Vaiko Savęs Suvokimo Paslaptys: Kaip Jis Keičiasi Nuo Kūdikystės Iki Mokyklos

Vaikas auga apsuptas pasaulio, kuris nuolat daro įtaką jo raidai. Ši raida apima visą organizmo vystymąsi - nuo fizinio augimo iki socialinių ir emocinių įgūdžių formavimosi. Straipsnyje nagrinėsime, kaip vystosi vaiko savęs suvokimas įvairiais amžiaus tarpsniais, kokie veiksniai daro įtaką šiam procesui ir kokie ugdymo metodai gali padėti vaikams geriau pažinti save ir aplinką.

Raidos Samprata ir Jos Vertinimas

Raida - tai platus terminas, apimantis visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi. Raidos sutrikimas nėra liga, o būklė, kurią stabilizavus, galima gyventi įprastą gyvenimą. Iki septynerių metų vaikams protinis atsilikimas nediagnozuojamas. Ši diagnozė atsiranda apie septynerius metus, o ją nustačius, galima gauti kompensaciją iš valstybės, vadinamą neįgalumo pašalpa.

Norint įvertinti vaiko raidą, naudojamos specialios metodikos, parenkamos pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes ir tyrimo tikslus. Vertinimą atlieka psichologai, kurie įvertina ne tik intelektą, bet ir kitus psichinius pažinimo procesus, vertindami vaiko raidą kompleksiškai. Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas motorinis amžius, o jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei MQ didesnis nei 70, motorinė raida laikoma normalia, o jei tarp 50 ir 70 - sutrikusia, todėl tokį vaiką reikia atidžiai stebėti.

Raidos Vertinimo Metodai

Spalvotų matricų testas (Raveno testas): skirtas 5-11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti. Matuoja sugebėjimą daryti išvadas, lyginti formas, samprotauti pagal analogiją, kitaip tariant, konstrukcinį intelektą.
Wekselerio testas (WISC-III): populiari intelekto vertinimo skalė, sudaryta iš verbalinių ir neverbalinių subtestų, skirtų kalbiniams įgūdžiams, bendram žinių lygiui, socialinei nuovokai, percepcijai, motoriniams įgūdžiams, informacijos apdorojimo greičiui ir neverbaliniam abstrakčiam mąstymui tirti.

Esminiai Vaiko Raidos Aspektai

Vaikas auga būdamas pasaulio dalimi, apsuptas žmonių, jų tarpusavio santykių, gamtos ir miesto aplinkos, kultūrinių ir socialinių reiškinių. Vaikui svarbūs keli esminiai raidos aspektai:

Kalba

Nors kūdikis girdi motinos balsą dar būdamas įsčiose, kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikai mokosi kalbos mėgdžiodami aplinką, žaisdami ir kartodami žodžius, kuriuos sako mama ir tėtis. Kalbos suvokimas yra kalbos vienetų analizė ir sintezė, o suprasti kalbą padeda jos leksika (žodžiai). Svarbiausia žmogui yra dalykinė žodžio reikšmė. Kalbos supratimas - tai minties elementų analizė ir sintezė, sąvokų ir sprendimų, atspindinčių tikrovės daiktų ir reiškinių santykius, suvokimas. Kalbai išmokti bei ją suprasti svarbią reikšmę turi gramatika ir jos dėsningumai.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Judesys

Judesys vaikui yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Geriau suvokdamas savo kūną bei jo galimybes, vaikas labiau pasitiki savimi ir drąsiau jaučiasi.

Pojūčiai

Pojūtis yra pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi penkis pagrindinius pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant, jie silpsta.

Socialinė - Emocinė Raida

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi ir komunikuoja su aplinka. Jei vaikas mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos, tai gali rodyti raidos sunkumus.

