Įvadas
Psichogeninės haliucinacijos - tai sudėtingas reiškinys, susijęs su psichikos sveikatos sutrikimais. Šis straipsnis skirtas nuodugniai analizei, apimančiai psichozės apibrėžimą, tipus, gydymo būdus, taip pat skirtumus tarp dvasinio užvaldymo ir psichikos sutrikimų. Straipsnyje nagrinėjami neuroziniai sindromai, isterijos, įkyrių būsenų neurozės bei kitos būsenos, siekiant suprasti haliucinacijų kilmę ir pasireiškimą.
Psichozė: Sutrikęs Santykis su Realybe
Psichozė apibūdinama kaip psichikos sutrikimas, kuriam būdingas ryškiai išreikštas sutrikęs santykis su realybe. Asmenys, išgyvenantys psichozę, patiria haliucinacijas, kliedesius, jų mąstymas tampa nenuoseklus, o nerimo lygis - padidėjęs. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Psichozės Tipai
Psichozė gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo priežasčių ir trukmės:
- Trumpalaikė psichozė: Tai psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozę gali sukelti narkotinės medžiagos ar alkoholis. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
- Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Ši psichozės forma trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.
Kompleksinis Psichozės Gydymas
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, gydymas yra kompleksinis ir apima:
- Medikamentinį gydymą: Vaistai padeda palengvinti simptomus.
- Socialines ir psichologines priemones: Šios priemonės padeda sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Taip pat skaitykite: Psichogeninių Haliucinacijų Straipsnis
Dvasinis Užvaldymas vs. Psichikos Sutrikimas
Susiduriant su sveikatos sutrikimais, kurie pasireiškia nervinės sistemos sutrikdymu, asmenį pradeda kamuoti simptomai, slopinantys gyvenimo džiaugsmą, kartu keičiantys ir gyvenimo kokybę. Asmuo, anksčiau gyvenęs aktyvų gyvenimą, ištikus dvasiniam ar psichiniam pablogėjimui, ilgainiui tampa apatiškas, užsisklendęs, o gyvenimas prisipildo pagrįstos ar nepagrįstos, priklausomai nuo asmens veiklos ir savęs realizavimo aspektų, baimės. Norint išsiaiškinti asmens būsenos sutrikdymo priežastis ir gyvenimo pusiausvyros sugrąžinimo būdus, būtina atsižvelgti į asmens gyvenimo istoriją.
Demonų Pavergimo Priežastys
Demonų pavergimo galimybę lemia sąmoningas ir savanoriškas nuodėmių darymas. Nusidėjėliai leidžiasi šėtono užvaldomi per pačią nuodėmę, kartais užmezga ryšius su tamsybių pasauliu per neapdairumą, siekdami žmogiškos naudos. Šėtonas įkvepia postūmius, išvedančius iš pusiausvyros arba kreipiančius degradavimo link. Įklampina į apgaulingas besotiškumo, psichoaktyvių medžiagų, sekso viliones. Jis kreipia asmenį į nusikalstamą silpnumą, smurtą ar valdymą, stumia žmogų nuo tvirtos ir kantrios Dievo stiprybės. Trokšdamas atitraukti žmogų nuo elgsenos, kuri atitiktų Dievo valią, jis sukelia stiprių išorinių ir vidinių poveikių, kuriuos priimdamas asmuo atsisako gyvenimo, atitinkančio krikščioniškos moralės principus.
Šėtonas pasinaudoja žmogiškaisiais geidulingumais, kuriems reikia naujų jutiminių potyrių, gali išnaudoti kitus žmones, kurie įkalbinėtų ar kitais būdais stengtųsi, kad asmuo pakeistų savo elgseną. Šėtonas per pagundas mėgina palenkti žmogų nuodėmei. Amoralus gyvenimas, netinkami lytiniai santykiai, sadizmas, abortas, blogis - veiksmai, kuriuos žmogus supranta kaip nuodėmingus, tačiau vis tiek juos pasirenka - gali įleisti šėtono veikimą. Tokiais būdais velnias stengiasi sunaikinti skirtumo tarp gėrio ir blogio supratimą.
Piktųjų dvasių užvaldymo priežastys gali būti: neapykanta, pavydas, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, magiškų apeigų propagavimas, pinigų, valdžios, garbės siekiai - visa, kas daroma pamirštant Dievą.
Lengviausio Laipsnio Psichikos Negalavimai
Lengviausio laipsnio psichikos negalavimai - neuroziniai ir psichopatiniai asmens sutrikimai. Nagrinėjant psichikos sutrikimo priežastis, remiantis psichiatrijos mokslu, susiduriama su vidiniais ir išoriniais veiksniais, kurie išbalansuoja asmens psichinę pusiausvyrą. Neurozių priežastis - pertempta psichinė veikla. Neurozei atsirasti įtakos turi ilgalaikė nemiga, protinis pervargimas, įtemptas darbas.
Taip pat skaitykite: Sackso knyga apie haliucinacijas
Psichopatija - tai liguisti asmenybės jausmų ir valios pakitimai bei jų sąlygojama ryški charakterio disharmonija. Psichopatiškumas gali išryškėti jau vaikystėje. Asmenybės sutrikimai kaip charakterio anomalija formuojasi pirmus du gyvenimo dešimtmečius. Psichopato elgesį lemia emocijos, įspūdžiai ir motyvai, kuriuos diktuoja charakteris, bet ne protas ir aplinkybės. Šiems asmenims būdingas egoizmas, nesugebėjimas suprasti ir atjausti kitų. Dėl charakterio trūkumų asmenims sudėtinga ugdyti ir atskleisti savo gabumus. Jie blogai mokosi, trūksta energijos, atkaklumo, pastovumo, nuoseklumo. Dėl nesėkmių asmenys linkę kaltinti kitus žmones, nepalankias aplinkybes, tačiau ne save ar savo charakterį. Psichopatinio tipo asmenims nebūdingi kliedesiai, taip pat jų nevargina haliucinacijos, o jų elgesys nebūna absurdiškas. Dažnai jie supranta savo veiksmus ir gali susivaldyti. Gydytojų psichiatrų teigimu, psichopatija yra paveldima arba atsiranda dėl gemalo ir vaisiaus pažeidimo. Žmogus pradeda perdėtai reaguoti į tam tikrus išorinius dirgiklius, jaustis nesaugus.
Demoniškas veikimas sukelia žmogui minčių ir impulsų, kurie skatina palūžti, pasiduoti nevilčiai, netyrumui, savęs žeminimui, į save nukreiptai agresijai. Piktoji dvasia sukelia sumaištį asmens viduje, versdama patirti kančias, prieš kurias asmuo jaučiasi bejėgis. Piktosios dvasios skatinimas asmeniui nemoraliai veikti yra toks stiprus, kad žmogui sunku savo jėgomis atsispirti, net ir prašant Dievo pagalbos. Palaipsniui apsėstasis asmuo tampa vis uždaresnis, nuolat slopinamas vidinių apsaugos resursų biologinio ir psichinio išnaudojimo. Apsėstojo dvasinis gyvenimas tampa sudėtingas, pilnas nepagrįstos baimės. Piktosios dvasios išbandymai atgrasyti ar apsunkinti žmogaus dvasinį gyvenimą dažniausiai pasireiškia įvairiais nepaaiškinamais reiškiniais, kurie atsiranda konkretaus asmens buvimo vietoje.
Neurastenija: Padidėjęs Nervingumas
Neurastenija - liguista psichinė būsena, kurios požymiai yra padidėjęs nervingumas, jautrumas, nesugebėjimas valdytis, emocijų nevaldymas. Žmogus per daug jautriai reaguoja į išorinius įspūdžius. Jį pradeda jaudinti ir nervinti įvairios gyvenimo smulkmenos, kurioms anksčiau neteikdavo dėmesio. Neurastenijos būklei būdingas protinis ir fizinis nuovargis, kurio nepašalina nei poilsis, nei pramogos, nei miegas. Sergantiems neurastenija būdingi galvos skausmai įvairiose vietose. Galvos skausmai pasireiškia priepuoliais arba lydi asmenį nuolat. Taip pat būdingi somatiniai simptomai: raumenų skausmas, gerklės peršėjimas, padidėję limfmazgiai, širdies skausmai, virškinimo sutrikimai, pykinimas, lytinio potraukio ir pajėgumo sumažėjimas. Asmeniui sunku susikoncentruoti, pablogėja atmintis, sutrinka miegas, vargina nemalonūs sapnai. Ilgai sergant neurastenija, keičiasi ir asmenybė.
Isterija: Emocijų Nepastovumas
Isterija pasireiškia judesių, jutimų, psichikos sutrikimais. Sergantieji isterija yra labai jautrūs, nepastovios nuotaikos. Ligoniai esti labai įtaigūs, nes aplinkos dirgikliai juos labai stipriai veikia. Sergantieji greitai netenka pusiausvyros, susijaudina, audringai reaguoja į menkiausius nemalonumus, garsiai rauda, blaškosi. Isterija gali pasireikšti net paralyžiumi, kurtumu, aklumu. Asmenims, kurie linkę į isterines reakcijas, pakanka menkiausios priežasties, kad juos apimtų nepakeliamas skausmas ar paralyžius. Isterija sergantiems asmenims gali sutrikti sąmonė, pasireikšti prieblandinė sąmonės būsena su sąmonės susiaurėjimu. Šiems asmenims dažnai pasireiškia vegetaciniai sutrikimai, tokie kaip padažnėjęs pulsas, skausmai širdies plote, pykinimas, viduriavimas, obstipacijos. Isteriniai priepuoliai paprastai sukeliami kokio nors psichinio afekto, tačiau jų niekuomet neseka visiškas sąmonės netekimas.
Įkyrių Būsenų Neurozė (Obsesinis-Kompulsinis Sutrikimas)
Įkyrių būsenų neurozė arba obsesinis-kompulsinis sutrikimas pasireiškia įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Asmuo jaučia impulsus, bei stimulus, kurie jam atrodo visiškai svetimi. Atlikdamas šiuos veiksmus asmuo nepatiria jokio malonumo. Nors asmuo ir stengiasi atsispirti įkyrioms mintims, tačiau to padaryti nesugeba. Impulsai, kuriuos žmogus jaučia, gali būti vaikiški ir beprasmiai, tačiau dažniausiai jų turinį sudaro negatyvios ir skatinančios aplinkiniams kenkti, idėjos. Asmens mintyse bunda bjaurios mintys, nemalonūs prisiminimai, nemotyvuota neapykanta artimiesiems, įkyrus noras padaryti ką nors negera. Kadangi mintys gali asmenį skatinti įvykdyti sunkų nusikaltimą, asmuo ne tik neigia juos kaip svetimus, bet ir stengiasi jų išvengti gindamasis įvairiais draudimais, savo laisvės ribojimu, taip pat atsižadėjimais, kad įkyrios mintys ir ketinimai nebūtų įgyvendinti.
Taip pat skaitykite: Smegenų auglio sukeltos haliucinacijos
Tiesioginis Velnio Veikimas
Tiesioginiam velnio veikimui būdinga ypatinga prievarta, staigus puolimas, dažnai be regimos priežasties. Nepastebint asmens apsėdimo proceso eigos, šėtono įtaka minčių ir veiksmų kontrolei darosi aktyvesnė ir žmogus tampa nepajėgus save kontroliuoti. Apsėdimas gali pasireikšti laikinu arba nuolatiniu pamišimu. Apsėdimo metu piktoji dvasia sukelia asmeniui transo būseną ir žmogus atitrūksta nuo realybės. Apsėstasis praranda sąmonę, nežino, kas su juo vyksta, ir vėliau negali to prisiminti. Demono buvimo asmenyje metu apsėstasis atlieka nenatūralius judesius - sudėtingai šliaužioja, puola, be jokios priežasties krenta, šokinėja, jį apima konvulsijos.
Prieblandinė Sąmonės Būsena
Dėl psichinės sveikatos sutrikdymo asmuo gali patirti simptomus ir emocijas, kurios moksliškai įvardijamos kaip prieblandinė sąmonės būsena. Prieblandinės sąmonės būsenai būdinga visiškai sutrikusi orientacija aplinkoje, haliucinacijos, ūmus vaizdinis kliedesys, pykčio, baimės ir liūdesio afektai, labai didelis susijaudinimas. Kliedesių, haliucinacijų ir afektų būsenos asmuo gali staiga įvykdyti sunkų nusikaltimą, palaikyti priešais, sužaloti, nužudyti artimuosius ar kitus žmones. Įniršio apimtas asmuo praranda savikontrolę, daužo ir naikina viską, neskirdamas gyvų būtybių nuo negyvų daiktų. Ši sąmonės sutrikimo būsena prasideda staiga, trunka neilgai - keliasdešimt minučių, kartais keletą valandų, labai retai 1-2 dienas. Sąmonės užtemimo būsena dažniausiai baigiasi giliu miegu, o pabudęs asmuo neatsimena, ką yra padaręs. Funkcinės prieblandinės būsenos dažniausiai yra psichogeninės kilmės. Sutrikimas gali pasireikšti sergant infekcijomis, intoksikacijomis ir kitomis ligomis.
Kliedesiai: Liguistos Mintys
Kliedesys priklauso mąstymo turinio sutrikimui. Kliedesiu vadinamos liguistos mintys, kurios neatitinka tikrovės, taip pat klaidingi įsitikinimai ir samprotavimai, kurie užvaldo asmens psichiką, lemia jo elgesį ir nepasiduoda koregavimui. Įvairias kliedėjimo formas skatina haliucinacijos, tam tikra nuotaika, atminties sutrikimai, išgyvenimai. Asmuo esti nekritiškas, remdamasis savais argumentais gali priešintis akivaizdžiausiems gyvenimo faktams. Kliedesys neatsiranda be priežasties. Juos gali sąlygoti klaidingi sprendimai, neteisingi įsitikinimai ir samprotavimai.
Haliucinacijos: Nesamų Potyrių Jautimas
Haliucinacijos pasireiškia ir sveikam žmogui, dažniausiai prieš įmingant ar nubundant, taip pat labai susijaudinus. Tačiau dažniausiai haliucinacijas patiria psichikos ligomis sergantys asmenys. Jos pasireiškia tuomet, kai esti nuolatinė psichotraumuojanti situacija ir visa psichika būna nukreipta į ją. Nuolatinės haliucinacijos - neesamų daiktų ir potyrių jautimas, rodo sunkų psichinį pažeidimą. Demoniško apsėdimo momentu susiduriama su dviem asmenybėmis - žmogaus ir piktosios dvasios, kuri valdo žmogų. Transo metu piktoji dvasia daugeliu atveju pranoksta žmogaus mintis. Demonas naudodamasis žmogaus balsu gali kalbėti tokius dalykus, apie kuriuos apsėstasis asmuo neturi jokio supratimo, demonstruoti asmenį pranokstančią jėgą, kalbėti kitomis kalbomis. Egzorcizmo metu užvaldžiusi dvasia gali tariamai apleisti apsėstąjį, taip sudarydama klaidingą įspūdį, jog kūnas yra išvaduotas iš priespaudos. Demono užvaldymui pasiduoda tik kūnas, demonai neapsigyvena žmogaus sieloje. Kiekvienas bandymas nusižudyti artimiesiems bei asmenį lydintiems yra liūdna patirtis. Tačiau reikia suprasti, jog apsėstojo išgelbėjimo faktas yra Dievo malonės veikimo rezultatas, ir tai liudija Viešpaties Dievo rūpinimąsi šiuo asmeniu ir Jo valią jam.
Somatizacijos Sutrikimas
Pacientai, kuriems pasireiškia somatizacijos sutrikimas, dažnai neprisimena ankstesnių simptomų, juos gali neigti. Toks atminties sutrikimas vadinamas simptomų amnezija. Juos galima nustatyti įvertinus įrašus ligos istorijose. Kita problema nustatant diagnozę - duomenų trūkumas, nes šie pacientai linkę gydytis ir tirtis daugelyje ligoninių, pas įvairius gydytojus. Somatizacijos sutrikimu sergantys pacientai pateikia daug somatinių negalavimų, komplikuota jų ligos istorija. Dažniausi simptomai yra pykinimas ir vėmimas, pasunkėjęs rijimas, rankų ir kojų skausmas, dusulys, amnezija, nėštumo komplikacijos bei mėnesinių sutrikimai.
Nediferencijuotas Somatoforminis Sutrikimas
Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas diagnozuojamas, kai vienas ar keli tyrimais nepaaiškinami somatiniai negalavimai trunka mažiausiai 6 mėnesius, negalima nustatyti kito somatoforminio sutrikimo ar somatinės ligos. Terminas pradėtas vartoti nuo 1987 m. DSM-III-R klasifikacijoje. Manoma, kad ankstyva šio sutrikimo diagnostika gali užkirsti kelią somatizaciniam sutrikimui. Šis sutrikimas labiausiai paplitęs iš visų somatoforminių sutrikimų ir jį diagnozuoti reikėtų dažniau vietoje somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos, kuri Lietuvoje diagnozuojama labai dažnai. Manoma, kad šis sutrikimas yra pradinis somatizacinio sutrikimo variantas.
Konversinis Sutrikimas
Konversinio sutrikimo koncepcija atėjo iš XIX a. pabaigos, XX a. pradžios neurologų Charcot, Breuer ir Freud darbų. Šis sutrikimas žinomas ir kitu, isterinės neurozės, pavadinimu, kuris buvo labai dažnai vartojamas. Nuo 1994 m. šio sutrikimo apibrėžimas susiaurėjo, aprėpė tik simptomus, susijusius su judesių ir jutimų sutrikimais. Terminas „konversija“ reiškia hipotetinį psichologinio konflikto pasikeitimą į somatinį simptomą, dažnai simboline prasme (t.y. pykčio protrūkis virtęs rankos paralyžiumi, kai asmuo norėjo „pakelti ranką prieš kitą“).
Hipochondrija
Hipochondrija yra nepagrįstas susirūpinimas savo sveikata ir nerealus įsitikinimas, kad somatiniai požymiai bei simptomai yra sunkios somatinės ligos priežastis. Šių įsitikinimų raminant nepavyksta pakeisti. Nuraminti gali reguliarūs somatinės būklės tyrimai, kiti neinvaziniai tyrimai. Pacientas taip pateikia savo negalavimus, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ar kvėpavimo sistemos. Dažniausiai ir labiausiai būna susiję: su širdies ir kraujagyslių sistema („širdies neuroze“), kvėpavimo organais (psichogeninė hiperventiliacija ir kosulys) ir virškinamuoju traktu („skrandžio neurozė“ ir „nervinis viduriavimas“). Simptomai dažniausiai būna dviejų tipų. Pirmasis - vegetacinės (autonominės) nervų sistemos sujaudinimas, tai pasireiškia širdies plakimu, prakaitavimu, paraudimu ir tremoru.
Galvos Svaigimas
Galvos svaigimas - vienas iš dažniausių nusiskundimų, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją. Nuo 5 iki 30 proc. įvairaus amžiaus žmonių skundžiasi galvos svaigimu. Svaigimas - tai judesio iliuzija, paties žmogaus ar aplinkoje esančių daiktų. Galvos svaigimas gali būti ne tik daugelio ligų, bet ir grėsmingų gyvybei būklių simptomas.
Galvos svaigimą išprovokuoja sensorinės informacijos, ateinančios pagrindine aferentine sistema, kuri užtikrina vestibulinę, regimąją ir proprioreceptinę erdvinę orientaciją, disbalansas. Svarbus vaidmuo galvos svaigimo patogenezėje tenka ir centrinės informacijos apdorojimui bei eferentinės kilmės judesio sutrikimui. Daugeliu atvejų galvos svaigimo priežastis gali būti periferinis vestibulinis sutrikimas, daugybinis sensorinis nepakankamumas, galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kitos centrinės nervų sistemos ligos, širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat galimos kelių priežasčių kombinacijos.
Sisteminis (vestibulinis) galvos svaigimas lydimas sukimo ir/ar kritimo pojūčio, aplinkinių daiktų arba savo kūno pasvirimo, lingavimo ar siūbavimo. Dažnai kartu vargina pykinimas, vėmimas, hiperhidrozė, klausos ir pusiausvyros sutrikimas bei oscilopsija (aplinkinių daiktų mažos amplitudės judėjimo iliuzija). Sisteminis galvos svaigimas būdingas ir centriniam, ir periferiniam vestibulinės sistemos pažeidimui. Vestibulinės kilmės galvos svaigimas dažniausiai būna priepuolinis ir epizodinis. Ilgalaikis varginantis svaigimas gali būti pavartojus ototoksinių preparatų ar pažeidus galvos smegenų struktūras, kurios atsakingos už vestibulinius refleksus.
Būklė prieš apalpimą (priesinkopė). Pacientas jaučia šleikštulį, svaigulį, artėjantį sąmonės netikimą, „lengvumą“ galvoje. Minėti nusiskundimai dažnai lydimi ir odos blyškumo, tachikardijos, baimės pojūčio, „tamsėjimo“ akyse, pykinimo, hiperhidrozės. Šie simptomai būdingi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ar/ir ortostatine hipotenzija.
Daugeliu atvejų pacientai, besiskundžiantys galvos svaigimu, pabrėžia pusiausvyros sutrikimą, nestabilumą, svyravimą judesio metu. Šie nusiskundimai atsiranda esant organiniams nervų sistemos pažeidimams (ekstrapiramidinės sistemos ir smegenėlių pažeidimas, proprioreceptorių sutrikimai) ir nėra tikra galvos svaigimo išraiška. Dažnai kartu būna parezė, jutimų sutrikimas, diskoordinacija ir oscilopsija. Simptomai pasireiškia stovint arba judesio metu ir išnyksta sėdint ar gulint.
Psichogeninės kilmės galvos svaigimas pasireiškia esant nerimui, neurozėms, konversiniams sutrikimams ar depresijai; būdingi sunkiai paaiškinami pojūčiai. Pacientai skundžiasi galvos sunkumu, girtumo pojūčiu, šleikštuliu bei svaiguliu. Tokie neaiškūs simptomai atsiranda pirminėmis stadijomis arba esant atipinės eigos organinei ligai.
Diagnostika ir Diferencinė Diagnostika
Galvos svaigimą pacientai gali apibūdinti įvairiausiais žodžiais ir pojūčiais, todėl diagnostikai labai svarbu kruopščiai ir tiksliai surinkti anamnezę bei išklausyti nusiskundimus. Svarbu išsiaiškinti galvos svaigimo eigą, provokacinius faktorius ir lydimuosius simptomus. Vienkartinis sisteminio galvos svaigimo epizodas dažniausiai būdingas smegenų kamieno ar smegenėlių insultui.
Spontaninių galvos svaigimo priepuolių, kurie nebuvo išprovokuoti staigiu galvos judesiu, priežastys dažniausiai būna aritmijos, praeinantis smegenų išemijos priepuolis, Menjerio liga arba epilepsijos priepuolis.
Pasikartojantys galvos svaigimo priepuoliai, kuriuos sukelia provokaciniai faktoriai (kūno padėties pakeitimas, galvos pasukimas), daugeliu atvejų būna ortostatinės kilmės.
Gydymas
Sisteminio galvos svaigimo atveju skiriamas simptominis gydymas. Etiologinis gydymas taikomas retai, tik esant tam tikroms galvos svaigimą provokuojančioms būklėms: bakterinis labirintitas, kamieno insultas, temporalinės skilties epilepsija, baziliarinė migrena, augliai, virusinės ligos.
Paranojiniai Sindromai
Paranojiniam sindromui yra būdingas sisteminis interpretavimo kliedesys. Paranojinis nuostolio kliedesys - būdingas vyresniems žmonėms. Sisteminė parafrenija - formuojasi didybės, poveikio, persekiojimo kliedesiai. Konfabuliacinė parafrenija - būdinga, kad ligonis pasakoja didybės kliedesius, bet kiekvieną kartą vis kitokius. Tai mintys kylančios realiu pagrindu (padaryta pastaba darbe, pasijuokta iš žmogaus kūno sudėjimo, psichikos savybių). Pervertinimo idėjos įgauna labai didelę reikšmę, pamažu ligonis šias mintis ima vertinti nekritiškai, jas koreguoti pavyksta nebent trumpam. Tos mintys dažnai lemia visą tolesnį ligonio elgesį. Pervertinimo idėjos nuo kliedesių skiriasi tuo, kad jas sukelia realūs išgyvenimai, faktai. Jas lydi afektinė įtampa. Esant palankioms sąlygoms pervertinimo idėjos blėsta ir išnyksta, tuo tarpu kliedesiai dažnai vystosi toliau. Pervertinimo idėjos dažniausiai būdinga paranoidinio tipo asmenybės sutrikimams, arba pakitus asmenybei po organinių, infekcinių, intoksikacinių ligų.
Paranoidinis sindromas gali būti įvairių tipų: Kandinskio-Clerambault, hipochondrinis-paranoidinis, depresinis-paranoidinis, Cotard’o, Capgraso, Fregoli.
Depresija
Liguistai prislėgta nuotaika - ligoniui liūdna. Jis sako, kad nieko gero nebuvo, nėra ir nebus. Niekas gyvenime neturi prasmės. Aš esu našta kitiems, nesugebu dirbti, niekas manęs nedžiugina, nesinori bendrauti su aplinkiniais. Į savo vaikus ar tėvus žiūri su priekaištu sau. Tai skausmingai pergyvena. Emocinis pasikeitimas - depersonalizacija. Pergyvena, kad pasikeitė. Tai skausmingoji psichinė nejautra ( anesthesia psichica dolorosa ). Dėl tokios nuotaikos, menkavertiškumo jausmo, jausmo, kad trukdo kitiems › mintys apie savižudybę › bando nusižudyti arba nusižudo. Labai retai tokių minčių nebūna. Pasitaiko ir altruistinės savižudybės - nužudo ir savo vaikus. Ligoniui sunku reikšti mintis. Jos kyla sunkiai, labai iš lėto ( tarsi per storą filtrą ). Sunku nuosekliai pasakoti. Ypatingai sunku kūrybinio darbo žmonėms: studentams, pedagogams, poetams, rašytojams. Sunku formuluoti mintis.
Katatonija
Katatonija - tai psichomotorinis sutrikimas, kuriam būdingas sujaudinimas arba raumenų įtampa, judesių nuslopimas iki visiško sąstingio. Tai psichozė, pasireiškianti judesių ir kalbos sutrikimais. Stuporas - tai savotiška psichomotorinio nuslopimo būsena.
Neuroziniai Sindromai
Neuroziniai sindromai išsivysto po gilių išgyvenimų ar gausių neigiamų emocijų. Neurozinių sindromų struktūroje yra asteninis, obsesinis, hipochondrinis sindromai.
Isterija (Histrioninis Sindromas)
Nuo Hipokrato laikų šis sindromas vadinamas isteriniu (gr. hysterica - gimda). TLK- 10 klasifikacijoje šis sindromas vadinama histrioniniu (lot. histrion - aktorius). Istoriniai sindromai gali pasireikšti judesių ir jutimų sutrikimu, gali būti nepastovėjimo, nepaėjimo požymių, isterinis paralyžius arba sutrikti jutimas (ne pagal inervacijos zoną), atsirasti isterinis aklumas, kurtumas, nebylumas, mikčiojimas, drebėjimas, kosulys, spazminis rijimas, isterinis vėmimas, o kartais net traukulių priepuoliai.
tags: #psichogenines #indikuotos #haliucinacijos