Haliucinacijos - tai patologinis suvokimo sutrikimas, kai žmogus suvokia objektus, garsus ar pojūčius, nors iš tikrųjų jų nėra. Tai nėra paprastos iliuzijos, kai realūs objektai interpretuojami klaidingai. Haliucinacijos suvokiamos kaip realybė, todėl ligonis negali jų kritiškai vertinti. Dažniausiai būna nemalonios, bauginančios (ligonis jaudinasi, ginasi nuo tariamų priešų).
Haliucinacijų Apibrėžimas ir Esminiai Aspektai
Haliucinacijos (lot. hallucinatio - kliedesys) yra klaidingi pojūčiai, atsirandantys be jokio išorinio stimulo. Tai mūsų smegenų "produktas", kuris susiformuoja be jokio realaus dirgiklio. Nors vaizdiniai, garsai ar kiti reiškiniai iš tiesų nėra tikri, žmogui, turinčiam haliucinacijų, jie atrodo visiškai realūs.
Haliucinacijų Tipai
Haliucinacijos gali pasireikšti įvairiais būdais ir apimti skirtingus pojūčius. Jos skirstomos į kelias pagrindines kategorijas:
- Regos haliucinacijos: Ligonis mato šviesos srautus, dūmus, liepsnas (paprastosios haliucinacijos) arba žmones, gyvūnus, keistas būtybes (sudėtingosios haliucinacijos). Regos haliucinacijos - kai žmogus mato tai, ko nėra: žmones, gyvūnus, objektus ar net ištisus peizažus. Tokios haliucinacijos apimtas ligonis kartais regi už fiziologinio regos lauko ribų (pvz., mato žmogų už savo nugaros arba savo antrininką). Jos gali būti elementarios (pvz., šviesos blyksniai) arba sudėtingos (pvz., konkretūs asmenys ar scenos).
- Klausos haliucinacijos: Ligonis girdi garsus, balsus. Jos būna paprastosios (ūžesiai, šūviai, griaustinis, traškesys, gaudimas) ir sudėtingosios (girdėti žodžiai, sakiniai, pokalbiai). Pagal tai, kas ir kaip ligoniui sakoma, klausos haliucinacijos gali būti įsakomosios (jam liepiama, pvz., nusižudyti arba nužudyti), pranašaujamosios (kalbama apie ateitį), komentuojamosios (aptariamas jo elgesys, mintys), konstatuojamosios (pasakoma, ką jis veikia), grasinamosios (grasinama nužudyti) ir kontrastuojamosios (ligonis girdi dvi grupes balsų - kartais vieną iš kairės, kitą iš dešinės - su skirtingomis nuomonėmis). Klausos haliucinacijos - dažniausiai pasitaikančios haliucinacijos. Žmogus gali girdėti balsus, kurie jam kažką sako, duoda nurodymus ar net komentuoja jo veiksmus. Kai kurie balsai gali būti grasinantys ar nurodantys atlikti pavojingus veiksmus.
- Uoslės ir skonio haliucinacijos: Ligonis užuodžia parako, degėsių, pūvančios mėsos, nuodų, rečiau nepažįstamą ar kokį malonų, pvz., kvepalų, kvapą. Apimtas tokios haliucinacijos ligonis neretai atsisako valgyti. Uoslės haliucinacijos - kai žmogus jaučia kvapus, kurių realybėje nėra. Dažniausiai tai nemalonūs kvapai, pavyzdžiui, supuvęs maistas ar chemikalai. Skonio haliucinacijos - žmogus jaučia neįprastus ar nemalonius skonius, pavyzdžiui, metalinį ar kartų skonį burnoje.
- Lytėjimo, arba taktilinės, haliucinacijos: Ligonis jaučia prisilietimą, čiupinėjimą, kandžiojimą, braižymą, deginimą arba šaltį. Lytėjimo haliucinacijos - žmogus jaučia, kad kažkas jį liečia, ropoja per odą ar net įsivaizduoja, kad jo kūne yra svetimkūnių.
