tai yra pačių bendruomenės narių. Visuomenė turi aiškiai išsakyti savo reikalavimus, kontroliuoti ir koordinuoti seniūno darbą bei priimamus sprendimus seniūnijos gyvenimo klausimais.
tags: #asmenybe #ir #demokratine #visuomene