Kaip atsikratyti priklausomybės nuo vaistų: patarimai ir pagalba

Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo vaistų problemą, jos priežastis, požymius ir, svarbiausia, patarimus, kaip saugiai vartoti vaistus ir kaip atsikratyti priklausomybės, jei ji jau išsivystė. Taip pat aptarsime specialistų rekomendacijas ir gydymo būdus, kad padėtume jums ar jūsų artimiesiems grįžti į visavertį gyvenimą.

Priklausomybės nuo vaistų priežastys ir rizikos veiksniai

Priklausomybė nuo vaistų gali išsivystyti vartojant tam tikras vaistų grupes, ypač raminamuosius, migdomuosius ir stiprius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip benzodiazepinai (alprazolamas, klonazepamas, bromazepamas), opioidinius analgetikus (kodeinas, morfinas, tramadolis, oksikodonas) ir gabapentinoidus. Rizika didėja, kai vaistai vartojami nesilaikant gydytojų nurodymų, per didelėmis dozėmis arba ilgą laiką.

Klinikinės toksikologijos gydytojas Haris Jakavičius teigia, kad receptiniai benzodiazepinai kelia vieną didžiausių priklausomybės vaistams rizikų. Pagal rekomendacijas šie vaistai turėtų būti skiriami griežtai tik trumpalaikiam vartojimui.

Gydytojas psichiatrė Milda Sakalauskienė atkreipia dėmesį, kad pacientai dažnai kreipiasi jausdami ilgalaikio vartojimo sukeltus organizmo pokyčius, tokius kaip atminties pablogėjimą, sunkumus sutelkti dėmesį, didelį nerimą ir jausmą, kad nebevartoti vaistų paprasčiausiai nebegali.

Kaip išsivysto priklausomybė?

Organizmas lengvai pripranta prie benzodiazepinų, tuomet esant jų trūkumui prasideda įvairūs diskomfortą sukeliantys simptomai, bendrai vadinami abstinencija, kuriems malšinti vaistai ir vartojami, tad gydytojo paskirtą dozę pacientas ima didinti. Kai suvokia, kad vaistų nebeturi, žmogus kreipiasi į gydytoją, kad skirtų daugiau, o jei gydytojas to nedaro - pasitaiko, kad ieško kitų būdų vaistams gauti: iš pažįstamų, juodojoje rinkoje. Dozės didėja nekontroliuojamai, kol išsivysto priklausomybė. Taip vietoj vienos problemos sprendimo sukuriama kita problema.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Nereceptiniai vaistai

Pasak H. Jakavičiaus, kai kurie nereceptiniai medikamentai taip pat nėra nekalti - vartojant juos per didelėmis dozėmis ar ilgą laiką irgi yra tikimybė priprasti ar išsivystyti priklausomybei.

Priklausomybės požymiai

• Ankstesnės vaisto dozės nebepakanka simptomams numalšinti.
• Vaistas tampa nuolatine savijautos gerinimo priemone.
• Be vaisto sunku įsivaizduoti kasdienybę.
• Bandymai atsisakyti vaisto sukelia abstinencijos simptomus.
• Vartojimas tampa nereguliarus.
• Neišgėrus vaistų jaučiami nemalonūs simptomai.

Abstinencijos simptomai

Šie simptomai priklauso nuo vartojamų medžiagų. Pavyzdžiui, benzodiazepinų ar opioidų, kadangi tai yra slopinančios medžiagos, abstinencijos simptomai būna priešingi vaisto sukeliamam efektui: žmogus jaučia pastovų nerimą, įkyrias mintis apie norą pavartoti vaisto, kad nusiramintų, prakaitavimą, rankų tremorą, tachikardiją.

Kaip vaistus vartoti saugiai?