- Vidurių, arba viceralinės, haliucinacijos: Ligonis jaučia vidaus organuose (pvz., plaučiuose, skrandyje, širdyje, žarnyne) įvairius daiktus arba gyvūnus. Visceralinės haliucinacijos - žmogus jaučia keistus pojūčius savo kūno viduje, pavyzdžiui, jaučia, kad viduje yra gyviai ar mechaniniai įtaisai.
- Bendrojo (kūno) jutimo haliucinacijos: Ligonis jaučia, pvz., kad jo smegenys perpjautos, žarnynas sutrūkęs, su juo lytiškai santykiaujama.
Pagal suvokimo pobūdį haliucinacijos skirstomos į:
- Tikrosios haliucinacijos: Suvokiamos kaip visiškai realios, tarsi jos būtų išorėje.
- Pseudohaliucinacijos: Suvokiamos ne kaip išorės dalis, o kaip vidiniai pojūčiai ar mintys. Neryškios, nesami ojektai suvokiami kaip esantys ligonio viduje, dažniausiai galvoje, pvz., skamba balsai.
Haliucinacijų Priežastys
Priežasčių, kodėl atsiranda haliucinacijos, yra daug. Haliucinacijos kyla sergant šizofrenija, Alzheimerio liga, psichozėmis, epilepsija, infekcinėmis ligomis, apsinuodijus vaistais arba narkotikais, t. p. po sunkių dvasinių sukrėtimų, nervinio išsekimo ir kita. Dažniausiai jos atsiranda dėl įvairių psichikos ligų: šizofrenijos, psichozės. Haliucinacijos atsiranda ir dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Tačiau retas žino, jog haliucinacijų priežastimi gali būti ir nervų sistemos ligos - Parkinsonas, Alzheimeris, demencija. Nors retai, bet haliucinacijos gali atsirasti ir dėl skydliaukės, inkstų, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligų. Nesamus vaizdus ar garsus galime regėti ir girdėti ir dėl onkologinių susirgimų, depresijos ar didelio streso.
Taip pat skaitykite: Sackso knyga apie haliucinacijas
Gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė pabrėžia, kad psichozę gali lemti įvairių psichikai nepalankių veiksnių suma. Kai kurie iš jų yra biologiniai, tokie kaip paveldimumas, smegenų veiklos sutrikimai, neurotoksinių medžiagų vartojimas, kiti - psichologiniai, pavyzdžiui, traumuojantys įvykiai žmogaus vaikystėje, nepriežiūra, sunkios netektys, arba socialiniai - sunkios gyvenimo sąlygos, izoliacija, emigracija. Pasak specialistės, šie veiksniai gali skatinti įvairių psichikos sutrikimų atsiradimą, o taip pat ir išprovokuoti psichozę.
Vienas svarbių veiksnių, didinančių psichozės riziką, yra alkoholio ir narkotikų vartojimas, ypač ankstyvame amžiuje. Smegenys bręsta ilgą laiką - svarbios jų struktūros formuojasi nuo pirmųjų vaisiaus gyvavimo savaičių (t.y. dar iki gimimo) iki pat pilnametystės. Alkoholis ir toksinės medžiagos veikia besivystančias smegenis ir gali sutrikdyti šį formavimosi procesą. Dar vienas reikšmingas psichozę galintis provokuoti veiksnys - miego trūkumas.
