Įvadas
Psichologinis smurtas yra klastinga smurto forma, daranti didelę žalą asmens psichinei sveikatai ir savijautai. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti psichologinio smurto sąvoką, jo paplitimą, teisinį reguliavimą Lietuvoje ir tolimesnes perspektyvas, siekiant atkreipti dėmesį į šią problemą ir skatinti veiksmingesnę kovą su ja.
Psichologinis smurtas - kas tai?
Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis dėl galimų neigiamų padarinių dėl grasinančiojo veiksmų ar neveikimo. Ši smurto forma apima įvairias apraiškas, įskaitant įžeidžiančius žodžius, žeminančius „juokelius“, psichologinį spaudimą, izoliaciją nuo kitų žmonių, ignoravimą ir nepagrįstus kaltinimus.
Esminis psichologinio smurto elementas - baimė dėl ateities, kurią sukelia smurtautojo grasinimai. Šis smurtas yra pavojingas ne tik dėl intensyvių neigiamų emocijų, patiriamų smurto metu, bet ir dėl nuolatinės baimės dėl to, kas nutiks, jei auka nepaklus smurtautojo reikalavimams. Psichologinis smurtas dažnai naudojamas siekiant kontroliuoti auką, apriboti jos veiksmų ir pasirinkimo laisvę. Tokia kontrolė gali pasireikšti draudimais išeiti iš namų, bendrauti su tam tikrais žmonėmis ar užsiimti mėgstamomis veiklomis.
Sistemingas psichologinis smurtas, ypač patirtas vaikystėje, gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių asmens psichikai. Jis pažeidžia asmenybės vystymąsi, sutrikdo savivertės ir pasitikėjimo savimi formavimąsi, sukelia negatyvų požiūrį į save ir pasaulį. Tai gali sukelti kompleksinį potrauminio streso sutrikimą, kuris paveikia emocijų reguliavimą, gebėjimą megzti sveikus santykius ir savęs suvokimą. Neigiamų psichikos sveikatos padarinių šalinimas yra ilgas ir sunkus procesas, reikalaujantis didelių pastangų.
Visuomenės žinių lygis apie psichologinį smurtą ir gebėjimas jį atpažinti yra nevienodas. Požiūrių įvairovę lemia žinių apie psichologinį smurtą skirtumai, problemos suvokimas ir patirtis. Asmuo gali nesuvokti, kad patiria smurtą, ypač jei prie tokio elgesio yra pripratęs. Tačiau galima teigti, kad psichologinio smurto atpažįstamumas Lietuvoje didėja. Pavyzdžiui, 2021 m. Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybių gyventojų smurto ir lyčių stereotipų tyrimo rezultatai parodė, kad vis daugiau žmonių pripažįsta tam tikras situacijas smurtinėmis.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Psichologinio smurto paplitimas
Remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimu, dvi iš penkių moterų (43 proc.) yra patyrusios kokį nors dabartinio ar buvusio partnerio psichologinį smurtą. Šis smurtas pasireiškia įvairiai: menkinimu, grasinimu, draudimais ir noru kontroliuoti kitą asmenį.
Lietuvoje 2020 metais psichologinis smurtas buvo antras pagal paplitimą smurto artimoje aplinkoje atvejis (172 atvejai). Tačiau realus šios smurto rūšies paplitimas yra kur kas didesnis. Psichologinio smurto pavojingumo nuvertinimas, negebėjimas jo identifikuoti ir daugelio apraiškų nebaudžiamumas lemia tai, kad oficialiai užfiksuoti psichologinio smurto atvejai yra žymiai mažesni nei realus šio smurto paplitimas. Kriminalizavus psichologinį smurtą, užregistruotų atvejų skaičius turėtų išaugti, nes tai užtikrintų geresnes teisines gynybos priemones ir smurtautojų atsakomybę.
Psichologinio smurto teisinis reguliavimas
Tarptautiniu lygiu psichologinio smurto reglamentavimo pagrindai pateikiami Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija). Konvencija įpareigoja valstybes kriminalizuoti psichologinį smurtą, apibrėžiant jį kaip tyčinius veiksmus, kuriais prievarta ar grasinimais sunkiai sutrikdomas asmens psichologinis vientisumas.
Lietuvos nacionalinėje teisėje psichologinio smurto teisinis reguliavimas vis dar yra ribotas. Psichologinis smurtas minimas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme kaip viena iš smurto formų. Teisinėje sistemoje plačiau naudojama sąvoka „psichinė prievarta“, kuri yra kai kurių nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse (BK), požymis. Psichinė prievarta apibrėžiama kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti dėl galimų neigiamų pasekmių.
Vis dėlto, BK įtvirtinta psichinė prievarta neapima daugelio psichologinio smurto formų, todėl jos apimtis yra ribota. Psichinė prievarta dažniausiai yra tik vienas iš kvalifikuojančių (griežtinančių atsakomybę) nusikalstamos veikos požymių. 2021 m. buvo įtvirtinta nauja nusikalstama veika - neteisėtas žmogaus persekiojimas (BK 148(1) str.), kuris taip pat gali būti laikomas psichologinio smurto forma.
Taip pat skaitykite: Kaip padalinta atsakomybė stiprina santykius
Psichologinis smurtas - nusikalstama veika
Lietuvos nacionalinėje teisėje psichologinis smurtas yra kriminalizuotas tik iš dalies. Dabartinis teisinis reguliavimas neatitinka tarptautinės praktikos bei rekomendacijų ir neužtikrina pakankamos nukentėjusiųjų apsaugos nuo smurto ir teisingumo vykdymo. Psichologinis smurtas turėtų būti kriminalizuotas vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiant į veikos padarytą žalą, pavojingumą ir kitas aplinkybes.
Taip pat būtina skirti daugiau dėmesio ir resursų švietimui bei visuomenės informavimui apie lyčių lygybę, nesmurtinę komunikaciją, psichologinio smurto pavojingumą, žalą, atpažinimą ir kaip elgtis patyrus smurtą. Psichologinio smurto suvokimui būtinas praktinis žinių pritaikymas gyvenimiškose situacijose.
Psichologinis smurtas darbe
Nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžtos psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos. Mobingas gali būti suprantamas kaip jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė.
Psichologinis smurtas darbe dažniausiai pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Šis smurtas gali būti išreikštas tiesiogiai arba netiesiogiai, naudojant informacines technologijas, šmeižtą ir kitas priemones.
Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, įskaitant psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos vertinimą ir priemonių psichologinio smurto prevencijai užtikrinimą. Svarbu, kad darbuotojai žinotų, kur kreiptis pagalbos patyrus psichologinį smurtą darbe. Viena efektyviausių smurto darbe valdymo priemonių - problemos paviešinimas darbo kolektyve ir socialinio dialogo skatinimas.
Taip pat skaitykite: Kruševičiūtės indėlis į lietuvių literatūrą
Smurtas artimoje aplinkoje: atpažinimas ir pagalba
Smurtas artimoje aplinkoje apima ne tik fizinį, bet ir psichologinį, seksualinį bei finansinį smurtą. Svarbu atpažinti šias smurto formas ir nedelsiant ieškoti pagalbos. Smurtas artimoje aplinkoje gali būti pagrindas nutraukti santuoką dėl vieno arba abiejų sutuoktinių kaltės.
Patyrus smurtą artimoje aplinkoje, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus, įskaitant advokatus, psichologus ir kitus pagalbos centrus. Bendrasis pagalbos centro numeris - 112. Taip pat galima kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje. Pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali ne tik pati auka, bet ir bet kuris įvykio liudytojas.
tags: #atsakomybe #uz #psichologini #smurta