Atverkite Paslaptis: Kodėl Jūsų Baimės Ir Nerimas Gali Kilti Nuo Vaikystės Iki Viešojo Kalbėjimo!

Nerimas ir baimės yra universalūs žmogaus patirties aspektai. Baimė, kaip emocinė ir kūniška reakcija į galimą ar įsivaizduojamą pavojų, atlieka svarbų vaidmenį apsaugant mus nuo žalos. Tačiau, kai šie jausmai tampa per dideli, nuolatiniai ar nepagrįsti, jie gali virsti nerimo sutrikimais, kurie stipriai veikia kasdienį gyvenimą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairias baimių ir nerimo priežastis - nuo vaikystės patirčių iki viešojo kalbėjimo baimės - ir aptarsime būdus, kaip įveikti šias problemas.

Nerimas ir nerimo sutrikimai

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1 iš 8 žmonių turi emocinės sveikatos problemų, daugiausia jų patiria nerimo sutrikimus. Garliavos „MediCA klinika“ gydytoja psichiatrė Agnė Gečienė teigia, kad su šia problema susiduria ir nemažai lietuvių, o dėl įtempto gyvenimo ritmo, netinkamo darbo ir poilsio režimo bei streso, nerimo sutrikimais sergančių žmonių skaičius šalyje sparčiai auga.

Nerimo sutrikimų tipai

Nerimo sutrikimai tai tik bendras terminas, apimantis puokštę problemų. Nerimo sutrikimai būna kelių tipų, kurių kiekvienas turi unikalių simptomų ir savybių. Pateikiame dažniausiai pasitaikančių nerimo sutrikimų tipų sąrašą:

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD): Tai nuolatinis ir pernelyg didelis nerimas dėl įvairių dalykų. GAD sergantys žmonės gali numatyti nelaimę ir pernelyg nerimauti dėl pinigų, sveikatos, šeimos, darbo ar kitų dalykų. Žmogų vargina generalizuotas nerimo sutrikimas, nerimas atsiranda be priežasties, jis dažnai nėra pagrįstas, kartais ir labai stipriai padidintas. Žmogus gyvena nuolatinėje nerimo būsenoje, laukdamas nemalonaus įvykio. Tai pradeda dominuoti ir jo mąstyme, todėl žmogus, susidūręs su stresinėmis aplinkybėmis, realistiškai negali įvertinti situacijos.
Panikos sutrikimas: Panikos sutrikimu sergantys žmonės patiria pasikartojančius netikėtus panikos priepuolius: staigius stiprios baimės periodus, kurių metu gali padažnėti širdies plakimas, širdies plakimas ar pagreitėti širdies ritmas, prakaitavimas, drebulys ar virpėjimas, dusulio, dusulio pojūtis, artėjančios pražūties jausmas. Panikos priepuolio negalima prognozuoti ar nuspėti, jis žmogų gali ištikti bet kokioje situacijoje ar vietoje.
Fobijos: Tai stipri tam tikrų objektų ar situacijų baimė arba nenoras jų bijoti. Fobijos tai ne tik stipri baimė, bet ir iracionali baimė. Konkrečios fobijos yra įvairios, pavyzdžiui, aukščio baimė (akrofobija), vorų baimė (arachnofobija) arba skraidymo baimė (avijafobija). Nerimo sutrikimų grupei priskiriami fobiniai sutrikimai, kai žmogui nerimą ir baimę sukelia išskirtinės ar konkrečios situacijos, kurios tuo metu nekelia jokio realaus pavojaus.
Socialinio nerimo sutrikimas: SAD taip pat žinomas kaip socialinė fobija, jam būdinga didelė baimė vienoje ar keliose socialinėse situacijose, sukelianti didelį stresą ir sutrikdanti gebėjimą funkcionuoti kasdienio gyvenimo srityse. Socialinių fobijų kamuojami žmonės vengia atsidurti dėmesio centre, o patiriant specifines fobijas vengiama griežtai apibrėžiamų situacijų, pavyzdžiui, aukščio, uždarų patalpų, skristi lėktuvu ar tam tikrų gyvūnų. Tai nerimo rūšis, kuri pasireiškia žmogaus vengimu bendrauti su žmonėmis. Tokie žmonės ypač vengia kontakto su nepažįstamaisiais. Socialinį nerimą išgyvenantiems atrodo, jog būnant žmonių miniose, visos akys yra nukreiptos būtent į juos - žmonės patiria stresą ir nesijaučia saugiai.
Agorafobija: Tai stipri baimė ir vengimas vietų ar situacijų, iš kurių gali būti sunku išsigelbėti ar nepatogu pabėgti, arba kai staiga atsiradus panikos simptomams gali būti neprieinama pagalba.
Atsiskyrimo nerimo sutrikimas: Šiam sutrikimui būdinga pernelyg didelė baimė ar nerimas dėl atsiskyrimo nuo tų, prie kurių asmuo yra prisirišęs. Tačiau šis sutrikimas gali pasireikšti ir suaugusiesiems, nes gali sukelti didelį nerimą, kai atsiskiriama nuo artimųjų ar pažįstamos aplinkos.
Selektyvusis mutizmas: Tai sudėtingas vaikystės nerimo sutrikimas, kuriam būdingas vaiko nesugebėjimas kalbėti pasirinktoje socialinėje aplinkoje, pavyzdžiui, mokykloje. Šie vaikai gali kalbėti ir bendrauti aplinkoje, kurioje jaučiasi patogiai, saugiai ir atsipalaidavę.
Medžiagų ir (arba) vaistų sukeltas nerimo sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia panikos priepuoliais, obsesijomis ir kompulsijomis, atsirandančiomis vartojant tam tikras medžiagas ar medikamentus arba iš karto po to, kai tokių medžiagų ar medikamentų vartojimas nutraukiamas.
Nerimo sutrikimas dėl kitos medicininės būklės: Šio tipo sutrikimas yra tiesiogiai susijęs su fizine sveikatos problema.

Nemažai žmonių pasireiškia generalizuotas nerimo sutrikimas, kai pacientas jaučia nuolatinį nerimą, nesusijusį su jokiomis išorinėmis aplinkybėmis ar vieta. Nerimo sutrikimus patiriančiam pacientui būdinga jausti blogą nuojautą, baimę ar siaubą, nerimauti dėl smulkmenų, jie negali atsipalaiduoti ir yra dirglesni nei įprastai. Patirdami somatinius nerimo sutrikimų simptomus pacientai neretai juos sieja su įvairiais kūniškais negalavimais. Su tuo dažnai susiduria pirmąkart didelį nerimo priepuolį (paniką) patyrę pacientai, kurie tokiu atveju pirmiausia kreipiasi pagalbos į vidaus ligų gydytojus ar kardiologus.

Generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai

Nemiga. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuriais pasižymi nerimo sutrikimas yra pakitęs miego režimas. Žmogus, jaučiantis nuolatinį nerimą, blogai miega, jam sunku atsipalaiduoti, jį kamuoja įvairūs sapnai.
Nuovargis. Esant mažam miego kiekiui bei nuolatinei stresinei būsenai žmogus, kurį kamuoja nerimo sutrikimai, dažnai jaučiasi pavargęs. Sergantysis jaučia bendrą organizmo silpnumą, jam sunku dirbti fizinį darbą bei aktyviai sportuoti.
Nuotaikų kaita. Dažna nuotaikų kaita arba nerimo priepuoliai yra dar vienas ligos simptomas. Sergantysis jaučia nuolatinį nerimą ir stresą, todėl jo nuotaika ir emocinė būsena labai permaininga. Jaučiamas dirglumas, susierzinimas.
Dėmesio sutrikimai. Nerimo sutrikimas gali pasireikšti ir dėmesio koncentracijos stoka. Žmogui, jaučiančiam nerimą ir baimę sunku susikoncentruoti ir susitelkti į tam tikrus darbus, sudėtinga atlikti užduotis, kurios reikalauja susikaupimo ir atidumo. Dėl šios priežasties sergantiesiems nerimo sutrikimo ligomis sunkiau susirasti ilgalaikį darbą.
Fiziologiniai pokyčiai. Žmogų taip pat gali varginti ir dažnas šlapinimasis, didelis prakaitavimas, nervinis drebulys, galvos skausmai, padažnėjęs širdies ritmas ar nervinis pykinimas. Gali sutrikti ir kvėpavimas, pasireikšti nervinis dusulys.

Nerimo sutrikimo atsiradimo priežastys

Nors nerimo sutrikimai tyrinėjami jau daugelį metų, iki šiol nėra nustatyta tikroji atsiradimo priežastis. Yra keletas teorijų, aiškinančių, kas daro įtaką tokiai žmogaus būsenai.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir Sprendimai: Nemiga, Baimė, Depresija

Viena jų teigia, kad nerimas atsiranda kaip atsakas į išorinius dirgiklius, veikiančius nervų sistemą. Tai gali būti smurtas, skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo netekimas, mokyklos ar gyvenamosios vietos pakeitimas.
Kita teorija aiškina, kad nerimas susijęs su kai kuriomis galvos smegenų cheminėmis medžiagomis, kurios transformuoja išorinės aplinkos dirgiklius ir iš čia nerimas išplinta į kitas galvos smegenų struktūras.
Trečioji teorija nerimo atsiradimą sieja su biologiniu polinkiu susirgti ir teigia, kad sutrikimas gali pasikartoti net keliose kartose.

Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas

Jaučiant vis pasikartojančius galimus nerimo sutrikimo simptomus, reikia kreiptis į gydytoją. Šis sutrikimas yra lėtinis, todėl jis reikalauja ilgalaikio gydymo. Nerimo sutrikimas gali būti gydomas dvejopai, atsižvelgiant į ligos simptomus, jos intensyvumą ir gydytojų rekomendacijas. Nerimo gydymas gali būti medikamentinis arba psichoterapinis.

Psichoterapinis gydymas. Tai pirminis gydymo būdas, siekiant išvengti nuolatinio medikamentų naudojimo. Šio gydymo metu daugiau dėmesio skiriama psichologinei paciento būsenai, jo nuotaikų kaitų kontrolei, nerimo priežasčių analizei, atsipalaidavimo technikoms. Šiuo atveju vaistai nuo nerimo - tai paties paciento psichologinės būsenos ugdymas, savęs analizavimas.
Medikamentinis gydymas. Dažniausiai naudojami vaistai nuo nerimo yra benzodiazepinai arba antidepresantai. Benzodiazepinių vaistų veikimas efektyvesnis ir turi daug mažesnį šalutinį poveikį. Gydymasis antidepresantais yra ilgalaikis procesas, trunkantis ne vienerius metus. Antidepresantai veikia atstatydami nervų sistemos neurotransmiterių (jais perduodami elektriniai impulsai) sklidimo greitį. Šie medikamentai padeda pašalinti elektrinių impulsų greitį stabdančias kliūtis, susidariusias dėl anksčiau patirto streso. Tiek antidepresantai, tiek benzodiazepinai vaistai nuo nerimo gali sukelti priklausomybės riziką, todėl vartoti juos reikėtų itin atidžiai ir tik gydytojui rekomendavus.

Jeigu paciento savijautai pagerinti užtenka nemedikamentinio gydymo, gydymas vaistais nėra skiriamas, tačiau geriausių gydymo rezultatų galima tikėtis taikant kompleksinį gydymą, pavyzdžiui, psichoterapiją derinant su antidepresantais. Pacientai dažnai nustemba sužinoję, kad nors neserga depresija, jiems reikalingi antidepresantai - šie medikamentai turi daug indikacijų, todėl yra naudojami ir nerimo sutrikimams gydyti. Negydant nerimo sutrikimų stipriai suprastėja asmens gyvenimo kokybė, sumažėja produktyvumas, gali sutrikti kasdienė veikla ir atsirasti sunkumų darbe.

Ar yra būdų išvengti generalizuoto nerimo sutrikimo?

Atsargiai vartokite medikamentus. Visada paklauskite gydytojo/vaistininko, ar jums priskirti medikamentai gali sukelti nerimą.
Nepervarkite ir skirkite laiko atsipalaidavimui.
Sportuokite, stenkitės sveikai maitintis.

Vaikų baimės ir nerimas

Baimė yra svarbi vaiko raidos dalis, nes padeda jam mokytis, augti, suvokti pasaulį ir formuoti emocinį atsparumą. Baimės funkcija yra apsaugoti vaiką nuo pavojų ir taip padėti išlikti. Tai yra labai senas ir, galima sakyti, primityvus jausmas, padėjęs mūsų protėviams apsisaugoti, net jei krūmuose slėpėsi ne plėšrūnas, o sušnarėjo vėjas - žmogus jau spėjo apsisaugoti. Tai svarbu ir dabar, tačiau kartais šios sistemos veikla sutrinka - tuomet baimė tampa žalinga, vystosi nerimo sutrikimai. Tačiau kartais baimės tampa per didelės, kad vaikas jas įveiktų savarankiškai. Suvokus, iš kur ji kilo, svarbu ne slopinti baimes, o padėti vaikui jas atpažinti, pažinti ir palaipsniui įveikti. O jei tampa per sunku - naudinga kreiptis pagalbos į psichologus bei psichiatrus.

Vaikų baimės priežastys

Psichologiniai veiksniai: Vienas esminių psichologinių nerimo ir baimių veiksnių yra emocinis vaiko saugumas bei susiformavęs prieraišumo stilius. Prieraišumas skirstomas į saugų ir nesaugų. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus bei būdas pakviesti tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo.

Vaikams būdinga laki vaizduotė bei simbolinis (stebuklinis) mąstymas. Šis mąstymas leidžia vaikui žaisti, pvz. gerti arbatą iš žaislinio puodelio, kuriame nieko nėra. Tačiau to pasekoje vaikai painioja tikrovę ir vaizduotę, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.

Baimės kaip pykčio išraiška taip pat praktikoje pasitaiko dažnai. Bijoti mūsų visuomenėje yra daug labiau priimtina nei pykti. Pyktis dažnai yra slopinamas ir neleidžiama jo jausti, vaikai ir patys bijo pykti, tad baimė atsiranda kaip pakaitinė iškrova.

Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip įveikti nerimą

Didesnį baimingumą gali kelti ir įgimtas jautrumas. Jautresnė nervų sistema greičiau ir stipresniu atsaku reaguoja į dirgiklius, prisitaikyti prie pokyčių reikalinga daugiau resursų bei aplinkos paramos.

Aplinkos poveikis: Didelę įtaką gali daryti ir vaiko aplinka:
- Tėvų elgesys: Tėvų elgesys ir nerimas yra vienas svarbiausių veiksnių vaikų nerimo ir baimės jausmo atsiradime. Taip nutinka, nes vaikas tėvų baimę perima nekvestionuodamas, ir taiko savo gyvenime. Kitaip sakant, jei tėvai bijo tai parodo - man tikrai verta bijoti, juk jie didesni ir žino. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko, kad nukris, užsigaus, susirgs ir t.t

Tikriausiai daugeliui pažįstamas pavyzdys, kai mažylis nukrinta ir žiūri į tėvus, ar tėvai išsigando, puolė bėgti, gelbėti vaikelio. Jei bėga - pradeda verkti, ilgai nenurimsta, jei tėvai reaguoja ramiai, vaikas toliau žaidžia. Tai puikiai iliustruoja aplinkos, o ypač tėvų/globėjų įtaką baimių atsiradime.

* **Traumos bei skausmingos patirtys:** Jei vaikas neseniai matė ar patyrė ligą, tėvų praradimą, gaisrą, smurtą, ar kitą didelį įvykį, tai galėjo stipriai išgąsdinti. Jei vaikas tuo metu yra pažeidžiamesnis, turi jautresnę nervų sistemą arba nėra paramos iš suaugusiųjų, kurie atlaiko ištikusią krizę ir padeda ją integruoti, gali atsirasti ilgalaikė baimė.

Taip pat, nesaugios augimo sąlygos, nepriežiūra, kaip ir perdėta globa gali neduoti emocinių atramų ir paskatinti baimingumą.

* **Aplinkos informacija:** Tai ką vaikas girdi per žinias, radiją, kitus vaikus, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose (ypač amžiaus neatitinkančiose) moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.

Kokios vaikų baimės pagal amžių?

Amžius	Baimės
1 m.	Atskyrimas nuo tėvų, svetimi žmonės.
2 m.	Stiprus triukšmas, gyvūnai, tamsa, atsiskyrimas nuo tėvų, asmeninės aplinkos pokyčiai.
3-4 m.	Kaukės, tamsa, gyvūnai, atskyrimas nuo tėvų.
5 m.	Gyvūnai, „blogi“ žmonės, atskyrimas nuo tėvų, kūno sužalojimai.
6 m.	Antgamtinės būtybės (pvz., vaiduokliai, raganos), kūno sužalojimai, griaustinis ir žaibai, tamsa, pasilikimas vienam, atskyrimas nuo tėvų.
7-8 m.	Antgamtinės būtybės, tamsa, buvimas vienam, kūno sužalojimai.
9-12 m.	Atsiskaitymai mokykloje, kūno sužalojimai, išvaizda, bendravimo sunkumai, mirtis.
Paauglystė	Išvaizda, santykiai su bendraamžiais, mokykla, saugumas, ateitis.

Kaip suprasti, kad vaikas bijo?

Baimė reiškiasi ne vien kalbėjimu apie baimės objektą, taip pat ir:

Taip pat skaitykite: Psichologinė sveikata pagal K. Bernhardt

Sunkumais užmigti/nemiga;
Apetito pokyčiais;
Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais pvz:. pilvo, galvos, kojų;
Sunkumu kvėpuoti;
Nuolatiniu nerimastingumu ;
Nagų kramtymu;
Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją pvz:. vaikas puikiai laikantis šlapimą pradeda šlapintis į lovą.

Vaiko baimė miegoti

Dažniausios priežastys:

Viena iš priežasčių yra atsiskyrimo baimė bei nesaugus prieraišumas. Vaikui miegas gali reikšti išsiskyrimą, o tai kelia nerimo ir nesaugumo jausmus. Negalime pamiršti ir tai, kad vaikai mąsto simboliniu mąstymu, todėl vaikui gali būti sunku atskirti tikrovę nuo fantazijos, tad vaikai pradeda bijoti pabaisų, šešėlių, spintos monstrų ir kitų dalykų, kurie visi gyvena tamsoje, tad prieš miegą baimė sustiprėja. Taip pat, miego nerimas padidėja, kai vaikas patiria didelius įvykius šeimoje.

Baimės labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Visiems žinduoliams yra įprasta miegoti su savo tėvais iki tam tikro amžiaus, todėl kartais lūkestis, kad vaikas jausis saugiai vienas, neatitinka konkrečios vaiko raidos. Tai reiškia, kad vaikas nei pagal fizinį nei psichologinį amžių dar nėra pasiruošęs miegoti vienas. Taip neretai nutinka su itin jautriais vaikais. Šiuo metu jau ir tyrimais nustatyta, kad Itin jautrūs vaikai jau prenataliniame periode skiriasi nuo kitų vaikų savo nervų sistemos jautrumu dirgikliams. Natūralu, kad šie vaikai gali būti labiau prieraišūs ir norėti ilgiau miegoti su tėvais.

Taip pat, labai svarbu, kaip suaugę nusprendė, kad vaikui jau laikas miegoti vienam. Kartais pasitaiko, kad mama norėtų miegoti su vaiku, o tėtis ne, tuomet vaikas atsiduria šio konflikto epicentre, nerimas gali kilti kaip pasipriešinimas šiai naujai dinamikai. Svarbu, vaiką prie miego atskirai pratinti pamažu, švelniai, matant, kad vaikas tam jau pasiruošęs. Jei vaikas jautrus, svarbu nesudėti kelių didelių perėjimo etapų į vieną pvz:. mokyklos pradėjimas ir staigus vaiko perkėlimas į savo kambarį, “nes jau didelis”. Tai gali padidinti didesnį nei reikalingas nerimą, kadangi mokyklos pradėjimas jau iš savęs yra ypač didelis įvykis.

Svarbu suprasti, kad tai kas vienam vaikui tinka, kitam visiškai netinka. Taigi, vieno būdo nėra - visada svarbiausia atsižvelgti į konkretų vaiką ir jo poreikius. Vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, taip pat dažnai yra linkę į daugiau baimių ir neretai didesnį pasipriešinimą pokyčiams.

Simptomai ir požymiai:

Išsakoma žodžiais baimė;
Negalėjimas užmigti;
Vengimas eiti miegoti, laiko miegoti vilkinimas pvz:. “dar vieną pasaką”;
Pykčio ir ašarų priepuoliai prieš miegą (kaip nerimo iškrova);
Miego metu noras paleisti filmą/muziką/uždegti švieselę;
Sunkumai atsiskirti nuo tėvų prieš miegą (nori, kad laikytų rankytę, kojyte, glostytu nugarą, miegotų šalia ir t.t);
Prieš miegą atsirandantys skausmai ir kūno įtampa;
Nakti budinėja ir vaikšto pas tėvus.

Kaip atpažinti miego sutrikimus?

Dažniausiai tai nėra sudėtinga, kadangi vaikai patys pasako ir parodo, kad prastai miegojo. Taip pat, išduoti apie prastą miegą gali ir dažnas pabudimas, nuolatinis blaškymasis, padidėjęs nuovargis, koncentracijos sunkumai, padidėjęs irzlumas. Kaip taisyklė, didelį nerimą išduoda ir dažnai besikartojantys naktiniai košmarai, kurie sutrikdo miego kokybę.

Kaip padėti vaikui įveikti baimę?

Praktiniai patarimai tėvams:

Nenuvertinkite vaiko baimės - tai sukelia tik dar didesnį stresą ir vienišumą vaiko gyvenime.
Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje, gyvenimo pokyčius, ligas, traumas - tai padės geriau suprasti baimės priežastis.
Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo - tai leis apibrėžti objektą.
Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu, siekiant pažinti. Galite turėti dėžutę, kur šiuos piešinius dedate. Jei vaikas juos nori suplėšyti ar kitaip sunaikinti - leiskite.
Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą, išsiaiškinkite: Kur jis gyvena, ko jis nori? Megzkite ryšį su objektu ir padėkite jam gauti, ko jis nori. Pvz:. dažnai vaikai įvardija, kad “monstras” jaučiasi vienišas, todėl juos gąsdina, tuomet monstrui suteikiama dovana” draugas”, kad jam nereikėtų jo gąsdinti.
Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų - tai skatina vaiko galios pojūtį, o to labai reikia norint nugalėti baimę.
Dėl simbolinio mąstymo veiksminga yra ir saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta “stop monstrai” ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
Tyrimai rodo, kad nerimas ir baimės gali paūmėti trūkstant vitamino D, Omega 3 bei sutrikus kitiems kraujo rodikliams. Svarbu apsilankyti pas gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimus.
Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas. Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Vaikų baimės ir nerimo sutrikimai laiku sureagavus pakankamai greitai gydomi suteikiant kompleksinę pagalbą, o gydymas duoda puikius rezultatus.

Žaidimo terapija

Kai baimė įsisenėjusi arba stipriai trukdanti gyvenimui, reikalinga profesionali psichologo pagalba. Nedirektyvioji žaidimo terapija yra puikus ir mokslu įrodytas būdas švelniai ir maloniai, pačio vaiko tempu padėti vaikui per pagrindinę ir svarbiausią vaikui veiklą - žaidimą. Tokios terapijos metu vaikas vadovauja žaidimui, o terapeutas seka iš paskos nepridėdamas nieko savo. Tai duoda kontrolės pojūtį, moko išbūti su jausmais esant aiškioms kabineto riboms bei terapeutui, kuris talpina viską, kas ten vyksta. Tokia terapija paprastai trunka ilgiau nei kitos, tačiau gali duoti labai prasmingus pokyčius. Tėvai įtraukiami ir dalyvauja kaip ypač svarbūs terapijos sąjungininkai. Svarbu suvokti, kad vaikas nėra atskiras vienetas, o auga sistemoje - šeimoje, todėl tėvai turi stiprią galią padėti ir paskatinti teigiamą pokytį.

Kognityvinė elgesio terapija

KET terapija yra labai efektyvus būdas įveikti baimes. Šios terapijos metu vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį. Vaikas pradeda suprasti, kad ne visos mintys yra tiesa, o tai padeda keisti baimingą mąstymą į įgalinantį, stiprinti pasitikėjimą savimi, rinktis elgesį. O ekspozicijos metodas labai tinkamas vaikams turintiems konkrečią baimę pvz. gyvačių, šunų ir t.t. Po truputi mažais žingsneliais pratinamasi įveikti šiuo metu įveikiamą iššūkį, kuris vis didėja, kol yra įveikiama visa baimė. Taip baimė suskaidyta į daug mažų dalelių tampa įveikiama.

Emocinis intelektas

Emocinio intelekto stiprinimas, įvairios knygelės, užsiėmimai, pokalbiai, filmų analizavimas padeda vaikui suprasti ir įvardyti savo jausmus, tame tarpe ir baimę, o ne ją slopinti. Emocinio intelekto vaikai visų pirma mokosi iš tėvų, todėl labai svarbu dirbti su savimi, savo nerimu, jausmų pažinimu ir jų išraiška, kad galėtumėte supažindinti ir vaiką bei padėti reguliuoti jo emocijas. Didėjant emociniam intelektui vaikas vis geriau reguliuojasi pats, o tai skatina ir pasitikėjimo savimi augimą, bei didesnį atsparumą susiduriant su iššūkiais tolimesniame gyvenime.

Viešojo kalbėjimo baimė (glosofobija)

Viešojo kalbėjimo baimė, arba glosofobija, yra plačiai paplitęs reiškinys. Remiantis Nacionaliniame sveikatos institute (National Institutes of Health) paskelbtu tyrimu, net 77 % asmenų teigia patiriantys tam tikro lygio nerimą ar baimę, susijusią su viešu kalbėjimu. Ši būsena, pasireiškianti padidėjusiu nervingumu ar baime kalbėti prieš grupę, dažnai trukdo veiksmingai bendrauti ir išreikšti save. Nepaisant šios baimės paplitimo, meistriško viešojo kalbėjimo įgūdžių ugdymas yra labai svarbus daugelyje gyvenimo aspektų bei apima tokias sritis, kaip profesinė pažanga, socialinis bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Taigi šios baimės atpažinimas ir įveikimas yra svarbi asmeninio augimo skatinimo ir sėkmės įvairiose gyvenimo srityse dalis.

Viešojo kalbėjimo baimės supratimas

Viešojo kalbėjimo baimė, dažnai vadinama glosofobija, yra socialinio nerimo sutrikimas, kuriam būdinga stipri baimė ar nerimas kalbėti viešai ar grupėje. Ši baimė dažnai susijusi su įvairiais fiziniais ir psichologiniais simptomais, tokiais kaip prakaitavimas, drebulys, širdies plakimas, burnos džiūvimas, panikos ar baimės jausmas.

tags: #budingo #ivairios #baimes #ir #nerimas