Psichikos sutrikimų rizika yra didesnė tam tikrais gyvenimo tarpsniais. Ypač jautrus amžius tarp 16 ir 29 metų - šiuo amžiaus tarpsniu dažniausiai išryškėja tokie sudėtingi psichikos sutrikimai kaip šizofrenija ar bipolinis sutrikimas. Tačiau psichozė gali atsirasti ne tik dėl psichikos sutrikimo, bet ir kaip intoksikacijos - pvz., alkoholio ar narkotikų vartojimo ar kitokio smegenų pakenkimo padarinys. Ją gali nulemti ir didelės psichoemocinės traumos, kurias žmogus gali patirti bet kuriuo gyvenimo metu. Moterims psichozės pasireiškimo pavojus dėl hormonų pokyčių gali padidėti pogimdyviniu ir menopauzės laikotarpiu. Vyresnio amžiaus žmonėms psichozės rizika didėja dėl nervų sistemos degeneracinių amžinių pokyčių, pavyzdžiui, esant demencijai. Taip pat psichozės gali atsirasti dėl smegenų auglių ar tam tikrų fizinių ligų (pvz., skydliaukės sutrikimų), darančių reikšmingą įtaką smegenų veiklai.
Haliucinacijos Sveikiems Žmonėms
Žmonės, kurie neserga jokiomis aukščiau išvardintomis ligomis, taip pat karts nuo karto gali turėti haliucinacijų. Dažniausiai jos pasitaiko prieš užmiegant arba likus kelioms akimirkoms iki prabudimo. Specialistai tikina, jog kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime yra matęs haliucinacijų. Mums gali atrodyti, kad kažkas yra kambaryje, šaukia mus vardu, beldžiasi į duris. Kai užmiegame, galime patirti ir sudėtingesnių formų haliucinacijų, regėti net mirusius.
Apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad regėjimo haliucinacijas patiria apie 17-38 procentai sveikų žmonių. Tai aiškiai rodo, kad viena kita regos haliucinacija greičiausiai yra įprastas išgyvenimas, todėl visai nebūtina nerimauti, kad tai gali būti gresiančios psichikos ligos požymis.
Taip pat skaitykite: Kas yra Psichogeninės Haliucinacijos?
Haliucinacijos ir Demencija
Kartais asmenys, turintys demenciją, išgyvena įvairias būsenas patirdami dalykus kitaip, nei yra realybėje. Nors haliucinacijos yra įsivaizduojamos, tie įsivaizduojami dalykai taip pat sukelia paranoją - demenciją turinčiam asmeniui visa tai atrodo labai tikra, todėl gali sukelti nerimą ar net panikos priepuolį.
Dėl demencijos žmogus gali prarasti gebėjimą atpažinti dalykus, asmenis, nes jo galvos smegenys nebesugeba tinkamai interpretuoti gautos informacijos. Pavyzdžiui, žmogus nesugeba atpažinti savo gyvenimo partnerio arba namų, kuriuose gyvena. Dėl demencijos atsirandantys atminties sutrikimai gali lemti įtarumą, paranoją, tikrovės neatitinkančius įsitikinimus. Jeigu demenciją turintis asmuo nesuvokia, kad jo atmintis yra pažeista, jis nuolat interpretuos realybę kaltindamas kitus.
Veiksniai, skatinantys elgesio pokyčius sergant demencija:
- jutimų trūkumas - pavyzdžiui, silpstanti rega ar klausa;
- šalutinis vaistų poveikis;
- psichikos liga;
- nepažįstama aplinka;
- netinkamas apšvietimas, neleidžiantis aiškiai matyti aplinkos detalių;
- fiziniai negalavimai, tokie kaip infekcijos, karščiavimas, skausmas, vidurių užkietėjimas, anemija, kvėpavimo liga, prasta mityba, dehidratacija;
- nepažįstami globėjai;
- įprastos dienotvarkės sutrikdymas;
- žmogus gali klaidingai interpretuoti aplinką, jeigu pamiršo naudoti klausą ar regą stiprinančias priemones;
- per didelis juslinis stimuliavimas aplinkoje ar atliekant kokią nors veiklą.
Haliucinacijų Poveikis ir Pasekmės
Tyrimai rodo, kad haliucinacijos, atsiradusios dėl ligos, būna itin nemalonios. Tačiau net ir nepriklausomai nuo to, ar haliucinacijos sukelia žmogui nemalonius jausmus, ar visgi regimi malonūs vaizdiniai, haliucinacijos yra labai pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. Dažnai dėl jų žmogus realybę suvokia iškreiptai, todėl gali elgtis visiškai netinkamai. Pavyzdžiui, imi jausti begalinį lengvumą ir įtikini save, jog gali skristi, todėl nušoki nuo stogo. Tuo tarpu neva girdimi "pikti balsai" gali pakuždėti žmogui pasielgti neracionaliai.
