Įdomūs Faktai Apie Psichologijos Profesiją

Įvadas

Psichologija yra mokslas, nagrinėjantis žmogaus elgesį, protą ir psichikos procesus. Ši profesija apima platų spektrą veiklų - nuo psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos iki mokslinių tyrimų ir taikomųjų sprendimų įvairiose srityse. Psichologai dirba švietimo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose, verslo organizacijose, teismuose ir kitose srityse. Šiame straipsnyje apžvelgsime įdomius faktus apie psichologijos profesiją, jos svarbą ir galimybes Lietuvoje.

Psichologijos Profesijos Patrauklumas ir Svarba

Psichologo profesija išlieka patraukli dėl galimybės suprasti ir pažinti žmogaus vidinį pasaulį, taikyti psichologijos žinias įvairiose srityse ir padėti žmonėms, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais. Psichologijos mokslas nuolat tobulėja ir siūlo mokslu pagrįstus pagalbos būdus tiek kasdieniams sunkumams įveikti, tiek ir didelėms psichologinėms problemoms spręsti.

Psichologijos žinios yra sėkmingai pritaikomos ugdymo ir sveikatos priežiūros sistemose, teismų ir policijos praktikoje, organizacijose, sporte, žmogiškųjų išteklių vadyboje ir kitose srityse. Dėl to jauni žmonės žavisi galimybe ne tik geriau suprasti save, bet ir įgyti žinių, kurias pritaikydami galės padėti plėtotis visuomenei.

Psichologijos pritaikomumas

Kalbant apie psichologijos pritaikomumą, tai yra tokių sričių, kurių dar neturime arba turime tiktai užuomazgas. Tarkime, aviacijos, eismo ar sporto psichologija. Paprastai žmonės mano, kad psichologai daugiausia dirba su sergančiais, turinčiais kokių nors psichikos sutrikimų žmonėmis. Bet psichologų darbo laukas yra labai platus - tai ir darbas mokyklose, įmonėse, organizacijose, versle.

Asmeninės Savybės ir Kompetencijos

Nors stojantiesiems į psichologiją šiais laikais nekeliama reikalavimų demonstruoti tam tikras asmenybės savybes, vis dėlto kai kurios savybės yra svarbios norint sėkmingai dirbti psichologo darbą. Psichologo profesijos atstovų vienas pagrindinių darbo įrankių yra mąstymas, tad šį darbą lengviau dirbti žmonėms, kurie linkę reflektuoti, analizuoti, kritiškai mąstyti ir ieškoti sąsajų.

Taip pat skaitykite: Žmogaus elgesio vingrybės eksperimentuose

Ne mažiau svarbios ir tokios savybės kaip empatiškumas (gebėjimas įsijausti į kitų jausmus), noras pažinti save ir kitus, atsakomybė bei pamatinės vertybės: pagarba kitų asmenų teisėms ir orumui, nediskriminacija, gėrio siekis.

Kompetencijų įgijimas

Psichologijos bakalauro studijų metu būsimieji psichologai įgyja daug pamatinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kurie būtini norint tęsti studijas specializuotoje psichologijos magistrantūroje ir tapti savarankiškai dirbančiu psichologu. Tai apima:

• Žinias apie individualius, grupių bei organizacijų ypatumus ir skirtumus.
• Mokėjimus atlikti psichologinį vertinimą.
• Psichologinio konsultavimo pradmenis.
• Įgūdžius psichologijos žinias pritaikyti šviečiant visuomenę.
• Gebėjimą vykdant įvairias profesines veiklas paisyti profesinės etikos.
• Mokėjimus vykdyti psichologijos mokslo tyrimus.

Šias kompetencijas lengviau įgyti asmenims, kurie nemažai laiko skyrė savanorystei ar turi didesnę gyvenimišką patirtį. Tačiau specialaus pasirengimo studijoms tikrai nereikia, visa, ko reikia, įgyjama psichologijos studijų metu.

