Įvadas
Muzika yra universali kalba, kuri peržengia kultūrines ribas ir leidžia mums išreikšti bei patirti platų emocijų spektrą. Emocijų raiška muzikoje yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį nagrinėja įvairios disciplinos, įskaitant muzikologiją, psichologiją, etnomuzikologiją ir kognityvinius mokslus. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines emocijų raiškos muzikoje tyrimų tendencijas, problematiką ir perspektyvas, remiantis mokslinėmis įžvalgomis ir atliktais tyrimais.
Muzikos atlikimo dėsningumai
Gyva muzika skiriasi nuo mechaniškai atliekamos muzikos įvairiais netikslumais. Būtent šie netikslumai ir daro muziką gyvą. Net stengiantis tiksliai mechaniškai perteikti ritmą, rezultatas vis tiek bus su paklaidomis. Maži netikslumai yra tiesiog nesuvokiami. Didesnius (ir suvokiamus) netikslumus gali lemti fiziologijos, motorikos galimybės, vadinamasis atlikimo triukšmas. Tačiau kur kas įdomesni sistemingi netikslumai, kuriuos lemia muzikinis kontekstas, emocija; jie netgi pageidautini, nes be jų muzika skambėtų nenatūraliai. Tokie netikslumai grindžiami atlikimo dėsniais. Tai gyvam muzikos atlikimui būdingi dėsningi nuokrypiai nuo tikslaus (mechaniško, monotoniško) prototipo (nominalios partitūros), objektyvizuojami konkrečiomis tendencijomis, formulėmis, algoritmais. Pavyzdžiui, aptariant ritmo interpretavimo dėsnius nurodoma, kokia dalimi, kiek procentų (bent apytiksliai) pakinta garsų trukmės, kalbant apie intonavimo dėsnius - kokia pustonio dalimi pasikeičia garso aukštis. Šios vertės dažnai susijusios su interpretuojamos muzikos stiliumi: jos gali gerokai skirtis.
Atlikimo dėsnius tyrinėjo ir bene išsamiausiai aprašė švedų mokslininkų grupė (Andersas Fribergas ir kolegos). Jos pateiktoje klasifikacijoje atlikimo dėsniai sugrupuoti pagal įvairius muzikos elementus, kuriuos dažnai ir susieja. Atlikimo dėsnių tyrimai pirmiausia priklauso muzikos psichologijos ir estetikos sričiai. Jie svarbūs tikrinant ir tobulinant muzikos atlikimo, suvokimo ir pažinimo teorijas. Pabrėžtina, kad atlikimo dėsniai ne tik atspindi, išreiškia tam tikrus dėsningumus, bet ir padeda gvildenti tų dėsningumų prigimtį, jų priežastis. Pagrindinė atlikimo dėsnių funkcija - padaryti muziką lengviau suvokiamą, identifikuojamą.
Emocijų (at)kodavimas muzikoje
Muzikos atlikimo emocinis aspektas, emocijų (at)kodavimas, yra dar viena svarbi tyrimų sritis. Išskirtinos dvi prieigos - emotyvistinė ir kognityvistinė. Emotyvistinis rakursas veda link klausytojo patiriamų emocijų, o kognityvistinis aptaria, kokiais muzikos, netgi fizikiniais akustiniais parametrais (beje, pridėkime dar ir atlikimo vizualiką) užkoduojama konkreti emocija. Kaip sėkmingai pavyksta užkoduoti - perteikti - įvairias emocijas? Kaip sekasi klausytojui jas atkoduoti? Klausytojo atkoduotos ir patiriamos emocijos gali sutapti, bet gali ir nesutapti.
Čia veikia vadinamasis epizodinės atminties mechanizmas, kai klausytojui sukeliamos emocijos, nes muzika primena konkretų jo gyvenimo įvykį. Kitas ekstramuzikinis patiriamos emocijos atvejis - vaizdinė asociacija, kai klausytojui sukeliamos emocijos, nes klausydamas muzikos jis susikuria vaizdinius. Kitaip sakant, emocija kyla ne tiesiogiai iš muzikos, o per tarpininką - muzikos sukeliamą vaizdinį. Dar vienas patiriamos emocijos atvejis - emocinis užkratas, kai muzikos kūrinys sukelia emociją, nes klausytojas suvokia emocinę muzikos išraišką ir tarsi mėgdžioja tą išraišką viduje. Tokį mėgdžiojimą sustiprina atlikėjo motorika, mimika, klausytojas jo tarsi užkrečiamas, juos susieja empatija.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Kognityvinė prieiga teigia, kad tam tikri parametrai - intervalai, dermė, tempas, tembras, garsumas - koduoja tam tikras emocijas. Banalu: mažoras - linksma, minoras - liūdna. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio banalu. O kodėl taip? Emocijų (at)kodavimas tiriamas audialiniais eksperimentais. Pateikiami muzikos pavyzdžiai ir klausiama, su kokia koduota emocija jie pirmiausia asocijuojasi. Tai gali būti viena iš keturių bazinių emocijų: džiaugsmas, liūdesys, pyktis, ramybė. Jos atitinka dvi emocijų dimensijas - sužadinimą ir valentingumą. Gali būti ir baimė - stiprus sužadinimas, neigiamas valentingumas.
Tarpkultūriniai muzikos atlikimo emocijų kodavimo bei komunikavimo aspektai
Tarpkultūriniai muzikos atlikimo emocijų kodavimo bei komunikavimo aspektai yra šiek tiek tirti. Nustatyta, kad emocija iš esmės perteikiama gana patikimai, tačiau sava ar gimininga muzika emocijos požiūriu identifikuojama geriau. Taigi, viena vertus, ligšioliniais tyrimais atskleista, kad atkoduojant (atlikėjo užkoduotas) emocijas veikia tam tikri visiems žmonėms būdingi biologiniai (psichofiziniai) fenomenai, tačiau, kita vertus, esama ir tam tikrų kultūrinių skirtumų, netgi tarp kultūrų (subkultūrinių) grupių.
Sukeltai emocijai, ypač vienam iš jos komponentų - patikimumui, reikšmės turi ir muzikos sudėtingumas. Galima išvesti tam tikrą patikimo tendenciją kaip matematinę sudėtingumo funkciją. Ji vaizduojama Berlyneˊo apverstos U kreive: per paprasta muzika nepatinka, kuo sudėtingesnė, tuo patinka labiau. Tačiau yra tam tikras optimalus sudėtingumas, nes dar sudėtingesnė muzika patinka vis mažiau. Tas optimumo taškas yra individualus ir priklauso nuo muzikinės patirties. Muzikos sudėtingumas yra gana sunkiai apibrėžiama savybė.
Muzikos terapija ir emocinis supratimas
Literatūroje yra daug mokslinių tyrimų, kuriuose aiškinamasi, ar muzikos terapija daro poveikį depresijos gydyme, tačiau dar nėra žinomas muzikos ir terapinių santykių veikimo mechanizmas depresija sergantiesiems. Pasaulyje yra atliekama daug tyrimų, randama nemažai literatūros apie muzikos terapijos poveikį depresijos gydymui, tačiau trūksta informacijos apie tai, kaip pasireiškia sergančiųjų depresija muzikinis emocinis supratimas, kaip besigydantys nuo depresijos patiria muzikos terapiją. Taip pat daugumoje šaltinių yra nagrinėjama tik tai ar veikia muzikos terapija žmogų teigiamai ar neveikia išvis. Mažai yra šnekama apie tai, kokį būtent poveikį muzikos terapija daro žmogui.
Vieno tyrimo, atlikto 2020 metais, metu buvo naudojama kokybinė tyrimo strategija, duomenys buvo renkami naudojant pusiau struktūruotą interviu ir dienoraščio metodą, o duomenų analizė buvo vykdoma taikant indukcinę teminę analizę. Tyrimo metu buvo išskirti 896 kodai, kurie buvo jungiami į potemes, o pastarosios - į temas, sudarant temų medį.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Muzikos atlikimo raiškos suvokimas: tarpkultūriniai aspektai
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, ima rastis ir skirtingų šių tyrimų atmainų. Viena iš tyrimų sričių - muzikos atlikimo raiška ir jos suvokimas. Vis dažniau pasitelkdami socialinių bei tiksliųjų mokslų metodus ir žiūros perspektyvas, muzikologai tiria įvairius muzikos atlikimo suvokimo aspektus, pavyzdžiui, emocijų, atlikėjo gestų raiškos, muzikos sudėtingumo, virtuoziškumo ir kitų elementų percepcijos niuansus. Tokiais tyrimais siekiama skvarbiau pažvelgti į atlikėjų ir klausytojų santykius ir kurie atliekami bendradarbiaujant su koncertinėmis institucijomis, muzikos inovacijų studijų, tiksliųjų mokslų centrais.
Tarpkultūriniai tyrimai padeda atskleisti, kas yra universalu, o kas lokalu, tačiau galbūt anksčiau, grindžiant vienos (paprastai vakarietiškos) muzikinės kultūros tyrimais, laikyta universalija.
Muzikos atlikimo tyrimų perspektyvos
Ateityje svarbu tęsti muzikos atlikimo tyrimus, siekiant geriau suprasti emocijų raiškos mechanizmus, tarpkultūrinius skirtumus ir muzikos terapijos poveikį. Taip pat būtina skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą tarp muzikologų, psichologų, etnomuzikologų ir kitų sričių specialistų. Be to, svarbu viešinti tyrimų rezultatus ir skatinti visuomenės domėjimąsi muzika ir jos poveikiu žmogaus emocijoms.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis