Įvadas
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra kompleksinė raidos būklė, pasireiškianti įvairiais būdais ir turinti įtakos asmens socialinei sąveikai, komunikacijai, elgesiui ir interesams. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja supratimas apie autizmą ir poreikis teikti tinkamą pagalbą bei švietimą asmenims, turintiems ASS, ir jų šeimoms. Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios Lietuvoje vykdomos iniciatyvos, tokios kaip seminarai, mokymai ir grupės, skirtos specialistams, tėvams ir patiems autistiškiems asmenims, siekiant gerinti jų gyvenimo kokybę ir integraciją į visuomenę.Autizmas - įvairiapusis raidos sutrikimas, kurio priežastys, pasireiškimo formos, ypatumai bei pagalbos būdai yra iki šiol tiriami. Autizmas pasireiškia kiekvienu skirtingu atveju skirtinga simptomų ir specialiųjų ugdymosi poreikių kombinacija. Kaip nėra vienodų autizmo atvejų, taip nėra ir universalaus metodo, kuris būtų vienodai veiksmingas visiems vaikams, turintiems šį sutrikimą.
Mokymai ir Seminarai Specialistams ir Tėvams
Siekiant užtikrinti kokybišką pagalbą ir ugdymą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą ir kitus raidos sutrikimus, Lietuvoje nuolat organizuojami kvalifikacijos tobulinimo seminarai ir mokymai, skirti tiek specialistams, tiek tėvams. Šie renginiai suteikia naujausių žinių apie autizmo priežastis, diagnostiką, ugdymo metodus ir terapines intervencijas.
Kvalifikacijos tobulinimo seminaras Šiauliuose
2015 m. balandžio 23 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Autizmo spektro sutrikimų ypatumai ir taikomoji elgesio analizė“. Seminaro trukmė buvo 8 akademinės valandos. Šis seminaras buvo skirtas tėvams ir specialistams, ugdantiems vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą ir kitus raidos sutrikimus. Seminaro programoje buvo aptariama autizmo istorija ir pirminės teorijos, taip pat autizmo spektro sutrikimo priežastys pagal naujausių tyrimų duomenis.
ISADD Lietuva mokymai
Spalio 30 dieną Šiaulių universitete asociacija „Kitoks vaikas“ organizavo Juros Tender (Australija), klinikinės psichologės, ABA terapeutės bei jos komandos ISADD Lietuva mokymus specialistams ir tėvams. Tai buvo pirmasis žingsnis į sistemingus, panašaus pobūdžio mokymus, apie elgesio analizės terapijos galimybes, koreguojant elgesio ir emocijų sutrikimus, netinkamą elgesį, sprendžiant vaikų su autizmo spektro sutrikimais ugdymo problemas. Specialistai ir tėvai buvo mokomi ABA terapijos būdų. ISADD Lietuva komanda vedė…
Seminaras „Taikomoji elgesio analizė - vaikų, turinčių raidos sutrikimus, ugdymas ir įtraukimas į inkliuzinį mokymą“
Specialiuosius, socialinius pedagogus; logopedus; ergoterapeutus; ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo ir įvairių dalykų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojus; vaikų ir jaunimo dienos centrų darbuotojus; tėvus… …kviečiame į seminarą „Taikomoji elgesio analizė - vaikų, turinčių raidos sutrikimus, ugdymas ir įtraukimas į inkliuzinį mokymą“, kurį ves Jura Tender ir ISADD Lietuva (intervencinės paslaugos autizmui ir lėtesniam vystimuisi) komanda. Raidos sutrikimų turintys vaikai turi būti įtraukti į visuomenę, gauti išsilavinimą,…
Taip pat skaitykite: Seminarai tėvams apie autizmą
Tėvų Paramos Grupės Vilniuje
Atsižvelgiant į tėvų poreikius, Vilniuje organizuojamos specializuotos paramos grupės tėvams, auginantiems vaikus su autizmo spektro sutrikimais. Šios grupės suteikia galimybę tėvams dalintis patirtimi, gauti emocinę paramą ir mokytis veiksmingų strategijų, padedančių auginti vaikus su ASS.