Studijų Programos Pasirinkimas

Lietuvoje nemažai universitetų siūlo psichologijos studijų programas. Renkantis studijų programą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:

• Studijų programos kryptis: Studijų programa turi turėti aiškią psichologijos studijų kryptį.
• Studijų programos turinys: Siūlomą studijų programą turi sudaryti ne vienas psichologinis dalykas, turi būti aiškūs kitų studijų dalykų pavadinimai bei jų turinys.
• Dėstytojų kvalifikacija: Psichologijos programoje dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje.
• Programos akreditacija: Kiekviena vykdoma studijų programa aukštojoje mokykloje turi būti akredituota - tai yra vieša informacija, kurią galima sužinoti Studijų kokybės vertinimo centro tinklapyje.
• Atitiktis standartams: Svarbu išsiaiškinti, ar siūloma aukštosios mokyklos studijų programa atitinka Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašą bei „EuroPsy“ standartus, ar programa gerai vertinama tarptautinių ekspertų.

Jei studijų programa neatitinka visų reikalavimų, studentai negalės įgyti psichologo bakalauro kvalifikacijos ir tęsti studijų psichologijos krypties magistrantūroje. Tai apsunkintų jų kelią į aukštesnio mokslinio laipsnio siekimą būtent psichologijos srityje.

Taip pat skaitykite: Kaip gydoma bulimija

Psichologijos studijos Vytauto Didžiojo universitete (VDU)

VDU psichologijos programa vykdoma nuo 1991 m. ir atitinka „EuroPsy“ standartus. Programos turinį kūrė iškiliausi Lietuvos išeivijos psichologai ir nepriklausomi Lietuvos mokslininkai bei praktikai. Programoje dirba aukštos kvalifikacijos dėstytojai, vykdantys mokslinius tyrimus ir integruojantys naujausius mokslinius pasiekimus su profesine praktika. Pabaigus psichologijos bakalauro studijas, absolventas gali dirbti psichologo asistentu švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse. Savo kompetencijos ribose su patyrusio psichologo priežiūra psichologijos bakalauro absolventai gali atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo.

Karjeros Planavimas ir Pasirinkimas

Psichologijos paslaugų centro 2018 m. inicijuoto tyrimo duomenimis, Lietuvoje net pusė abiturientų jaučiasi visiškai nepasirengę arba silpnai pasirengę savo karjeros planavimui. Dešimt metų moksleivius konsultuojantis karjeros klausimais A. pataria: „Pažinti save lengviausia atsakinėjant į skirtingus klausimus: ką gyvenime esu išbandęs ir ką iki šiol man labiausiai patiko veikti? Kuriose srityse man labiausiai sekasi? Kokie yra mano talentai ir gebėjimai?“

Jo teigimu, svarbu nesuklysti save vertinant tik pagal rezultatus pamokose: daugelis įgūdžių, kurie pravers ateityje gali atsiskleisti visai kitose situacijose. „Pavyzdžiui, galbūt mokate puikiai siūti? O gal gebate nustatyti automobilio gedimą? Galbūt visi giria jūsų gamintus patiekalus ar sukomponuotas puokštes? Svarbu nepamiršti ir asmeninių savybių, kurios gali tapti ypatingai svarbiomis. Pabandykite įsivertinti: galbūt esate išskirtinai drąsus? O gal ypatingai kruopštus ar patikimas? Gal išsiskiriate punktualumu, o galbūt kūrybingumu?“, - teigia jis.

Kadangi jaunam žmogui į šiuos klausimus atsakyti gali būti sunku, ypatingai svarbu, kad prie savęs paieškų prisidėtų ir aplinkiniai: mokytojai, tėvai, draugai. „Gelbsti metodas, kai aplinkinių paprašoma papasakoti, kokios profesijos atstovu jie jus įsivaizduoja, kur, jų nuomone, esate tiesiog geriausi. Kai jau atsakėte į šiuos klausimus, pagalvokite, kurioje iš šių sričių, nepaisant gebėjimų, labiausiai pasitikite savimi pats? Būtent pasitikėjimas savimi tampa vienu svarbiausių „variklių“ kylant karjeros laiptais“, - teigia pašnekovas.

Bent keturiolika profesijų - tiek dominančių variantų siūlo atsirinkti ir detaliai apsvarstyti karjeros konsultantas. Nors kažkiek pajausti, ar profesija jums tinkama galima darbo vietoje praleidus bent 40 valandų. „Kaip tai padaryti? Nebijokite atlikti praktiką, savanoriauti kokioje nors įmonėje, būti laisvuoju stebėtoju. Daugelis įmonių puikiai supranta darbo rinkos poreikius ir yra suinteresuotos pritraukti naujų specialistų, todėl mielai bendradarbiauja su jaunais žmonėmis jų karjeros klausimais“, - pataria psichologas.

