Kiekvienas žmogus turi savo "komforto zoną" - ne fizinę vietą, o psichologinę būseną, apibrėžiančią kasdienę rutiną, emocinį stabilumą ir pažįstamumo jausmą. Būti komforto zonoje reiškia jausti saugumą ir užtikrintumą, tačiau pernelyg ilgas buvimas joje gali apriboti asmeninį augimą ir naujų galimybių atradimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra komforto zona, kodėl verta iš jos išeiti, kaip tai padaryti saugiai ir kokią naudą tai gali atnešti.
Kas Yra Komforto Zona?
Komforto zona yra psichologinė, emocinė ir elgsenos konstrukcija, apibrėžianti mūsų kasdienybės rutiną. Tai apibūdina nuspėjamą mūsų egzistencijos pasaulį, leidžia jaustis santykinai patogiai, ramiai ir padeda išlikti emociškai stabiliems, didžiąja dalimi laisviems nuo nerimo ir jaudulio. Tai vieta, kur jaučiamės saugūs, užtikrinti ir pažįstami. Sukurti komforto zoną yra sveika adaptacija didžiąją gyvenimo dalį.
Tačiau svarbu suprasti, kad nors komforto zona suteikia saugumo jausmą, ji taip pat gali tapti savotišku "kalėjimu", ribojančiu mūsų galimybes ir neleidžiančiu patirti naujų potyrių. Jei visada tik sėdėsite įsisupusi į savo mažą kokoną, kur šilta ir jauku, galite praleisti daugybę dalykų - naujų patirčių, iššūkių ir rizikų.
Kodėl Verta Išeiti Iš Komforto Zonos?
Išėjimas iš komforto zonos gali būti bauginantis, tačiau jis atveria duris į asmeninį augimą, naujas galimybes ir pilnavertiškesnį gyvenimą. Štai keletas priežasčių, kodėl verta tai daryti:
- Asmeninis tobulėjimas: Jausdamiesi nepatogiai, mes augame, teigia M. Hartwell-Walker. Jei norime nuolat augti, atrasti naujo potencialo, turime išeiti iš savo komforto zonos ir nebijoti rizikuoti. Jei sunku, jei jaučiamės ne itin patogiai, vadinasi, lavėjame. Mesti sau iššūkį verčia pasinerti ir panaudoti savo asmeninį neišnaudotų žinių ir resursų lobyną. Plečiant savo komforto zonos ribas, jūs plečiate ir savo galimybes. To rezultatas - greitesnis tobulėjimas visuose gyvenimo aspektuose.
- Gyvenimo įdomumas: Jaučiantis nepatogiai, gyvenimas darosi įdomesnis. Žodžio patogus sinonimai galėtų būti rutininis, nuspėjamas ir nuobodus. Galima sakyti, kad tai, kas leidžia mums jaustis patogiai, mus įkalina. Ištrūkę iš komforto zonos, galime patirti naujų nuotykių, atrasti naujus įdomius gyvenimo kampus.
- Laimės pojūtis: Jaučiamiesi nepatogiai, tampame laimingesni. Tyrėjai yra nustatę, kad naujų ir naujoviškų dalykų pažinimas skatina smegenis išskirti hormoną dopaminą - organinį junginį, padedantį reguliuoti smegenų centrus, susijusius su pasitenkinimu ir malonumo jutimu. Dopaminas, kartais dar vadinamas laimės hormonu, leidžia suvokti, kas mus skatina jaustis gerai, ir sukelia mums norą vėl imtis veiklos, kuri daro mus laimingus.
- Socialinių ryšių plėtimas: Jaučiamiesi nepatogiai, plečiame savo socialinio pasaulio ribas. Jei neprisiverstume atsiplėšti nuo savo patogiojo psichologinio foteliuko, taip ir liktume ir be naujų draugų, ir be mylimųjų. Išeiti į išorinį pasaulį ir imtis kažko naujo ir jaudinančio - geriausias būdas sutikti naujų įkvepiančių žmonių.
- Pasitenkinimo jausmas: Jaučiantis nepatogiai, pasitenkinimas gerokai stipresnis. Tik gal ne iš karto. Iš pradžių gali būti baisu. Bet atsitiesus ir pamačius, kad pavyko padaryti tai, dėl ko smarkiai abejojome, plūsteltų labai stipri pasitenkinimo banga.