Kada Kreiptis į Medikus
Jeigu pastebėjote, jog jums atsiranda haliucinacijos, bent akimirkai pradedate keistai suvokti aplinką, būtina kreiptis į medikus. Taip pat nereikėtų delsti, jeigu pastebėjote, jog haliucinacijos pasireiškia jūsų artimam žmogui. Tiesa, žmogus, kuris turi haliucinacijų, dažniausiai gali pats to net nesuvokti. Jam neesantys vorai ant rankos ar girdimi balsai atrodo visiškai tikri.
Taip pat skaitykite: Smegenų auglio sukeltos haliucinacijos
Taip pat patariama nedelsti, jei:
- Girdite balsus arba matote vaizdus, kurių kiti nepastebi.
- Sapnuojate realius įvykius būdami budrumo būsenoje.
- Susiduria su nelogiškomis mintimis ar įtarumais, jaučiatės persekiojamas.
- Patiriate sunkumų mąstyme, kalboje ar bendravime.
- Jaučiama baimė ar įtariamumas be aiškios priežasties.
Diagnostika ir Gydymas
Jei žmogus patiria haliucinacijas, svarbu atsižvelgti į jų pobūdį ir dažnumą. Jei haliucinacijos atsirado staiga ir yra intensyvios, būtina kreiptis į gydytoją.
Pirmiausia reikalinga medicininė apžiūra, kuri gali padėti įvertinti, ar asmuo neturi kitų fizinių ar psichikos sveikatos sutrikimų, ar nepasireiškia šalutinis vaistų poveikis.
Gydymas vaistais kartais gali padėti suvaldyti haliucinacijas, taip pat suvaldyti negebėjimą atpažinti savęs ar kitų asmenų. Vis dėlto daug psichotropinių vaistų, kurie skiriami esant šiems sutrikimams, gali turėti stiprų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, sukelti stingulį, drebulį, mieguistumą.
Gydant psichozinius sutrikimus dažniausiai taikomas kompleksinis požiūris, apimantis kelias svarbias kryptis. Antipsichotiniai vaistai yra pagrindinė priemonė mažinant haliucinacijas, kliedesius ir atkuriant aiškų mąstymą - jie padeda žmogui vėl susieti su realybe ir sumažina simptomų intensyvumą. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), padeda žmogui geriau suprasti savo mintis, atpažinti nerealistiškas idėjas ir išmokti su jomis tvarkytis konstruktyviai. Ne mažiau svarbus yra ir socialinių įgūdžių lavinimas, taip pat miego bei streso valdymo strategijos, kurios padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą kasdienybėje. Be to, paramos teikimas šeimai yra be galo svarbi, nors ir deja dažnai pražiūrima, gydymo dalis - artimieji mokosi, kaip reaguoti į krizines situacijas, kaip palaikyti sergantį žmogų be kaltinimų ar spaudimo, stiprindami santykius.
Pagalba Psichozę Patiriančiam Asmeniui
Pagalba psichozę patiriančiam žmogui priklauso nuo jo būklės ir simptomų sunkumo. Jeigu žmogus dėl psichikos sutrikimo tampa pavojingas sau ar aplinkiniams, tuomet būtina reaguoti nedelsiant. Tokiu atveju žmonės, esantys šalia - artimieji, bendradarbiai ar sveikatos priežiūros specialistai - turėtų pasirūpinti, kad žmogus kuo greičiau patektų pas psichiatrą, net ir tada, kai jis pats nenori pagalbos.
Vis dėlto yra atvejų, kai psichozę patiriantis žmogus yra ramus ir neatrodo pavojingas nei sau, nei aplinkiniams. Tokiu atveju svarbu kiek įmanoma leisti jam pačiam apsispręsti dėl pagalbos. Dažniausiai žmonės nusprendžia ieškoti pagalbos, kai pajaučia, kad aplinkiniai jais nuoširdžiai rūpinasi ir siekia sumažinti jų kančią. Todėl svarbu pasistengti rasti tinkamus žodžius ir atliepti žmogaus kančią - tai padeda jam pripažinti savo būklę ir paskatina kreiptis į specialistą. Labai svarbu, kad žmogus pats sutiktų priimti pagalbą, nes tai padidina problemos sprendimo veiksmingumą.
Psichozės valdymas reikalauja kompleksinio požiūrio. Specialistė primena, kad psichiatrijoje taikomas biopsichosocialinis modelis - siekiant padėti patiriantiems psichozės priepuolius, taikomi tiek biologiniai (vaistai), tiek psichologiniai, tiek socialiniai metodai. Medikamentiškai psichozė dažniausiai valdoma antipsichoziniais vaistais, kurie padeda kontroliuoti simptomus, sumažindami dopamino lygį smegenyse. Tačiau, anot gydytojos psichiatrės, labai svarbi ir psichosocialinė reabilitacija - tai atvejo vadyba paremta pagalba, kuri yra nukreipta į gyvenimo kokybės gerinimą. Jos metu žmogus atkuria prarastus įgūdžius, mokosi suprasti ir kontroliuoti savo būseną, yra skatinamas atkurti socialinius ryšius, susirasti darbą. Tai padeda žmogui vėl atgauti viltį ir kurti darnesnį santykį su aplinka ir pačiu savimi.
Psichozės Mitai ir Realybė
Vienas labiausiai paplitusių ir klaidingų įsitikinimų apie psichozę yra nuomonė, kad psichozės metu žmonės visada pavojingi aplinkiniams. G. Germanavičienė sako, kad šis mitas yra labai žalingas, nes iš tikrųjų psichozę patiriantys žmonės žymiai dažniau kelia pavojų patys sau, o ne aplinkiniams.
Visuomenėje gan plačiai paplitęs ir mitas, kad psichozė yra neišsprendžiama problema ir kad ją patiriantys žmonės nebegali gyventi visavertiškai. Tačiau psichikos sveikatos specialistė pažymi, kad net ir ilgalaikė šizofrenija nėra nuosprendis visam gyvenimui, nes šiuolaikinės pagalbos priemonės padeda sėkmingai kontroliuoti simptomus, o tai daugeliui psichikos sutrikimą turinčių žmonių leidžia sėkmingai sugrįžti į įprastą gyvenimą.
Gydytoja sako, kad visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, stiprėja tendencija ieškoti būdų, kaip padėti žmonėms su ilgalaikiais psichikos sutrikimais vėl integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiais jos nariais. Siekiama, kad jie galėtų jaustis pilnateisiai visuomenės nariai, nepriklausomai nuo diagnozuotų sutrikimų.
Kaip Sumažinti Psichozės Stigmą
Pasak pašnekovės, stigma yra viena didžiausių kliūčių, trukdančių psichozę patiriantiems asmenims kreiptis pagalbos. Psichozės stigmą mažinti padeda švietimas ir informavimas: atvira diskusija, žinių apie šią būklę, informacijos sklaida, patyrių psichozę kalbėjimas apie savo patirtis, dalinimasis atsigavimo istorijomis leidžia geriau suprasti tikrąją psichozės prigimtį ir sumažina tiek ją patiriančių, tiek aplinkinių baimę.
Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog psichikos sveikatos sunkumai - tai dalis mūsų kasdienio gyvenimo, ir kaip mes rūpinamės savo fizine būkle, taip turėtume rūpintis ir psichikos sveikata. Psichozė nėra gyvenimo nuosprendis, tai - valdomas sveikatos sutrikimas, todėl svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
tags: #haliucinacijos #kas #tai