Gimimo eiliškumas - tema, apie kurią tiek daug prikalbėta, prirašyta ir liaudyje pripasakota, jog gali pasirodyti, kad nieko naujo čia nepasakysi. Tačiau, nepaisant to, šis klausimas vis dar domina daugelį tėvų, auginančių ne vieną vaiką, ir kelia klausimus apie tai, kokią įtaką gimimo eiliškumo principai turi šeimos gyvenimui. Ar tikrai pirmagimiai, vidurinieji ir jauniausieji vaikai pasižymi tam tikrais būdo bruožais, kurie nulemia jų elgesį ir gyvenimo stilių?
Individualiosios psichologijos teorija ir gimimo eiliškumas
Individualioji psichologija - viena iš psichodinaminės psichologijos krypčių, kurios pradininkas yra Alfred Adler. Vienas iš trijų pagrindinių teorinių individualiosios psichologijos principų yra požiūris, kad žmogus iš esmės yra siekiantis tikslo. Adleris teigė, kad asmuo yra vientisas, visuminis, neskaidomas į dalis. Gyvenimo stilius yra visuminis asmens reiškimasis, atspindintis būdus, kuriais individas siekia savo gyvenimo tikslo.
Pasak Adlerio, gimimo eiliškumas turi didelės reikšmės žmogaus gyvenimo stiliaus susiformavimui. Šeimoje vaikus augina tie patys tėvai, tačiau jų socialinė aplinka nėra ta pati. Atsirandant vis kitam vaikui šeimoje, keičiasi tėvų požiūris į juos ir tai vaikams sukuria vis skirtingas socialines sąlygas.
Pirmagimis: lyderis ar perfekcionistas?
Dažniausiai atsiradus pirmagimiui, tėvai yra labai laimingi, skiria visą savo dėmesį bei laiką. Nedalomas ir visiškas tėvų dėmesys suteikia vaikui privilegijas, vaikas yra laimingas ir saugus. Tačiau atsiradus antram vaikui šeimoje, pirmasis patiria šoką. Vaikas netenka absoliutaus nedalomo dėmesio, jis nebėra visos šeimos dėmesio centras, taigi jis „nukarūnuojamas“.
Nukarūnuoti pirmagimiai bando atgauti savo ankstesnę poziciją, kovoja ir jų elgesys kartais gali tapti problemišku - daiktų bei taisyklių laužymas, užsispyrimas, atsisakymas valgyti ar miegoti, ir pan. Už tokį elgesį baudžiamas vaikas gali pradėti nekęsti naujo vaiko, nes jis yra visų problemų priežastis.
Taip pat skaitykite: Psichologas ir kultūros veikėjas Rolandas Daugėla
Teorijoje teigiama, kad vaiko reakcija priklausys nuo to, kaip jis buvo auklėjamas (labiau lepinti vaikai prisitaikys sunkiau), taip pat nuo amžiaus, pažymima, kad dvimetis reaguos stipriau nei aštuonerių metų vaikas.
Pirmagimiams dažnai būdingas įsitikinimas, kad aplinkiniai juos rimtai priima. Pastebima, kad pirmagimiai dažnai siekia lyderio pozicijų ar aukštų postų.
Antrasis vaikas: amžinas varžovas ar taikdarys?
Antrasis vaikas niekada nepatiria tokio besąlygiško dėmesio, kurį patyrė pirmasis, nes jis jau dalinasi tėvų meile su pirmuoju. Todėl net pasirodžius trečiajam, antrasis vaikas nepatiria tokio aštraus praradimo jausmo. Be to, keičiasi ir tėvų elgesys - antrasis vaikas jau nebėra tokia nauja patirtis, tėvai auklėdami jį gali labiau atsipalaiduoti ir todėl daug ramiau žiūrėti į antrąjį vaiką.
Kita vertus, antrasis vaikas visą laiką auga pirmojo šešėlyje ir jaučia poreikį rungtyniauti su broliu ar seserimi. Šios varžybos skatina antrojo vaiko vystymąsi ir dažnai jis vystosi daug greičiau, nes jis turi pralenkti pirmąjį. Antrasis vaikas yra linkęs varžytis ir ambicingas, tačiau jo vystymasis gali ir nukentėti.