Taip pat skaitykite: Vaikų psichologiniai žaidimai

A. Jis siūlo perskaityti švietimo įstaigų programas: jeigu nesudomino visa programa, galbūt sudomins kažkuris joje dėstomas dalykas. Taip pat galima rinktis atmetimo būdu: išbraukiant profesijas, kuriose iškyla akivaizdžių neatitikimų su gebėjimais ir asmenybe.

Trečiasis žingsnis, anot A. „Jeigu atradote svajonių specialybę, bet neturite jai reikiamų egzaminų, nebijokite jų papildomai išsilaikyti - į priekį jus turi vesti svajonė, o ne egzaminų rezultatai“, - pasakoja A. Jeigu nepavyko pradėti nuo aukščiausios pakopos, jis siūlo bandyti nuo žemesnės - vėliau bus galimybė pasivyti. „Svarbu niekada neišsižadėti savo svajonių ir nenukrypti nuo jų į šoną. Jeigu dar nežinote - geriau neskubėkite. Vienu iš sprendimų gali tapti trumpa pertrauka po mokyklos baigimo, kurios metu galite labiau pažinti pasaulį ir save. Kad laikas nebėgtų veltui, jį galite išnaudoti prasmingai: savanoriaudami, kurdami, keliaudami“, - pasakoja jis.

Polinkiai ir profesijos

Rinktis profesinę veiklą žmonės pradeda gana anksti. Kartais dar negimę, jau būna paskirti šeimos verslui, giminės tradicijai arba neišsipildžiusioms tėvų svajonėms realizuoti. Nemanau, kad tai yra geras variantas. Kada jūsų likimą bando nulemti tokie dalykai, blogai yra dėl kelių priežasčių. Viena, tai atimama iš jūsų teisė pačiam spręsti pagrindinius savo gyvenimo klausimus. Antra, primestas sprendimas gali visiškai neatitikti jūsų įgimtų ir įgytų savybių bei interesų. Toks sprendimas beveik garantuotai įstumtų į kampą ir laimės gyvenime patirtumėte mažai, nes gyventumėte ne savo gyvenimą. Gal ir įgytumėte statusą, padidintumėte turtus, bet nesijaustumėte pakankamai gyvas. Jums neteiktų džiaugsmo veikla, jei ji neatitinka jūsų polinkių ir gebėjimų, joje patirtumėte daugiau streso ir nusivylimo, nes užsiimtumėte ne tuo, kam esate gabus ir kas jums patrauklu.

Darbe žmonės praleidžia geriausius savo sąmoningo gyvenimo metus ir šviesiausią paros laiką. Ir nuo to, kaip gerai tą laiką praleisite, priklausys jūsų laimės ir pilnatvės jausmas. Aišku, renkantis profesiją jaunam žmogui pasitarti su kuo nors yra būtina. Svarbu yra tėvų domėjimasis tuo, kaip jų jūs renkatės profesiją, jų pagalba bei dalinimasis savo patirtimi bei žiniomis. Tik tėvams dažnai būna sunku susilaikyti nuo spaudimo, todėl kai kurie visai nusišalina nuo savo vaiko sprendimo dėl profesijos. Tai irgi būtų klaida. Todėl, kai tėvai jūsų klausinėja: ką galvojate apie būsimą profesiją, kuo remdamasis priimate sprendimus, dalinkitės savo mintimis. Pasakokite, ką renkasi jūsų draugai ir kodėl būtent tai renkasi. Tikėkite, kad tėvai klausysis jūsų samprotavimų, nekritikuodami, o susidomėję, kaip jūs priėjote prie savo išvadų, kokia informacija remiatės ir pan. Geri sprendimai yra pasiekiami ne pamokymų, o dialogo būdu. Dialogo, kurio metu ir viena, ir kita pusė klausosi, ką sako pašnekovas. Gerai, kai jūs esate laisvi nuo tėvų lūkesčių, bet kartu žinote, ką jie yra supratę apie gyvenimą. Be to, pats geriausias dalykas, ką tėvai gali padaryti dėl savo vaikų, tai sudaryti sąlygas jiems išbandyti kuo daugiau įvairių veiklų papildomuose užsiėmimuose. Taip pat toleruoti jų pomėgius, kurie tuose bandymuose išryškėja.