- Baimių įveikimas: Suprasite, kad dauguma jūsų baimių nėra racionalios. Nebeatsisakysite naujos veiklos tik dėl to, kad jums atrodo, jog bus „baisu“ ar „nejauku“. Nerimo, baimės jausmus pakeis naujos veiklos džiaugsmas bei išaugęs pasitikėjimas savimi.
- Savęs pažinimas: Geriau suprasite savo silpnąsias bei stipriąsias puses. Išėjimo iš komforto zonos kelionė bus pilna įvairių patirčių, tačiau tai tik padės jums dar geriau pažinti save.
- Pasitikėjimo savimi stiprinimas: Pradėsite labiau pasitikėti savimi. Drąsiai žengdami pirmyn, jūs pamatysite, kiek daug galite nuveikti ne tik savo, bet ir kitų labui. Ir pradėsite labiau pasitikėti tiek savimi, tiek savo sugebėjimais.
- Naujų pomėgių atradimas: Atrasite naujų dalykų, kurie jums teiks džiaugsmą. Ir tai nereiškia, kad pamiršite viską, ką mėgote anksčiau! Tiesiog, plečiantis komforto zonai, plėsis ir jūsų norai bei pomėgiai.
- Įkvėpimas kitiems: Tapsite įkvėpimu kitiems. Matydami jūsų pavyzdį, kiti užsikrės jūsų energija bei ryžtu imtis naujų dalykų.
Kaip Saugiai Išeiti Iš Komforto Zonos?
Svarbu suprasti, kad išėjimas iš komforto zonos neturėtų būti drastiškas ir traumuojantis. Tai turėtų būti palaipsnis procesas, leidžiantis jums prisitaikyti prie naujų situacijų ir iššūkių. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti saugiai:
Taip pat skaitykite: Saugumo ir komforto apibrėžimas
- Maži žingsneliai: Užuot iš karto šokus į gilią vandenį, pradėkite nuo mažų pokyčių. Pabandykite daryti mažus pokyčius, kurie išvestų jus iš kasdienybės ir pažįstamos aplinkos, tačiau nebūtų per daug emociškai sudėtingi. Maži pokyčiai kaupiasi, ir kiekvienas remiasi ankstesniu. Pakeiskite savo dienos ir/ar darbo rutiną. Išbandykite kažką naujo - maistą, muziką, veiklas, kurių niekada nedarėte.
- Tikslų nustatymas: Prieš imdamiesi pokyčių, nustatykite sau aiškius ir realius tikslus. Tai padės jums išlikti motyvuotiems ir susitelkusiems. Ar šis išėjimas iš komforto zonos yra susijęs su jūsų ilgalaikiais tikslais? Jei nesate išsikėlę ilgalaikių tikslų, prisėskite ir tą padarykite. Mes galime sau prisigalvoti įvairiausių pokyčių, kurie nebus susiję su tuo, kaip norime gyventi po penkerių ar dešimties metų. Atsakykite sau į klausimą, kaip norite gyventi vėliau, ir ar šis konkretus pokytis, pavyzdžiui, darbo pakeitimas, susijęs su jūsų ilgalaikiais tikslais, ar ne.
- Namų darbai: Pasidarykite namų darbus. Pavyzdys su tuo pačiu darbo keitimu. Jei sugalvojote keisti darbą, nereikėtų taip impulsyviai iš karto imti ir parašyti prašymą išeiti iš darbo. Jei tikrai žinote, kad norite keisti darbą, susidėliokite, kokio kito darbo ieškosite, ką jums reikia pasidaryti, kiek turite pajamų, kiek laiko galėsite išgyventi be kito darbo. Lygiai tas pat kuriant verslą. Susiskaičiuokite pajamas, investicijas, kiek jums reikės laiko, energijos, ar galėsite visa tai skirti.
- Žinojimas, kodėl tą darote: Pirmiausia, žinokite, kodėl tą darote. Prieš imdamiesi pokyčių, atsakykite sau į klausimą, ar tikrai jums reikia to pokyčio. Gal to reikia jūsų aplinkai? Gal vadovaujatės kažkieno primesta nuomone.
- Atsargumas: Kaip nepakenkti sau darant pokytį? Yra komforto zona. Sakykime, mažytė komforto zona - pavyzdžiui, aš dabar sėdžiu savo komforto zonoje. Kita riba - tai augimo zona. Jei mes su Andriumi išsikeltume kažkur toliau ir filmuotume kitose erdvėse, tai jau būtų augimo zona, nes tai būtų kažkas netikėto, šioks toks iššūkis. Jei sugalvotume filmuotis, pavyzdžiui, ant stogo arba kažkur vandenyje, nes turiu šiokią tokią aukščio ir vandens baimę, tai man jau būtų panikos zona. Šioje vietoje nevyktų joks augimas, likčiau savo komforto zonoje ir tikriausiai nuspręsčiau, kad niekada gyvenime daugiau nebenoriu filmuotis.
- Pozityvus nusiteikimas: Gauname tai, ko tikimės. Jei sau pasakome, kad kažko negalime padaryti, greičiausiai to ir nepadarysime. Užuot sau nuolat kartojus „aš negaliu“, verčiau pasistengti save padrąsinti. Patartina sau priminti uždavinius, kurie jau sėkmingai atlikti, ir suprasti, jog nerimas rodo tik tai, kad imamės kažko išties svarbaus. Kad ir kas tai būtų, mes galime tai padaryti. Gal ne iškart, bet žingsnis po žingsnio - tai tikrai.
- Bendraminčių paieška: Susirasti bendramintį. Kartais, siekiant gerus ketinimus paversti realybe, pravartu kam nors įsipareigoti. Pavyzdžiui, dažnas, norėdamas prisiversti rytais bėgioti, susiranda bėgiojimo partnerį. Kiti, norėdami būti tikri, kad reguliariai skaitys, įstoja į knygų klubą. Šios strategijos verta laikytis siekiant bet kokių tikslų. Bendražygis - tai toks žmogus, kuris gali pakelti nuotaiką, kai ji prasta, ir drauge pasidžiaugti, kai pastangos virsta rezultatais.
- Susitaikymas su pralaimėjimais: Esame girdėję begalę istorijų apie žinomus išradėjus ir mąstytojus, kuriems sėkmė nusišypsojo tik po daugybės nesėkmių. Ne per pirmąjį bandymą Thomas Edisonas išrado lemputę. Klydo net Albertas Einsteinas. Tačiau dažnai mūsų klaidos, kaip ir kitų žmonių reakcijos, yra būtent tai, kas padeda mums nenukrypti nuo teisingo kelio. Taigi verčiau mokytis iš nesėkmių, negu dėl jų pasiduoti. Rizikos prisiėmimas, nepriklausomai nuo rezultato, yra augimo patirtis. Net jei padarote klaidų ar nepavyksta iš pirmo karto, tai tampa patirtimi, kurią galite panaudoti ateityje. Iš tiesų nėra tokio dalyko kaip „nesėkmė“, jei iš patirties kažką gaunate.
- Būti savo gerbėju: Norint imtis kažko naujo, reikia drąsos. Tam reikia sugebėti žengti į priekį, net jei baisu. Džiaukitės, jog esate pasirengęs susitaikyti su tuo, kad kurį laiką bus nepatogu. Tai, straipsnio autorės teigimu, yra svarbus savimotyvacijos aspektas. Džiaukitės kiekvienu tobulėjimo ženklu, kiekvienu teigiamu pokyčiu, kiekvienu žingsniu, priartinančiu jus prie tikslo.
- Įvertinimas savo resursų: Sąmoningas žmogus, įvertinęs savo resursus, suvoks, kad jam nereikia niekur bėgti, jis nebesijaučia, tarsi būtų įkalintas savųjų įsitikinimų, o savo komforto zoną gali plėsti saugiai, sąmoningai papildydamas gyvenimą naujomis patirtimis.
Kaip Įveikti Nepatogumo Jausmą?
Nors išsiaiškinome nemažai priežasčių, kodėl jaustis nepatogiai dažnai yra visiškai pravartu, kai mums nepatogu, jaučiame nemalonią įtampą, kartais net baimę. M. Hartwell-Walker teigimu, yra būdų šį jausmą įveikti. Visų pirma reikia atlikti šiuos veiksmus:
- Nustatyti šaltinį: Psichoterapeutė pataria pagalvoti, kas konkrečiai mums sukelia nepatogumo jausmą, mėginant imtis naujos veiklos. Pavyzdžiui, ji siūlo savęs paklausti: ar tam, kad jaustumėmės gerai, turime būti užtikrinti savo kompetencija toje srityje, kurios imamės? Ar mums kelia baimę mintis, ką apie mus pagalvos kiti? Ar mums baisu suklysti? Supratus, kas yra nepatogumo jausmo šaltinis, reikėtų į jį ir orientuotis - stengtis pašalinti būtent jį, o ne apskritai atsisakyti naujos veiklos.