Jauniausias vaikas: lepinamas mažylis ar šeimos siela?
Jauniausias vaikas niekada nesusiduria su „nukarūnavimu“ ir dažnai tampa mylimu visos šeimos pagranduku, ypatingai jei vyresnieji vaikai yra vyresni daugiau nei keliais metais. Jį taip pat spaudžia poreikis pralenkti vyresniuosius brolius ir seseris, todėl jis gali vystytis ypač greitai. Užaugę jaunėliai gali daug pasiekti bet kokiame darbe. Tačiau gali įvykti visiškai priešingai, jei mažylis yra be galo lepinamas.
Taip pat skaitykite: Kinų Zodiako suderinamumas
Jauniausieji vaikai šeimoje yra draugiški, šiek tiek išsiblaškę, žavingi manipuliatoriai. Jie dažnai tampa kompanijos sielomis, populiarumą užsitarnaujantys savo linksmu kvailiojimu. Tačiau teorija tvirtina, kad yra ir kita jaunėliams būdingų bruožų grupė - jie gali būti išlepinti, nekantrūs ir audringi.
Vienintelis vaikas: anksti subrendęs ar nepasiruošęs konkurencijai?
Vienintelis vaikas niekada nepatiria nukarūnavimo, bent jau vaikystėje. Jis visą laiką yra šeimos dėmesio centre. Praleisdamas daugiau laiko su suaugusiais, toks vaikas dažnai subręsta gana anksti. Tačiau jis patiria šoką, kai supranta, kad išoriniame pasaulyje, pvz., mokykloje, jis nėra dėmesio centras. Toks vaikas nėra pasiruošęs nei dalintis, nei kovoti dėl dėmesio.
Gimimo eiliškumas: ne taisyklė, o tikimybė
Nagrinėdamas gimimo eiliškumą, Adleris neteikia tvirtų vystymosi taisyklių, tai tik tikimybė, nes vaikas automatiškai neįgyja vienų ar kitų charakterio bruožų tik dėl gimimo eiliškumo. Individualiosios Psichologijos mokyklos įkūrėjas bei gimimo eiliškumo konstrukto autorius Alfredas Adleris dar XX a. pradžioje įspėjo: „Ne vaiko gimimo eiliškumo numeris, žinoma, daro įtaką jo charakteriui, o situacija, į kurią jis gimsta, ir būdas, kuriuo ją interpretuoja“.
Mokslininkai pastebi, jog vaiko raidoje egzistuoja eilė įvairių situacinių veiksnių, susijusių su vienokių ar kitokių asmenybės savybių formavimusi, pavyzdžiui: vaikų skaičius šeimoje, amžiaus skirtumai tarp vaikų, lytis, fiziniai ir protiniai vystymosi ypatumai, santykis su tėvais, konfliktai, identifikacija su vienu ar kitu tėvu, netektys šeimoje ir kt. Dėka šių atradimų galima teigti, jog chronologinis gimimo eiliškumas nėra individo charakteryje uždedamas štampas, sąlygojantis tam tikrą tipą.
Vienas žymiausių individualiosios psichologijos terapeutų, Shulman, praplėtė Adlerio prielaidas, teigdamas, jog psichologinė vaiko gimimo eiliškumo pozicija nusako paties vaiko suvokiamą vietą, kurią jis užima socialinėje struktūroje, t. y. šeimoje. Tam tikras vaidmuo (ar užimama vieta) vaiko raidoje sudaro prielaidas tam tikrų asmenybės savybių formavimuisi. Ar tos asmenybės savybės susiformuos, ar ne, priklauso nuo subjektyvios vaiko patirties, t. y. kaip jis įprasmina (Adlerio žodžiais - interpretuoja) savo patyrimą.
Taip pat skaitykite: Gimimo datos analizė: kaip ji veikia jūsų charakterį?
2015 metais Vilniaus Universitete buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta atskleisti sąsajas tarp psichologinio gimimo eiliškumo bei gyvenimo stiliaus, įtraukiant ir biologinę poziciją. Viduriniųjų psichologinė pozicija buvo susijusi su atsargumo poreikiu, pripažinimo poreikiu, savikritiškumu. Tačiau svarbu paminėti, jog šie abu tyrimai pasižymėjo tam tikrais metodologiniais ribotumais, tad rezultatai turėtų būti vertinami su atsargumu.