Profesijos rinkimasis yra įdomus ir gali būti žavintis procesas, nes žmogus pats gali spręsti, imtis asmeninės rizikos realizuoti savo idėją tapti kokios nors srities specialistu. Pats rizikos momentas savaime yra visiems jaudinantis, o kai kuriems žmonėms patrauklus. Čia norisi paminėti poeto žodžius: jei nerizikavai - gyvenimas neįskaitytas. Bėda tik ta, kad ne visa rizika pasiteisina. Akla rizika nepasiteisina beveik niekada. Pasiteisina tokia rizika, kuri yra apskaičiuota, pagrįsta pasirengimu.

Tikriausiai prisimenate pirmuosius svarstymus apie būsimą profesiją. Jie prasidėjo maždaug 6 metų amžiuje, kai dėdės ir tetos pradėjo klausinėti: “tai kuo gi būsi užaugęs?”. Jei klausia, tai tenka kažką atsakyti. Atsakymuose vaikai dažniausiai pamini populiarius herojus, tuo metu prestižą turinčias profesijas, jo aplinkoje gerbiamus darbus, kuriuos papildo savo vaizduote. Tačiau tie vaikų atsakymai nebūna atsitiktiniai. Vis tik vienas vaikas renkasi būti policininku, kitas - artistu, kiti statybininkais, lenktynininkais, dainininkais ir t.t. Tad, svarbūs yra polinkiai. Vieni žmonės nuo mažens linkę dirbti su daiktais, įrankiais, ardo žaislus, gamina naujus, konstruoja, stato būstus, verda košes ir t.t. (polinkis praktinėms - techninėms profesijoms). Kiti domisi augalais, juos sodina, laisto, stebi arba gyvūnais, juos globoja, prižiūri, rūpinasi (polinkis su gamta susijusioms profesijoms). Dar kiti žaidžia vaidmenų žaidimus, eina vieni pas kitus į svečius, gydo, perka, parduoda, organizuoja ir pan. (polinkis su bendravimu, organizavimu susijusioms profesijoms). Kiti greitai išmoksta skaityti, dėlioja smulkius žaisliukus iš vienos krūvelės į kitą, juos skaičiuoja, lygina tarpusavyje, braižo schemas (polinkis su ženklų sistemomis ir informacija susijusioms profesijoms). Dalis vaikų šoka, vaidina, fantastiškai mėgdžioja suaugusius, piešia, muša būgną ar su malonumu dainuoja (polinkis su menu susijusioms profesijoms). Bet tam, kad pagal savo polinkius pasirinkti profesiją, reikia pažinti ne tik savo polinkius, bet ir tas profesijas, joms būdingas veiklas. Kai paklausiame vyresnių klasių mokinių apie tai, kiek profesijų pažįsta ir galėtų apibūdinti darbą pagal tas profesijas, tai vidutiniškai pamini 5- 7. O pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių Lietuvoje yra užregistruota 405 pogrupiai profesijų, į kuriuos įeina apie 6400 specialybių. Kadangi jų yra labai daug ir įvairių, tai tam, kad pakankamai aprėptumėte visą profesijų įvairovę, reikalinga pagalba. Kad pasirinkimas būtų geras, reikia žinoti visumą, iš ko galite rinktis. Turėtumėte žinoti visas profesijų grupes, maždaug su kokia veikla ir kokiais darbo objektais bei priemonėmis kiekviena grupė susijusi, kad suvokti, kuri iš šių grupių jus labiau domina. Tada jau smulkiau ir konkrečiau verta pasidomėti tos grupės profesijomis galvojant apie darbo turinį, kokių savybių tos profesijos iš žmogaus reikalauja, kokia darbo aplinka, koka profesijos prasmė. Ir ar jums tokia prasmė yra asmeniškai vertinga ir įdomi. Be abejo, galimybės tas profesijas išbandyti bent kiek praktiškai yra ir objektyviai ir subjektyviai ribotos. Todėl dažniausiai tenka pasitenkinti profesijų aprašymais.

Poreikių ir vertybių svarba

Profesijos pasirinkime svarbus momentas yra tada, kai jūs pradedate suvokti, kaip profesija padės tenkinti jūsų poreikius. O poreikiai labai įvairūs. Vieniems svarbiausia yra saugumas (rinksis profesijas, kurios garantuoja pastovias pajamas, dirbant nereikalauja rizikuoti niekuo). Kitiems svarbus poreikis bendrauti (rinksis profesijas, kur reikia dirbant užmegzti ryšius su žmonėmis, jais rūpintis). Kam svarbu pripažinimas, rinksis prestižines profesijas, pagal kurias dirbdami jausis gerbiami, galės reikštis viešumoje ir pan. Kitiems svarbu teisingumas, gilus visuomenėje vykstančių reiškinių supratimas, žmonių sveikata ar gilinimasis į gamtos, technikos, atomų ir energijos paslaptis. Dar kitiems svarbu, kad darbas būtų prasmingas, naudingas žmonėms. Svarbu, kad jūs suprastumėte, koks poreikis arba vertybė veda jus į atitinkamą profesinę veiklą. Tada galima atsakingiau pasirinkti, nes visuomenės poreikiai keičiasi, profesijų prestižai taip pat. O darbo pobūdis, pats veiklos turinys ir jo objektas kinta mažai. Todėl svarbu kaip galima geriau suvokti patį būsimo darbo turinį. Taigi, svarbu yra suvokti ar numatoma pasirinkti veikla tenkins jums aktualius poreikius. O tam reikia savyje tuos poreikius pažinti ir sugebėti įvardinti.

Jei jūs pakankamai gerai pažįstate save, galite įvardinti savo charakterio savybes, jums būdingus interesus, polinkius, vertybes ir įsitikinimus, kuriais remiatės kasdieniniame gyvenime, tada jūs aiškiai suvoksite, kokia veikla ir kodėl jums tinka, o kokia visai netiktų. Savo poreikius ir gebėjimus žmonės pažįsta veikloje ir bendraudami bei bendradarbiaudami su kitais. Dar vienas būdas geriau save pažinti yra atlikti psichologinius tyrimus ir jų rezultatus aptarti su psichologu.

Gebėjimų įvertinimas

Renkantis profesiją, taip pat svarbu įvertinti savo gebėjimus. Skirtingos profesijos ir jų grupės reikalauja skirtingų gebėjimų. Žmonės savo gebėjimais taip pat labai skiriasi. Jaunam žmogui vienos sritys sekasi su nedidelėmis pastangomis (talentas). Kitose - norint pasiekti rezultato, tenka pasistengti daugiau (vidutiniai gebėjimai), o dar kitose, kuo daugiau stengiesi, tuo blogiau gaunasi. Tada veikla seksis, ir jūs galėsite tapti tos srities meistru. Jei nepavyksta pasirinkti pagal aukščiausius iš savo turimų gebėjimų, tai verta rinktis tokią veiklą, kuriai turite ne mažesnius už vidutinius tai veiklai ar profesijai reikalingus gebėjimus. Vidutiniai gebėjimai yra tada, kai pasiektas rezultatas atitinka įdėtų pastangų kiekį. Be to, gebėjimus galima lavinti, ypač jei veikla patinka ir yra įdomi. Tada negaila laiko, žmogus mažiau pavargsta, geriau sukaupia dėmesį, greičiau supranta ir geriau įsimena. Kitas klausimas, kaip teisingai įvertinti savo gebėjimus. Aišku, jie geriausiai atsiskleidžia veikloje. Todėl labai gerai, kai naudojatės kiekviena proga padirbėti įvairiose srityse, dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sportiniuose ir kitokiuose būreliuose ir t.t.

Psichologo Darbo Specifika Lietuvoje

Psichologo profesija Lietuvoje yra ypač paklausi ir kasmet vis labiau populiarėja. Ši profesija traukia žmones, norinčius suprasti žmogaus vidinį pasaulį, padėti kitiems spręsti psichologines problemas ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Tačiau norint tapti kvalifikuotu psichologu, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, įgyti reikiamų kompetencijų ir pasirinkti tinkamą studijų programą.

Psichologo veiklos reglamentavimas

Psichologo veikla kai kuriose srityse šiek tiek reglamentuojama, bet nėra įstatymo, aiškiai apibrėžiančio sąvokas ir reguliuojančio psichologo veiklą. Todėl atsiranda žmonių, kurie vadina save ar yra vadinami psichologais, nors kai pasigilini, tampa aišku, kad nebūtinai jie yra psichologai. Kai kuriuose naujienų portaluose atsiranda ekspertų, vadinančių save psichologais, ir kartais net nepatogu dėl to, kokius dalykus jie teigia.

