Psichologija, kaip mokslas apie sielą, apima įvairius psichikos reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologijos aušroje, sąvoka psichologija reiškė mokslą apie sielą. Šiame straipsnyje lyginamos trys pagrindinės psichologijos teorijos: bihevioristinė, kognityvinė ir humanistinė. Kiekviena iš jų turi savitą požiūrį į žmogaus elgesį ir psichikos procesus.
Psichologijos Pagrindai
Psichologija tiria psichikos faktus, dėsnius ir mechanizmus. Psichikos reiškiniai skirstomi į:
- Psichikos procesus: Dinamiškiausi psichikos elementai.
- Psichikos būsenas: Pastovesnės už reiškinius, susidaro kelių procesų pagrindu.
- Psichikos savybes: Pastovios asmenybės savybės.
Žmogaus nervų sistema ir galvos smegenys yra ilgos evoliucijos produktas. Psichika yra smegenų funkcijų sistema, reguliuojanti biologinę ir socialinę žmogaus adaptaciją. Žmogaus psichika formuojasi laipsniškai, veikiant socializacijos procesui. Aplinkos sąlygos ir genetiniai faktoriai suformuoja savitą žmogaus psichiką.
Gamtoje vyksta nuolatinis judėjimas ir kitimas, taip pat ir psichika pastoviai kinta - iš vienos raidos stadijos pereina į kitą. Psichikos raidos kitimą nulemia organizmo raida ir išorinės jėgos. Psichikos raida susijusi su nervų sistemos ir galvos smegenų raida. Nervų sistemos išsivystymo lygis lemia individų elgesį, kuris atskleidžia reiškinių turinį ir ypatumus.
Filogenetinė psichikos raida atsiskleidžia tiriant įvairių gyvų organizmų raidos stadijas. Yra trys psichikos atspindėjimo būdai:
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
- Sensorinis: Genetiškai patys ankstyviausi psichikos procesai, vykstantys organizmui tiesiogiai sąveikaujant su objekto optinėmis, akustinėmis, cheminėmis ir panašiomis savybėmis arba jų visuma. Tai tikrovės pažinimas pojūčiais ir suvokimas.
- Vaizdų lygis: Aukštesnis lygis, nes vaizdiniai gali atsirasti ir egzistuoti ir organizmui tiesiogiai nesąveikaujant su išoriniais objektais - atminties, vaizduotės vaizdiniai, sapnai.
- Mąstymo ir kalbėjimo lygis: Loginis mąstymas, mąstymas sąvokomis, kada sąmonėje atsispindi tikrovės daiktų ir reiškinių objektyvus ir esminiai ryšiai ir santykiai. Tai tik žmogui būdingi požymiai. Kuo aukštesnis tikrovės atspindėjimo lygis, tuo įvairesnis elgesys, gyvenimo būdas.
Skiriamos kelios elgesio rūšys:
- Taksis: Tai gyvūno orientacija arba judėjimas nuolatinio dirgiklio atžvilgiu. Taksiai būna teigiami ir neigiami. Teigiami - pritraukia, o neigiami - atstumia.
- Refleksas: Organizmo reakcija į gyvybiškai svarbų dirgiklį, reakcija į maistą, skausmą ir panašiai. Būna nesąlyginiai ir sąlyginiai.
- Instinktas: Paveldėtas elgsenos komponentas, kurio vyksmą veikia vidiniai ir išoriniai veiksniai.
- Išmokimas: Veiksmo ir elgesio suvokimas kartojantis situacijai, individualios patirties įgijimas.
- Intelektiniai veiksmai: Elgesys susijęs su sugebėjimu susivokti naujoje, neįprastoje situacijoje, uždavinių sprendimų radimas ir taikymas ir panašiai. Intelektiniams veiksmams būtinas abstraktus mąstymas, kuriamoji vaizduotė, loginė atmintis, valingas dėmesys ir kalba.
Psichologijos Istorija
Psichologijos užuomazgos jau pirmųjų filosofų darbuose. Aristotelio „Apie sielą“, Hipokrato sukurti 4 temperamento tipai. Terminas „psichologija“ pirmąkart pavartotas 1732 metais K.Volfo „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija kaip savarankiškas mokslas - nuo 1879, kai Leipcige (Vokietija) V.Vundtas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją. Vundtas introspekcijos pagalba tikėjosi rasti pagrindinius žmogaus sąmonės elementus. 1883 Amerikoje S.Holas įkūrė pisch. laboratoriją. 1890m. Amerikoje iškyla W.Džeimsas, išleisdamas veikalą Psichologijos pagrindai.1892 Amerikoje įkuriama psichologų asociacija.1900 m. iškilo Z.Freudas su savo sapnų aiškinimais, psichoanalizės teorija. 1905m . Bine parengė pirmą testą moksleiviams, o 1906m. iškilo Pavlovas .1913 Watsonas paskelbė kad psichologija yra mokslas apie elgesį.
Psichologijos Šakos
- Eksperimentinė psichologija: Tiria pagrindinius psichologinius procesus, naudojant eksperimentus.
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: Nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį.
- Raidos psichologija: Nagrinėja žmogaus vystimąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t.
- Socialinė psichologija: Nagrinėja žmonių tarpusavio santykius, žmogų grupėje.
- Asmenybės psichologija: Tiria skirtumus tarp žmonių, individualias savybes, asmenybės teorijas, asmenybę aprašančius veiksnius ir kt.
- Klinikinė psichologija: Emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas, psichiniai sutrikimai, jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija.
- Kitos sritys: Industrinė (inžinierinė), teismo, reklamos, sporto ir kt.
Psichoanalitinė Psichologija
1895 Froidas paskelbė veikalą „ Isterijos priepuolis“ ir sukūrė atvejo analizę kaip metodą. Svarbiausiu psichologijos tikslu laikė psichikos ir elgsenos sutrikimų koreliaciją. Pradėjo tyrinėti-pasąmonę. Sukūrė technikų-laisvos asociacijos, sapnų analizės, plačiai taikė hipnozę. Laisva asociacija- kalbėjimas tai kas šauna į galvą, o psichoanalitikas tik mesteli frazes ir giliai pažvelgti į žmogų. Psichoanalizės teorija žmogaus psichikos vyraujančiu pradu laiko įgimtus potraukius, o svarbiausią seksualinį potraukį- lipido. Pasak Froido šis potraukis iš pasąmonės stengiasi prasiskverbti į sąmonę. Žmogaus sąmonė gali tos potraukius kontroliuoti.
Bihevioristinė Psichologija
Bihevioristinė psichologija, kurios pradininkas yra Džonas B. Watsonas, pabrėžia išorinio elgesio, o ne vidinių psichikos procesų svarbą. Watsonas teigė, kad psichologija turi tyrinėti elgesį. Bihevioristams priklauso formulės S→K., t.y.bet kuriam žmogaus elgesiui turėjo būti stimulas. Bihevioristai praktikoje pritarė skatinimo ir nuobaudų taikymui vaikų auklėjime. Ši teorija teigia, kad elgesys yra išmoktas per sąlygojimą ir aplinkos poveikį. Pagrindiniai principai:
- Elgesys yra išmoktas: Elgesys formuojasi per sąlygojimą (klasikinį ir operantinį).
- Dėmesys išoriniam elgesiui: Svarbu tik tai, ką galima stebėti ir išmatuoti.
- Aplinkos vaidmuo: Aplinka yra pagrindinis elgesio determinantas.
Humanistinė Psichologija
Humanistinė psichologija, atsiradusi kaip atsakas į biheviorizmą ir psichoanalizę, pabrėžia žmogaus unikalumą, laisvę ir potencialą augti. Ji propaguoja fenomenologinį požiūrį į žmogų, ieško subjektyvių žmogaus elgesio priežasčių, tiria kaip žmonės pasirenka ar įgyvendina tam tikrus gyvenimo modelius, kaip žmogus įgyvendina savo galimybes, išaukština savanaudišką poreikį. Atstovai-Marlou- sukuria motyvacinę teoriją, Rodžeris- dideli nuopelnai psichoterapijoje. Jis sukūrė nederktyviąją terapiją. Kaip atskira šaka susiformuoja egzistencinė psich.- asmenybė yra atsakinga pati už save. Pagrindiniai principai:
Taip pat skaitykite: Žmogiškieji santykiai ir biheviorizmas
- Žmogaus potencialas: Kiekvienas žmogus turi potencialą augti ir tobulėti.
- Laisva valia: Žmogus yra atsakingas už savo pasirinkimus ir veiksmus.
- Subjektyvi patirtis: Svarbu, kaip žmogus pats suvokia ir interpretuoja savo patirtį.
- Savęs aktualizacija: Žmogaus tikslas yra realizuoti savo potencialą ir tapti tuo, kuo jis gali būti.
