Kur kreiptis dėl nerimo ir depresijos pagalbos: išsamus gidas

Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname streso ir iššūkių, nerimas ir depresija tapo vis dažnesnėmis problemomis. Laiku suteikta pagalba gali padėti susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą ir stabilumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kur kreiptis pagalbos, kaip atpažinti nerimo ir depresijos požymius bei kokie gydymo būdai yra prieinami.

Emocinis palaikymas: psichologo pagalba

Psichologo pagalba yra profesionalus emocinis palaikymas, skirtas padėti asmenims spręsti įvairius vidinius sunkumus, tokius kaip stresas, nerimas, santykių krizės ar gyvenimo iššūkiai. Stresas, nerimas, staigi nuotaikų kaita ir kiti emociniai svyravimai yra neišvengiami reiškiniai šiuolaikiniam žmogui. Dažniausiai mes sugebame atsilaikyti ir sugrįžti į normalią būseną, tačiau kartais reikia šiek tiek papildomos pagalbos. Kita vertus, kartais ir mažyčiai nesklandumai kurį laiką atrodo kaip pasaulio pabaiga, nors vėliau paaiškėja, kad su jais puikiai galime susitvarkyti patys.

Kaip atpažinti, kad reikalinga psichologo pagalba?

Tam tikri jausmai ir emocijos gali būti ženklas, kad reikalinga psichologo konsultacija. Jei skaitydami šiuos požymius jaučiatės lyg skaitydami savo dienoraštį arba net jei susitapatinate tik su keliais iš jų, tai yra ženklas, kad psichologo pagalba yra reikalinga. Rekomenduojama investuoti į kokybiškas psichologo konsultacijas nedelsiant ir padėti sau pasijusti lengviau.

Štai keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Neviltis: Motyvacijos ar vilties praradimas, jausmas, kad nebeturi ateities, gali reikšti depresiją ar kitą emocinį sutrikimą.
• Apatija: Intereso praradimas veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą.
• Agorafobija: Agorafobiją turintys žmonės bijo būti viešose, nekontroliuojamose erdvėse, nes jose dažnai ištinka panikos atakos.
• Neraminančios įkyrios mintys: Kai didžioji dienos dalis būna užpildyta nerimo jausmu, o į galvą nuolat lenda įkyrios mintys, tai gali sukelti net fizinius negalavimus.
• Socialinė atskirtis: Visiems kartais reikia pabūti vieniems, tai yra visiškai normalu. Tačiau ir buvimas intravertu nepateisina baimės ir streso, jaučiamo būnant su kitais žmonėmis. Pasitikrinkite, galbūt jus kamuoja socialinis nerimas.
• Silpnumas: Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.
• Nepagrįstas įsiūtis, pyktis: Pyktis, net ir ilgalaikis, yra normali emocija. Tačiau psichologo konsultacija būtų naudinga, jei pyktis nepraeina ir jis yra gerokai per stiprus, lyginant su jį iššaukusia situacija, arba jei įsiūtis kartais perauga į agresyvius veiksmus.

Nerimo sutrikimai: atpažinimas ir gydymas

Nerimas yra normali reakcija į stresą, tačiau kai kuriais atvejais lengvas lygis gali būti naudingas. Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Nerimas gali būti nuo santykinai lengvo (retkarčiais atsiranda „drugelis“, lydimas nerimo) iki sunkaus (dažni, negalią sukeliantys panikos priepuoliai). Sunkus nerimo sutrikimas gali priversti žmogų pakeisti savo gyvenimo būdą, kad prisitaikytų prie nerimo, pavyzdžiui, vengti veiklos. Atsipalaidavimo metodai ir meditacija tikrai gali padėti jūsų nerimui. Tiesą sakant, nemedikamentiniai variantai yra pirmosios eilės lengvo nerimo, kurį daugelis iš mūsų kartais patiria, gydymas. Yra daug knygų, internetinių išteklių ir programų su atsipalaidavimo pratimais (dažnai kartu su giliu kvėpavimu) ir meditacijos nurodymais. Juos gana paprasta išmokti, tačiau jie yra labai veiksmingi. Šie metodai gali padėti ir gali būti naudojami bet kur, kai tik asmuo supranta metodą.

Taip pat skaitykite: Psichiatro konsultacijos vadovas

Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų.

Kada nerimas tampa sutrikimu?

Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų. Jei prisimenate tuos laikus, kai turėjote didelį egzaminą ar pristatymą, normalu, kad jaučiatės nervingi ar susijaudinę. Skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime.

Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:

1. Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
2. Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
3. Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
4. Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
5. Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
6. Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.

Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija. Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą. Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.

Nerimo sutrikimų tipai

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD): Apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai. Ar nuolat jauti įtampą, nerimą ir negali atsipalaiduoti net tada, kai tam nėra priežasties? Tai gali būti generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD) - būklė, kai nerimas tampa kasdienybės dalimi. GAD simptomai gali būti tiek emociniai, tiek fiziniai. Jie dažnai trukdo kasdienai, santykiams ir poilsiui. Dažniausi nerimo simptomai: Nuolatinis nerimas ar baimė be konkrečios priežasties, Įtampa kūne, padažnėjęs širdies plakimas, Sunkumas susikaupti, mintys nuolat „suka ratus“, Miegas sutrikimai ir nuovargis, Nuolatinis jausmas, kad „kažkas negerai“, Dirglumas ar jautrumas garsams bei stresui.Jei šie simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites ir pradeda trukdyti tavo gyvenimui, tai gali būti ženklas, kad verta kreiptis pagalbos. Nuolatinis nuovargis ir įtampa taip pat gali būti susiję su nuovargio ir išsekimo testu - išbandyk jį, jei nori sužinoti daugiau apie savo būklę. Dažnai generalizuoto nerimo sutrikimas sukelia ir fizinių simptomų - įtampą, širdies plakimą, drebulį ar nemigą. Tokie pojūčiai gali gąsdinti, tačiau jie nėra pavojingi. Kai priešinamės tam, ką jaučiame, stipriname įsitikinimą, kad šie pojūčiai yra pavojingi. Geriau pripažinti: mano kūnas dabar aktyvavo gynybinę reakciją - nemalonu, bet laikina. Tokia savistaba siunčia smegenims žinutę apie saugumą ir padeda nutraukti baimės ciklą.
• Panikos sutrikimas: Simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai. Panikos sutrikimas pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuoliai kyla staiga ir trunka gana trumpai, bet yra linkę kartotis ir paprastai sukelia didelį diskomfortą, apriboja gyvenimo kokybę - pradedama vengti tam tikrų situacijų, kuriose, kaip tikimės, gali pasikartoti panikos priepuolis. Panikos priepuolių metu paprastai kartu pasireiškia bent keli fiziniai simptomai: Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas, Skausmas krūtinėje, Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti, Drebulys, Prakaitavimas, Karščio pylimas ar šaltkrėtis, Galvos svaigimas, alpimo jausmas, Tirpimas, dilgčiojimas, Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas), Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos. Kūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti. Paprastai panikos priepuolius patiriantys žmonės dėl vyraujančių fizinių simptomų linkę kreiptis skubios pagalbos į vidaus ligų specialistus: kardiologus, neurologus, gastroenterologus, o ne į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti greičiausiai.
• Specifinė fobija: Per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo. Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo. Specifinių fobijų rūšys: Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.), Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.), Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė), Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.), Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų).
• Agorafobija: Tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų. Agorafobiją turintys žmonės bijo būti viešose, nekontroliuojamose erdvėse, nes jose dažnai ištinka panikos atakos.
• Socialinio nerimo sutrikimas: Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Lengvais atvejais socialinė fobija gali praeiti savaime, o sunkesniais - vystosi panikos priepuoliai, žmogus gali pradėti visko vengti iki darbingumo ir prisitaikymo visuomenėje pablogėjimo bei visiškos socialinės izoliacijos. Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.
• Hipochondrija: Tai yra perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas. Taip pat tokie asmenys gali būti patyrę didelių gyvenimo traumų ar rimtų sveikatos problemų vaikystėje.

Kur kreiptis pagalbos dėl nerimo?

Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Jei diagnozuojamas nerimo sutrikimas, psichikos sveikatos specialistas gali kartu su jumis rasti geriausią gydymą. Deja, daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia. Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu.

Taip pat skaitykite: Kur rasti psichologą Lazdijuose

Gydymo būdai

• Psichoterapija: Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo. Vienas efektyviausių metodų yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ji padeda atpažinti mintis, kurios sukelia nerimą, ir išmokti jas keisti sveikesniais mąstymo modeliais. Psichoterapija taip pat padeda suprasti savo emocijas ir išmokti jas valdyti.
• Vaistai: Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.
• Neinvazinė neuromoduliacija: Vienas iš šiuolaikinių būdų gydyti nerimo sutrikimus yra neinvazinė neuromoduliacija. Tai apima įvairias technikas, pavyzdžiui, pakartotinę transkranijinę magnetinę stimuliaciją (rTMS), kuri veikia specifines smegenų sritis, susijusias su emocijų reguliavimu. rTMS naudoja magnetinius impulsus, kurie stimuliuoja arba slopina neuronų aktyvumą tam tikrose smegenų srityse, pavyzdžiui, dorsolateralinėje prefrontalinėje žievėje. Ši sritis yra susijusi su emocijų reguliavimu ir nerimo mažinimu.
• Savarankiška pagalba: Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.

Kaip padėti sau patiriant panikos priepuolį?

• Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
• Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
• Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
• Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla.
• Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
• Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
• Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
• Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.

Kaip padėti žmogui, kuris patiria panikos priepuolį?

• Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
• Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
• Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
• Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.

Kaip padėti sau sergant socialine fobija?

• Įvertinkite, kokių bendravimo įgūdžių jums trūksta. Stenkitės juos įgyti pamažu, atkreipdami dėmesį tiek į savo žodinę, tiek kūno kalbą.
• Atvirai pasikalbėkite su pačiais artimiausiais žmonėmis. Jie gerai jus pažinodami gali patarti, kokius įgūdžius reikia tobulinti.
• Lankykite savitarpio pagalbos grupę - tai yra saugi aplinka ugdyti savo bendravimo įgūdžius.

Kaip padėti artimajam sergant socialine fobija?

• Išklausykite, kaip artimasis jaučiasi. Jei verkia, nestabdykite ir neraminkite, leiskite „iškrauti“ įtampą.
• Naudokite dėmesio atitraukimo technikas, pavyzdžiui, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą ar pažaiskite mėgstamą žaidimą.
• Būkite kantrus.

Kaip padėti sergančiajam hipochondrija?

• Skatinkite bendradarbiauti su gydytoju, klausti rūpimų klausimų.
• Apsilankykite kartu pas šeimos gydytoją. Po vizito dažnai paaiškėja, kad asmuo neteisingai suprato gydytojo žodžius ar kalbos pauzes.

Kaip padėti sau įveikti specifines fobijas?

• Nevenkite stresą keliančių situacijų. Būkite šalia situacijos ar objekto, jei buvimas pačioje situacijoje kelia nepakeliamą baimę. Paprašykite artimųjų pabūti šalia, kai jums baisu, ir stebėkite jų reakcijas.
• Bendraukite savitarpio pagalbos grupėje ar savo aplinkoje su žmonėmis, kurie patiria ar yra patyrę fobijų: jie jus supras, be to, sužinosite, kokie metodai padeda jiems įveikti baimes.
• Rūpinkitės savimi. Baimės ir kitoks nerimas bus silpnesni, jei būsite pailsėjęs, sveikai maitinsitės, būsite fiziškai aktyvus. Venkite kavos ir kitų stimuliuojančių gėrimų.

Kaip padėti vaikui nugalėti baimę?

• Tėvai yra labai svarbūs asmenys, kurie gali daug padėti savo nerimastingiems ir išsigandusiems vaikams.
• Atvirai pakalbėkite apie baimes. Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes.
• Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“. Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti.
• Nestiprinkite vaiko baimių skatindami vengti jį gąsdinančių objektų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo kaimynų šuns, nekeiskite savo numatyto kelio vengdami šio gyvūno. Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros.

Depresija: pagalba ir palaikymas

Depresija yra rimta nuotaikos sutrikimo forma, sukelianti nuolatinį liūdesį ir prarandanti susidomėjimą veikla. Tai veikia tai, kaip jaučiatės, mąstote ir elgiatės, ir gali sukelti įvairias emocines ir fizines problemas.

Kur kreiptis pagalbos?

Svarbiausia pagalba, kurią galite suteikti - padėti artimajam kreiptis profesionalios pagalbos. Svarbu suprasti, kad nesulaukiant pagalbos būsena linkusi sunkėti, o sveikimas tuo greitesnis ir lengvesnis, kuo anksčiau pradedamas gydymas. Jūs galite būti labai svarbia atrama savo artimiesiems, tačiau susuduriant su depresija profesionali pagalba yra būtina. Galima kreiptis į psichiatrą arba psichologą/psichoterapeutą. Jei Jūsų artimasis dvejoja, ar nori susitikti su psichinės sveikatos specialistu, galite pasiūlyti už jį paskambinti ir sutarti tinkamą jam laiką. Jei pirmą kartą kreipiantis į gydytoją / psichologą Jūsų artimasis nesijautė saugus, paskatinkite jį ieškoti kito specialisto. Bloga konsultavimosi patirtis, gali dar labiau išmušti iš vėžių. Nepamirškite, kad gydytojai ir psichologai yra skirtingi, kartais gali prireikti nueiti pas kelis, kad rastumėte tą, su kuriuo saugiai jaučiatės ir galite pasitikėti. Ir Jums, ir artimajam prireiks nemažai kantrybės. Gydymo poveikis yra palaipsnis, o kartais ir banguojantis. Priklausomai nuo pasirinkto gydymo, gali tekti palaukti ir kelis mėnesius kol pastebėsite gerėjimą. Tad nepraraskite vilties, jog gydymas bus veiksmingas.

Pagalbos linijos ir programėlės

• Pagalbos moterims linija: Jei išgyveni krizę, jauti nerimą, beprasmybę ar tiesiog trūksta gyvenimo džiaugsmo, Pagalbos moterims linija Tave išklausys, padės sutelkti mintis, padrąsins. Ši linija veikia visą parą 24/7. Psichologinė pagalba yra nemokama, o pokalbiai anonimiški.
• Programėlė „Ramu“: Programėlė - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.

Taip pat skaitykite: Tvarka dėl psichologinės pagalbos vaikams

tags: #kur #kreiptis #del #nerimo #ir #depresijos