Laiko Suvokimo Raida

Laiko suvokimas yra sudėtingas pažintinis procesas, kuris vaikams vystosi palaipsniui. Ikimokyklinio amžiaus vaikai kasdien susiduria su erdvės ir laiko suvokimu, o nepakankamas šių dalykų suvokimas gali sukelti mokymosi, komunikavimo ar kasdienio gyvenimo problemų. Laiko suvokimas, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir patirties, nuolat keičiasi.

Laiko Suvokimas Pagal Amžių

Trejų metų vaikai: Jiems sunku įvertinti ir išmatuoti laiką, nes pirmiausia reikia intervalą įvertinti, o paskui jį išmatuoti. Neformuojamos pagrindinės laiko sąvokos - laiko tėkmės ir negrįžtamumo, ritmo ir tempo, laiko kaitos ir periodiškumo.
Penkerių metų vaikai: Atpažįsta keletą raidžių ir moka suskaičiuoti iki penkių-dešimties, supranta žodžių „šalia“, „už“, „po“ reikšmę, suvokia terminus „rytas“, „vakaras“, „vėliau“, „po to“, „vakar“, „rytoj“, bet laikrodžio dar nepažįsta. Moka papasakoti, kaip reikėtų padaryti vieną ar kitą darbą, apibūdinti daiktus, nusakyti jų savybes, papasakoti, kam vienas ar kitas daiktas yra naudojamas.
Šešerių metų vaikai: Geriau išmoksta prieveiksmius, reiškiančius įvykių greitį ir laiko lokalizaciją, prasčiau - prieveiksmius, reiškiančius trukmę ir nuoseklumą. Svarbu, kad vaikai mokėtų tiksliai vartoti specialius žodžius, stebėtų gamtoje vykstančius pokyčius bei susieti juos su laiku.

Laiko Suvokimo Ugdymo Metodai

Svarbu supažindinti vaikus su įvairiais laiko matavimo prietaisais ir paaiškinti, kaip jais naudotis. Laiko jausmą formuoja veiklos motyvacija ir požiūris į veiklą. Įvairių įvykių kupinas turiningas laikas bėga nepastebimai, o monotoniška veikla atrodo ilgesnė.

Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys

Ugdymo Kontekstų Kūrimas

Nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekdami įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, rengiame Programą, grindžiamą universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).

Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Ugdymo Kontekstų Pavyzdžiai

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
Realios ir virtualios aplinkų kontekstas: papildo ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Lyčių Skirtumai Kalbos Suvokime

Čikagos Northwesterno universiteto mokslininkai nustatė, kad vaikams atliekant kalbėjimo užduotis, tam tikra mergaičių smegenų sritis yra aktyvesnė nei analogiška berniukų smegenų sritis. Tyrimų rezultatai rodo, kad berniukų kalbos suvokimas labiau sensorinis, o mergaičių - abstraktesnis. Šie duomenys gali turėti didelę reikšmę mokant vaikus.

Smegenų Raida ir Vaikų Sąmoningumas

Dar vystantis gimdoje ir pirmuosius dvejus metus, vaikų smegenys geba dirbti tik labai žemo dažnio diapazone, vadinamame „Delta“. Nuo dvejų iki šešerių metų smegenys pradeda dirbti šiek tiek aukštesniame, „Teta“ diapazone. Maždaug nuo 6 metų smegenys pradeda dirbti dar viename aukštesniame „Alfa“ diapazone. Nuo 12 metų smegenys pradeda dirbti „Beta“ diapazone.

Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams

Svarbiausias momentas, kurį reikia suvokti tėvams - vaikas iki 6 metų amžiaus nėra sąmoningas, t.y. jo smegenys veikia „programavimo“ arba „hipnozės“ rėžimu. Tai reiškia, viskas, ką vaikas išmoks, matys, priims, girdės šiame etape, bus įrašyta kaip „programa“ ir veiks jo pasąmonėje visą likusį gyvenimą.

Emocinis Vystymasis

Emocinis vaikų vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Tai sudėtingas procesas, kuris vyksta vaikams augant ir sąveikaujant su aplinka.

Emocijų Raidos Etapai

Kūdikystė: Emocijos išreiškiamos veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais.
Ankstyvoji vaikystė: Pradedama pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas.
Mokyklinis amžius: Patiriamos emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas.
Paauglystė: Neretai vaikai tampa uždaresni, jiems atrodo, kad aplinkiniai jų nesupranta, kartais vengia dalintis patiriamais išgyvenimais.

Pykčio Priepuoliai

Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti.

Kaip Elgtis Pykčio Priepuolio Atveju?

Suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems.
Pasiūlykite vaikui jį apkabinti (tik jam sutikus), skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas.
Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus.
Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį.
Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų.

Patarimai Emociniam Ugdymui

Įvardinkite emocijas: nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
Skatinkite emocijų išraišką: sudarykite saugią erdvę, kurioje vaikai galėtų išreikšti savo jausmus.
Pasidalinkite savo emocijomis: modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
Mokykite problemų sprendimo įgūdžių: padėkite vaikams išsiugdyti sveikus įveikos mechanizmus.
Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.

Empatijos Ugdymas

Empatijos ir emocinio intelekto ugdymas yra labai svarbus vaiko vystymosi aspektas.

Rodykite pavyzdį: parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.

Objekto Pastovumo Suvokimas

Augdamas kūdikis įgyja įgūdžių, žinių, pradeda suvokti, kaip veikia jį supantis pasaulis. Vienas iš svarbesnių pažintinių gebėjimų, kurį kūdikis išsiugdys pirmaisiais gyvenimo metais - tai objekto pastovumo suvokimas. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai dar neturi pakankamai pažintinių gebėjimų ir negali suprasti, jog tai, ko jie nemato, vis dar egzistuoja. Objekto pastovumo reiškinį kūdikis pradės suvokti sulaukęs maždaug 7-8 mėnesių. Maždaug 10 mėn. sulaukęs kūdikis jau turėtų visiškai suprasti objekto pastovumą.

Žaidimai Objekto Pastovumui Lavinti

Slėpynės: Užsidenkite veidą delnais arba mažu rankšluosčiu ir staiga veidą atsidenkite.
Knygelės: Įsigykite knygelių, kur paveikslėliai yra paslėpti: reikia atversti ir užversti langelius.
Žaislai: Įsigykite specialių lavinamųjų žaislų, lavinančių objekto pastovumo suvokimą. Pavyzdžiui, labai tinka žaidimai, kur į ertmes reikia įmesti kamuoliuką, jis ridenasi, kurį laiką kūdikis jo nemato, po to kamuoliukas išrieda.
Mokymasis pabūti vienam: Mokykite kūdikį trumpam pasilikti vieną (tik prieš tai įsitikinkite, kad aplinka jam - visiškai saugi).

Suvokimas

Suvokimas - viena iš svarbesnių žmogaus pažįstamosios veiklos grandžių. Šioje veikloje dalyvauja sudėtingos bendrai veikiančios smegenų struktūros, kurios reguliuoja reikalingą tonusą, yra atsakingos už suvokiamos informacijos analizę ir sintezę bei už sudėtingiausių elgsenos formų psichoreguliavimą.

2 - 4 metų vaikas: Pradeda suvokti simbolius, t. y. suprasti, kad daiktas egzistuoja ir realiai, ir žodžio minties pavidalu.
4 - 6 metų amžiaus vaikas: Aiškiai suvokia save kaip berniuką ar mergaitę.
6 - 11 metų amžiaus vaikas: Vis geriau suvokia priklausomybę savo lyčiai. Vaiko tapatumo jausmas vis stiprėja, vaikas pradeda jausti, jog jis, kaip asmenybė, yra unikalus.

Suvokimo Ugdymas

Tinkamai organizuojant mokinių veiklą mokymo procese suvokimas persitvarko, jis pakyla į aukštesnę išsivystymo pakopą. Vienas efektyviausių suvokimo ugdymo metodų yra lyginimas (lyginant suvokiama nuodugniau). Suvokimas negalimas be pojūčių ir patirties, taip pat reikšmės turi mąstymas bei kalba.

Vaizduotė

Vaizduotė yra vaizdavimosi galia, fantazija. Jaunesniajame mokykliniame amžiuje vaikų kūrybiniai sugebėjimai nevienodi. Nevienoda ir jų vaizduotė. Vaizduotė kuriasi anksčiau negu abstraktusis mąstymas. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus moksleivių vaizduotė kuriasi mokymosi procese ir jo reikalavimų veikiama. Išmokti bet kurią mokomąją medžiagą neįmanoma be aktyvios vaizduotės veiklos.

Vaizduotės Ugdymas

Piešiant labai reikalinga erdvinė vaizduotė. Tiesioginiai įspūdžiai (parodų lankymas, objektų stebėjimas ir pan.) taip pat ugdo vaizduotę. Jaunesniajame mokykliniame amžiuje pirmiausia tobulėja atkuriamoji vaizduotė, susijusi su anksčiau suvoktų dalykų įsivaizdavimu arba vaizdų pagal aprašymą, schemą, piešinį ir t. t. kūrimu. Lavėja ir kūrybinė vaizduotė, kuriami nauji vaizdiniai, kitaip žiūrima į ankstesnės patirties įspūdžius, siejant juos į naujus derinius ir kombinacijas.

Abipusis Bendravimas

Kai kūdikis pamilsta savo tėvus, jis supranta, kad gali juos paveikti. Nusišypsojus mamytei, ji taip pat nusišypso, ištiesus rankas į tėtį, jis taip pat ištiesia savąsias. Kūdikis išreiškia savo jausmą ar tam tikrą poreikį, o tėvai į tai atsako. Gana greitai dėka šios patirties kūdikis padaro išvadas: jis supranta, kad gali iššaukti ne tik mamytės ir tėvelio reakcijas, bet taip pat ir kitų daiktų reakcijas. Jis pajaučia turįs galią pasauliui, ir pirmą kartą kūdikis tampa išreiškiančiu savo valią asmeniu, kuris sąmoningai renkasi atlikti tam tikrą veiksmą, kuris žino, jog jo veiksmas turės pasekmę.

Kaip Skatinti Abipusį Bendravimą?

Komunikavimo ciklams svarbu asmeninis noras bendrauti, todėl šio etapo tikslas - padėti jūsų vaikui imtis iniciatyvos. Žaiskite kuo daugiau emociškai malonių žaidimų ilgesnį laiko tarpą. Susidarykite sąrašą daiktų ar veiksmų, kurie natūraliai atkreipia jūsų vaiko dėmesį ir teikia jam džiaugsmą. Tuomet naudokite visa tai ir raginkite savo vaiką išreikšti savo emocijas, skatinkite inicijuoti tikslingą veiksmą jūsų atžvilgiu.

Ergoterapeutų Patarimai Savęs Suvokimui Skatinti

Ergoterapeutai siūlo įvairius būdus, kaip padėti vaikams suvokti save ir savo kūną:

Suvokimas per pojūčius: Jutiminė patirtis ir tobulėjantys mąstymo gebėjimai, kurie, beje, labai susiję su pojūčiais, padeda suvokti, kas aš esu, ir kur „baigiasi“ mano kūnas.
Testas su veidrodžiu: Atlikite testą. Žaisdami tarsi netyčia užtepkite vaikui ant veiduko dažų ar patepkite lūpų dažais ir pan., tada leiskite žaisti priešais veidrodį. Jei žvilgtelėjęs į veidrodį vaikas pastebi dažų dėmes ir bando jas nusivalyti, tai rodo, kad jau supranta, jog atvaizdas veidrodyje yra jis pats.
Daiktų slėpynės: Šį suvokimą stimuliuoja paprasčiausios daiktų slėpynės, pavyzdžiui, užkaskite kaladėlę smėlio duobutėje taip, kad kyšotų tik jos kamputis, arba meškutį paslėpkite už pagalvėlės taip, kad kyšotų viena kojytė - palikite matomą užuominą apie daiktą ir paprašykite, kad vaikas jį surastų.
Apkabinimas: Apkabinimai stimuliuoja giliuosius receptorius, aktyvina smegenų veiklą ir padeda vaikui pajusti save: „Aš esu čia“, be to, tai skatina vaiką būti ir jausti save „čia“ ir „dabar“, nenuklysti mintimis.
Masažas: Glostymas, švelnus paplekšnojimas, paspaudimas, pabarbenimas pirštukais ir kiti lytėjimo, masažavimo būdai veikia taip pat kaip apkabinimas - žymi, pabrėžia, padeda suvokti savo kūno ribą.
Sumuštinis: Paguldykite vaikelį pilvuku žemyn ant minkštos pagalvėlės, ant nugarytės jam uždėkite kitą nedidelę pagalvėlę ir kalbindami, dainuodami dainelę nestipriai vis spustelkite viršutinę pagalvėlę.
Skonių ir kvapų pažinimas: Mąstymo gebėjimus stimuliuoja pojūčių įvairovė. Lavinkite juos supažindindami vaiką su skirtingais kvapais ir skoniais.
Mano linija: Leiskite vaikui pamatyti jo ribas. Paguldykite ant didelio lapo popieriaus ir pieštuku ar flomasteriu apibrėžkite kontūrą pagal kūno ribas.
Spalvotas smėlis: Pirštukuose yra daugybė receptorių, kurie „pagauna“ ir smegenims perduoda subtiliausius jutimų niuansus, todėl reikia skatinti vaikus kuo daugiau veikti rankomis: lipdyti, tapyti, klijuoti, karpyti ir t. t.
Savi veidai: Kartu su vaiku susikurkite šeimos ir draugų nuotraukų albumą. Tokie pokalbiai ir žiūrinėjimai yra lyg žvilgsnis į save ir kitus iš šono.

Vaikas Mokykloje: Socialinis ir Emocinis Aspektai

Mokslai, aprašantys žmogaus raidą, ugdymą gyvenimo tarpsniais, pripažįsta žmogaus unikalumą ir specifiškumą kiekvienam amžiaus tarpsnyje. 7-11 vaiko gyvenimo metai - tai mokyklinio laikotarpio pradžia, kada didžiausi vaiko sugebėjimai atskleidžiami mokantis. Vaikas laikosi disciplinos ir vykdo tam tikrus suaugusių nurodymus. Šiuo laikotarpiu vaikas turi išmokti būti darbštus.

Šiame amžiuje vyksta dideli pokyčiai vaiko socialinėje aplinkoje - vaikas pradeda lankyti mokyklą ir susiduria su sistemingo mokymosi pradžia. Vaikai vis dar yra priklausomi nuo tėvų, bet jau labiau orientuojasi į bendraamžius. Viskas prasideda nuo to, kad vaikas kartu su kitais klasės draugais mokinasi bendrus dalykus, atlieka tokius pat namų darbus - taip vaikas pradeda jaustis klasės dalimi.

Mokyklinio amžiaus vaikams tenka vis daugiau atsakomybės už savo elgesį. Jie išmoksta pasirinkti drabužius ir juos sutvarkyti, pasigaminti pusryčius. Mokyklinio amžiaus vaikų svarbiausias užsiėmimas yra mokymasis, bet vis dar svarbūs tebėra žaidimai su draugais, kurių neturėdami vaikai būna labai nelaimingi. Svarbu, kad vaikas žaistų turinčius ugdymo funkciją žaidimus - lavinančius smulkiąją motoriką, praplečiančius žodyną.

Mokymosi Rezultatai ir Savęs Vertinimas

Žinių vertinimas pažymiais gali sukelti vaikui psichinę įtampą mokykloje. Pažymiai yra skirti įvertinti vaiko žinias, pastangas mokantis, tačiau daugelis tėvų pažymius supranta kaip vaiko asmenybės įvertinimą. Per didelis pažymių sureikšminimas didina įtampą, nerimą ar baimę. Nuo to, koks aplinkinių požiūris į vaiką, didžia dalimi priklauso ir jo paties nuomonė apie save. Tad mokymosi rezultatai įtakoja vaiko savęs vertinimą.

Pasitikėjimo Savimi Ugdymas

Pasitikėjimo savimi vystymąsi veikia daugelis faktorių. Ankstyvoje vaikystėje lemiamą įtaką vaiko požiūrio į save formavimuisi turi tėvų elgesys. Jeigu tėvai myli savo vaiką, tenkina jo psichosocialinius poreikius, priima jį tokį, koks jis yra, vaikas pats ima pozityviai vertinti save. Draugai taip pat įtakoja požiūrio į save formavimąsi - ypatingai mokykliniame amžiuje. Tada vaikai bendrauja su daug bendraamžių ir nesąmoningai lygina save su jais.

Kaip Padėti Vaikui Pasitikėti Savimi?

Išaiškinkite vaikui, kad iš nesėkmės galima daug ko išmokti, kad ji - normali gyvenimo dalis.
Visada atminti vaikų vardus, nes tai yra jų unikalumas.
Visada palaikyti abipusį dalijimąsi.
Kalbėdamiesi su vaikais, visada pabrėžkite, kad jūs panašūs į juos.
Visada atsargiai abejokite vaiko fantazijomis.
Atsargiai elkitės su savo neigiamais jausmais, nes vaikai gali galvoti, kad tuos jausmus sukėlė jie.
Visada leiskite vaikams valdyti aplinką fiziškai.
Niekuomet nebandykite vaiko pasitikėjimo.
Visuomet įpinkite į santykius sėkmę: tikėkite, kad ir mažiausias dalykas turi pasisekti, tada vaikas pradeda pasitikėti savimi.
Visuomet pripažinkite vaiko rodomą dėmesį bei rūpinimąsi.
Smerkti galima vaiko elgesį, bet ne jo asmenybę.
Jei jus pykdo ar skaudina vaiko elgesys - pasakykite jam tai, pradėkite nuo AŠ.
Nepamirškite vaiko pagirti už gerą elgesį.
Veikite kaip tiltas tarp vaiko ir išorinio pasaulio.
Leiskite vaikams pasirinkti.
Leiskite pajusti vaikui to pasirinkimo pasekmes.
Pripažinkite vaiko teisę į jausmus, kokie jie bebūtų.
Skatinkite vaiką išsakyti, ką jis išgyvena, skirkite tam pakankamai laiko.

Šeimos Įtaka Vaiko Raidai

Šeima - tai vieta, kurioje vaikas ugdomas pačiu šeimos gyvenimo modeliu. Gera, dora, išsilavinusi šeima doroviškai brandina vaiką. Šeima, kaip ir mokykla, sudaro įtakos vaikui sistemą. Tėvų atsakomybė už besiformuojančią asmenybę yra labai didelė. Svarbi šeimoje vyraujanti aplinka, tėvų tarpusavio santykiai bei asmeninis pavyzdys. Su laiku vaikas augdamas susikuria savąją autonomiją.

Tėvų ir Mokytojų Bendradarbiavimas

Svarbus mokytojų bendradarbiavimas su tėvais. Mokytojas turi tokį „žinių bagažą“ ir patirtį, kuris gali pasitarnauti kartu sprendžiant kilusias problemas. Mokytojas gali patarti, priminti, pamokyti vaikų tėvus. Svarbu, kad namų taisyklės sutaptų su mokyklos taisyklėmis, labai svarbus toks pat poelgių vertinimas. Tėvai turi išmanyti pedagoginius bei psichologinius vaiko mokymosi ir vystymosi dėsningumus.

tags: #vaiko #saves #suvokimas