1. Laikykitės gydytojo rekomendacijų: Vartokite paskirtą vaistą griežtai pagal gydytojo rekomendacijas, tiksliai apibrėžtu laiku ir tikslia nustatyta doze.
2. Nebūkite pirmas pasirinkimas: Stiprūs vaistai toli gražu ne visais atvejais turėtų būti pirmas pasirinkimas, jie pasitelkiami, kai kitais būdais neįmanoma kontroliuoti problemos. Esant lengvam nerimui ar nemigai verta išmėginti natūralius būdus lengvo nerimo ar nemigos malšinimui: kvėpavimo pratimus, judėjimą, atpalaiduojančias veiklas ir panašiai.
3. Alternatyvūs vaistai: Gydytojas gali pasiūlyti kitus, ilgalaikiam vartojimui tinkamus ir pripratimo nesukeliančius vaistus.
4. Silpnesni vaistai: Jei vis dėlto nusprendžiama skirti benzodiazepinų grupės vaistus, rekomenduojama rinktis silpnesnius ir ilgiau veikiančius medikamentus. Jei vaistas veikia trumpai, tai ir jo teigiamas efektas trunka trumpai, tuomet kyla rizika, kad žmogus savavališkai išgers papildomą dozę.
5. Stebėkite savo savijautą: Kai gydytojas skiria vaistus, svarbu žmogui ir pačiam stebėti savo savijautą. Jei vartojimas tampa nereguliarus, neišgėrus vaistų jaučiami nemalonūs simptomai - tai rodo, kad organizmas priprato prie vaistų ir reikia imtis priemonių.
6. Bendradarbiaukite su gydytoju: Griežtai laikantis nustatyto grafiko išvengiame netikėto per parą suvartojamos medikamento dozės padidėjimo. Taip pat, bendradarbiaudami ir pasitikint gydytojais, suvartojamo medikamento kiekį visuomet galima palaipsniui mažinti ir net visiškai nutraukti.

Priklausomybės gydymas

Priklausomybės gydymas gali trukti ir metus. Tolerancijai išsivystyti ir priprasti prie vaisto nevisada reikia daug laiko, viskas priklauso nuo vaisto dozės, stiprumo ir vartojimo dažnumo. Tai gali nutikti ir per 2-3 savaites reguliaraus vartojimo, o nutraukinėjant vaistus po tokio laiko jau gali jaustis abstinencijos simptomai.

Visi pacientai nori išgyti greitai, bet tenka jiems paaiškinti, jog kaip pripratimas prie vaistų atsirado ne staiga, taip ir nutraukimas, siekiant išvengti nemalonių simptomų, truks ilgesnį laiką, reikės disciplinos, kontrolės, laikytis griežto gydymo plano, dažnai lankytis pas gydytoją. Jis pateikia pavyzdį, kai pacientas per dieną suvartoja po 15 tablečių stipraus veikimo benzodiazepino alprazolamo - tokios priklausomybės ambulatorinis gydymas gali trukti 6 mėn. ir ilgiau.

Gydymo metodai

Priklausomybė nuo vaistų gydoma tos pačios grupės vaistais, po truputį mažinant dozę iki visiško nutraukimo, kad smegenys adaptuotųsi nepatirdamos tam tikro „šoko“ dėl vaistų mažinimo. Pirmiausiai su pacientu išsiaiškiname, kokius vaistus jis vartoja, kokiomis dozėmis, kiek dažnai ir ilgai. Atsižvelgus į visas aplinkybes, pacientui skiriamas jam tinkamesnis gydymo variantas: lengvesniais atvejais ambulatorinis, sudėtingesniais ar pačiam pacientui jaučiant, kad nesugebės išlaikyti disciplinos ir gydymo plano - stacionarinis.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

1. Ambulatorinis gydymas: Tinka lengvesniais atvejais, kai pacientas gali laikytis disciplinos ir gydymo plano.
2. Stacionarinis gydymas: Rekomenduojamas sudėtingesniais atvejais arba kai pacientas jaučia, kad nesugebės išlaikyti disciplinos ir gydymo plano.

Kur kreiptis pagalbos?

Asmenims, įtariantiems, kad turi priklausomybę nuo vaistų, gydytoja psichiatrė M. Sakalauskienė rekomenduoja pirmiausiai pasikalbėti su šeimos gydytoju. Jei pagalba reikalinga, jis nukreips pas gydytoją psichiatrą, besispecializuojantį priklausomybės ligų gydyme, dėl geriausio gydymo kelio.

Tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai priklausomybės ligos gydomos RPLC filialuose, kur dirba gydytojai psichiatrai, toksikologai, psichologai ir kiti specialistai. Yra pacientų, kurie nenori, kad apie jų problemas sužinotų aplinkiniai - tuomet gydymas teikiamas anonimiškai.

Svarbu kreiptis į specialistus

Iš praktikos pastebime, kad dažnu atveju žmonėms nepavyksta savarankiškai susilaikyti nuo medikamentų vartojimo. Dėl šios patirties pacientai dažnai mano, kad nėra būdų jiems padėti. Todėl rekomenduojame kreiptis į gydytojus - kuo greičiau įvardinama problema ir suteikiama pagalba, tuo greičiau galima grįžti į visavertį gyvenimą.

Raminančių vaistų vartojimo mažinimas

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos psichiatrų bendruomene, įvertinusi itin didelį raminančių vaistų suvartojimo mastą, gydytojams nustatė rekomendacijas pacientams rečiau skirti raminamųjų vaistų ir taip sumažinti prie raminančių vaistų pripratusių asmenų skaičių.

Asmeninė patirtis

Laura, prieš kelerius metus atsikračiusi priklausomybės alkoholiui, ilgainiui rado kitokį būdą kovai su stresu ir nerimu. Viešintis nenorinti moteris LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ pasakojo, esą raminantys vaistai prieš kelerius metus jai pasirodė pats lengviausias būdas problemoms spręsti. „Iš gydytojų ir aplinkinių mane pasiekė žinia, kad yra tabletė, kuri gali išspręsti mano nepaaiškinamas baimes. Anot moters, tabletė vos per dešimt minučių išsprendžia visas problemas. „Kai staiga nustojau vartoti tikrai dideles vaistų dozes, man prasidėjo psichozė, haliucinacijos. Ji su džiaugsmu prisimena, kaip pateko į ilgalaikę priklausomų žmonių reabilitaciją, kur sutiko tokių pačių žmonių, kaip ji - priklausomų, tačiau nusiteikusių keisti savo gyvenimo būdą.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Psichiatrų nuomonė

Psichiatrai pripažįsta: žmonės tikrai dažnai piknaudžiauja benzodiazepinais - vaistais, gydančiais nemigą, nerimą bei kitus sutrikimus. „Benzodiazepinai - sukeliantys priklausomybę vaistai. „Priklausomybė padidėja tiems, kurie turi kitų priklausomybių, pavyzdžiui, priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. Tokie žmonės priklauso didesnės rizikos grupei tapti priklausomais nuo benzodiazepinų“, - sako gydytojas E.

Toksikologų nuomonė

Toksikologė Gabija Mikelevičienė teigia, kad ilgą laiką raminančius vaistus vartojantiems žmonėms atsiranda psichologinė priklausomybė - žmogus mano, kad negavęs įprastos dozės įprastu laiku nemiegos ir nerimaus. Jei pastebima, kad jau išsivystė priklausomybė, greičiausiai tai yra nutraukimo sindromas. Tada tokius žmones šeimos gydytojai siunčia arba pas psichiatrus, arba pas toksikologus, jiems atliekama detoksikacija, po kurios atsistato receptirų autrumas. Tada sumažėja nerimas, baimė ir kiti dalyai, dėl kurių žmogus vis didina vaistų dozes“, - sako gydytoja toksikologė G. Pasak gydytojos, stebuklingų vaistų, išsprendžiančių visas problemas, nėra.

Kitos priklausomybės

Priklausomybė nuo tabako

Tabakas yra viena labiausiai sveikatą žalojančių medžiagų dėl plataus vartojimo ir reikšmingo vaidmens vystantis plaučių, širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikai. Pagrindinė tabako veiklioji medžiaga - nikotinas, priklausantis psichiką veikiančioms medžiagoms. Jis sukelia stiprią priklausomybę, todėl dauguma rūkalių negali lengvai atsisakyti šio įpročio. Nikotinas patenka Į organizmą per burnos ir kvėpavimo takų gleivinę, greitai pasiekia kraują ir veikia centrinę nervų sistemą. Iš pradžių jis ją stimuliuoja, o vėliau slopina. Kadangi nikotinas yra nuodinga medžiaga, didesnė jo dozė gali sukelti apsinuodijimą. Rūkant nikotinas ir kitos cheminės medžiagos dirgina burnos bei kvėpavimo takų gleivines, sutraukia kraujagysles, didina kraujospūdį ir greitina širdies ritmą. Labai kenksmingos yra ir tabako dervos - jos daro ilgalaikę žalą organizmui. Kenksmingas rūkymo poveikis įvairioms organizmo sistemoms yra seniai ir aiškiai nustatytas. Daug žmonių kasmet miršta nuo ilgalaikio rūkymo padarinių. Rūkymas skatina išeminės širdies ligos vystymąsi, spartina aterosklerozės progresavimą, siaurina širdies vainikines kraujagysles, didina infarkto riziką. Didžiausia žala daroma kvėpavimo organams, todėl dažnai išsivysto lėtinis bronchitas, plaučių emfizema ir pasireiškia nuolatinis kosulys. Nuryti tabako dūmai sukelia virškinimo sistemos gleivinės uždegimus. Rūkaliams būdingas burnos gleivinės paraudimas, pageltę dantys, nemalonus kvapas iš burnos. Rūkančių žmonių oda praranda elastingumą, todėl raukšlės greičiau išryškėja. Rūkymas yra viena pagrindinių įvairių piktybinių navikų priežasčių, ypač burnos gleivinės, ryklės, stemplės ir plaučių vėžio. Tabako vartojimas sukelia ir psichinę, ir fizinę priklausomybę. Priklausomybės sindromas yra gana stiprus - net suvokdamas žalingą poveikį sveikatai, žmogus dažnai negali mesti rūkyti. Staiga nutraukus rūkymą, pasireiškia abstinencijos sindromas, sukeliantis psichinį ir fizinį diskomfortą. Šis laikotarpis gali trukti kelias savaites ar net ilgiau.

Priklausomybė nuo alkoholio

Alkoholis - viena labiausiai paplitusių psichoaktyviųjų medžiagų, esanti įvairios koncentracijos gėrimuose, pavyzdžiui, aluje, vyne ir stipriuosiuose (distiliuotuose) gėrimuose. Kai kuriems žmonėms alkoholis sukelia agresiją. Net ir nedidelės dozės sutrikdo koordinaciją, reakcijos greitį, vairavimo įgūdžius. Didelis alkoholio kiekis daro rimtą žalą kepenims, širdžiai, kasai ir smegenims. Yra nustatyta, kad rizika pažeisti kepenis ir kitus organus ženkliai padidėja, jei vyrai per savaitę suvartoja daugiau nei 14 „standartinių alkoholio vienetų“, o moterys - daugiau nei 7. Visi alkoholiniai gėrimai, nepriklausomai nuo jų rūšies, gali būti žalingi sveikatai ir didinti nelaimingų atsitikimų riziką. Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas sukelia priklausomybę. Ji gali pasireikšti kasdieniniu, ilgą laiką trunkančiu gėrimu arba pasikartojančiais „užgėrimais“, kai kurį laiką intensyviai vartojamas alkoholis, o vėliau seka „sausi“ periodai. Priklausomybė progresuoja, stipriai paveikdama emocinę ir fizinę sveikatą - ji gali sukelti arba pasunkinti depresiją, padidinti savižudybės riziką, lemti nelaimingus atsitikimus ar net mirtį. Išgėrus didesnį kiekį alkoholio, gali pasireikšti atminties spragos, amnezijos epizodai, taip pat išauga rizika tapti nelaimingų atsitikimų ar smurtinių situacijų dalyviu. Didelės dozės gali būti mirtinos dėl kvėpavimo centro slopinimo.

Abstinencijos sindromas - pasireiškia nemiga, nerimas, depresija, gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujospūdis, atsiranda drebulys.

Priklausomybė nuo opioidų

Opioidai gali būti natūralios kilmės - morfinas ir kodeinas, išgaunami iš aguonų galvučių sulčių. Farmacijoje gaminami sintetiniai opioidai (įvairūs skausmą malšinantys vaistai), o iš pusiau sintetinių, chemiškai apdorotų natūralių opioidų plačiausiai paplitęs heroinas. Jeigu heroinas yra pakankamai grynas, jis vartojamas įkvepiant garus (pakaitinus ant folijos). Mažesnės koncentracijos heroinas arba aguonų nuoviras dažniausiai yra švirkščiami į veną. Opioidai veikia centrinę nervų sistemą - galvos ir nugaros smegenis, o per nervų grandinėles - visą organizmą. Jie malšina skausmą ir sukelia euforiją. Lietuvoje opioidai dažniausiai vartojami švirkščiant. Susiformavus priklausomybei, heroinas gali būti leidžiamas į veną 2-3 kartus per dieną. Šis būdas itin pavojingas - naudojant nesterilią įrangą (adatas, švirkštus, šaukštelius, vatos filtrus) didėja rizika užsikrėsti pavojingomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV, hepatitas B ir C. Kadangi opioidai stipriai slopina kvėpavimo centrą, perdozavimas yra dažna mirties priežastis. Perdozavus gali ištikti koma, vyzdžiai susitraukia iki taškelio formos, kvėpavimas tampa labai apsunkęs ar sulėtėjęs, oda įgauna išblyškusią ar melsvą spalvą.

Priklausomybė nuo kanapių

Kanapės, dar vadinamos marihuana, yra labiausiai paplitusi uždrausta psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje ir Europoje. Jos gaunamos iš džiovintų viršutinių augalo dalių, primenančių sausą žolę. Spalva gali varijuoti nuo žalios, gelsvai žalios iki pilkšvai rausvos. Hašišas - tai kanapių derva, išgaunama iš lapų ir žiedynų, kuri vėliau supresuojama į gabalėlius. Jų spalva svyruoja nuo šviesiai rudos iki juodos, konsistencija primena gumą, odą ar kamštį. Apie 50 % surūkytų kanapių veikliosios medžiagos absorbuoja plaučiai, todėl poveikis juntamas greitai. Pro plaučių audinį veikliosios medžiagos patenka į kraują, apeidamos kepenų skaidymąsi. Kadangi kanapės gerai tirpsta riebaluose, jos greitai pasiskirsto organuose, kuriuose yra daug riebalinio audinio: kepenyse, smegenyse, kiaušidėse, sėklidėse, antinksčiuose ir net plaučių riebaliniame audinyje. Pagrindinė veiklioji medžiaga - tetrahidrokanabinolis (THK) - patenka ir į placentą bei motinos pieną, veikia kepenų fermentus. Nuolat vartojant kanapes, ilgainiui silpnėja dėmesys ir atmintis. Asmuo tampa užsisklendęs, mieguistas, pasitaiko ir psichikos sutrikimų. Tokiais atvejais žmogus gali būti pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Didelės kanapių dozės apsvaigusiam asmeniui gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, nemalonių emocijų proveržius ar net haliucinacijas. Reguliarus vartojimas dažnai veda į apatiją, mažina gyvenimo interesus, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, trikdo kasdienį ritmą, slopina norą tobulėti. Kanapėms būdinga psichologinė priklausomybė. Ji pasireiškia kasdieniniu įpročiu rūkyti kelias suktines. Nutraukus vartojimą, pasireiškia abstinencijos sindromas: psichologinis diskomfortas, dirglumas, nekantrumas, apetito praradimas, nemiga.

Saugus alkoholio vartojimas

Saugus alkoholio vartojimas - labai reliatyvi sąvoka. Kai kurie žmonės taip linkę į priklausomybę, kad net neilgas alkoholio vartojimas jiems sukelia ligą su visomis kartais nepataisomomis pasekmėmis. Todėl pasiteisina principinė nuostata, kad alkoholio geriau nevartoti visai, o jeigu vis dėlto apsisprendžiama vartoti, tai pradėti daryti kuo vėliau (ne anksčiau nei 21 metų amžiuje) ir niekada neviršyti moksliniais tyrimais nustatytų santykinai saugių dozių (140 g gryno etilo alkoholio per savaitę vyrams ir 70 g - moterims).

Kada reikia kreiptis pagalbos dėl alkoholio priklausomybės?

Priklausomybę galima diagnozuoti, jeigu atsiranda:

• stiprus troškimas ar noras vartoti alkoholį,
• darosi sunku kontroliuoti alkoholio vartojimą (t.y. vartojimo pradžią, intensyvumą ir pabaigą),
• nustojus vartoti alkoholį, atsiranda abstinencijos būsena arba alkoholis vartojamas norint išvengti abstinencijos požymių,
• susiaurėja interesai ir nyksta pomėgiai, kurių vietą vis labiau užima alkoholio vartojimas,
• alkoholis vartojamas nepaisant akivaizdžiai žalingų padarinių.

