Žmogaus psichika, kaip ir kūnas, patiria įvairių sužeidimų. Psichologinės žaizdos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - nuo trauminių patirčių iki kasdienio streso. Svarbu suprasti, kad šios žaizdos nėra gėda, o normali gyvenimo dalis, kurią galima ir reikia gydyti. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs būdai, padedantys gydyti psichologines žaizdas, remiantis specialistų įžvalgomis ir moksliniais tyrimais.
Šviesos terapija: pagalba kūnui ir sielai
Šviesos terapija dažnai naudojama ne tik fiziniams negalavimams gydyti, bet ir psichologinei būklei gerinti. Gydytojai pastebi, kad rudenį ir žiemą, kai trūksta natūralios šviesos, žmonės dažniau patiria nuotaikos svyravimus ir depresijos simptomus. Šviesos terapija gali padėti organizmui prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų.
Voldemaras Giedrimas, Sveikatos mokslų universiteto dėstytojas, teigia, kad šviesos terapijos metu skleidžiama tam tikro spektro šviesa prasiskverbia pro odą ir veikia ląsteles, atkuriamas jų vientisumas ir gydomos pažeistos vietos. Šis metodas taip pat gali būti naudojamas sąnarių skausmui malšinti, reumatoidiniam artritui gydyti ir fizioterapijoje, kai žmonės skundžiasi pečių, kaklo ir juosmens skausmais.
Liudmila Tarejeva, „Zepter International Lietuva“ vadovė, pabrėžia, kad šviesos terapiją galima naudoti namuose, ypač šalyse, tokiose kaip Šveicarija, Vokietija ir Italija. Tam reikalinga speciali medicininė įranga arba šviesos terapijos prietaisas, kuris nukreipiamas į pažeidimo vietą.
Garsų terapija: kritiškas požiūris
Nors garsų terapija tampa vis populiaresnė, svarbu į ją žiūrėti kritiškai. Klinikinė psichologė Vaida Job pabrėžia, kad bet kokia netradicinė terapija veiksminga tik tada, kai yra integruota į bendrą gydymo planą ir nėra universali visoms psichologinėms problemoms spręsti.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Muzikos terapija, anot V. Job, gali turėti teigiamą poveikį emocijoms ir kognityvinėms funkcijoms. Ji dažnai naudojama su pacientais, sergančiais Alzheimerio liga ar patyrusiais galvos smegenų traumas. Muzikos terapija taip pat gali sumažinti skausmo pojūtį ir padėti valdyti stresą bei emocijas. Tačiau tai nėra izoliuota terapija, kurios pakaktų ilgalaikiams rezultatams pasiekti.
Garsų terapija, kuomet žmogus klausosi tam tikro dažnio garso, turėtų būti vertinama atsargiai, nes moksliniai įrodymai, patvirtinantys jos veiksmingumą, yra riboti ir nevienareikšmiai. Vis dėlto, net jei vienintelis garsų terapijos poveikis yra įėjimas į meditacinę būseną, tai jau yra naudinga, nes meditacija turi daug naudos fizinei ir psichologinei sveikatai.
Hipnozė: paslaptingas terapijos įrankis
Hipnozė, nors ir gaubiama paslapties, yra gana gerai ištirtas terapijos įrankis, kuris gali būti naudingas nerimui, stresui ir skausmui mažinti. V. Job pažymi, kad hipnoterapija, atliekama specialisto, gali padėti rasti vidinius resursus, padėsiančius susidoroti su esamomis problemomis, paleisti problematiškus įsišaknijusius įsitikinimus ir pateikti adaptyvius sveikesnius mąstymo šablonus.
Visgi, hipnoterapija veikia ne visiems, o į hipnozės metu atrastus faktus reikėtų žiūrėti atsargiai, nes kartais prisiminimai gali būti pseudoprisiminimai, sukurti vaizduotės arba hipnotizuotojo įtaigos.
Dailės terapija: nusiraminimo priemonė
Dailės terapija gali būti veiksminga kaip momentinio nusiraminimo priemonė arba tiems žmonėms, kuriems sunku išreikšti sudėtingas emocijas žodžiu. Sigita Kupčiūnienė, dailės terapeutė ir muziejininkė, pasakoja, kad dailės terapijos procesas iš savęs jau yra sveikatinantis, o veikimas muziejuje, dirbant su meno kūriniais, gali papildomai veikti psichoemocinę sveikatą per meninį kūrinį, jo raišką, estetiką ir spalvas.
Taip pat skaitykite: Gydymo sąlygos Žiegždrių ligoninėje
V. Job teigia, kad dailės terapija turi vykti kontroliuojamoje aplinkoje, kurioje dalyvauja terapeutas, galintis interpretuoti piešinius ir padėti žmogui įvardinti emocijas. Tai ypač svarbu, jei emocijos kyla dėl traumų patirtų praeityje.
Uoslės panaudojimas terapiniais tikslais: aromaterapija
Uoslė, nors ir mažiausiai ištirta žmogaus juslė, gali būti veiksminga terapiniais tikslams. V. Job teigia, kad uoslės informacija tiesiogiai pasiekia smegenų dalį, atsakingą už emocijas ir atmintį, todėl tam tikri kvapai gali akimirksniu nunešti į praeities prisiminimus su jame užkoduota emocija.
