Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje nuolat pabrėžiamas vaikų elgesys ir jo svarba, emocijų formavimasis ir raida tampa itin aktualia tema. Straipsnyje nagrinėsime emocijų formavimosi ir raidos psichologinius aspektus, savireguliacijos svarbą bei galimybes ugdyti tinkamą elgesį, ypač paauglių tarpe, naudojant įvairias priemones, įskaitant teatro metodus.
Elgesio formavimasis ir savireguliacija
Elgesys formuojasi mokantis, todėl jį galima vertinti ir valdyti tam tikrais metodais. Kiekvienas individas turi prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Vaikas turi teisę į mokslą, kuris ugdo jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę, sudaro sąlygas asmenybės vystymuisi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija pripažįsta vaiko teisę reikšti savo nuomonę kūryba ar kitais pasirinktais būdais.
Tinkamas elgesys yra apibrėžtas žmogiškomis vertybėmis bei suformuotomis visuomenės taisyklėmis. Savireguliacija, kaip psichologinis aspektas, pradėtas tyrinėti palyginti neseniai. Pirmąsias savireguliacijos teorijas moksliškai pagrindė socialinė-kognityvinė paradigma, kuri teigia, jog individas gali prisiimti atsakomybę už savo veiklą.
Europoje pedagogai kartu su psichologais, sociologais, rašytojais jau septintajame dešimtmetyje padėjo sutrikusio elgesio vaikams suvokti save, gyvenimo situacijas, mokė jas vertinti, nebijoti spręsti problemas teatro priemonėmis.
Psichinė savireguliacija
Psichinė savireguliacija - tai tikslingas individo savo paties aktyvumo reguliavimas. Mokslinėje literatūroje randama įvairių sąvokų, kurios žymi elgesio reguliavimą: savęs valdymas, savikontrolė, elgesio reguliavimas, problemų sprendimas. Savireguliacija priklauso nuo įvairių situacijų, nuo veiklos aplinkybių. Kiekvienas žmogus turi įgimtą saviraidos ritmą, kuris leidžia individualiai išreikšti savo norus, mintis, jausmus. Savireguliacija apibrėžiama kaip individo gebėjimas reguliuoti savo elgesį (strategijų taikymas sprendžiant problemas) ir yra siejama su metapažinimu.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Metapažinimas - tai žmogaus suvokimas, kokių strategijų reikia norint atlikti užduotį, ir gebėjimas naudoti savireguliacijos mechanizmus (planuoti veiksmus, vertinti atliekamos veiklos efektyvumą ir t.t.). Žinios apie savo pažinimo sistemą yra metapažinimas. Be to, metapažinimo dalis yra savikontrolės įgūdžiai, kurie formuojasi mokantis. Metapažinimas - mintys apie tai, ką mes žinome ir tai, kaip mes reguliuojame mokymąsi. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog trūkstant metapažinimo įgūdžių, iškyla sunkumų mokantis ar sprendžiant vienas ar kitas problemas. Išmokstama mokytis, vienaip ar kitaip elgtis tik tuomet, kai sugebama naudotis pažinimo strategijomis. Daugelį reikia išmokyti, kaip suvokti problemą, vadovauti savo veiksmams, elgesiui, išmokyti savireguliacijos.
Savireguliacija - savo elgesio, veiksmų siekimas, kontroliavimas ir koregavimas, keitimas pagal keliamus sau tikslus. Savireguliacija suprantama kaip psichinis procesas, kuris sąlygoja tikslingą elgesį. Mokantis savikontrolės, vienas iš stipriausių veiksnių yra savęs skatinimas. Nuo individo vidinių galių, išorinių sąlygų priklauso elgesio pobūdis socialinėje aplinkoje. Individas tinkamai stebėdamas savo veiksmus, juos tikslingai suplanavęs bei įvertinęs, įgyja aukštesnę savivertę.
Pasitikėjimas savimi yra žmogaus jutimas, supratimas, kad jis yra pajėgus atlikti tuos uždavinius, kurie jam iškelti gyvenime ir kuriuos jis pats sau iškelia. Individas, gebėdamas teisingai save vertinti tam tikroje gyvenimo situacijoje pagal realias galimybes, pasitiki savimi. Nepasitikėdamas savimi žmogus nuvertina savo galimybes. Jis nepasitiki savimi, visada prastesnės nuomonės apie save negu iš tikrųjų yra, jam būdingas nerimas. Tokia jo vidinė nuostata įtakoja pasyvumo atsiradimą. Nepakankamai save vertinanti asmenybė išgyvena neigiamus jausmus.
Individas elgesiu tikrinasi savo stebėjimą ir savikontrolę, orientuodamasi į elgesio socialinį tinkamumą. Elgesį galima tikrinti verbaliniais ir neverbaliniais būdais. Savo elgesio tikrinimas apima suvokimą, kaip aplinkiniai reaguoja į elgesio kitimą. Subjekto galimybės, savęs vertinimas turi įtakos požiūriui į savo laimėjimus bei savo elgesio reguliavimui. Individas pradeda save vertinti neteisingai, kai jo poreikiai neatitinka jo galimybių. Tada žmogaus elgesys tampa neadekvatus, atsiranda emocinis protrūkis.
Savireguliacijos sutrikimai
Asmenybės ugdymo arba jos vystymosi korekciniai veiklai aktualūs yra psichologiniai-pedagoginiai pakitusio elgesio aspektai. Norėdami aiškiau apibrėžti savireguliaciją, turime atkreipti dėmesį į pastaruoju metu naudojamą tokią elgesio ir emocijų psichosocialinę sutrikimų klasifikaciją:
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
- Dėmesio sutrikimai.
- Opozicinis neklusnumas (dažnas pyktis, neigimas, kerštingumas).
- Elgesio sutrikimai (bėgimas iš pamokų ir pan.).
- Emocijų sutrikimai.
- Agresyvumas.
- Psichiniai sutrikimai.
- Tikai.
- Narkomanija.
- Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai.
Savireguliacijos sutrikimai visų pirma yra dėmesio sutrikimai. Dėmesys - psichikos organo sugebėjimas, kuris lemia visus žmogaus laimėjimus bei parengties būseną, kai padėtis sunki, neįprasta ir reikalauja susikaupimo.
Psichologijos vaidmuo ugdant emocijas ir savireguliaciją
Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas. Dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis, ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu.
III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.
Įgyvendinant programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Mokiniai suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais. Geba, naudodamas psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus. Atskiria pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti. Žino psichologijos pagrindinius faktus, suvokia ir gali paaiškinti psichologijos žinių suteikiamą naudą. Giliau pažįsta savo asmenybę, sieja asmenines savybes su tikslingai iškeltais tikslais tobulėti. Stiprina pasitikėjimą savimi bei savo empatiškumą, toleranciją. Geba apibūdinti ir vertinti savo ir kitų emocijas. Geba vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones. Moka išklausyti kitokią nuomonę, konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus. Geba save motyvuoti, įveikti sunkumus, geba išsikelti tikslą, formuoti ir pasiekti tarpinius tikslus, analizuoja ir argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką daro įtampa, atpažįsta dirgiklius ir lanksčiai vertina situaciją. Kritiškai vertina gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką sveikatai. Taikydamas įgytas žinias apie save geba tikslingai formuoti asmeninį įvaizdį įvairiomis komunikavimo priemonėmis, giliau suvokia komunikacijos proceso dėsningumus, galimas komunikavimo klaidas, tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones. Taiko įvairias strategijas bendraudamas individualiai ir grupėje. Pasiruošęs užmegzti socialinius ir darbo santykius, įgyja tam reikalingų įgūdžių. Susipažįsta su kūrybinio mąstymo, vaizduotės ypatumais, mechanizmais. Savarankiškai kelia klausimus ir kūrybiškai analizuoja problemas, idėjas, galimybes, būsimus veiksmus apsvarsto iš įvairių pozicijų, prognozuoja, įvertina riziką. Mokiniai ugdosi motyvaciją kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, nuostatą nuolat keistis, tobulinti savo santykius bendruomenėje, inicijuojant pokyčius ir santykių dinamiką. Suvokia pareigą ir darbą bendruomenei ir visuomenei kaip neatskiriamą savo asmenybės komponentą. Analizuoja savo vaidmenį bendruomenės procesuose, suvokia, kaip socialinė terpė daro įtaką asmenybės formavimuisi. Analizuoja bendruomenėje kylančias problemas iš psichologijos pusės, geba tinkamai išreikšti savo poziciją. Suvokia dalyvavimo bendruomenės veikloje svarbą asmenybės augimui. Suvokia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį formuojančio komponento, svarbą, asmenybės formavimąsi kultūriniame (Lietuvos, Europos, pasaulio) kontekste. Geba pažinti save ir esančius šalia, atsižvelgdamas į kultūrinį kontekstą. Ugdydamas savęs suvokimą kultūriniame kontekste, mokosi, kaip atpažinti kitą, suvokia, kaip svarbu žinoti kultūros panašumus ir skirtumus, mokosi išvengti stereotipinio mąstymo, išankstinių nuostatų.
Ugdymo teatro metodai
Ugdytinio dalyvavimas teatrinio ugdymo veikloje atitraukia jį nuo beprasmio laiko leidimo, nusikalstamos bei netikslingos veiklos, atskleidžia mokinio gyvenimiškąją bei kultūrinę patirtį. Scenoje atskleidžiami emociniai teigiami bei neigiami vidiniai išgyvenimai, sukurtose socialinėse situacijose ieškoma esamų problemų sprendimo būdų. Ugdytiniai teatro užsiėmimuose kūrybiškai realizuoja save, atsiskleidžia asmenybės individualumas, įgyjamas pasitikėjimas kurti bei savo jėgomis, išauga mokinio savivertė.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Tikslingas psichofizinis veikimas kūrybinėje veikloje padeda sąmoningai valdyti emocijas, dėmesį, vaizduotę ir pan. Taip saugioje aplinkoje įgaunama savikontrolės įgūdžių, modeliuojamas elgesys, ugdoma savireguliacija. Pozityvus laisvalaikio leidimas padeda asmenybei doroviškai tobulėti, ugdo gebėjimus remtis kūrybos patirtimi, ją taikyti elgesio reguliavimui. Jeigu realiame gyvenime elgesio formavimuisi reikalingos pusiausvyros tarp deklaruojamų visuomenės normų ir paauglio pozicijos - motyvacijos, poreikių, asmeninės patirties ir pan. sukurti dažnai nėra, tai scenoje tokia pusiausvyra galima.
tags: #emociju #formavimasis #ir #raida