Negana to, tyrime buvo atskleisti įvairūs psichologinės ir biologinės gimimo eiliškumo pozicijų nesutapimai, pavyzdžiui: viduriniosios biologinėje pozicijoje esančios tiriamosios savo subjektyvią patirtį buvo linkusios sieti labiau su pirmagimio pozicija; dar įdomiau - vienturtės savo patirtį labiau įvertino kaip susijusią su jaunėlės psichologine pozicija labiau nei pačios (biologinės) jaunėlės.
Psichologas Stewart pastebėjo šią pagundą ir savo tyrimu atkreipė dėmesį į tai, jog rėmimasis žiniomis apie gimimo eiliškumo pozicijoms būdingas asmenybės savybes neretai lemia šališką klinikinį įvertinimą, t. y. gimimo eiliškumas panaudojamas kaip mąstymo euristika, padedanti greičiau priimti sprendimą.
Kaip skiriasi tėvų elgesys su vaikais?
Daugelis mokslininkų nustatė, kad pirmagimiai gauna daugiau dėmesio ir rūpesčio kūdikystėje ir iki 3 metų amžiaus, nei vėliau šeimos susilaukti vaikai. Šie skirtumai ypač ryškūs, kai tarp vaikų yra 18-30 mėnesių skirtumas. Antram ir vėlesniems vaikams rodoma mažiau dėmesio (tačiau tai nereiškia, kad nepakankamai), nei tuo pačiu amžiaus periodu buvo suteikiama pirmagimiui.
Taip pat nustatyta, kad pirmagimių tėvai reiškia daugiau pozityvių emocijų ir dažniau reaguoja į tokias emocijas, nei tėvai, susilaukę antro vaiko. Skirtumai tarp to, kaip tėvai rūpinasi savo pirmagimiais ir vėlesniais vaikais, dažniau pastebimi tarp mamų, nei tarp tėčių. Tikriausiai tai galima paaiškinti tuo, kad motinos daugiausiai praleidžia laiko su naujagimiais ir mažais vaikais, todėl jų elgesio pokyčiai geriausiai pastebimi. O štai tėčiai pradeda daugiau rūpintis vyresniu vaiku.
Kiti tyrėjai nustatė, kad tėvai skiria daugiau dėmesio pirmagimiais nei vėlesniems vaikams pirmaisiais 2 gyvenimo metais, tačiau su 3-4 metų amžiaus pirmagimiais elgiamasi ne taip šiltai ir rūpestingai, kaip su to paties amžiaus antru vaiku. Tai galėtų reikšti tik tai, kad antras vaikas šeimoje paprastai atsiranda, kuomet pirmagimiui sueina 3-4 metai. Natūralu, kad naujagimiui skiriama daugiau dėmesio, dėl to vyresnysis gauna jo mažiau.
Vaikų tarpusavio santykiai: konkurencija, pavydas ir bendradarbiavimas
Viena pagrindinių vaikų nesutarimų priežasčių yra vaikų pavydas ir konkurencija dėl tėvų dėmesio. Kova dėl tėvų dėmesio atsiranda dar iki kito vaiko šeimoje gimimo. Maži vaikai labai skausmingai reaguoja, kai jų mama užkalbina ar priglaudžia kitą - draugų ar kaimynų - vaiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikas nenori dalintis savo tėvų rūpesčiu su kitais. Kiekvieną kartą, kai jis nubaudžiamas ar subaramas, arba kai kitas vaikas jo akivaizdoje pagiriamas, jis ar ji jaučia didelį nerimą.
O kai šeimoje atsiranda antras vaikas, pirmagimis gali pagalvoti, kad buvo nepakankamai geras, paklusnus, pareigingas ir pan., todėl tėveliai rado kitą, geresnį. Pirmagimio pasaulyje tai, kad tėvai daug dėmesio skiria naujagimiui yra ne natūralus ir logiškas reiškinys, o įrodymas, kad jaunesnis vaikas yra „geresnis“ - štai dėl ko jam skiriama tiek daug laiko.