Aromaterapija, pasak pašnekovės, turi mokslinių įrodymų, pagrindžiančių jos veiksmingumą tam tikrais atvejais, dažniausiai atsipalaidavimo tikslais, pvz., esant nemigai ar nerimui. Tačiau jei psichologinė problema sudėtingesnė ir simptomai kartojasi, reikėtų ieškoti priežasties ir spręsti ją.
Ko reikėtų vengti
V. Job pataria saugotis terapijų ar programų, kurios žada stebuklingus ir greitus rezultatus sprendžiant psichologines problemas. Netradicinius gydymo metodus visada reikėtų pasitikti su smalsumu ir atviru mąstymu, tačiau pirmenybė turi būti teikiama terapijoms ir gydymo būdams, kurių veiksmingumas pagrįstas svariais moksliniais įrodymais.
Pašnekovė teigia, kad nereikėtų pamiršti ir placebo efekto, kuris rodo, kad net pseudo-mokslu pagrįsti metodai kartais gali būti veiksmingi. Tačiau jei siekiama išspręsti problemą visam laikui ir susigrąžinti gerą emocinę savijautą, reikia nusiteikti, kad tai pareikalaus asmeninių pastangų bei vidinio darbo su savimi.
Taip pat skaitykite: Viltis sveikimo kelyje: kunigo vaidmuo
Kiti veiksmingi būdai
V. Job išskiria dar keletą alternatyvių, tačiau veiksmingų būdų sau padėti: meditacija, šviesos terapija, pasivaikščiojimai gamtoje, dėmesingu įsisąmoninimu grįsta streso valdymo programa, sodininkystės ir daržininkystės terapija, pagalba kitiems ir priklausymas bendruomenei.
Įpročiai gerai emocinei savijautai
Anot psichologės, palaikyti emocinį gerbūvį galima su kasdieniniais gyvenimo būdo pasirinkimais: kasdieninė atsipalaidavimo praktika, laikas gamtoje, meditacija ar kvėpavimo pratimai, sveiki santykiai su žmonėmis, sveika mityba, sportas ir dėkingumo praktika.
Giluminis savęs pažinimas
Savižudybės mintys dažnai kyla iš gilios nevilties, vienišumo ar skausmo. Netektys ir gedulas gali būti artimo žmogaus mirtis, santykių pabaiga, sveikatos, darbo ar tapatybės praradimas. Svarbu suprasti, kad stiprybė slypi viduje, o vienatvė įtraukia į užburtą ratą. Ryšys su kitais nėra prabanga, tai būtinybė.
C. G. Jungas skirsto gyvenimą į du etapus: pirmojo tikslas - susikurti savo asmenybę ir įsitvirtinti gyvenime bei socialinėje aplinkoje, antrojo tikslas - „grįžti į save“, pažinti save, tapti tuo, kuo iš tiesų esi. Ieškoti savęs verta jau dabar, nes nepažintos psichikos dalys gali trukdyti suprasti tikrąjį „aš”.
Pykčio valdymas
Iš visų emocijų pyktį atpažįstame greičiausiai. Pyktis nėra nieko blogo - svarbu, ką su juo darai. Svarbu, kad pyktis nevirstų agresija.
Prokrastinacijos įveikimas
Mūsų smegenys dažnai renkasi trumpalaikį malonumą vietoj ilgalaikės naudos. Prokrastinacija nėra tiesiog blogas įprotis - ji dažnai susijusi su giliais psichologiniais veiksniais.
Pavydo įveikimas
Moksliniai tyrimai rodo, kad pavydas suaktyvina tas pačias smegenų sritis kaip ir fizinis skausmas! Pavydas gali būti kančia arba paskata augti - viskas priklauso nuo to, kaip su juo elgiesi.
Sapnų analizė
Sapnai yra tarsi langas į pasąmonę - jie padeda geriau suprasti save. Šiandien sapnai dažnai nepelnytai nuvertinami. Sapnai suteikia to, ko trūksta gyvenime.
Santykiai ir meilė
Psichologiškai meilės žaizdos pasireiškia netikėjimu, kad esame verti meilės. Būtent tam dažniausiai reikia specialisto pagalbos, nes dažniausiai bijome šių jausmų, bijome su jais nesusidoroti.
Naujųjų metų apžvalga
Ksenija Bespalova siūlo pradėti nuo apžvalgos: su kuo jūs atėjote prie Naujųjų metų slenksčio? Kuo geriau susitvarkysime, tuo lengviau bus pradėti naujus metus. Reikia apibendrinti nugyventų metų periodą, atskirai dirbant su negatyviais ir pozityviais patyrimais.
Pagalba karo metu
Karo laikais labiau reikalingas krizinis, psichologinis konsultavimas. Psichoterapija bus reikalinga po karo.
Vilniaus psichologijos centras
„Vilniaus psichologijos centras“ teikia individualias bei grupines konsultacijas suaugusiems gyvai arba nuotoliniu būdu. Čia taikoma psichoterapija paremta ištirta ir išbandyta metodika, kuri šiandien Lietuvoje dar tik pradedama diegti.
Gedulas
Labai naudinga kalbėtis, tiek su šeima, tiek su draugais. Gali taip būti, kad po netekties gali būti sunkiausia bendrauti su mums svarbiausiais, artimiausiais žmonėmis. Nėra taisyklių kaip sielvartauti, arba kaip jūs gedėsite.
tags: #gydytis #psichologines #zaizdas