Įvadas
Didžioji depresija - tai pasaulinė ekonominė krizė, kuri prasidėjo po Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos pakilimo ir greitai apėmė viso pasaulio ekonomiką. Ši krizė palietė daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, ir turėjo didelį poveikį ekonomikai, visuomenei ir politikai.
Priežastys ir Eiga
Didžioji depresija prasidėjo 1929 metais po staigaus pramoninių bendrovių akcijų kursų kritimo. Jungtinių Amerikos Valstijų bankai atsiėmė savo kapitalą iš Austrijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos bankų. Prancūzijai nustojus kredituoti Austrijos banką Creditanstalt, šis bankrutavo. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje ir kitur indėlininkai masiškai atsiiminėjo iš bankų grynuosius pinigus, dėl to veiklą nutraukė daug Jungtinių Amerikos Valstijų (1930-32 - daugiau kaip 9000), Austrijos, Vokietijos, kitų Europos šalių bankų. Buvo devalvuotos daugelio šalių nacionalinės valiutos. Negaudamos kreditų bankrutavo pramonės ir prekybos įmonės. Fermeriai negalėjo parduoti didelės dalies užauginto derliaus, sparčiai didėjo nedarbas, bedarbiai dažnai negaudavo pašalpų. Oficialiais duomenimis, 32 šalyse 1933 buvo apie 30 mln. bedarbių (trečdalis visos darbo jėgos): Jungtinėse Amerikos Valstijose - 16 mln., Vokietijoje - 6 mln., Didžiojoje Britanijoje - 3 milijonai. Rinkoje krito vartojimo prekių kainos: 1929-32 kviečių, cukraus, konservų, arbatos - 50 %, medvilnės ir šilko - daugiau kaip 60 %, kaučiuko - 75 %. Labai sumažėjo tarptautinės prekybos apimtys (šalys taikė protekcinius muitus, importo kvotas ir licencijas). Jungtinių Amerikos Valstijų bendrasis vidaus produktas 1933 sudarė apie 55,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (1929 - apie 103,8 mlrd.).
Krizę sukėlė devynerius metus trukęs spartus ir nesubalansuotas ekonomikos augimas bei finansų sistemos kontrolės stoka. Tam įtakos turėjo vyriausybės nesikišimas į bankų veiklą.
Veiksniai, prisidėję prie Didžiosios Depresijos:
- Perprodukcija: Buvo pagaminama daugiau prekių, nei JAV rinka galėjo suvartoti.
- Panika akcijų biržose: Akcijų kursas dramatiškai nukrito, įmonės ir fabrikai buvo priversti bankrutuoti, į gatves pasipylė bedarbiai.
- Įmonių ir bankų bankrotai: Įmonės ir bankai, nebepajėgdami gauti pajamų, bankrutuodavo.
Poveikis Įvairioms Šalims
Jungtinės Amerikos Valstijos
Krizė Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo ypač sunki. Gamyba sumažėjo drastiškai, o nedarbas pasiekė neregėtas aukštumas. Tuo metu prezidentas Herbertas Hooveris iš pradžių laikėsi laissez-faire politikos, tikėdamasis, kad rinka pati atsigaus. Tačiau tai neįvyko, ir 1932 m. prezidentu išrinktas Franklinas Delano Roosevelt pradėjo įgyvendinti "Naująjį kursą" (New Deal).
Vokietija
Vokietija taip pat smarkiai nukentėjo nuo Didžiosios depresijos. Gamyba sumažėjo daugiau nei 50%, o nedarbas pasiekė aukščiausią lygį. Ekonominiai sunkumai prisidėjo prie politinio nestabilumo ir nacistų partijos iškilimo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ekonomika Didžiosios Depresijos metu
Lietuva
Lietuvoje Didžioji depresija pradėjo reikštis 1930 antroje pusėje, iš pradžių žemės ūkyje, vėliau - pramonėje, kuri tuo metu beveik visa buvo orientuota į vidaus rinką, ir visą ūkį apėmė 1931. Mažėjant kainoms ir eksportui, mažėjo valstiečių gaunamos pajamos, todėl buvo stengiamasi daugiau parduoti žemės ūkio produktų, mažiau jų vartoti; tai leido padidinti bekono ir sviesto eksportą, nors kainos užsienio rinkoje sparčiai mažėjo, pvz., 1932 buvo eksportuota 25 000 tonų bekono (1929 - 400 tonų). Krizę sušvelnino ir vyriausybės vykdoma kainų palaikymo politika: 1930-38 priemokoms skirta 130 mln. litų. Per Didžiąją depresiją labai padidėjo nedarbas, sumažėjo darbo užmokestis (pramonėje - 30 %, žemės ūkyje - 40 %). Buvo išvaržyta daug valstiečių ūkių (1934 - apie 25 000). Vyko dažni streikai, didžiausias iš jų buvo 1935-36 Suvalkijos valstiečių streikas. Didžioji depresija Lietuvoje užsitęsė ilgiau (liovėsi stiprėti 1935-36) dėl vyraujančio žemės ūkio, šalies ūkio priklausomybės nuo užsienio.
"Naujasis Kursas" ir Valstybinis Reguliavimas
Reaguojant į krizę, daugelis šalių įvedė valstybinio reguliavimo priemones. Vienas žymiausių pavyzdžių yra JAV "Naujasis kursas", kurį įgyvendino prezidentas Franklinas Delano Roosevelt. Ši programa apėmė įvairias priemones, tokias kaip viešųjų darbų organizavimas, socialinės apsaugos sistemos sukūrimas ir finansų sistemos reguliavimas.
F. Ruzvelto „Naujasis Kursas“:
- Valstybė aktyviai dalyvavo ekonominiame gyvenime.
- Buvo siekiama sukurti darbo vietų.
- Siekiama padidinti žmonių perkamąją galią.
Politinės ir Socialinės Pasekmės
Didžioji depresija turėjo didelį poveikį politikai ir visuomenei. Daugelyje šalių įsigalėjo etatizmo politika. Krizė sudarė sąlygas Europoje (Vokietijoje, Italijoje, Balkanų šalyse), Lotynų Amerikoje 1930-38 įsigalėti ar sustiprėti dešiniosioms diktatūroms. Visuotinė neviltis, masinis nedarbas ir ekonominiai sunkumai sukūrė palankią terpę plisti radikalioms ideologijoms. Žmonės nusivylė esamomis politinėmis sistemomis ir ieškojo greitų sprendimų. Tokiose šalyse kaip Vokietija ir Italija į valdžią atėjo fašistinės ir nacistinės partijos, žadėjusios tvarką ir nacionalinį atgimimą.
Socialinė ir moralinė krizė:
- Didžiulis nedarbas (milijonai bedarbių ir benamių JAV, didžiulės eilės prie nemokamo maisto).
- Masinis skurdas.
- Bendra neužtikrintumo atmosfera.
Pamokos ir Ilgalaikis Poveikis
Didžioji depresija išmokė daugelį šalių, kad būtinas aktyvesnis valstybės vaidmuo ekonomikoje. Krizė smarkiai pakirto pasitikėjimą visiškai nereguliuojama, laissez-faire („leiskite veikti“) tipo rinka. Suprasta, kad norint išvengti panašių sukrėtimų ateityje ir sušvelninti jų padarinius, būtinas aktyvesnis valstybės vaidmuo ekonomikoje (etatizmas). Tai vėliau atsispindėjo F. D. Ruzvelto „Naujajame kurse“.
Pasikeitęs požiūris į ekonomiką:
- Krizė smarkiai pakirto pasitikėjimą visiškai nereguliuojama rinka.
- Suprasta, kad būtinas aktyvesnis valstybės vaidmuo ekonomikoje.
Taip pat skaitykite: Apie Didžiąją Depresiją ir Antrąjį Pasaulinį Karą
Taip pat skaitykite: Ekonomikos krizė