Psichologų vaidmens stiprinimas

Veikla Lietuvos psichologų sąjungoje ir Europos psichologų asociacijų federacijoje taip pat labai įdomi. Profesinės organizacijos Lietuvoje ir Europoje tikrai gali prisidėti prie psichologo vaidmens stiprinimo, kad psichologija būtų žinoma, vertinama, kad į psichologijos žinias būtų atsižvelgiama darant sprendimus, kad psichologijos žinios būtų naudojamos visuomenei aktualioms problemoms spręsti.

Istorinis Kontekstas

Senojoje (16-17 a.) religinėje lietuvių raštijoje buvo diegiama krikščioniškoji pasaulėžiūra, pagal kurią siela esanti substancija, nepriklausanti nuo materijos, o žmogaus dorinės savybės - įgimtos. Tuo rėmėsi ir seniausi Lietuvos psichologinės minties šaltiniai - mokyklose dėstyti filosofijos kursai (dalį jų sudarė psichologija), filosofų disertacijos ir studentų darbų tezės.

Psichologija pradėta dėstyti 1574 Vilniaus jėzuitų kolegijoje (dėstė škotų logikos profesorius J. Haius). Scholastinės filosofijos laikotarpiu (16 a. antra pusė-18 a. vidurys) psichologija buvo vadinama scholastine psichologija, arba animastika (mokslas apie žmogaus vidinius išgyvenimus), jos esmę sudarė Aristotelio veikalo Apie sielą (De anima, lietuviškai 1959) aiškinimas. Šis veikalas paskatino sielos reiškinių mokslinius tyrimus.

1832 uždarius Vilniaus universitetą psichologijos plėtra nutrūko. Visuomenės ir kultūros veikėjai S. Daukantas, K. Nezabitauskis-Zabitis, L. Jucevičius, M. Valančius, remdamiesi gyvenimo stebėjimais, asmenine patirtimi, nagrinėjo tam tikrus žmogaus psichikos aspektus.

1946 uždaryta Vilniaus universiteto Psichologijos katedra. 20 a. 6 dešimtmetyje požiūris į psichologiją pradėjo keistis. 1958 įsteigtas SSRS psichologų draugijos Lietuvos skyrius (nuo 1988 Lietuvos psichologų sąjunga). Pradėta plėtoti darbo, inžinerinė, socialinė psichologija. 1968 Vilniuje įsteigtas Profesinio orientavimo institutas. 1969 Vilniaus universiteto Istorijos fakultete atkurta Pedagogikos ir psichologijos katedra, 1971 ši katedra padalyta į Pedagogikos ir Psichologijos (vedėjai 1971-75 A. Gučas, 1975-86 J. Lapė) katedras. Čia buvo rengiami socialinės, darbo, inžinerinės, pedagoginės ir medicininės psichologijos specialistai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę psichologijos mokslai plėtojami aukštosiose mokyklose (Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo, Šiaulių, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų, kitų aukštųjų mokyklų padaliniuose).

