Emocijų Valdymo Metodai: Kaip Atrasti Harmoniją Gyvenime

Įvadas

Emocijos - neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Jos lydi mus kiekvieną akimirką, kartais net nesuvokiant. Emocijos svarbios nuo pat vaikystės, pradedant naujagimio emociniu ryšiu su mama. Visos emocijos yra reikalingos, nėra "neteisingų" emocijų, svarbu, kaip jas išreiškiame. Šiame straipsnyje aptarsime emocijų valdymo metodus, kurie padės jums geriau suprasti savo jausmus, juos valdyti ir išreikšti tinkamai.

Pagrindinės Emocijos ir Jų Išraiška

Yra keletas pagrindinių emocijų, kurias jaučiame dažniausiai: liūdesys, baimė, pyktis, pasibjaurėjimas, meilė, pavydas, kaltė ir gėda. Kiekviena iš jų turi savo paskirtį ir gali būti išreikšta tiek sveikai, tiek nesveikai.

Liūdesys

Liūdesį jaučiame praradę svarbų asmenį ar daiktą, arba susidūrę su netikėtais įvykiais. Jis sukelia sunkumą, nuovargį, galvos skausmą, sudirginimą skrandyje. Sveikai išreikštas liūdesys apima rūpinimąsi savo poreikiais ir susitaikymą su situacija. Nesveikas liūdesys - orientavimasis tik į neigiamus dalykus, klaidų matymas ir teigiamų aspektų ignoravimas.

Baimė

Baimė - tai stiprus nerimas, kylantis dėl grėsmės mums ar artimiesiems. Funkcinė baimė yra adekvati reakcija į realią grėsmę, o liguista baimė - nepagrįsta jokiais konkrečiais įvykiais. Nerimas - tai baimė dėl ateities, kažkokio menamo dalyko. Disfunkcinis nerimas ir baimė - tai grėsmės rizikos pervertinimas ir savo galimybių susitvarkyti su problema nuvertinimas. Sveika reakcija - realistiškas situacijos įvertinimas, orientavimasis į problemų sprendimą ir esamos situacijos priėmimas.

Pyktis

Pyktis - labai stiprus jausmas, kylantis, kai kas nors vyksta ne taip, kaip norime, arba kas nors veržiasi į mūsų erdvę. Sveikas pyktis - tai adekvati reakcija į situaciją, kai kažkas bando mums pakenkti. Jis baigiasi, kai gebame apsiginti save, tvirtai laikomės savo pozicijų ir įvardiname pyktį bei jo priežastis.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas

Pasibjaurėjimas

Pasibjaurėjimas - tai jausmas, kai mums kažkas yra nemalonu liesti, jausti, žiūrėti ar valgyti. Visu kūnu jaučiame norą atsitraukti nuo to asmens, daikto ar objekto. Nesveika reakcija - nerealistiškas grėsmės suvokimas, nepagrįsta baimė apsinuodyti ar užsikrėsti. Sveika reakcija - padeda išvengti nemalonaus kontakto, suvokiame, kad prie tam tikrų augalų ar gyvūnų negalima liestis, nes jie nuodingi.

Meilė

Meilė - tai šviesus jausmas kitam žmogui, sau, gyvūnui. Funkcinė meilė skatina gyventi, kurti, dirbti ir stengtis dėl savęs ir kitų. Disfunkcinė meilė - įkyrus galvojimas apie vieną norimą daiktą, objektą ar asmenį ir noras jį turėti tik sau.

Pavyduliavimas

Pavyduliavimas - tai jausmas, kylantis, kai yra grėsmė prarasti mums svarbius santykius ir baimė, kad jie bus pažeisti. Disfunkcinis pavyduliavimas - galimybės prarasti esamus santykius pervertinimas. Sveikas pavyduliavimas - suteikimas partneriui laisvės, jo nekontroliavimas, jausmų išsakymas ir galimybės kitam asmeniui apsvarstyti savo elgesį, jausmus ir pasirinkimą suteikimas.

Pavydas

Pavydas - jausmas, kai mes norime daiktų, kurių neturime, ir koncentruojame savo mintis į tuos daiktus, tikėdamiesi, kad jie mums suteiks laimės jausmą. Sveikas pavydas skatina mus veikti, tobulėti, ieškoti geresnių sprendimo būdų, motyvuoja daugiau stengtis ir daryti. Nesveikas pavydas - noras sunaikinti daiktus, kurių neturime, nuvertinimas jų, nors ir labai trokštame.

Kaltės Jausmas

Kaltės jausmas kyla, kai nesilaikome savo vertybinių nuostatų, susitarimų ar įsipareigojimų sau ar kitiems. Tai slogus jausmas, einantis kartu su gėda. Funkcinė kaltė - kai tikrai padarėme kažką ne taip, bet mokame pripažinti ir prisipažinti, galvojame, ką galime pakeisti, ko galime pasimokyti ir kaip kitą kartą elgtis kitaip. Nefunkcinė kaltė būna lydima įkyrių minčių, kai baudžiame kitą žmogų ar save, nesistengiame mokytis iš klaidų ir susikoncentruojame į destruktyvų elgesį.

Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms

Gėda

Gėda atsiranda, kai dėl mūsų elgesio ar veiksmų kyla grėsmė, kad mus atstums kitas žmogus ar žmonių grupė.

Emocinio Intelekto Ugdymas

Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Jį ugdyti galima taikant įvairius principus, būdus ir priemones:

• Žaidimai: Ankstyvasis vaikų intelekto ugdymas prasideda žaidimų stadijoje.
• Meninė raiška: Vėlesniame ikimokykliniame amžiuje vaikai savo išgyvenamas emocijas perteikia per meną.
• Skaičiai ir raidės: Dar vėliau emocijos išreiškiamos skaičių ir raidžių pagalba.
• Veiklos: Per veiklas įgyta patirtis vaikui leidžia įgyti naujų žinių, kurias jis gali pritaikyti savo kasdieninėje veikloje.

Emocinį intelektą sudaro socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie padeda atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Vaikas augdamas ir pažindamas pasaulį, suprasdamas jį veikiančius dėsnius patiria tam tikras emocijas, mokosi ir pažįsta pasaulį iš naujo. Emocinio intelekto ugdyme(si) svarbūs du aspektai - ugdymui(si) palanki emocinė aplinka ir pedagogas. Svarbu yra pedagogo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra, ugdant vaikų emocinį intelektą.

Emocinė Aplinka Vaikams

• Šeima: Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis.
• Dalijimasis išgyvenimais: Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus. Dalinkitės savo išgyvenimais ne tik su vaiku, bet ir su kitais šeimos nariais.
• Paaiškinimai: Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos. Vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu.
• Domėjimasis jausmais: Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia. Žinojimas apie tėvų susidomėjimą skatina vaiko atvirumą ir stiprina tarpusavio santykius.
• Pagarba jausmams: Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Artimi santykiai su tėvais teikia vaikui saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą.
• Problemų sprendimas: Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas. Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti. Siekite, kad vaikas išmoktų pats tvarkytis su savo problemomis. Neaiškios situacijos baugina, tačiau kiekvienas sunkumų įveikimas suteiks vaikui daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos.

Emocinio Intelekto Ugdymo Būdai

• Tikroviškas mąstymas: Tikroviškas mąstymas yra priešingas saviapgaulei. Pavyzdinės istorijos yra geriausias šito įgūdžio formavimo būdas. Vaikas išmoksta apie savo sunkumus ar rūpesčius galvoti tikroviškai, jeigu mato teisingą ir tinkamą suaugusiųjų pavyzdį.
• Optimizmas: Optimizmas - depresijos ir menkų pasiekimų priešnuodis. Tai daugiau negu teigiamas mąstymas, tai teigiamo mąstymo įprotis. Šis įprotis gali būti tam tikras imunitetas prieš daugybę gyvenimo sunkumų. Pirmiausiai reikia vaiką mokyti atskirti optimistines ir pesimistines mintis. Optimistas mano, kad teigiamus, laimingus įvykius paaiškina nuolatiniai ir prasiskverbiantys dalykai. Optimistas įmasi deramų įsipareigojimų, kad tie geri dalykai nutiktų. Jei nutinka kas nors bloga, jis mano, kad tai laikina ir būdinga tik tai situacijai, ir ar jis tą situaciją sukėlė. Pesimistui viskas vyksta atvirkščiai, jis kaltina save ir kitus, ir mano, kad geri dalykai yra laikini.
• Loginis protas: Mokslininkai yra įrodę, kad loginis protas gali būti „apmokytas“ valdyti emocinį protą. Galvokite, kaip kritikuojate vaikus. Pirmoji kritikos taisyklė - TIKSLUMAS. Antra taisyklė - aiškintis problemą tikroviškai. Pirmas daugelio pažintinių įgūdžių formavimo būdų yra pagalba vaikui mokytis atskirti save nuo turimos problemos. Antras būdas - perkelti problemą iš savo gyvenimo, pasitelkus pasakojimą, didinti atstumą tarp vaiko ir problemos.
• Humoras: Humoras užima labai svarbią vietą EQ raidai. Jau nuo pirmųjų savaičių kūdikis turi humoro jausmą, nuo 6 savaičių, galima su vaiku žaisti slepiant veidą, kutenant, ir jis reaguoja juoku. Tikrasis humoras atsiranda antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas ima suprasti simbolinę žodžių ir daiktų esmę. Ugdant EQ, humorą galima pasitelkti kaip būdą nukreipti dėmesį nuo iškilusios problemos. Humoras padeda vaikui tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Skatinkime vaikus juokauti ir pastebėti humorą net kebliose situacijose. Savo juokais jie perteikia pomėgius bei antipatijas ir gali išreikšti teigiamus ir neigiamus jausmus. Lengviausias būdas paskatinti vaiko humorą, tai žaidimas.

Vaikų Draugystės Formavimosi Etapai

• Egocentrinė pakopa (3-7 m.): Geriausias draugas šiuo laikotarpiu yra arčiausiai gyvenantis vaikas. Uždarus, vienišius vaikus reikia supažindinti su panašaus amžiaus vaikais ir mėgstančius tą pačią veiklą.
• Poreikių patenkinimo etapas (4-9 m.): Šiuo laikotarpiu vaikas renkasi tuos draugus, kurie tenkina jų poreikius, pvz.: dalinasi žaislais. Palaikykite vaiko pasirinkimą, papasakokite apie savo draugus ir patirtis, mokėkite išklausyti vaiko apie jo draugus, neskubėkite kritikuoti ar blogai kalbėti apie jo draugus.
• Abipusiškumo etapas (6-12 m.): Čia būdingas lygybės poreikis. Svarbiausia šioje stadijoje palikite savo jausmus ir nuomonę apie vaiko draugus sau, stebėkite iš šalies, svarbiausia komunikuoti su savo vaiku.
• Intymumo pakopa (9-12 m.): Dalyvavimas grupėje. Negalite priversti vaiko žaisti su kitais vaikais, tačiau galite parodyti pavyzdį, kad jums dalyvavimas yra svarbus.

Elgsenos Svarba

• Elgsena yra svarbi: Kartelė nuolat turi kilti. Jokiomis aplinkybėmis nepakęskite netoleruotino, nepagarbaus, grubaus elgesio. Jokių išlygų. Sukurkite taisykles, kurios yra pildomos ir kurių turi laikytis visi: pasisveikinti, padėkoti, paspausti ranką svetimam žmogui sveikinantis ir pan. Kai geros manieros taps prioritetu, skatinkite teigiamą elgesį pagyrimu, pritarimu.

Savęs Motyvavimas ir Pasiekimų Įgūdžiai

• Sėkmės lūkesčiai: Motyvuoti vaikai tikisi sėkmės ir nesunkiai nusistato tikslus. Nemotyvuoti tikis šiokios tokios sėkmės ir nusistato žemiausio lygio tikslus, kuriuos pasiekę nesijaučia smagiai. Vaikų lūkesčiai dėl savo pasiekimų prasideda namie. Lūkesčiai nedaug ką reiškia, jeigu tėvai neugdo vaikų vertindami mokymosi. Pagyros turi būti labai atsargios ir pagrįstos.
• Meistriškumas: Suteikdami vaikams galimybę nusistatyti savo tikslus, labai padeda jiems išsiugdyti tokią kontrolę, kuri yra svarbus motyvavimo veiksnys ir viena iš skiriamųjų daug pasiekiančių žmonių savybių. Tėvų klaida daugiau duoti vaikui ir kuo mažiau reikalauti.
• Savęs vertinimas: Kitas būdas savęs motyvacijai - savęs vertinimas. Geras pavyzdys, namų darbų ruoša, kai tėvai pirmiausia paprašo vaiko įsivertinti savo atliktą darbą, o po to vertina (tikrina) patys ir sulygina rezultatus.
• Laiko valdymas: Taip pat reikia mokyti vaiką susidėlioti savo darbus ir tikslus, planuojant laiką, išteklius. Kai vaikas gebės paskirstyti savo laiką, bus daug lengviau siekti tikslų ir atlikti visus darbus, tuo pačiu ir pailsėti. Pirmieji planai turi būti suskirstyti į mažus žingsnelius.
• Mėgstama veikla: Todėl EQ įgūdžių, siejamų su motyvacija ir pasiekimu, vaikas gali mokytis per jo mėgiamą veiklą. Vaikai daug greičiau ir geriau įsimena tuos dalykus, kurie yra susiję su jų gyvenimu.
• Nesėkmės įveikimas: Reikia mokyti vaikus vertinti pastangas, ne tik rezultatą. Mokyti, kad sėkmė remiasi pralaimėjimu.

Kaip Ugdyti Vaikų Jausmų Raišką

• Emocinis žodynas: Vienas paprasčiausių ir naudingiausių vaiko jausmų sritį ugdančių dalykų - emocinio žodyno turtinimas. Geras būdas sudaryti jausmų ir emocijų knygelę ar žurnalą, su tikromis žmonių nuotraukomis, paprašant vaikų apibūdinti, ką ir kaip tie žmonės jaučiasi.
• Aktyvus klausymas: Aptariant jausmus reikia mokyti vaikus aktyvaus klausymo, kai formuojami kito asmens išklausymo įgūdžiai.
• Žodinis išreiškimas: Skatinkite vaikus išreikšti jausmus žodžiais kaip būdą tvarkytis su savo konfliktais bei rūpesčiais ir patenkinti poreikius.
• Nežodinis komunikavimas: Labai svarbus yra neverbalinis komunikavimas ir jo supratimas. Neverbalinio komunikavimo galios supratimas gali padėti vaikui išsiugdyti lyderiavimo savybes, tapti tvirtu ir įsijausti į kitų žmonių poreikius bei sunkumus.

Jausmų Valdymas

• Atsipalaidavimas: Kiekvienas suaugęs žmogus, kuris padeda vaikui įveikti emocinius sunkumus, turėtų į savo pastangas įtraukti ir kokią nors atsipalaidavimo formą.
• Minčių valdymas: Naudokite minčių valdymo techniką „STOP!“. Minčių sustabdymo technika padės „išmesti“ iš galvos neigiamas mintis, kurios ir sukelia neigiamus jausmus. Svarbiausia - veikti iškart, kai tik atpažįstate neigiamą mintį.
• Negatyvių minčių vieta: Suraskite vietą, skirtą negatyviam galvojimui. Tai gali būti kambarys, krėslas arba kuris nors langas. Bet tai turi būti vienintelė vieta, kurioje Jūs leisite sau galvoti apie liūdnus dalykus!
• Minčių nukreipimas: Neįmanoma vienu metu galvoti apie du dalykus. Kai tik negatyvios mintys ima plūsti, „perjunkite“ savo smegenis kitai veiklai.
• Ginčas su savimi: Ar jūsų baimės pagrįstos? Ar negatyvios mintys turi realų pagrindą? Ko Jūs bijote? Kas Jus neramina ir liūdina? Ko Jums gaila? Surašykite visas mintis, kurios neduoda Jums ramybės, ant lapelio.
• Kvėpavimo pratimai: Kvėpavimo pratimai - tai veiksmingas metodas, padedantis sumažinti nerimą ir atgauti vidinę pusiausvyrą.

Emocijos ir Sveikata

Emocijos paįvairina mūsų gyvenimą, jos gali padėti mums išsigelbėti iš stresinių situacijų, tačiau kartais atsitinka taip, jog emocijos ekstremalioje situacijose „pakiša“ mums koją ir mes nebežinome kaip reaguoti. Be abejo, nuolatinė psichologinė įtampa gali pabloginti sveikatą, emocinę būklę ir gyvenimo kokybę. Emocijas paprastai būtų galima apibrėžti kaip automatines organizmo reakcijas į tam tikrus dirgiklius ar stimulus. Emocijas gali sukelti tam tikras įvykis, interakcija, prisiminimas ar tiesiog kilusi paprasta mintis.

Emocijų Komponentai

Anot mokslininkų, emocijas sudaro:

Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis

1. Fiziologinis sužadinimas (susijaudinus stipriau plaka širdis);
2. Išraiška (išsigandus įsitempia veido raumenys, pykčio metu sukandami dantys);
3. Sąmoningas išgyvenimas (mintyse bandome analizuoti bei paaiškinti sau patirtas emocijas).

Emocijų Spektras

Emocijų spektras yra labai platus ir sudėtingas. Jos dažnai būna persipynusios tarpusavyje ir kartais atrodo sudėtinga išskirti jas visas. Taip pat kelių emocijų kombinacijos gali sudaryti naujas emocijas. Amerikiečių psichologas C. Izard išskiria 10 pagrindinių bazinių emocijų: susidomėjimas, džiaugsmas, nuostaba, nusiminimas, pyktis, pasibjaurėjimas, panika, baimė, gėda, kaltė.

Gyvenimo Būdas ir Emocinė Savijauta

Teigiama, jog emocinė savijauta taip pat priklauso ir nuo mūsų gyvenimo būdo. Emocijų ramybė yra susijusi su gera savijauta, tad šiuo atveju yra svarbu subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, produktyvus miegas, kas padeda atrasti vidinę pusiausvyrą ir harmoniją. Pavyzdžiui, paprastas pasivaikščiojimas gamtoje gali sumažinti mieguistumą ir nervingumą taip pagerinant emocinę savijautą. Reguliuoti emocijas padeda meditacija, joga, masažas - galime lengviau atpažinti savo emocijas, stebėti jas įvairių pratimų pagalba, suvokiant savo buvimą „čia ir dabar“.

Emocinis Intelektas

Terminas „emocinis intelektas“ gali sukelti kiek kitokį suvokimą apie emocijas, tačiau pagrindinė idėja ta, jog svarbu gebėti savo emocijas atskirti vienas nuo kitų ir suvokti jų reikšmę savijautai. Kaip pavyzdys yra tinkamas „emocijų skėčio“ metodas: užuot išdėlioję visas emocijas, kurias jaučiame po vienu skėčiu, pabandykite jas išdėlioti po dvejais skirtingais skėčiais, išskirstant pagal kategorijas „Malonios/pozityvios emocijos“ ir „Nemalonios/neigiamos emocijos“.

Nauja Patirtis

Būkite naujos gyvenimo patirties surinkėjas. Ši patirtis gali būti įgyjama keliaujant, skaitant knygas, žiūrint filmus, mokantis užsienio kalbų, susipažįstant su naujais žmonėmis. Kaip visa ši naujovė padeda reguliuoti emocijas? Atsakymas paprastas: smegenys tokiu būdu atsinaujina, priimant naują informaciją iš aplinkos, analizuojant kitokius požiūrius, naujų patirčių įtaką mūsų gyvenimui. Teigiamos patirties užfiksavimas gali padidinti pozityvias emocijas ateityje bei gerinti vidinę savijautą. Vienas iš pagalbinių priemonių - rašymas. Žinoma, nepamirškite paanalizuoti ir negatyvią patirtį bei ką tai Jums duoda ir kaip galite iš to pasimokyti. Kiekviena Jūsų patirtis yra naudinga, tad svarbu ją išmintingai išanalizuoti.

Kūno Reakcijos

Emocijos sužadina mūsų kūno pokyčius - kaip ir minėjome anksčiau, kai pykstame, galime jausti spartesnį širdies plakimą ar sugniaužtus delnus. Norint reguliuoti emocijas, svarbu atsižvelgti į savo kūno reakcijas ir jas pripažinti. Galima naudoti ir pertraukos metodą - kai jausmai itin stiprūs, ypač kilę bendraujant su kitu žmogumi, tam, kad nesureaguotume perdėtai impulsyviai, gali padėti atsitraukimas nuo situacijos.

Leonardo da Vinčio Metodas

Internete paplitęs Leonardo da Vinčio metodas dažnai pristatomas kaip paprastas būdas reguliuoti emocijas per kūrybą. Metodas grindžiamas idėja, kad kūrybinis judesys keičia emocinę būseną, o forma, spalva ir ritmas padeda išlaisvinti įtampą bei suprasti save. Jis tikėjo, kad rankos judesys gali keisti proto būseną, todėl meninė veikla jam tapo emocijų „išrašymo“, proto nuraminimo ir susikaupimo atkūrimo priemone - labai artima šiandieninėms psichologinėms praktikoms.

Emocijų Valdymo Svarba

Emocijų reguliavimas - tai ne prabanga ir ne psichologinis „užsiėmimas“, o būtina kasdienio gyvenimo dalis. Emocijų valdymas padeda žmogui išlikti stabiliam ir atspariam kasdienio gyvenimo iššūkiams. Jis saugo nuo perdegimo, leidžia lengviau susitelkti į užduotis ir priimti aiškesnius, labiau apgalvotus sprendimus. Gebėjimas reguliuoti vidinę būseną taip pat gerina santykius su kolegomis bei klientais, nes mažėja impulsyvių reakcijų ir nesusikalbėjimo rizika. Žmonėms, susiduriantiems su gyvenimo sunkumais, emocijų valdymas suteikia vidinę atramą ir padeda sumažinti nerimą, liūdesį ar įtampą. Gebėjimas aiškiau įvardyti savo jausmus leidžia geriau suprasti, kas vyksta viduje, o tai mažina bejėgiškumo jausmą ir padeda išvengti chaotiškų reakcijų.

Kaip Padėti Vaikams Atpažinti Emocijas

Emocijų atpažinimas ir supratimas yra esminė vaikų socialinio-emocinio ugdymo dalis, padedanti formuotis harmoningai ir savimi pasitikinčiai bei savivaldžiai asmenybei, pagarbiems santykiams su kitais, harmoningam požiūriui į save, gerai savijautai, priimti save ir kitus. Pirmiausia mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus. Antra, emocijų atpažinimas prisideda prie savivertės augimo.

Konkretūs Būdai Padėti Vaikams Atpažinti Emocijas

1. Pokalbiai apie jausmus: Pasikalbėkite su vaiku apie jo kasdienę veiklą, įgytas patirtis ir kaip jis jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Klausimas „Kaip tu jautiesi?“ ar „Kaip tu jauteisi?“ gali tapti puikiu būdu paskatinti vaikus atvirai reikšti mintis apie išgyvenamas ar išgyventas emocijas ir jausmus.
2. Žodyno plėtimas: Vienas iš būdų padėti vaikui geriau pažinti savo emocijas - plėsti žodynėlį, patiems įvardijant savo emocijas, bandyti spėti vaiko emocijas, įvardijant jas žodžiu.
3. Tinkamų išraiškų skatinimas: Tai iš paskutiniųjų stengtis mažinti netinkamą vaikų elgesį, bet siekti pastebėti ir pastiprinti tinkamą emocijų reiškimo veiksmą ir žodį.
4. Asmeninis pavyzdys: Parodykite asmeninį pavyzdį reiškiant emocijas tinkamais veiksmais ir žodžiais. Vaikai mokosi stebėdami aplinką, todėl suaugusiųjų elgesys yra labai svarbu.
5. Saugumo jausmas: Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Leiskite jam žinoti, kad jo emocijos vertinamos ir kad bet kuri emocija yra organiška.
6. Emocijų žaidimai ir kortelės: Naudokite emocijų žaidimus ir korteles: žaidimai ir kortelės su skirtingais jausmais padeda vaikams įsisąmoninti emocijas linksmai ir paprastai.

Emocinis Intelektas Suaugusiesiems

Dr. Emocijos lydi mus kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, tačiau jas suprasti, valdyti ir tinkamai reikšti kartais ypač sunku. Emocijos padeda geriau pažinti kitus, o gyvenimas įgauna daugiau spalvų. Kiekvieną akimirką, kai bendraujame su kitais ar tiesiog būname vieni, įvairiais būdais reaguojame į aplinką. Neretai teigiama, kad apie 80 proc. Emocinio intelekto vystymui svarbios keturios kompetencijos: savęs suvokimas, kitų suvokimas, savęs valdymas ir santykių su kitais valdymas.

Atvira Limbinės Sistemos Kilpa

Mūsų smegenys turi unikalią ypatybę, kurią mokslininkai vadina atvira limbinės sistemos kilpa. Jei greta mūsų yra žmogus, kurio padidėjęs kraujo spaudimas, tai niekaip nepaveiks mūsų pačių kraujo spaudimo. Tačiau pamėginkite išbūti susiraukęs tarp besijuokiančių žmonių.

Emocinių ir Mąstančių Smegenų Santykis

Pasirodo, emocinėse smegenyse vienu metu veikia iki 6 mlrd. nervinių ląstelių, o mąstančiose smegenyse vienu metu veikia tik apie 100 nervinių ląstelių. Tai reiškia, kad emocinės smegenys su mąstančiomis sujungtos tarsi plačia magistrale, o atvirkštinė jungtis yra lyg siauras takelis.

Emocinės Kompetencijos Stiprinimas

Pirmas žingsnis stiprinant emocinę kompetenciją yra savo emocinių ir fizinių būsenų bei reakcijų stebėjimas. Stebėkite, kokių emocijų kyla dieną, ryte vos nubudus, per susirinkimą, kai kas nors pagiria, o gal kai paskambina nepatenkintas klientas arba susiginčijate su kolega. Ir atvirkščiai - pastebėkite, ką kūnas atskleidžia apie jūsų emocijas.

Emocijų Sukėlėjų Identifikavimas

Kai pradedate pastebėti savo emocijas, pamėginkite įvardyti, kas jums jas sukelia. Jaučiate baimę prieš lipdamas ant scenos skaityti pranešimo? Kas jums kelia šią baimę? Gali būti, kad jums patinka kituose tie dalykai, kurie patinka ir jumyse, o erzina visiškai priešingi.

Įpročių Keitimas

Atitinkamas reagavimas į tam tikrus dirgiklius yra įpročio dalykas. Tačiau įpročius galime keisti. Įpročių keitimas yra mokymasis. Kai mokomės, smegenyse kuriame naujas schemas. Kai keičiame įpročius, senąją schemą turime pakeisti nauja. Ir čia mums padeda žavinga smegenų ypatybė, kurią vadiname neuroplastiškumu.

Neurogenezė

Geroji žinia yra ta, kad neuromokslininkai tyrimais patvirtino, kad egzistuoja toks reiškinys kaip neurogenezė. Kiekvieną dieną smegenys subrandina apie 10 tūkst.

Sąmoningumas

Pasirinkimas, kaip sureaguoti, taip pat prasideda nuo sąmoningumo. Kai suvokiame, kad tam tikros situacijos mums kelia tam tikras emocijas, galime joms iš anksto pasiruošti.

"Pamaitinkite Savo Liūtą" Užduotis

Norintiesiems, kad emocinės ir mąstančios smegenys susidraugautų, pateikiame smagią užduotį „Pamaitinkite savo liūtą“. Viskas labai paprasta: kasdien pasakykite sau bent po tris komplimentus.

Streso Valdymas

Šiandieninė visuomenė dažnai susiduria su greitu gyvenimo tempu, aukštais lūkesčiais ir nuolatine informacijos gausa. Visa tai gali sukelti stresą, kuris, jeigu nėra tinkamai valdomas, gali paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą.

#

tags: #emociju #valdymas #referatas