Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus sveikatos dalis, tačiau ji vis dar apipinta mitais ir stigma. Ar gydytojas, kaip ir bet kuris kitas žmogus, gali susirgti psichikos liga? Kaip tai paveikia jo profesinę veiklą ir paciento saugumą? Ar visuomenė yra pakankamai tolerantiška psichikos sveikatos problemoms, ir ko dar trūksta? Šiame straipsnyje panagrinėsime šiuos klausimus, remdamiesi ekspertų nuomonėmis ir realiais pavyzdžiais.
Istorinis Kontekstas ir Dabartinė Situacija
Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje psichikos sutrikimų turintiems žmonėms buvo sunku įsidarbinti dėl giliai įsišaknijusios baimės ir diskriminacijos. Buvo manoma, kad jie negali tinkamai atlikti darbo arba bus nepatikimi dėl savo sutrikimo. Tačiau per 30 nepriklausomybės metų situacija iš esmės pasikeitė. Daugelis apribojimų, susijusių su profesija, darbu, galimybe vairuoti transporto priemonę, išnyko. Dabar daugelis psichikos sutrikimų nėra kliūtis dirbti teisėjais, gydytojais, mokytojais, vairuotojais ir užimti kitas pareigas.
Diagnozė Nėra Nuosprendis: Kada Psichikos Sutrikimas Turi Įtakos Darbui?
Nors formaliai diagnozė nebėra kliūtis dirbti, tam tikra stigma vis dar išlieka. Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad dažniausiai įsidarbinti ir normaliai dirbti trukdo ne pati psichikos sutrikimo ar ligos diagnozė, bet tai, kad žmogus nesigydo ir taip pablogina savo savijautą, sumažina darbingumą, produktyvumą, gebėjimą susikaupti, atlikti užduotis.
Didžioji dalis specialybių nėra susijusios su kokiais nors apribojimais dėl psichikos sutrikimų. Kaip jau minėta, jei liga ūmi ar paūmėjusi, žmogus negali dirbti ne todėl, kad tai psichikos sutrikimas, o todėl, kad, esant ūmiai ar smarkiau paūmėjusiai lėtinei ligai, kai yra paveikiamas paciento darbingumas, apskritai nėra dirbama. Taip pat suprantama, kad, esant pažengusiai demencijai ar būsenoms po organinio galvos smegenų pažeidimo, pvz., traumos, kai stebimi ryškūs pažintinių funkcijų sutrikimai, asmuo negali atlikti kai kurių darbų, tačiau ne tiek dėl ligos pavadinimo, o dėl tų simptomų, kuriais pasižymi ta liga.
Mitai ir Realijos: Vairavimas, Ginklai ir Globos Teisės
R. Mazaliauskienė pabrėžia, kad mitu liko "draudimas" vairuoti automobilį. Didelė dalis net sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų vairuoja automobilį, ir bet kuris girtas vairuotojas yra daug kartų pavojingesnis už asmenį, sergantį psichikos liga. Yra tam tikrų apribojimų ten, kur darbas susijęs su ginklo turėjimu, ar įvaikinimo/tapimo globėju situacijose. Tačiau ir jose dažnai yra spendžiama individualiai, kai vertinama konkreti konkretaus asmens būklė, įtraukiant daugiau psichikos sveikatos specialistų.
Taip pat skaitykite: Pacientų patirtys
Svarbu Neslėpti: Atvirumas Gydymo Procese
Paslaptys, susijusios su asmenine ar šeimos narių sveikata (fizine ar psichine), veikia varginančiai ir žlugdančiai. Žlugdančiai, nes reikia sau pripažinti, kad turi kažką gėdingo, ką reikia slėpti. Varginančiai, nes slėpimas suryja daug energijos, reikia atsiminti savo melus, maskavimąsi, o kadangi viską prisiminti darosi vis sunkiau, kai kurie žmonės apskritai renkasi saviizoliacijos kelią. O visi neigiami dalykai sveikimo procesą veikia neigiamai. Kalbant apie psichikos sutrikimus, kurių atsiradime ir sveikime nemažą vaidmenį atlieka būtent psichosocialiniai faktoriai, toks vienišumas ir izoliacija veikia nepalankiai.
Žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos iššūkiais ir išdrįsę neslėpti savo būklės ne tik nuo artimųjų, bet ir kolegų, vadovų ar net viešai apie tai pasidalinę, jaučiasi "laisvi", "padėjo sau". Slėpimas reikalauja energijos, kurią galima būtų nukreipti į santykius su kitais, kūrybiškumą darbe, prasmingą veiklą, padedančią sveikti.
Tolerancijos Augimas ir Ko Dar Trūksta
Lyginant su tuo, koks požiūris į psichikos sveikatos problemas buvo prieš 20-30 metų, situacija gerėja, ypač tarp jaunų žmonių. Tam tikrai daliai visuomenės vis dar būdinga nuostata "reikia susitvarkyti pačiam", bet nemaža žmonių grupė, ištikus psichikos sutrikimui, kreipiasi ten, kur reikia, t.y. į gydytoją psichiatrą ar vaikų ir paauglių psichiatrą. Jiems neateina į galvą depresiją ar bipolinį sutrikimą gydyti "valios pastangomis", lygiai kaip valios pastangomis nenumušinėja aukštos temperatūros gripo atveju.
R. Mazaliauskienė mano, kad tokios iniciatyvos kaip psichikos sveikatos ambasadorių "Žvelk giliau" labai prisideda prie supratingumo ir tolerancijos visuomenėje augimo. Klausantis psichikos sveikatos ambasadorių ar kitų žmonių, kalbančių apie psichikos sutrikimus, liga, kuri buvo iki to laiko neaiški ir bauginanti, įgauna konkretaus žmogaus istorijos pavidalą. Ji tampa aiškesnė. Mes dažnai bijome neaiškių, nesuprantamų dalykų, todėl toks aiškumo atsiradimas kartu didina ir toleranciją. Ko dar trūksta, tai tikriausiai, laiko. Pokyčiams reikia laiko - ir psichikos sveikatos, ir pačioje visuomenėje. Nes sveika visuomenė gali toleruoti ilgesnį ar trumpesnį laiką psichiškai susirgusius savo narius.
Darbo Teisės Aspektai: Kada Darbdavys Gali Atleisti?
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė paaiškina, kad dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika (traumų ar kitokių neigiamų poveikių sveikatai tikimybe). Vienas svarbiausių sveikatos tikrinimo tikslų yra apsaugoti darbuotojo sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, o taip pat išvengti traumų ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai.
Taip pat skaitykite: Adlerio teorija
Jei asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimų, nebūtinai tai reiškia, jog jis negali atlikti jam pavesto darbo - tai turi patvirtinti atsakingas specialistas, atsižvelgdamas į darbdavio nurodytus profesinės rizikos veiksnius. Jei darbdaviui kyla abejonių dėl jau dirbančio darbuotojo sveikatos ir jo galimybių dirbti konkretų darbą, jis gali, nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo.
Kai darbuotojas pagal gautą išvadą negali dirbti jam patikėto darbo, darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį su tokiu darbuotoju, nes darbuotojo sveikatai žalingo darbo atlikimas ne tik kelia grėsmę jo paties sveikatai, bet ir didina pavojų atsirasti žalai kitiems asmenims bei turtui.
Pertekliniai Reikalavimai ir Stigmatizavimas
Advokatų taryba jau ne vieni metai reikalauja atsisakyti dar 2004 metais Sveikatos apsaugos bei Teisingumo ministerijų parengto nutarimo, kuris numato, kad advokatai ir jų padėjėjai turi kas penkerius metus tikrintis psichikos sveikatą. Nepateikus pažymos ar sergant tam tikrais psichikos sutrikimais, kurie vardijami nutarime esančiame sąraše, gresia pašalinimas iš pareigų (išbraukimas iš advokatų sąrašo).
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė teigia, kad šiuo metu egzistuojantis reikalavimas advokatams, taip pat ir kitiems teisininkams nuolat teikti psichiatrų pažymas, nesprendžia esminio klausimo - nei parodo, kokios būklės yra žmogaus psichikos sveikata, nei padeda su esančia problema tvarkytis. Jis neslėpė esant atvejų, kai pas psichiatrą išsirašyti vaistų atvykstantys žmonės prašo recepto nerašyti jų pavarde, nes kažkam vaistų vartojimo faktą sužinojus, tam asmeniui grėstų pašalinimas iš pareigų.
Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Edgaras Diržius teigia, kad reikalavimai formuluoja prielaidą, kad žmogus dėl psichikos sutrikimo - pabrėžiu, faktiškai dėl bet kokio psichikos sutrikimo - negali dirbti advokatu, teisėju ar panašiai, kai iš tiesų tai nėra tiesa. Jis teigia, kad ligų, kuriomis sergant draudžiama dirbti advokatais, sąraše yra lengvos depresijos epizodai, o drausti tokiam asmeniui dirbti yra tas pats, jei sakytumėme, kad kažkada astma sirgęs, išsigydęs ir pasveikęs asmuo, nors nėra garantijų, jog liga nepasikartos, negali eiti pareigų.
Taip pat skaitykite: Šeimos gydytojo kompetencija: sertralino išrašymas
Viešosios įstaigos "Psichikos sveikatos perspektyvos" direktorė Karilė Levickaitė teigia, kad psichikos problemų stigmatizavimas paplitęs visame pasaulyje. Kai kažkurios specialybės atstovai, tarkime, advokatai, urmu siunčiami tikrintis psichikos sveikatos, tai yra stigmatizavimo pavyzdys.
Asmens Duomenų Apsauga ir Elektroninė Sveikata
Nuo sovietmečio užsilikusi nuostata, kad psichikos ligomis sirgti gėda, vis dar gaji. Žmonės netgi bijo, kad darbdaviai sužinos apie depresiją, nerimą ar miego sutrikimus, todėl dažnai eina pas privačiai dirbančius psichiatrus ir gydosi jų paskirtais vaistais. Tokių medikamentų išrašymo tvarką numatoma keisti, tačiau tinkama asmens duomenų apsauga nėra pasirūpinta.
Nuo 2021 metų apskritai numatoma panaikinti įprastų popierinių receptų išrašymą, o apie žmogaus psichikos sutrikimus galės sužinoti visi gydytojai. Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius teigia, kad iki šiol nesukurta psichiatrijai skirta posistemė, nors tai padaryti žadama nuolat. Vakarų šalyse ji egzistuoja, todėl psichiatrų įrašus gali skaityti tik patys šios srities medikai, šeimos gydytojai ir patikrinimus atliekančios specialiosios tarnybos.
Duomenų apsaugos pareigūnas, advokatas Laimonas Marcinkevičius teigia, kad situacija, kai visi e.sveikatos sistemos naudotojai matytų visus asmens duomenis, nepriklausomai nuo jų atliekamos darbo funkcijos ir poreikio, sunkiai suderinama su prieigos prie asmens duomenų valdymo principais.
Psichikos Liga Sergančio Gydytojo Darbas: Ar Tai Saugu?
Kyla klausimas, ar saugu ligoniui, patekusiam į psichikos liga sergančio gydytojo rankas? Ar ramu tėvams, kurių vaiką moko psichikos liga sergantis pedagogas? Šiaulių psichikos ligomis sergančiųjų klubo "Dvasinė šiluma" pirmininkė Laima Vitienė sako, jog žmogui, sergančiam psichikos liga, kuriam nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, darbo susirasti tikrai sunku. Dažniau susiranda tie, kurie slepia nuo darbdavio, kad serga psichikos liga, o dirba tie, kurie prieš ligą turėjo darbo ir liko jame.
Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas mano kitaip. Medikas įsitikinęs, jog sergantieji psichikos ligomis ir nori, ir gali dirbti. Tik galimybes jų riboja liga. Net ir sergantieji sudėtingomis psichikos ligomis: depresija, šizofrenija, manija, gali imtis darbinės veiklos tuo metu, kai neserga.
Pagalba Artimiesiems ir Visuomenės Švietimas
Sergantiesiems psichikos ligomis gali padėti specialistai, tai būtų psichologai ar gydytojai psichiatrai. Šeimos gydytojai taip pat gali padėti susirasti reikiamus specialistus arba padėti patys. Šeima ir draugai turi skatinti, kad sergantis žmogus būtų gydomas kuo anksčiau. Tai padeda ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems. Šeimos parama yra pati svarbiausia. Šeima turi parodyti supratimą ir būti visada pasirengusi padėti.
Svarbu užtikrinti, kad slaugomas žmogus būtų saugus: neklaidžiotų, nesusižalotų, neperšaltų ir nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Slaugant senyvo amžiaus žmones, turinčius psichikos sveikatos problemų, kai artimieji neturi galimybių patys rūpintis reikalaujančiu nuolatinės priežiūros žmogumi, ligoninė gali pasiūlyti mokamas psichikos sveikatos slaugos paslaugas.