Grupės užsiėmimai
Atsižvelgus į tėvų poreikius, į grupę kviečiami skirtingi Autizmo spektro sutrikimų grupės specialistai. Grupės užsiėmimai vyks: nuo 2024 m. spalio 15 d. iki gruodžio 3 d., antradieniais, adresu Džiaugsmo g. 44, Vilnius. Grupės užsiėmimų forma ir laikas: gyvai, adresu Džiaugsmo g. Registracija. Grupės narių skaičius ribotas (iki 10 narių). Grupė vyks susirinkus ne mažiau kaip 6 dalyviams. 1 grupės užsiėmimai vyks: nuo spalio 14 d. iki gruodžio 2 d. pirmadieniais, nuo 11.00 val. iki 12.30 val. Užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu (MS Teams platformoje). 2 grupės susitikimai vyks: nuo spalio 14 d. iki gruodžio 2 d., pirmadieniais, nuo 18.00 val. iki 19.30 val. Užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu (MS Teams platformoje). Registracija. Grupės narių skaičius ribotas (iki 10 narių). Grupė vyks susirinkus ne mažiau kaip 6 dalyviams. Grupės užsiėmimai vyks: nuo 2024 m. spalio 14 d. iki gruodžio 2 d., pirmadieniais, adresu Ateities g. 44, Vilnius. Grupės užsiėmimų forma ir laikas: gyvai, adresu Ateities g. Registracija. Grupės narių skaičius ribotas (iki 10 narių). Grupė vyks susirinkus ne mažiau kaip 6 dalyviams.
Autizmo Samprata ir Požiūris į Negalią
Autizmas yra neurologinis sutrikimas, kuris lemia skirtumus smegenų struktūroje ir chemijoje. Dėl šių skirtumų autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai žmonės. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu.
Neurologiniai ypatumai ir elgesys
Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu. Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama. Su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą. Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas. Dauguma autistiškų asmenų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje nori būti įvardijami kaip autistiški asmenys.
Elgesys kaip komunikacija
Kadangi autizmas diagnozuojamas stebint ir vertinant elgesį, aplinkiniams dažnai kyla noras tą elgesį „taisyti“. Autizmas yra neurologinis sutrikimas, dėl patiriamų sunkumų lemiantis kitokį elgesį. Dažnai sakoma, kad elgesys yra komunikacija. Pakitusi neurologija lemia intensyvesnius ar per mažai jaučiamus pojūčius, motorikos problemas (87 proc. autistiškų asmenų), sunkumus bendraujant, mokantis, įgyjant įgūdžių. Visa tai lemia kitokį, neretai ekspresyvų elgesį. Norint padėti autistiškam asmeniui, reikia ne koreguoti elgesį, o suprasti jo priežastis, patiriamus sunkumus.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Gretutiniai sutrikimai
Daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų būdingi gretutiniai sutrikimai. Tai reiškia, kad šalia autizmo yra ir dar koks nors kitas ar kiti sutrikimai, kurie dažnai neigiamai veikia autistiško asmens savijautą ir (ar) sveikatą. Daugumai autistiškų asmenų būdingi sutrikimai, kurių pagrindas yra nerimas. Taip pat dažni miego, virškinimo sutrikimai, epilepsija. Neretai autizmą lydi raidos sutrikimai, tokie kaip kalbos, dėmesio ir hiperaktyvumo, motorikos ar motorikos planavimo sutrikimai. Apie 30 proc. autistiškų asmenų turi intelekto sutrikimą, tačiau autistiški asmenys gali būti ir labai aukšto intelekto. Šiuo metu autizmas be kalbos ir intelekto sutrikimo (vidutinio ar aukštesnio nei vidutinis intelektas) diagnozuojamas kaip Aspergerio sindromas.
Požiūris į pagalbos poreikius
Daugelis autizmą vertina per sąvokas „gilus ar sunkus autizmas“ arba „lengvas autizmas“, „apdovanotas“, „turintis ypatingų gebėjimų“ arba „turintis intelekto negalią“. Dažnai tie asmenys, kurie įvardijami kaip turintys gilų autizmą, turintys intelekto negalią, yra nuvertinami, o asmenys, kurie įvardijami kaip turintys lengvą autizmą, turintys ypatingų gebėjimų, negauna reikiamos pagalbos. Suaugę autistiški asmenys rekomenduoja vertinti pagal „reikia daugiau pagalbos“ arba „reikia mažiau pagalbos“. Tačiau šis požiūris Lietuvoje nėra populiarus.