Kognityvinė Psichologija
Kognityvinė psichologija paplito kartu su kibernetikos idėjomis, skaičiavimo mašinų konstravimu. Ji kalba, kad svarbiausiai yra pažinties galios- visi mūsų pojūčiai, suvokimas, dėmesys, atmintis, mąstymas, kalba, intelektas, vaizduotė. Jie išmatuoja žmogų laboratorijose, o po to analizuoja tam tikras dalis. Kognityvinė teorija taikoma depresuotiems, nusivylusiems žmonėms atstatyti savitvardą. Psichologai gilinasi į psichikos suvokimo, dėmesio, atminties ir mąstymo procesus, kalbos struktūrą ir sakinių sudarymą. Iš surinktos medžiagos kuriami modeliai, kurie perimti iš kibernetikos. Į psichologiją pateko informacijos, kodo, bloko ir kitos sąvokos. Ši teorija nagrinėja, kaip žmonės priima, apdoroja ir naudoja informaciją. Pagrindiniai principai:
- Pažinimo procesai: Svarbiausi yra suvokimas, atmintis, mąstymas, kalba ir sprendimų priėmimas.
- Informacijos apdorojimas: Žmogus yra tarsi kompiuteris, apdorojantis informaciją.
- Schemos ir kognityvinės struktūros: Žmonės kuria schemas, kurios padeda organizuoti ir interpretuoti informaciją.
- Elgesys yra nulemtas mąstymo: Kaip mes mąstome, taip ir elgiamės.
Jutimai ir Atmintis
Jutimai: rega, klausa, uoslė, skonis. Pojūtis-pats paprasčiausias psichinis procesas, kuriuo mes atspindime daiktų ir reiškinių savybes betarpiškai veikiančias mūsų jutimo organus. Procesas kai dirgikliai veikia mūsų jutimo organus vadinamas dirginimu. Dirginimas nerviniame audinyje sukelia jaudinimo procesą. reflekso lanką sudaro:1)periferinis receptorius-priima veikiantį dirginimą.2)įcentrinis nervas-neša dirginimą į nervinius centrus.3)smegenų požievio atitinkamas sistemos skyrius, perdirbami nerviniai impulsai.4)išcentrinis nervas siunčia impulsus į periferinį receptorių.5)jutimo organų reakcija. Pagal receptorius pojūčiai skirstomi:1)intereceptoriai -esantys organizmo vidaus gleivėse sukelia alkį,troškulį.2)proprioceptoriai esantys raumenyse, sausgyslėse sukelia judėjimo pusiausvyros pojūčius.3)eksteroceptoriai- jie yra kūno paviršiuje arba arti jo sukelia regos, klausos, odos, uoslės ir skonio pojūčius. Regėjimo pojūčiai atsiranda tada, kai akies receptorių veikia elektromagnetiniai virpesiai atitinkantys matomą spektro dalį. Klausos pojūtį sukelia girdėjimo receptorių veikiantys periodiškas oro bangų sutankėjimas ir išretėjimas virpinant daiktus, kurie duoda garsą.Odos pojūčius sukelia odos paviršių veikiančios mechaninės ir terminės daikto savybės. Odos pojūčiams priklauso:1)taktiliniai,2)temperatūros,3)skausmo.Taktiliniai skirstomi į:1)lytėjimo,2)spaudimo,3)vibracijos,4)niežulio. Skonio pojūčius sukelia seilėse ar vandenyje ištirpusių medžiagų cheminės savybės veikiančios skonio receptorius. Uoslės pojūčius sukelia cheminės kvapiųjų medžiagų savybės. Jautrumas yra jutimo organų ypatingumas reaguoti į tam tikros jėgos dirgiklius.Ne kiekvienas dirgiklis sukelia pojūtį. Mažiausias dirgiklio dydis sukeliantis pojūtį vadinamas žemu pojūčio slenksčiu. Adaptacija-jautrumo kitimas ,,kuris vyksta jutimo organams prisitaikant prie dirgiklių. stipriausia adaptacija-temperatūros, nėra adaptacijos skausmo ir klausos. Sensibilizacija-jautrumo padidėjimas veikiant vidinėm sąlygom. Sinestezija- vienos rūšies pojūčiai sukelia kitos rūšies pojūčius.
Atmintis: atmintis-anksčiau suvoktos medžiagos įsiminimas,išlaikymas ir atgaminimas.atminties fiziologinis pagrindas laikinieji nerviniai ryšiai.ryšiai tarp įsimintos medžiagos elementų vadinama asociacijomis.Nuo Aristotelio laikų žinomos 3 asociacijos:1)gretimumo-tarp daiktų,kurie įsimenami vienas šalai kito arba vienas paskui kito.2)panašumo-susidaro tarp panašiais požymiais pasižyminčių dalykų.3)karkaso-jos susidaro tarp priešingos reikšmės daiktų ir reiškinių.o šiuolaikinėje psichologijoje dar daugiau:1)tarp visumos ir dalies.(namas,langas)2)tarp giminės ir rūšies sąvokos(lietuvis-dzūkas)3)tarp priežasties ir pasekmės(mažai mokysies mažai žinosi).pagal konkrečią veiklą atmintis skirstoma į tokias rūšis:1)motorinė-judesių įsiminimas išlaikymas,algoritmavimas.2)vaizdinė-daiktų bei reiškinių savybių įsiminimas išlaikymas ir aalgoritmavimas.3)pojūčių-emocinė atmintis-jausmai,išgyvenimai visada susiję su tam tikrais įvykiais,veiksmais,būdinga aktoriams,emocinė atmintis lavėja pirmaisiais gyvenimo metais.4)žodinė-žodinis medžiagos įsiminimas išlaikymas ir algoritmavimas.Pagal valingumą atmintis būna valinga ir nevalinga.nevalinga,kai įsiminimas ir išlaikymas vyksta be valios pastangų.valinga-yra tikslinga ir iš anksto numatyta.Pagal įsimenamos medžiagos supratimą skirstoma:1)mechaninė-nesuprantamos kalbos frazės įsiminimas.2)prasminė-remiasi medžiagos supratimu,loginių ryšių tarp elementų nustatymu.Pagal trukmę atmintis skirstoma:1)trumpalaikė 0,1-2 s.2)operatyvinė-medžiaga suskaidoma,ieškoma ryšių.3)ilgalaikė-čia laikoma medžiaga,miego metu perduodama į ilgalaikę atmintį.Atminties procesai:1)įsiminimas,trys įsiminimo būdai:a)ištisinis-kaitoma tiek kartų kol įsimenama.b)dalinis-medžiaga suskaidoma į atskiras dalis ir tik tada įsimenama.c)kombinuotas-taikomi abu būdai.Daugiausia medžiagos įsimenama kartojant kartojimą lemia:paties kartojimo įvairumas.papildymas pavyzdžiais,įvairių suvokimo rūšių derinimas,atgaminimas,teisingo kartojimo laiko paskirstymas.2)išlaikymas.3)algoritmavimas-tikslus įvykio arba jo sekos atsiminimas jam nesikartojant.:1)atpažinimas-tai įvykio įsiminimas jam pasikartojus.2)prisiminimas-ypatingai sunkus,lėtas reikalaujantis didelės psichinės įtampos.3)atsiminimai-apima įvykių atkūrimą pagal nuoseklumą.4)užmiršimas-atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos medžiagos žmogus atsiminti negali:a(visiškas,b)dalinis.Atminties pagalba sudaromi vaizdiniai,kurie gali būti:1)bendri(namas)2)daliniai-langas.Penktais gyvenimo metais pradeda formuotis sąžinė,tada vaikas pradeda meluoti,9 gali sukurti vidinį planą.trys atminties tipai:1)konkreti-vaizdinė:a)girdimoji,b(regimoji.2)abstraktus-žodinis tipas3)mišrus-ir viena ir kita medžiaga įsimenama.Atmintis priklauso nuo:interesų,fizinės būklės,neigiamos nuostatos,emocijų.Fenomenalią atmintį turi muzikantai išgirdę kūrinį gali jį pagroti.
Vaizduotė, Mąstymas ir Intelektas
Vaizduotė: Vaizduotę apsprendžia:praeities įvykiai,ateities vaizdai,dabarties reiškiniai,neįprastus,bet galimus žmogaus norus.Vaizduotės funkcijos:1)pažintinė-jos dėka geriau pažįstame pasaulį.2)anticipacijos-numatome savo veiksmus į priekį.3)veiksmų reguliavimo-bet kokią veiklą atlikdami vaizduotės pagalba ją reguliuojame.Vaizduotės ryšys su kitais psichikos procesais:1)remiasi jutimu,2)mąstymas-juo taip pat pažįstame pasaulį.3)veikai dėmesį.4)atmintis-tiesiogiai veikai vaizduotę.5)su jausmais.Vaizduotė turi ryšį su organizaciniais procesais.vaizduotės kūrimo būdai:1)aglitinavimas,2)hiperbolizavimas-vaizduojamo daikto arba jo atskirų dalių padidinimas.3)akcentavimas-atskirų daikto dalių pabrėžimas.4)schematavimas-daiktų grupei būdingų bruožų išskyrimas.5)įterpimas-daikto ar jo dalių perkėlimas į kitą aplinką.6)tipiškumas-sudėtingas vaizdinių perdėliojimas.