Antro vaiko šeimoje padėtis yra visiškai kitokia, nei pirmagimio. Visų pirma, jis niekada nepatirs, ką reiškia būti vieninteliu vaiku ir turėti visą tėvų meilę bei rūpestį vien tik sau. Dėl šių aplinkybių Adleris manė, kad antras vaikas šeimoje nuo pat ankstyvo amžiaus išmoksta bendradarbiauti. Stebėdamas vyriausią vaiką ir jo bendravimą su tėvais, antrasis vaikas perpranta bendrus tėvų lūkesčius vaikams ir tam tikrus standartus. Šie standartai dažnai formuoja tokius bruožus kaip polinkis rungtyniauti ir ambicingumas.
Jauniausi vaikai niekada nepatiria, ką reiškia netekti „sosto“. Dėl savo padėties gimimo eilėje jauniausi vaikai yra „amžini“ mažiukai, ir todėl dažnai būna lepinami. Jauniausių vaikų prisitaikymas gali skirtis. Viena vertus, dėl to, kad ateina į šeimą, kur jau yra keli vaikai, jie priversti konkuruoti ir vytis vyresniuosius - taip susiformuoja sąlygos aukštesniems pasiekimams. Kitą vertus, pernelyg lepinami jie linkę netinkamai elgtis, yra nesavarankiški, kenčia nuo menkavertiškumo jausmo.
Patarimai tėvams: kaip ugdyti harmoningus santykius šeimoje
Nors gimimo eiliškumas gali turėti įtakos vaiko asmenybės formavimuisi, svarbu prisiminti, kad tai nėra lemiamas faktorius. Tėvų vaidmuo kuriant harmoningus santykius šeimoje yra nepaprastai svarbus. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Skatinkite saugumo jausmą: Užtikrinkite, kad kiekvienas vaikas jaustųsi mylimas ir vertinamas. Skirkite individualaus dėmesio kiekvienam vaikui, atsižvelkite į jo poreikius ir interesus.
- Ruoškite vyresnius vaikus pokyčiams: Artėjant antro vaiko gimimui, tinkamai ruoškite pirmagimį šiam svarbiam įvykiui ir būsimiems pokyčiams. Įtraukite jį į pasiruošimo procesą, leiskite jam padėti prižiūrėti mažylį.
- Mokykitės spręsti konfliktus: Išmokykite vaikus konstruktyviai spręsti konfliktus, ieškoti kompromisų ir gerbti vienas kito nuomonę.
- Venkite lyginimų: Nelyginkite vaikų tarpusavyje, nes tai gali sukelti pavydą ir konkurenciją. Pabrėžkite kiekvieno vaiko individualumą ir stipriąsias puses.
- Būkite teisingi: Stenkitės elgtis su visais vaikais vienodai, netaikykite dvigubų standartų.
- Puoselėkite bendrumo jausmą: Skatinkite vaikus bendradarbiauti, padėti vienas kitam ir kartu leisti laiką. Organizuokite šeimos vakarus, žaidimus ir kitas veiklas, kurios stiprintų šeimos ryšius.
- Rūpinkitės savo santykiais: Geresni tėvų santykiai (retesni konfliktai, konstruktyvūs jų sprendimo būdai, pagarba ir palankumas vienas kitam) sąlygoja palankesnius ir šiltesnius vaikų tarpusavio santykius.
Gimimo eiliškumas ir karjera: ar tai susiję?
Nors gimimo eiliškumas nėra lemiamas faktorius renkantis karjerą, kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikros tendencijos gali būti pastebimos. Pavyzdžiui, pirmagimiai dažniau renkasi profesijas, susijusias su lyderyste, valdymu ir atsakomybe (medicina, teisė, finansai). Vidurinieji vaikai dažnai pasižymi puikiais bendravimo įgūdžiais, todėl jiems gali sektis srityse, kur svarbus bendradarbiavimas, tarpininkavimas ir derybos. Jauniausieji vaikai dažnai būna kūrybingi, komunikabilūs ir linkę į meną.
tags: #gimimo #eiliskumas #ir #elgesys