Medicininis ir socialinis modeliai
Autizmo spektras yra sudėtingas, daugiasluoksnis. Kitokia neurologija lemia įvairias stiprybes ir sunkumus. Visi žmonės tam tikrose srityse gali daugiau ar patiria daugiau problemų nei kiti, tačiau autistiškų asmenų gyvenime tai daug labiau atsispindi. Mokslas ir medicina nuo pat autizmo diagnozavimo pradžios autistiškumą nagrinėjo iš išorės, tai yra stebint. Jei stebint asmenį kurie nors aspektai neatitinka daugumos savybių, tai įprasta vadinti sutrikimu. Taip atsirado pavadinimas „autizmo sutrikimas“.Kita vertus, dauguma autistiškų asmenų pripažįsta, kad autizmas yra neatsiejama jų asmenybės dalis, lemianti kitokį pasaulio patyrimą. Tai kitokia, neįprasta žmogiškumo patirtis. Į negalią galima žiūrėti pro medicininio ir socialinio modelio prizmes.Medicininis modelis pirmiausia ieško asmens trūkumų - ko jis negali. Pagal tai suteikiama diagnozė. Sutrikimai tampa dėmesio centru. Siekiama normalizuoti, tapti kaip visi.Socialinio požiūrio į negalią pradinis taškas yra pagarba - tu esi žmogus, tu vertas pagarbos, tavo orumas yra svarbu. Toliau ieškoma žmogaus stiprybių, siekiama suprasti jo poreikius. Šiame procese dalyvauja ir aplinkiniai, ir pats kitoniškas asmuo. Kuriant pagalbos planą žiūrima ne į „sutrikimų“ šalinimą, o į ilgalaikę perspektyvą. Pavyzdžiui, ar asmeniui, turinčiam motorikos sutrikimų, tikrai būtina mokėti užsirišti batus? Gal galima naudoti guminius raištelius, lipdukus, o dėmesį skirti svarbesniems įgūdžiams?Pagal socialinį modelį daug dėmesio skiriama žmonėms, kurie yra iššūkius patiriančio asmens aplinkoje. Tam, kad aplinka būtų įgalinanti, būtent šalia esantiems žmonėms teikiamos konsultacijos ir mokymai. Itin svarbią vietą užima santykiai - jie yra vertybė.Priklausomai nuo to, ar požiūris į negalią yra pro medicininę ar pro socialinę prizmę, skiriasi ir pagalbos metodai. Suaugę autistiški asmenys teigia, kad nuolatinė paieška, ko tu negali, ir bandymas taisyti, tarsi būtum sugedęs, neigiamai veikia psichinę sveikatą.Deja, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vyrauja medicininis požiūris į negalią. Autizmas ne liga, jo nereikia gydyti. Autistiškų žmonių smegenys, dažnai ir kūnai yra kitokie. Anot jų, jiems reikalinga pagalba pažįstant savo kūno kitoniškumą ir panašumus su kitais žmonėmis. Daugeliui reikalinga specifinė, individualizuota pagalba atrandant iššūkių priežastis, ieškant sprendimų.
Literatūra autizmo tema
Švietimo ir terapijos srityse egzistuoja įvairios teorijos ir patarimai, susiję su darbu su vaikais, turinčiais ASS, todėl šių vaikų ugdymas išlieka aktuali moksline diskusija.
- Ivoškuvienė, R., Balčiūnaitė, J. (2002). Autistiškų vaikų ugdymas.
- Autizmo sutrikimų turinčių vaikų situacija ir įtraukties į švietimo sistemą galimybės.
- Lesinskienė, S. (2000).
- Mikulėnaitė, L., Ulevičiūtė, R. (2004).
- Notbohm, E. Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų, (2011).
- Rogers, S.J., Dawson G. ir Vismara, L.A. (2017), Vaiko autizmas: ankstyvoji pagalba, kuri1 gali suteikti tėvai.
- Knill, M., Knill, Ch., (1992). Vilnius: Lietuvos respublikos social. apsaugos ministerija.
- Navardauskienė, L., Rėklaitienė, D., (2008). Kaunas: AJS spaustuvė.
- Porter, K.A.
- Aleksienė, V., Zvicevičienė, S., (2009), Vilnius: Ciklonas.
- Zvicevčienė, S. (2018), Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla. Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų ugdymas ir terapija, taikant Lietuvių šokamąjį folklorą.
- Aleksienė ,V. (sud.). (2016), Vilnius: Šviesa. Muzikinės veiklos ypatumai ugdant autistišką vaiką.
- Vilkelienė, A. (2016). Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas.
- Brazauskaitė, A. (2001). Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Žymų ir vidutinį atsilikimą turinčių vaikų savivokos ugdymas daile.
- Lebedeva, L. (2013). Žmogaus psichologijos studija, Kaunas.
- Mažintas, E. (2015). LEU, Vilnius. Socialinė gydomoji drama.
- esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ ESFproduktai/2011_ Meninio_ugdymo_ metodine_ medziaga_teatras_3. pdf, Meninio ugdymo metodinė medžiaga. Teatras.
- Barbera, L.M. (2007). PA: Jessica Kingsley Publishers.
- Tender (2009), Klaipėda: Kitoks vaikas. J.
- Cooper, J.O., Heron, T.E., Heward, W.L. (2007). NY: Upper Saddle river, Pearson Merill/ Prentice Hall.
- Keenan, M., Henderson, M., Kerr, K.P. ir Dillenburger K. (2006). London and Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą