Kognityvinė psichologija yra viena iš šiuolaikinės psichologijos atšakų, nagrinėjanti pažinimo procesus, tokius kaip dėmesys, atmintis, kalba, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas. Ši sritis yra labai svarbi suprantant, kaip žmonės suvokia, apdoroja ir naudoja informaciją. Straipsnyje aptariama kognityvinės psichologijos bakalaurinio darbo temų raida ir kryptys Vytauto Didžiojo universitete (VDU), atsižvelgiant į universiteto psichologijos katedros istoriją ir mokslinių tyrimų plėtrą.
Psichologijos studijų atkūrimas VDU
VDU psichologijos katedra buvo atkurta 1991 metais, vadovaujant doc. dr. Juvencijui Lapei. Tuomet buvo priimti pirmieji psichologijos studentai ir pradėti vykdyti psichologijos mokslo tyrimai. Pradžioje didžiausias dėmesys buvo skiriamas studijų organizavimui, įdiegiant 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės bei organizacinės psichologijos magistrantūros studijas.
Atkuriant psichologijos mokslo kryptį VDU, didelę paramą suteikė JAV gyvenantys lietuvių psichologijos profesoriai, tokie kaip Justinas Pikūnas ir Antanas Paškus. Taip pat įvairius psichologijos dalykus dėstė dėstytojai iš Vilniaus universiteto.
Katedros dėstytojai ir jų mokslinės kryptys
Psichologijos katedroje dirbo doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Algirdas Grigonis, prof. Emeritas Justinas Pikūnas iš Detroito universiteto ir prof. Hab. dr. Vytis Viliūnas iš Maskvos universiteto. Katedrai talkino Vilniaus universiteto dėstytojai, Mokyklų psichologinės tarnybos centro darbuotojai ir Kūno kultūros instituto docentė.
Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jų nagrinėjamomis problemomis. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tyrė vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto reikšmę pažinimo procese, o doc. J. Lapė - kito asmens suvokimo ypatumus.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Kognityvinės psichologijos raida VDU
Viena iš plėtojamų psichologijos mokslo krypčių 1995-1998 metais buvo kognityvinė psichologija, kurią tyrinėjo doc. dr. Vaclovas Martišius. Tai rodo, kad kognityvinės psichologijos tyrimai VDU buvo pradėti gana anksti, įsitvirtinant psichologijos mokslui universitete.
Studijų programos ir doktorantūra
Psichologijos studijos VDU vykdomos trijose pakopose: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros. Bakalauro programos kūrime dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek dėstytojai iš kitų universitetų. VDU kartu su Klaipėdos universitetu 1992 m. gavo teisę vykdyti psichologijos krypties doktorantūros studijas.
Kognityvinės psichologijos temos bakalauro darbuose
Atsižvelgiant į katedros istoriją ir dėstytojų mokslines kryptis, galima teigti, kad kognityvinės psichologijos bakalauro darbuose VDU galėjo būti nagrinėjamos įvairios temos, susijusios su pažinimo procesais:
- Atminties tyrimai: įvairių tipų atminties (trumpalaikės, ilgalaikės, darbinės) ypatumai, atminties klaidos ir iškraipymai, atminties gerinimo strategijos.
- Dėmesio procesai: dėmesio sutelkimas ir išlaikymas, dėmesio perkėlimas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD).
- Kalbos suvokimas ir generavimas: kalbos supratimo mechanizmai, kalbos gamybos procesai, kalbos sutrikimai (afazija).
- Problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas: problemų sprendimo strategijos, sprendimų priėmimo klaidos, heuristikos.
- Suvokimo procesai: vizualinis suvokimas, garsinis suvokimas, lytėjimo suvokimas, suvokimo iliuzijos.
- Kognityvinis vystymasis: pažinimo procesų raida vaikystėje ir paauglystėje, Piaget teorija, Vygotsky teorija.
- Kognityvinė neuropsichologija: smegenų pažeidimų įtaka pažinimo procesams, neuropsichologiniai testai.
- Kognityvinė terapija: kognityvinės terapijos metodų taikymas gydant įvairius psichikos sutrikimus (depresiją, nerimą).
- Emocijų ir pažinimo sąveika: emocijų įtaka pažinimo procesams, kognityviniai emocijų vertinimo aspektai.
Mokslinių tyrimų kryptys ir projektai
Nuo 1998 m. VDU Psichologijos katedra plėtojo įvairias mokslo kryptis, įskaitant vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimus, emocijų ypatumų tyrimus, inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimus, specialiųjų poreikių vaikų psichologiją. 2002 m. buvo suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas.
Psichologijos katedros iniciatyva buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nebraskos universitetu, JAV. Taip pat buvo vykdomi įvairūs projektai, tokie kaip „Bendravimo psichologijos mokykla“ ir „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Katedros reorganizacija ir dabartinė veikla
2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Bendrosios psichologijos katedra atsakinga už bakalauro studijas, o Teorinės psichologijos katedra - už magistro ir doktorantūros studijas.
Katedrose vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos. Aktyviai rūpinamasi studijų kokybe ir jų tarptautiškumo didinimu. Mokslininkai iš užsienio atvyksta į VDU psichologijos padalinius skaityti paskaitų, dalyvauti doktorantūros studijų procesuose bei mokslinėse diskusijose, o VDU dėstytojai kviečiami dėstyti į užsienio šalių universitetus.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
tags: #bakalaurinio #darbo #temos #kognityvinė #psichologija