Komforto Zona: Ar Visada Blogai Joje Būti?
Tačiau ar visais atvejais komforto zona yra taip jau blogai? Kaip įvertinti, kada verta palikti komforto zoną? Ir kaip ieškant pokyčių nepakenkti sau?
Pirma sau atsakykite į klausimą, ar tikrai jums reikia to pokyčio. Gal to reikia jūsų aplinkai? Gal vadovaujatės kažkieno primesta nuomone. Pavyzdys. Turbūt esate girdėję, kad kai kas rekomenduoja darbą keisti kas trejus metus. Suėjo treji metai, pradedate jausti, kad jūsų žmona ar vyras, jūsų draugai komentuoja, netgi kolegos sako, jog jau suėjo treji metai ir galbūt jums reikėtų kažką keisti. Jūs pradedate įtikėti, jog gal iš tiesų jums reikia keisti darbą, nors tai ir nėra jūsų tikslas. Jums tas darbas patinka, jūs ten augate, save realizuojate. Taigi ar iš tikrųjų turite kažką keisti?
Svarbu suprasti, kad komforto zona nėra blogis, kurį reikia bet kokia kaina palikti. Tai yra natūrali žmogaus būsena, suteikianti saugumo ir stabilumo jausmą. Tačiau jei jaučiate, kad jūsų komforto zona tapo per ankšta, jei jaučiatės įstrigę ir nepatenkinti, tuomet verta pagalvoti apie tai, kaip ją praplėsti.
Pavyzdys Iš Gyvenimo
Psichiatrė Dr. Abigail Brenner savo knygoje „Pokyčiai“ (angl. Transitions) aprašo didelį gyvenimo pokytį ir tai, kaip jis ją paveikė ir pakeitė. Prieš daugelį metų jos vyras gavo nuostabų darbo pasiūlymą, kuris žadėjo būti labai tenkinantis, tačiau tai reiškė, kad jie turėjo persikraustyti į kitą šalies galą. Fizinis persikraustymas būtų sunkus abiem, tačiau vyras keliavo į saugų darbą ir pažįstamą darbo aplinką. Jai tai pasirodė kur kas sunkiau. Ji uždarė savo privačią praktiką Niujorke, paliko ilgametį darbą ligoninėje, pardavė savaitgalio sodybą ir paliko šeimą bei daug brangių draugų. Iš esmės, išskyrus vyrą, jokie „išoriniai“ dalykai, su kuriais ji tapatinosi, nekeliavo kartu su ja. Žvelgiant vienaip, ji buvo laisva; žvelgiant kitaip, ji prarado savo namus.
Taip pat skaitykite: Apie sijos ribinio santykinio gniuždomosios zonos aukštį
Ar ji buvo išėjusi iš savo komforto zonos? Dėl seno gyvenimo suardymo ir sielos paieškų, kurios iš to kilo, ji išmoko matyti pasaulį naujais būdais. Kiekvienas sutiktas žmogus turėjo savo istoriją, ir ji pradėjo matyti, kad jos pačios neapibrėžta paieška atvėrė ją naujam klausymosi būdui.
Iš naujo įvertinusi tą savo gyvenimo laikotarpį, ji padarė išvadą: prieš šį didelį persikraustymą ji daug kartų buvo leidusi sau išeiti iš komforto zonos - kartais, nes privalėjo, kartais - norėdama išbandyti naujus dalykus, o kartais - prisiimti didesnę riziką, nes to nedarydama būtų likusi gyvenime, kuriame jau buvo tvirtai įsitvirtinusi.
Išvados
Išėjimas iš komforto zonos yra svarbus asmeninio augimo ir tobulėjimo procesas. Tai leidžia mums atrasti naujų galimybių, įveikti baimes ir patirti pilnavertį gyvenimą. Tačiau svarbu tai daryti saugiai, palaipsniui ir su aiškiais tikslais. Atminkite, kad komforto zona nėra blogis, kurį reikia bet kokia kaina palikti. Tai yra natūrali žmogaus būsena, suteikianti saugumo ir stabilumo jausmą. Tačiau jei jaučiate, kad jūsų komforto zona tapo per ankšta, tuomet verta pagalvoti apie tai, kaip ją praplėsti ir žengti žingsnį į naują, įdomesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Kas yra Ribinis Santykinis Gniuždomosios Zonos Aukštis?
tags: #isejimas #is #komforto #zonos #psichologija