Mąstymas: tarpiškas ir apibendrintas tikrovės pažinimas. Fiziologinis pagrindas yra sudėtinga analitinė sintetinė smegenų žievės veikla. Asimiliacija-reiškinio suvokimas pagal turimas struktūras.Akomodacija-savo vidinių struktūrų pritaikymas prie suvokiamų daiktų ir reiškinių.
Taip pat skaitykite: "Tik Tu ir Aš" Programa
Intelektas: protas, sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius. Intelekto esmė ir prigimtis dar nepakankamai ištirta. Kiekybiškai vertinti intelektą pradėta 1905, atrenkant mokslui negabius vaikus. vidutinis, normalus atitinkamo amžiaus vaikas ir jo sugebėjimo lygis pavadintas psichiniu amžiumi. Intelekto koeficientas apskaičiuojamas psichinį amžių dalinant iš biologinio amžiaus ir dauginant 100. Paprastai žmogus vienoje srityje sugeba daugiau, kitoje mažiau. Ir ši sugebėjimų mozaiką per gyvenimą gali keistis. Vieni sugebėjimai gali būti ugdomi o kiti ne. Dėl to yra dvi intelekto rūšys- kintantis ir susiformavusi. Kintantis intelektas padeda spręsti naujas, neįprastas problemas. Jis apima trumpalaikę atmintį, psichologinį judrumą, gyvumą, mąstymo greitį ir pan. Šis intelektas nesiremia žiniomis ar kultūra. Tuo tarpu susiformavęs intelektas, remiasi žiniomis, įgūdžiais, kultūra. Jis apima gebėjimą apibrėžti sąvokas, vartoti žinias, kurti kalbos sugebėjimus, kurio priklauso nuo patirties ir amžiaus.
Sąmonė ir Emocijos
Sąmonė: aplinkos atsispindėjimas, aukštesnioji psichikos forma, kuriai būdinga suvokimo, vaizduotės, jausmų sąsaja su sąvokiniu mąstymu ir proto veiksmais. Sąmonę turi tik žmogus.Sąmonę tiria keletą mokslų-filosifija, logika, kalbotyra, neurofiziologija ir pn. Psichologija tiria sąmonės kilmę, struktūrą ir funkcionavimą. Sąmonei būdingas aktyvumas, refleksija, savistaba, motyvacinis vertybinis pobūdis, įvaitus aiškump laipsnis. Kiekvieno individo sąmonė yra unikali ir priklausoma nuo socialinės aplinkos. Individo sąmonės struktūros formuojasi aktyvioje vaikystėje. Samonė turi kelias būsenas, viena iš būsenų miegas. Miegas-periodiška funkcinė žmogaus ir aukšt.gyvūnų tam tikros ramybės būsena, kuriai būdinga specifinis centrinės nervų sistemos ir viso organizmo neveiklumas. Miego metu mes pereina keletą miego būsenų-pradinė fazė-grimzdimas, vidurinė fazė-ilsimės gilumoje ir paradoksinis miegas-kai daugelio smegenų sričių palieka aktyvios o mes matome sapnus. Sapnas- vaizdai, jausmai, mintys matomi ir išgyvenami miegant. Pasąmonė-psichiniai procesai, aktai būsenos, kurios sukeliančių tikrovės reiškinių įtakos žmogus nesuvokia. Psichinio atspindėjimo forma, kada atspindimas tikrovės vaizdas ir žmogaus santykis su tikrove sudaro nedalijamą visumą.
Emocijos: Emocijos yra situac…
Teorijų Lyginimas
| Teorija | Pagrindiniai principai |
|---|---|
| Bihevioristinė | Elgesys yra išmoktas, dėmesys išoriniam elgesiui, aplinkos vaidmuo. |
| Humanistinė | Žmogaus potencialas, laisva valia, subjektyvi patirtis, savęs aktualizacija. |
| Kognityvinė | Pažinimo procesai, informacijos apdorojimas, schemos ir kognityvinės struktūros, elgesys yra nulemtas mąstymo. |
#
tags: #bihevioristine #kognityvine #humanistine #teorijos