Pavyzdžiui, manoma, kad žmogus turėtų nedelsdamas kreiptis pagalbos, jeigu jis vartoja alkoholį, nepaisydamas pakartotinių artimųjų pastabų ir prašymų to nedaryti arba tęsia alkoholio vartojimą, jeigu tai sukelia socialines grėsmes ar pasekmes (atsiranda problemų darbe, sveikatos sutrikimų ar pradeda vairuoti išgėręs).

CAGE klausimynas

Visuotinai priimtas yra vadinamasis CAGE klausimynas. Jeigu atsakėte „taip“ bent į 2 iš 4 žemiau pateiktų klausimų, būtinai kreipkitės į specialistus.

1. Ar kada nors pagalvojote, kad jums reikėtų sumažinti arba nutraukti alkoholio vartojimą?
2. Ar jus erzina kitų žmonių kalbos ar pastabos dėl alkoholio vartojimo?
3. Ar kada nors jautėtės kaltas, kad vartojate alkoholį?
4. Ar kada nors vartojote alkoholį, norėdamas pagerinti savijautą ryte arba nutraukti pagirias?

Kuo anksčiau kreipsitės, tuo geriau, nes, ligai progresuojant, keičiasi psichologinė ir fizinė žmogaus būklė, atsiranda vis daugiau ir vis rimtesnių piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmių, darosi vis sunkiau ne tik pasveikti, bet net pradėti gydytis.

Kaip gydytis nuo alkoholio priklausomybės?

Statistika sako, kad tik iki 5 proc. žmonių gali piktnaudžiavimą alkoholiu nutraukti patys, be profesionalios pagalbos. Kitiems tai baigiasi nesėkmėmis, nusivylimais ir vis didėjančiu degradavimu. Tačiau, praėjus metams po daugumos gydymo programų, trys ketvirčiai žmonių džiaugiasi arba visišku, arba bent daliniu ligos atsitraukimu. Deja, priklausomybės nuo alkoholio visiškai išgydyti neįmanoma, ir žmogus, norėdamas jaustis sveikas, niekada negalės vėl pradėti vartoti alkoholio, nes liga atsinaujins. Tik laiku susigriebus, dar nesusirgus priklausomybe, specialiais kognityvinės ir elgesio psichoterapijos metodais galima sumažinti alkoholio vartojimą iki saugaus lygio. Kadangi priklausomybė nuo alkoholio yra labai sudėtinga ir sunki liga, paprasti sprendimai čia nebus pakankami. Gydymas turi būti kompleksinis, ilgalaikis ir apimti kuo daugiau komponentų.

Tam tikslui jums padės:

• Medžiagų apykaitos atnaujinimas. Vystantis priklausomybei, alkoholis tampa sudedamąja medžiagų apykaitos dalimi ir ją labai iškreipia bei žaloja. Alkoholio vartojimo nutraukimas tokias atvejais sukelia fizinės ir psichologinės abstinencijos simptomus (nerimą, dirglumą, drebulį, nemalonų širdies plakimą, miego sutrikimus). Alkoholis taip pat sutrikdo vitaminų, mineralų ir kitų reikalingų medžiagų pasisavinimą. Todėl labai svarbu išvalyti organizmą nuo alkoholio ir jo skilimo produktų (detoksikuoti) ir visiškai normalizuoti cheminę pusiausvyrą bei metabolizmą.
• Nervų sistemos ir psichikos sutrikimų, skatinančių alkoholio vartojimą arba atsiradusių dėl šio vartojimo gydymas. Dažniausiai tai depresija, nerimas, miego sutrikimai, padidėjęs nervinis dirglumas. Įvairūs nervų sistemos sutrikimai pasireiškia daugiau kaip pusei alkoholiu piktnaudžiaujančių žmonių ir dažnai juos skatina toliau „gydytis“ alkoholiu. Depresijos ir nerimo pašalinimas saugiais vaistais ir nemedikamentinio gydymo metodais labai padidina priklausomybės gydymo sėkmę ir sergančiojo savijautą.
• Specifinis priklausomybės gydymas specialiais medikamentais. Tuo tikslu vartojami kelių grupių vaistai: keičiantys alkoholio skaldymą organizme (pavyzdžiui, disulfiramas), kuriuos vartojant nesuskaldytas alkoholis, net pavartojus mažomis dozėmis, sukelia labai nemalonius poveikius, tokius kaip stiprus širdies plakimas, karščio pylimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmai; slopinantys potraukį alkoholiui, kurie veikia smegenų centrus, dalyvaujančius formuojantis priklausomybei (pavyzdžiui, naltreksonas arba akamprosatas). Šių vaistų vartojimas negali būti vienintelis gydymo metodas (tuo labiau taikomas prieš asmens valią), nes jie nepašalina visos daugybės tarpusavyje susijusių priklausomybės vystymosi priežasčių, be to, pats taisyklingas vaistų vartojimas reikalauja apsisprendimo gydytis ir profesionalios pagalbos ieškojimo.
• Nemedikamentinės potraukio alkoholiui slopinimo priemonės. Tai visų pirma įvairių rūšių „kodavimas“ nuo alkoholio. Skirtingose medicinos įstaigose naudojamos įvairios „kodavimo“ metodikos, tačiau praktikoje labai pasiteisina vadinamasis „cheminis“ kodavimas, kuris, vartojant specialius medikamentus, sukelia fiziologines ir psichofiziologines reakcijas, atsirandančias kaip atsakas į potraukį alkoholiui, tuo labiau bandymus jį vartoti. Todėl tokios medicininės intervencijos ne tik slopina potraukį alkoholiui, bet ir užkerta kelią jo vartojimui. Kartu formuojasi ir vis labiau stiprėja pasąmonės programa, skatinanti alkoholio vengimą ir sauganti blaivybę.
• Kognityvinė ir elgesio psichoterapija. Šis metodas ypač tinka ligai neįsisenėjus, kai yra tik probleminis piktnaudžiavimas alkoholiu, kai dar galima visiškai jo neatsisakant padaryti jo vartojimą saugų. Specialiais psichoterapijos metodais besigydantis asmuo susiformuoja saugias alkoholio vartojimo programas ir sustiprina atsparumą priklausomybės vystymuisi.
• Psichologinis palaikymas ir elgsenos modifikavimas. Vystantis priklausomybei, labai pasikeičia žmogaus gyvenimas. Jo pomėgiai, laisvalaikis, draugai, bendravimas vis daugiau tampa veikiamas alkoholio. Laipsniškai mažėja gebėjimas gyventi be alkoholio. Todėl gydymo tikslas turi būti ne tik nutraukti alkoholio vartojimą, bet ir išmokti gyventi blaiviai (tuo tikslu keičiant savo aplinką, draugus, bendravimo ir gyvenimo stereotipus). Tam labai padeda įvairios savitarpio pagalbos programos ir grupės, iš kurių žinomiausia yra Anoniminių alkoholikų 12 žingsnių programa. Turintys tokį palaikymą asmenys padidina savo galimybes išbūti blaivūs ir neatkristi.

Ką daryti, jeigu nusprendėte, kad alkoholis tampa jūsų problema?

Nedelskite. Kiekvienas uždelstas mėnuo ne tik mažina galimybes pasveikti, bet ir norą gydytis. Prisiminkite, kad priklausomybė nuo alkoholio - tai ne socialinės padėties ar protinių sugebėjimų indikatorius. Alkoholiku gali tapti ir aktyvus verslininkas, ir kunigas, ir profesorius. Kurį laiką grimzdimas į ligą gali matomai netrukdyti darbui, tačiau visada nenumaldomai socialines funkcijas atlikti darysis vis sunkiau, o, kaip rodo statistika, sutrikus darbinei funkcijai ar praradus šeimą, sėkmingai gydytis tampa labai sudėtinga. Nebandykite tvarkytis patys. Tai labai retai pavyksta, net ir labai stipriems žmonėms. Kreipkitės į specialistus, skirkite gydymui visas jėgas, darykite viską ką galite, naudokite kuo daugiau gydymo ir reabilitacinių bei palaikymo metodikų. Ar susirgę vėžiu galvotumėte, kad gal dar verta atidėti arba atsisakyti kokio nors reikalingo vaisto ar gydymo metodo? Jeigu ne, žinokite, kad priklausomybė nuo alkoholio pagal savo pasekmes ir gydymosi sudėtingumą dažnai nenusileidžia onkologinėms ligoms. Stenkitės išsigelbėti ir pasinaudokite visa galima pagalba.

#

tags: #kaip #atsikratyti #priklausomybes #nuo #vaistu