Įdomūs Faktai apie Žmogaus Psichologiją

• Trumpalaikė atmintis: Anksčiau buvo manoma, jog trumpalaikė atmintis vienu metu geba saugoti ne daugiau kaip 5-9 elementus.
• Emocijos ir atmintis: Stiprios emocijos iškreipia atmintį ir sukuria klaidingus prisiminimus.
• Talento slėpimas: Jei žmogus bijo, jei jo talentas ir sugebėjimai bus neįvertinti, tai jis, nežiūrint į sveiką protą, specialiai juos mažina.
• Dunbaro skaičius: Žmogaus gebėjimas vystyti socialinius ryšius nustatomas „Dunbaro skaičiumi“.
• Daiktų vertinimas: Psichologės Heidės Halvorson (Heidi Grant Halvorson) tyrimai įrodė, jog žmonės labiau vertina daiktus, „turinčius istoriją“.
• Žodžių tvarka: Kembridžo universiteto tyrias rodo, jog „nesvarbu, kokia eilės tvarka išdėstytos žodžio raidės.
• Pasukimas į dešinę: Daugelis žmonių nepažįstamoje vietovėje pasuka į dešinę.
• Kognityvinis disonansas: 1957 metais amerikiečių psichologas Leonas Festingeris (Leon Festinger) įvedė kognityvinio disonanso teoriją; kalbama apie psichologinį diskomfortą, atsirandantį tuomet, jei žmogaus sąmonėje susiduria prieštaringi požiūriai ir poelgiai.
• Pastangų mažinimas: Psicologai Danielis Kanemanas (Daniel Kahneman) ir Eimosas Tverskis (Amos Tversky) savo tyrimais įrodė, kad iš dviejų identiškų situacijų žmogus renkasi tą, kuri, jo manymu, pareikalaus mažiausiai pastangų.
• „21 dienos teorija“: „21 dienos teoriją“, per kurias žmogus suformuoja įpročius, sugalvojo plastinis chirurgas Maksvelas Molcas (Maxwell Maltz), tačiau ji abstrakti ir šiuo metu yra paneigta.
• Apversto pasaulio eksperimentas: Amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu savanorių grupė 30 dienų nešiojo akinius, apverčiančius pasaulio vaizdą aukštyn kojomis. Kai jie nusiėmė akinius, tai turėjo dar 30 dienų pratintis prie įprasto pasaulio vaizdo, o pradžioje viską ir toliau matė atvirkščiai.
• Informacijos apdorojimas: Moksliniai Pentagono tyrimai įrodo, jog žmogaus smegenys sugeba nuolatos priimti informaciją (o svarbiausia - teisingai ją „apdoroti“) tik 18 minučių.
• Streso priežastys: Kaip mano šeimos psichoterapeutas Rodžeris S. Gilas (Rodger S. Gil), stresą gali sukelti ne tik problemos, tačiau ir džiugūs, pozityvūs mūsų gyvenimo įvykiai, tame tarpe ir tie, kuriuos žmogus pats tyčia „provokuoja“.
• Sielos vieta: Senovėje buvo manoma, kad žmogaus siela tūno ertmėje tarp raktikaulių, kaklo duobutėje. Toje vietoje ant krūtinės buvo įprasta laikyti pinigus.
• „Trumano šou“ sindromas: 1998 metais, pasirodžius kino filmui „Trumano šou“ psichologai ėmė kalbėti apie to paties pavadinimo sindromą.
• Žameviu: Egzistuoja ypatingai retas psichinis fenomenas, atvirkščias dežaviu - jis vadinasi žameviu. Jis pasižymi netikėtu jausmu, kai žmogus susiduria su situacija ar kitu žmogumi pirmą kartą, nors iš tikro jie yra gerai jam pažįstami.
• Užduoties atlikimas: Psichologiniai eksperimentai įrodė, kad su ta pačia užduotimi žmonės sėkmingiau susitvarko vieno kambario ribose, nei tuomet, kai galutinis tikslas yra kitame kambaryje.
• Mikropsija: Mikropsija - būsena, kai žmogus objektus ir daiktus mato gerokai mažesnius, nei jie yra iš tikro. Objektas tuomet atrodo esantis toli arba labai arti tuo pačiu metu.
• Nervų pavadinimas: Kai senovės gydytojai atrado nervų žmogaus organizme reikšmę, jie juos pavadino dėl panašumo į muzikos instrumentų stygas tuo pačiu žodžiu - nervus.
• Bendžamino Franklino triukas: Vienas efektyviausių manipuliacijos būdų - Bendžamino Franklino triukas.
• Psichika ir sportas: Šiuolaikiniai mokslininkai jau net neabejoja, kad aukštų pasiekimų sporte psichikos vaidmuo ne mažiau svarbus, nei fizikos.
• Sąmoningas kopijavimas: Žmogus, sąmoningai kopijuojantis kito žmogaus išvaizdą ir elgesio manieras nesąmoningai palenkia pastarąjį į savo pusę.
• Aplinkos įtaka: Aplinka sugeba smarkiai veikti mūsų sprendimus. Tai 1951 metais įrodė Pitsburgo universiteto profesorius Solomonas Ešas (Solomon Asch).
• Kūno dismorfofobija: Kūno dismorfofobija - sutrikimas, kai žmogus (dažniausiai paauglys) smarkiai sunerimęs dėl savo kūno ir jaučia nerimą dėl jo defektų ar ypatumų.
• Klaidingi prisiminimai: Tyrimai įrodė, jog klaidingus prisiminimus lengva sukurti dirbtinai.

tags: #idomus #faktai #apie #psichologijos #profesija