Emocinio Elgesio Problemos: Pagalba Vaikams, Paaugliams ir Suaugusiems

Įvadas

Emocinio elgesio problemos - tai iššūkis, su kuriuo susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti emocinio elgesio sunkumus, kokios pagalbos galimybės yra prieinamos ir kaip laiku kreiptis pagalbos. Aptarsime depresijos, nerimo sutrikimų, ADHD ir kitų asmenybės sutrikimų ypatumus, atkreipsime dėmesį į smurto artimoje aplinkoje problemą ir pateiksime praktinių patarimų, kaip išvengti psichologinės įtampos ir psichikos sutrikimų.

Depresija: Simptomai, Priežastys ir Gydymas

Depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika, energijos sumažėjimu bei interesų praradimu. Tai trukdo kasdieniniam gyvenimui, mažina motyvaciją, produktyvumą bei socialinį aktyvumą, kas sukelia sunkumų darbe ir santykiuose. Sergant depresija, bloga nuotaika trunka kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir paveikia kasdienį gyvenimą.

Dažni Depresijos Simptomai:

• Sunkumas susikaupti, atlikti užduotis, pablogėjusi atmintis, lėta kalbėsena.
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities.
• Sutrikęs miegas (nemiga arba perdėtas mieguistumas, ankstyvi prabudimai).
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), sukeliantis kūno svorio pokyčius.

Svarbu atminti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais.

Depresijos Priežastys:

Depresijos priežastys yra daugialypės - tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės ir socialinės.

• Genetika: Jei šeimoje yra sergančių depresija ar kitais nuotaikos sutrikimais, tikimybė susirgti didėja.
• Biologiniai pakitimai: Sergant depresija, smegenyse gali būti tam tikrų biologinių pakitimų, ypač smegenų neuromediatorių pakitimų.
• Aplinkos faktoriai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Apie 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Kai kurie vaistai: Kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas taip pat gali sukelti depresiją.

Depresijos Gydymo Būdai:

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

Taip pat skaitykite: Informacinės technologijos ir emocijos: Jūsienės įžvalgos

• Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškus sprendimus, depresijos priežasčių analizavimas, šeimos narių edukacija.
• Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, kurie sumažintų tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
• Medikamentinis gydymas: Antidepresantai ir kiti vaistai.

Svarbu kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.

Vaikų ir Paauglių Emocinės Problemos: Kaip Atpažinti ir Padėti

Vaikų ir paauglių emocinė būklė yra glaudžiai susijusi su jų aplinka. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį ir savijautą, kurie gali rodyti emocinius sunkumus.

Elgesio Pokyčiai, Rodantys Sunkumus:

• Nustojimas domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis.
• Sumažėjusi motyvacija mokytis.
• Sunkumas susikaupti.
• Vengimas bendrauti su draugais.
• Dažni skundai galvos ir pilvo skausmais.
• Agresyvus elgesys.

Savijauta, Dėl Kurios Reikėtų Susirūpinti:

• Ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika.
• Nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmai.
• Neigiamas atsiliepimas apie save ir savo gebėjimus.
• Gynybiškumas, emocinis užsisklendimas ir vengimas kalbėti apie savo jausmus.

Pastebėjus šiuos ženklus, svarbu suteikti vaikui ar paaugliui suaugusiųjų pagalbą.

Intensyvios Integracijos Modelis Vaikams ir Jaunuoliams, Turintiems Elgesio ir Emocijų Sutrikimus

VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras jau dešimt metų teikia psichologinę bei psichoterapinę pagalbą įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms. Centro specialistai adaptavo, išbandė ir išleido įvairias praktines-mokslines metodikas, paremtas naujaisiais moksliniais psichologiniais tyrimais, visame pasaulyje pripažįstamais naratyvinės, šeimos terapijos bei kognityvinės psichoterapijos metodais bei principais.

2021-2024 m. įgyvendinant projektą „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“, Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai teikė psichosocialines paslaugas Kauno rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono, Marijampolės ir Elektrėnų savivaldybėse gyvenančioms šeimoms, kurios augina elgesio sunkumų/sutrikimų turinčius vaikus. Konsultacijose taikytas „Intensyvios integracijos modelis“, kuris apima kelis etapus:

Taip pat skaitykite: Kaip naudoti emocinės laisvės techniką

• I etapas: Pirminis įvertinimas bei emocinio ryšio su šeima ir vaiku užmezgimas.
• II etapas: Paslaugų teikimas, šeimos lydėjimas (vykdė šeimos konsultantas) bei nuolatinis esamos situacijos, vykstančio pokyčio įvertinimas.
• III etapas: Giluminis įvertinimas, siekiant šeimą ištraukti iš jiems įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą su dviem psichoterapeutais.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu visos Lietuvos specialistams (psichologams, socialiniams darbuotojams, pedagogams ir kt.) vesti mokymai “Intensyvios integracijos modelis. Konsultacinė pagalba elgesio-emocinių sunkumų turinčiam vaikui ir jo šeimai “.

Taip pat vyko mokyklų bendruomenėms skirti mokymai „Vaikų elgesio problemos ir pagalbos jiems būdai“ bei „Elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų priėmimas ir integravimas į mokymo procesą: šiluma ir ribos“, ir mokymai skirti šeimos vietos bendruomenei „Pagalba sunkumų turinčiam vaikui - kuo mes galime padėti“. Projekto apimtyse taip pat vyko įsitraukiančios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymai.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu projekto partneriai Nordic Baltic Organization for Professionals Working with Children and Adolescents iš Norvegijos dalyvavo baigiamojoje konferencijoje, teikė supervizijas, konsultacijas projekto vykdytojams bei su vaikais dirbantiems specialistams.

2023 gruodžio mėn. 1 d. - 2024 m. kovo 7 d. vyko dar viena nuotolinė praktinė konferencija “Psichologinė-socialinė pagalba sunkumų turinčiai šeimai”, skirta projekto “Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus” pasiektų rezultatų pristatymui.

Projekto pabaigoje vykdytas „Intensyvios integracijos modelio” kiekybinis-kokybinis tyrimas. Teikiamų paslaugų, modelio efektyvumas ir veiksmingumas vertintas viso projekto metu (vertino tiek vykdytojai, tiek dalyviai). Tyrime metu surinktos ir moksliškai apibendrintos dalyvių bei specialistų patirtys, pasiekti kokybiniai bei kiekybiniai rezultatai, pateikiamos modelio įgyvendinimo rekomendacijos bei išvados.

Taip pat skaitykite: Vaikų elgesio problemų sprendimai

Suaugusiųjų Psichologinės Problemos ir Pagalba

Šiuolaikinis gyvenimo tempas kelia vis daugiau reikalavimų, tad nenuostabu, kad kartais patiriame didelį spaudimą ir išsenkame. Svarbu gauti palaikymą tiek iš artimos aplinkos, tiek savalaikę specialistų pagalbą, kurie moko įveikti stresą bei prisitaikyti nuolat kintančioje aplinkoje.

Kas Lemiam Psichologines Problemas, Psichines Ligas?

Mūsų sveikatą didžiąją dalimi lemia genetika, tačiau labai svarbus mūsų gyvenimo stilius, asmenybės ypatumai, gyvenimo įvykiai. Psichologines problemas sąlygoja genetika, asmenybė ir aplinka. Svarbu išmokti prisitaikyti dinamiškoje aplinkoje, renkantis mąstymo ir elgesio būdus. Žmogui itin svarbu priimti save tokį, koks jis yra, be savigraužos, kaltės, savigailos; ir daug prasmingiau yra susitelkti ties savistaba bei savianalize, kai atradus savybes, padedančias sėkmingai veikti, bendrauti ir gerai jaustis, jas stipriname, o tam trukdančias silpnybes - keičiame.

Kodėl Būtina Laiku Kreiptis Dėl Psichologinės Pagalbos?

Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo lengviau spręsti gyvenimo sunkumus, kol problemos dar nėra įsigalėjusios; be to, taip užkertamas kelias vystytis rimtesniems sutrikimams, ligoms. Kol problema ne tokia gili, daug lengviau padėti žmogui pastebėti savo stiprybes, padedančias tvarkytis įvairiose gyvenimo situacijose, ar kitais atvejais, suteikiančias galimybę kontroliuoti savo ligą, t. y. pagal sveikatos galimybes normalizuoti veiklą, prisitaikyti socialinėje aplinkoje bei gerinti gyvenimo kokybę.

Kaip Išvengti Psichologinės Įtampos, Psichikos Sutrikimų?

Žmogui patiriant įtampą, stresą, eikvojami organizmo ištekliai, o jiems atstatyti/kaupti reikalinga priešinga būklė - įtampos mažinimas. Svarbu tai, kad žmogaus mintys, jausmai ir elgesys glaudžiai susiję, taigi, nuo žmogaus santykio su aplinka, aplinkos vertinimo, priklauso jo emocinė būsena.

Pirmiausia, akcentuočiau savistabą, t. y. kai žmogus gali sau atsakyti, kaip jis jaučiasi, kas su juo vyksta, nes tik susivokimas ir pripažinimas leidžia eiti pirmyn - laiku pastebėti bei spręsti kylančius sunkumus, sąlygojančius blogą savijautą.

Kadangi, emocinė savijauta priklauso nuo to, kaip mes interpretuojame aplinkos įvykius, skatinčiau stebėti, analizuoti bei koreguoti neigiamus išgyvenimus sukeliančias mintis, ieškant joms prieštaraujančių įrodymų bei racionalaus atsako, sąlygojančio adaptyvų elgesį, pastebėti pozityvius momentus. Sekantis žingsnis būtų elgesio pokyčiai, t. y. mėginimai elgtis/veikti kitaip nei iki šiol, ieškant kitokių/naujų būdų, stebėti gautą rezultatą ir kartoti sėkmingas strategijas. Taip pat, labai svarbu gerinti fizinę savijautą, mažinti įtampą, taikant įvairias atsipalaidavimo technikas, didinant fizinį aktyvumą; svarbu suderinti darbo ir poilsio rėžimą, įskaitant gerai praleistą laiką, užsiimant mėgiama, dominančia veikla, bendraujant su artimaisiais, draugais, bendraminčiais.

Asmenybės Sutrikimai: Tipai ir Charakteristikos

Asmenybė - tai tam tikras rinkinys mąstymo, jausenos, elgesio bei santykio su kitais būdų. Kiekvienas mes turime savitas moralės normas, vertybes, savitų įsitikinimų, kurių pagalba suprantame savo patirtį, išreiškiame savo emocijas. Kai tam tikri asmenybės mąstymo, jausenos, elgesio ir bendravimo su kitais būdai padeda mums jaustis laimingais, neša pasitenkinimą santykiuose ir yra nukreipti į socialiai naudingus tikslus, tada problemų nekyla. Tačiau jeigu mūsų mąstymo, elgesio, bendravimo būdai nuolat kelia skausmą mums ar kitiems, kai sunku išreikšti ir reguliuoti savo afektus, prisitaikyti prie įvairių gyvenimo pokyčių, žmogus neturi aiškaus tapatumo jausmo, į stresą ar nerimą reaguoja netinkamais ir rigidiškais būdais, galima numanyti apie tam tikrą asmenybės sutrikimą.

Diagnozuojant asmenybės sutrikimą svarbiausias kriterijus yra tai, kad neadaptyvūs mąstymo, elgesio ar jausmų reiškimo būdai vyrautų didžiąją gyvenimo dalį ir būtų ilgalaikiai.

Pagrindiniai Asmenybės Sutrikimai (pagal Psichodinaminės diagnostikos vadovą):

1. Šizoidinis asmenybės sutrikimas: Itin jautrios tarpasmeninei stimuliacijai, linkę reaguoti atsitraukimu į savo fantazijas. Dažnai apibūdinami kaip vienišiai.
2. Paranoidinis asmenybės sutrikimas: Naudoja projekcijos gynybą, priskirdami sau nepriimtinus jausmus kitiems. Priešiški aplinkai, tikisi iš kitų priešiškumo.
3. Psichopatinis asmenybės sutrikimas: Pagrindinis poreikis - jausti savo įtaką kitiems žmonėms, manipuliuoti jais. Turi deficitą moralės sistemoj, empatijos ir gailesčio stoką.
4. Narcizinis asmenybės sutrikimas: Jaučia vidinės tuštumos ir beprasmiškumo jausmą, nuolat ieško patvirtinimo apie savo reikalingumą ir vertingumą išorėje.
5. Sadistinis asmenybės sutrikimas: Emocinis atsiribojimas ir kaltės nebuvimas bei dominavimas. Valdo pagrindinė motyvacija - kontroliuoti, pavergti ir kelti kitiems skausmą.
6. Mezochonistinis asmenybės sutrikimas: Suvokia save kaip nuolat kenčiančius. Nuolat patenka į situacijas, kuriose yra skriaudžiami.
7. Depresinis asmenybės sutrikimas: Linkę žvelgti į savo vidų ir ieškoti savyje skausmingos patirties paaiškinimų, kurie dažniausiai remiasi jos tikėjimu savo paties blogumu.
8. Priklausomos asmenybės sutrikimas: Ieško saugumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniame kontekste. Negali priimti savarankiškai sprendimo, yra nuolanki, negali išgyventi be kito, kuris galėtų ja pasirūpinti.
9. Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: Pagrindinė varomoji jėga yra mąstymas ir darymas, kurie užima svarbesnę vietą negu jausmai, pojūčiai, žaidimai, svajonės, intuicija. Būdingas didelis perfekcionizmas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, kontrolė ir nerimastingumas.
10. Isterinis asmenybės sutrikimas: Susirūpinę lyties, seksualumo ir galios klausimais. Jie laiko save silpnais ir nuvertina savo lytį, tuo tarpu priešingos lyties atstovus laiko galingais, jaudinančiais ir tuo pačiu gąsdinančiais bei pavydi jiems jų galios.

Svarbu kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.

Nerimo Sutrikimai: Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Nerimas - normaliai kiekvieno žmogaus išgyvenama būsena, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus. Nerimas tampa tada, kai jis neturi akivaizdžios, suprantamos priežasties arba pasidaro toks stiprus, kad ima žmogui ne padėti, o trukdo.

Nerimo Priežastys:

• Biologinės priežastys: Nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu galvos smegenyse (serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt.).
• Psichologinės priežastys: Nerimu gali reikštis nuslopinti jausmai, pavyzdžiui, kylantis noras priešintis nepagarbiam viršininkui.
• Genetinės priežastys: Nervų sistemos ypač žemas jautrumo slenkstis įvairiems nerimo mechanizmus „užvedantiems“ dirgikliams yra nulemiamas genetiškai.

Nerimo Simptomai:

• Pastovus jaudulys ir įtampa.
• Nuovargis.
• Sunkumas susikaupti.
• Neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo.
• Blogas miegas (sunkumas užmigti, apmąstymai apie dienos įvykius, košmarai).
• Padidėjęs vegetacinės nervų sistemos aktyvumas (dažnesnis širdies plakimas, dūrimai, skausmai širdies plote, nestabilus kraujospūdis, raumenų įtampa, padidėjęs prakaitavimas, virškinimo diskomfortas, padažnėjęs šlapinimasis).
• Dažni galvos skausmai, pulsavimas, galvos svaigimas, kvaitulys, nestabilumo pojūtis, silpnumas.
• Nemalonus vidinis drebulys, karščio-šalčio bangos, aptirpimai, odos paraudimas-pabalimas.

Nerimo Gydymas:

• Medikamentinis gydymas: Benzodiazepinai, antidepresantai, jų deriniai bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais.
• Psichoterapinis gydymas: Pacientai turi tam tikrų asmenybės, elgesio, mąstymo ypatumų, kurie sudaro prielaidas ir sąlygas nerimauti (perdėtos atsakomybės jausmas, savikontrolė, perfekcionizmas, baimė būti atstumtam, negalėjimas priimti kritikos).

ADHD (Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas): Diagnostika ir Gydymas

ADHD (angl. - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) - tai sutrikimas, kuris dažnai nediagnozuojamas suaugusiame amžiuje, todėl nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo.

ADHD Priežastys:

• Genetinis paveldėjimas: Nepalankus genetinis paveldėjimas (80 proc.).
• Nėštumo metu patirti veiksniai: Mamos rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas nėštumo metu, sąlytis su nuodingomis medžiagomis.
• Ankstyvo gyvenimo veiksniai: Sąlytis su švinu ankstyvam gyvenimo laikotarpyje, gimimas anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės.

ADHD Simptomai:

Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas.

• Nedėmesingumas: Nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos, išsiblaškymas, neatidumas, užmaršumas.
• Hiperaktyvumas: Bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
• Impulsyvumas: Negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas, lengvas su(si)erzinimas, emociniai protrūkiai.

ADHD Gydymas:

ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus.

• Medikamentinis gydymas: Psichostimuliatoriai (metilfenidatas, dekstroamfetaminas, dekstroamfetaminas-amfetaminas, lisdeksamfetaminas), atomoksetinas, antidepresantai (bupropionas).
• Psichoterapinis gydymas: Asmeninio laiko valdymas ir organizaciniai įgūdžiai, impulsyvaus elgesio ir pykčio kontrolė, problemų sprendimo įgūdžių lavinimas, santykių su šeima, kolegomis ir draugais gerinimas.

Smurtas Artimoje Aplinkoje: Priežastys ir Pagalba

Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje vis dar dažnai suvokiamas kaip pavienis konfliktas. Tačiau statistika rodo, kad smurtas dažniausiai yra sisteminis, ilgalaikis ir pasikartojantis.

Pagrindinės Priežastys, Kodėl Aukos Lieka Smurtiniuose Santykiuose:

• Finansinė priklausomybė: Kai žmogus neturi santaupų, stabilaus darbo ar nuosavo būsto, sprendimas išeiti tampa ne tik emociniu, bet ir ekonominiu iššūkiu. Smurtautojai dažnai sąmoningai kontroliuoja finansus.
• Psichologinė priklausomybė: Smurtas vyksta ciklais: po įžeidimų, kontrolės ar fizinio smurto dažnai seka kaltės pripažinimas, atsiprašymai, dovanos, švelnumas ir pažadai „pasikeisti“. Tokie „medaus mėnesiai“ sukuria iliuziją, kad santykius galima išgelbėti.
• Aplinkos spaudimas „išlaikyti šeimą“: Smurtą patiriantys žmonės dažnai sulaukia ne palaikymo, o kaltinimo.
• Nepakankama ilgalaikė pagalba aukai: Pagalba apsiriboja keliomis psichologo konsultacijomis ar informacija, tačiau tai nesukuria saugios bazės žmogui atsistoti ant kojų.
• Nesprendžiama smurtautojo problema: Lietuvoje daug dėmesio skiriama smurtautojo apribojimui ar nubaudimui, tačiau beveik nesprendžiama tai, kas iš tikrųjų lemia smurto pasikartojimą - jo elgesio modelis.

Kaip Padėti Smurto Aukoms?

Aukos turi gauti ne tik apsaugą, bet ir galimybę išlikti gyvybingos kaip asmenybės, kaip tėvai, kaip piliečiai. Svarbu užtikrinti adekvatų ekonominį saugumą, teikti ilgalaikę psichologinę, teisinę ir socialinę pagalbą.

Kaip Išlikti Ramybėje Karantino Metu

Kylant naujojo koronaviruso grėsmei ir šalyje paskelbus karantiną, daugelis žmonių lieka namuose. Svarbu rasti būdų, kaip išsaugoti emocinę pusiausvyrą ir ramybę.

Patarimai, Kaip Išlikti Ramybėje:

• Raskite laiko savo pomėgiams ir kitai maloniai veiklai.
• Mažiau laiko leiskite naršydami internete.
• Kalbėkitės apie savo jausmus su kitais, nepasiduokite panikai.
• Nuraminkite kvėpavimą: Lėtai, ramiai ir giliai kvėpuokite, įsivaizduodami, kad įkvepiate šviesą ir ramybę, o iškvepiate nerimą ir stresą.
• Atpalaiduokite raumenis: Įtempdami ir atpalaiduodami raumenis, keliaukite kūnu žemyn.
• Perkelkite dėmesį į išorės objektus: Pamatyti ir įvardyti kuo daugiau spalvų savo aplinkoje, išgirskite aplinkoje 3 skirtingus garsus, pažiūrėkite pro langą - suraskite 3 pavasario ženklus.
• Domėkitės ir mokykitės naujų jums tinkančių atsipalaidavimo būdų.
• Rūpinkitės kitais: Parodykite, kad jie yra svarbūs ir jums rūpi. Reguliariai pasidomėkite jų nuotaika, poreikiais, savijauta.
• Kalbėkite su vaikais apie tai, kas vyksta, nepalikite jų nuošalyje: Domėkitės vaikų poreikiais ir emocine savijauta. Padėkite jiems jaustis saugiai.
• Užtikrinkite stabilų vaikų dienos režimą.

Priklausomybė Nuo Interneto: Šiuolaikinės Visuomenės Problema

Interneto priklausomybė - tai būklė, kai žmogus negali kontroliuoti laiko, praleisto internete. Ji lydima psichofiziologinių, elgesio ir emocinių pokyčių.

Priklausomybės Nuo Interneto Priežastys:

• Šeimos problemos.
• Draugų trūkumas.
• Žema savivertė.
• Savirealizacijos poreikis.
• Tėvų įtaka.

Priklausomybės Nuo Interneto Požymiai:

• Kompulsinis elgesys.
• Neigimas.
• Tolerancija.
• Padidėjęs nerimas.
• Abstinencijos simptomai.
• Kognityvinių gebėjimų praradimas.
• Asocialumas.
• Mitybos sutrikimai.
• Šeimos problemos.

Svarbu laiku atpažinti priklausomybę nuo interneto ir kreiptis pagalbos.

tags: #emocines #elgesio #problemos #informacines #technologijos