Sertralinas, parduodamas su prekės ženklu Zoloft, taip pat yra bendrųjų versijų, yra vienas iš daugiau nei 30 vaistų, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai gali išrašyti depresijai gydyti ir žmogaus gyvenimo kokybei pagerinti. Šiame straipsnyje aptarsime, ar šeimos gydytojas gali išrašyti sertraliną, kam jis skiriamas, kaip jis veikia, kokie galimi šalutiniai poveikiai ir sąveikos su kitais vaistais.
Kas yra Sertralinas?
Sertralinas yra selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), kuris padidina serotonino kiekį smegenyse. Serotoninas yra neurotransmiteris, kuris atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, miegą, apetitą ir kitas funkcijas. Sertralino veikimo mechanizmas yra toks pat kaip ir kitų SSRI.
Kam Skiriamas Sertralinas?
Sertralinas dažniausiai skiriamas depresijai gydyti. Be to, gydytojas gali skirti sertraliną kitoms problemoms, tokioms kaip:
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)
- Panikos sutrikimas
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS)
- Socialinio nerimo sutrikimas
- Premenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS)
- Seksualinė disfunkcija
- Galvos skausmas
Kaip Vartoti Sertraliną?
Paprastai žmogus išgeria dozę ryte arba vakare, vieną kartą per dieną. Vartodami skystį, praskieskite jį gėrimu. Paprastai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas paskirs mažą dozę ir laikui bėgant padidins dozę, bet ne dažniau kaip kartą per savaitę. Žmonės neturėtų nutraukti vaisto vartojimo nepasitarę su gydytoju, net jei jaučiasi geriau. Reikėtų vengti staigaus sertralino vartojimo nutraukimo, nes tai gali sukelti abstinencijos simptomus.
Ar Šeimos Gydytojas Gali Išrašyti Sertraliną?
Atsižvelgiant į tai, kad sertralinas yra vaistas, skirtas depresijai ir kitoms psichikos sveikatos problemoms gydyti, šeimos gydytojai dažnai gali jį išrašyti. Svarbu pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris įvertins jūsų būklę ir nuspręs, ar sertralinas yra tinkamas gydymo būdas. Jei šeimos gydytojas mano, kad jums reikalinga specializuota priežiūra, jis gali jus nusiųsti pas psichiatrą.
Taip pat skaitykite: Psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos
Galimas Šalutinis Poveikis
Šalutinis poveikis kiekvienam žmogui gali skirtis. Šis šalutinis poveikis paprastai išnyksta po pirmos savaitės ar dviejų. Dažnas sertralino šalutinis poveikis gali būti:
- Pykinimas
- Viduriavimas
- Sutrikęs miegas (nemiga)
- Seksualinė disfunkcija
- Sumažėjęs apetitas
- Svorio pokyčiai
- Galvos svaigimas
- Burnos džiūvimas
- Prakaitavimas
- Mieguistumas
Vaikams sertralinas gali sukelti svorio ir apetito praradimą.
Įspėjimai ir Atsargumo Priemonės
Sertraline yra įspėjimas vaikams, paaugliams ir suaugusiems iki 24 metų amžiaus dėl galimos savižudybės rizikos padidėjimo. Tėvai ir globėjai turėtų informuoti gydytojus apie bet kokią šeimos savižudybių istoriją. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į šalutinį poveikį.
Sertralino vartojančių žmonių tam tikrų vaistų testų rezultatai gali būti teigiami.
Pirmą kartą vartodami sertraliną, nevaldykite sunkių mechanizmų ir nevairuokite iškart išgėrę dozę, kol paaiškės, kaip organizmas reaguos.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys
Vaistų Sąveika
Kai kurie vaistai gali sąveikauti su sertralinu. Sertralino vartojimas kartu su kitais vaistais, turinčiais įtakos serotoninui, gali padidinti serotonino sindromo riziką. Žmonės neturėtų vartoti pimozido vartodami sertraliną. Taip pat būkite atsargūs vartodami tokius vaistus kaip ibuprofenas, varfarinas ir aspirinas. Būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant receptinius, nereceptinius ir augalinius preparatus.
Sertralino Prieinamumas ir Kaina
Sertraliną galima įsigyti firminėmis ir bendromis formomis. Dauguma draudimo planų ir „Medicare“ padengia bendrosios sertralino versijos išlaidas.
Sertralino Veiksmingumas
Yra įrodymų, kad sertralinas yra geresnis už kitus antidepresantus. Pavyzdžiui, medicininė apžvalga, remiantis beveik 60 tyrimų nustatyta, kad sertralinas buvo veiksmingesnis už kitus antidepresantus.
Slapukai ir Privatumo Politika
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
Klaidingi Teiginiai Apie Antidepresantus
Dažnai pasitaiko klaidingų teiginių apie antidepresantus, pavyzdžiui: „depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų“ arba - „jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas“. Žinokite, kad abu šie teiginiai yra klaidingi. Svarbu gauti patikimą informaciją apie antidepresantus ir jų veikimą.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
Antidepresantai: Faktai ir Mitai
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957m.).
Pirmieji sukurti antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tolimesnė antidepresantų kūrimo istorija vyko ir vyksta iš esmės selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas „pataiko“ būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų „neužkabina“. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai.
Placebo Efektas ir Antidepresantų Veiksmingumas
Tikrai ne. Tai rodo ir moksliniai antidepresantų veiksmingumo tyrimai. Jie atliekami pagal principą, kuris vadinamas „dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas“. Šiam tyrimui farmacinė kompanija pagamina dviejų rūšių tablečių pakuotes, kurios visos yra vienodos išvaizdos, tačiau vienose jų yra antidepresantas, o kitose - placebas, t.y. jokio vaistinio poveikio neturinti medžiaga. Tyrimo metu nei vaistus skiriantis gydytojas, nei juos vartojantis pacientas-savanoris nežino, kas yra paskirtoje tabletėje. Nuo tyrimo pradžios iki pabaigos reguliariai vertinami besigydančių savanorių psichikos pokyčiai. Pasibaigus tyrimui atskleidžiama tablečių sudėtis ir stebima, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tų pacientų, kurie vartojo veikliąją medžiagą ir tų, kurie vartojo placebą. Tokio tipo tyrimai dažniausiai parodo, kad tarp tų, kurie vartojo placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, t.y. vienam trečdaliui. Tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų, t.y.
Depresijos Tipai ir Gydymo Strategijos
Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos tipą. Man priimtinas depresijos tipų skirstymas į endogeninę ir egzogeninę (žr.: www.psichiatras.lt/depresija-apibrezimas-tipai-priezastys-ir-kt). Manau, vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Kaip Antidepresantai Veikia Smegenis?
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Antidepresantų poveikis gali būti:
- Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y. sumažėjus depresijos simptomams, žmogus gali konstruktyviau spręsti problemas.
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.
Galimas Nepageidaujamas Poveikis
Norėčiau atkreipti dėmesį į žodį galimas, nes šis poveikis pasireiškia tikrai ne visiems. Taigi, gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio.
Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.
Gydymo Nutraukimas ir Kiti Vaistai
Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais. Dėl galimos sąveikos nerekomenduojama cheminių antidepresantų vartoti kartu su augaliniais iš jonažolės pagamintais antidepresantais.
Informacija Apie Vaistą
Išsami informacija apie vaistą pateikiama informaciniame vaisto lapelyje. Gyvenime būna taip, kad didelis informacijos kiekis kelia žmonėms nerimą ir pasimetimą.
Depresija ir Nerimas: Dažni Sutrikimai
Depresija, nuolatinis nerimas, panikos atakos, socialinė ir kitos fobijos, psichosomatiniai simptomai - pakankamai dažni sutrikimai ne tik psichiatrų, bet ir kitų medicinos sričių specialistų praktikoje.
Pasaulinė Statistika
Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) naujausios 2019m. statistikos duomenimis pagal tai, kiek visos ligos atima iš žmonių jų sveiko gyvenimo metų, depresija viso pasaulio populiacijoje užima 12-ą vietą tarp maždaug 200 ligų grupių. Jei skaičiuosime lėtinių neinfekcinių ligų bei traumų iš visos Žemės gyventojų atimtus sveiko gyvenimo metus, depresija užims šeštąją vietą (po širdies kraujagyslių ligų, eismo įvykių, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, diabeto bei stuburo uždegiminių-degeneracinių ligų), aplenkdama, pvz., plaučių, krūties, skrandžio vėžį.
Priežastys ir Sprendimai
Daug kam pagrįstai kyla klausimas - kodėl šių sutrikimų skaičius auga, nežiūrint to, kad Vakarų pasaulyje nebėra bado, plataus mąsto karinių konfliktų (išskyrus 2022-…. m.), ligų, epidemijų (išskyrus 2020-2021 m. pandemiją, tačiau ir jai įveikti Vakarų pasaulio šalys priemonių turėjo). Aš matau dvi šių psichikos sutrikimų „epidemijos“ priežastis. Pirmoji - tai didžiulis, „globalus“ informacijos srautas. Šiuolaikines informacijos perdavimo priemonės bruka į žmogaus smegenis didžiulius informacijos kiekius (gal ir www.antidepresantai.lt daro tą patį..?) Smegenys pagal savo prigimtį mėgina šią in-formaciją (tiksliau de-formaciją) apdoroti, kažkur išsaugoti, atskirti svarbesnę nuo mažiau svarbios. Tai sukelia žmogui pasimetimą, nerimą. O ilgalaikis nerimas sekina organizmą, išsekimo stadijoje atsiranda ir depresijos simptomai. Antroji - tai dvasinių psichikos reiškinių ignoravimas. Kitaip dar pavadinčiau tai „vengimu pažvelgti anapus vartotojiškų galimybių“. Žmonės dabar labai bijo materialinio skurdo, taip pat bijo pasirodyti neišmanėliais, tačiau retas kuris kalba apie dvasinį nuskurdimą. Nereikėtų išskirti kurio nors nepritekliaus tipo kaip pagrindinio žmonių nelaimingumo šaltinio. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, galima būtų sumažinti depresijos ir nerimo paplitimą.
Raminamieji Vaistai: Atsargumo Priemonės
Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Vartojant juo nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis. Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas. Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių.