Įvadas
Emocijos yra neatsiejama žmogaus patirties dalis. Jos gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos, tačiau svarbu suprasti, kad visos emocijos atlieka tam tikrą funkciją. Griaunamosios emocijos, tokios kaip pyktis, neapykanta ar baimė, gali turėti neigiamą poveikį tiek individui, tiek visai visuomenei. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip griaunamosios emocijos veikia mūsų gyvenimą, kokios yra jų priežastys ir kaip jas valdyti.
Socialinis Charakteris ir Emocijų Ryšys
Šių svarstymų išeities pozicija yra teiginys, jog vidutinio individo charakterio struktūra ir socioekonominė visuomenės, kurios dalis yra šis individas, viena nuo kitos priklauso. Individualios psichinės sferos ir socioekonominės struktūros sąveika vadinama socialiniu charakteriu. Socioekonominė visuomenės struktūra formuoja savo narių socialinį charakterį taip, kad šie nori daryti tai, ką privalo daryti. Socialinio charakterio ir socialinės struktūros santykis niekuomet nėra statiškas, nes abu šio santykio elementai yra nesibaigiantys procesai. Vieno iš šių faktorių pokytis tampa abiejų faktorių pokyčiu.
Socialinis charakteris privalo patenkinti kiekvienam žmogui įgimtą religijos poreikį. Žodis „religija” čia vartojamas ne norėdamas apibūdinti sistemą, susietą su Dievo ar stabų koncepcija, ar netgi sistemą, suvokiamą kaip religija, bet apibūdinant bet kokią mąstymo bei veikimo sistemą, kurią pripažįsta tam tikra žmonių grupė ir kuri individui teikia orientacijos struktūrą bei atsidavimo objektą. Tačiau toks „religijos” apibūdinimas nieko nesako apie specifinį jos turinį. Žmonės gali garbinti gyvūnus, medžius, akmeninius ar auksinius stabus, nematomą dievą, šventą asmenį ar šėtonišką vadą; jie gali garbinti savo protėvius, savo tautą, savo klasę ar partiją, pinigus ar sėkmę. Jų religija gali skatinti juos plėtoti destruktyvumą ar meilę, dominavimą ar solidarumą, ji gali ugdyti žmonių proto galias arba jas paraližuoti. Konkreti religija, jeigu ji iš tiesų motyvuoja individo elgesį, nėra doktrinų bei įsitikinimų suma; savo šaknimis ji siekia specifinę individo charakterio struktūrą, o kiek ji yra grupės religija - socialinį charakterį. Taigi religinę nuostatą galima laikyti mūsų charakterio struktūros aspektu, nes mes esame tai, kam esame atsidavę, o tai, kam esame atsidavę, yra tai, kas motyvuoja mūsų elgesį.
Griaunamosios Emocijos ir Jų Poveikis
Griaunamosios emocijos gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:
- Pyktis: Tai stipri nepasitenkinimo, priešiškumo ar įniršio emocija. Pyktis gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant nusivylimą, išdavystę ar neteisybę. Nekontroliuojamas pyktis gali sukelti agresiją, smurtą ir kitas neigiamas pasekmes.
- Neapykanta: Tai stiprus antipatijos, pasibjaurėjimo ar priešiškumo jausmas. Neapykanta dažnai nukreipta į tam tikrą asmenį, grupę ar idėją. Ji gali būti pagrįsta išankstiniais nusistatymais, stereotipais ar patirtimi. Neapykanta gali sukelti diskriminaciją, smurtą ir net genocidą.
- Baimė: Tai nemaloni emocija, kurią sukelia suvokiamas pavojus ar grėsmė. Baimė gali būti racionali, kai susiduriame su realiu pavojumi, arba iracionali, kai baiminamės to, kas nėra pavojinga. Pernelyg didelė baimė gali sukelti nerimą, paniką ir fobijas.
- Pavydas: Tai nepasitenkinimo jausmas, kylantis dėl to, kad kažkas kitas turi tai, ko trokštame mes. Pavydas gali būti nukreiptas į materialinius dalykus, talentus, santykius ar sėkmę. Jis gali sukelti pyktį, kartėlį ir norą pakenkti kitam žmogui.
Šios emocijos gali turėti neigiamą poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Jos gali sukelti stresą, nerimą, depresiją, širdies ligas ir kitas sveikatos problemas. Be to, griaunamosios emocijos gali sugadinti mūsų santykius su kitais žmonėmis, trukdyti mums siekti savo tikslų ir apsunkinti gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Destruktyvios emocijos: atpažinimas ir valdymas
Griaunamųjų Emocijų Priežastys
Griaunamosios emocijos gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Asmeninė patirtis: Traumuojantys įvykiai, tokie kaip smurtas, prievarta ar netektis, gali sukelti stiprias neigiamas emocijas, kurios išlieka ilgą laiką.
- Socialinė aplinka: Aplinka, kurioje gyvename, gali turėti didelį poveikį mūsų emocijoms. Pavyzdžiui, gyvenimas skurde, diskriminacijoje ar smurto aplinkoje gali padidinti pykčio, baimės ir neapykantos jausmus.
- Žiniasklaida: Žiniasklaida gali daryti įtaką mūsų emocijoms, pateikdama sensacingas naujienas, smurtą ar neapykantą kurstančius pranešimus.
- Asmeninės savybės: Kai kurie žmonės yra labiau linkę į griaunamasias emocijas dėl savo asmeninių savybių, tokių kaip žemas savivertės jausmas, polinkis į pesimizmą ar sunkumas valdyti emocijas.
Kaip Valdyti Griaunamasias Emocijas
Nors griaunamosios emocijos gali būti stiprios ir sunkiai valdomos, yra būdų, kaip su jomis susidoroti:
- Atsipalaidavimo technikos: Gilus kvėpavimas, meditacija, joga ar kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, kurie gali sustiprinti griaunamasias emocijas.
- Kognityvinė terapija: Ši terapijos rūšis padeda pakeisti neigiamas mintis ir įsitikinimus, kurie prisideda prie griaunamųjų emocijų. Kognityvinė terapija moko, kaip atpažinti ir ginčyti neigiamas mintis, pakeičiant jas racionalesnėmis ir pozityvesnėmis.
- Emocijų išreiškimas: Svarbu rasti sveikų būdų, kaip išreikšti savo emocijas. Tai gali būti kalbėjimas su patikimu draugu ar šeimos nariu, rašymas dienoraštyje, piešimas ar kitos kūrybinės veiklos.
- Fizinė veikla: Fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Reguliarus sportas, pasivaikščiojimai gamtoje ar kitos fizinės veiklos gali padėti valdyti griaunamasias emocijas.
- Atsiprašymas ir atleidimas: Jei pyktis ar neapykanta kyla dėl kito žmogaus veiksmų, svarbu pabandyti atleisti. Atleidimas nereiškia, kad pritariame tam, kas įvyko, bet tai leidžia mums paleisti neigiamas emocijas ir judėti toliau.
- Profesionali pagalba: Jei griaunamosios emocijos trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis į profesionalų psichologą ar psichoterapeutą. Jis gali padėti nustatyti griaunamųjų emocijų priežastis ir išmokyti veiksmingų būdų, kaip jas valdyti.
Religijos Poreikis ir Emocijos
Socialinis charakteris, be funkcijos patenkinti visuomenės poreikį dėl tam tikro charakterio tipo ir patenkinti individo charakterio nulemtus poreikius, atlieka dar vieną svarbią funkciją. Socialinis charakteris privalo patenkinti kiekvienam žmogui įgimtą religijos poreikį. Patikslinsiu, kad žodį „religija” čia vartoju ne norėdamas apibūdinti sistemą, susietą su Dievo ar stabų koncepcija, ar netgi sistemą, suvokiamą kaip religija, bet apibūdindamas bet kokią mąstymo bei veikimo sistemą, kurią pripažįsta tam tikra žmonių grupė ir kuri individui teikia orientacijos struktūrą bei atsidavimo objektą. Tačiau toks „religijos” apibūdinimas nieko nesako apie specifinį jos turinį. Žmonės gali garbinti gyvūnus, medžius, akmeninius ar auksinius stabus, nematomą dievą, šventą asmenį ar šėtonišką vadą; jie gali garbinti savo protėvius, savo tautą, savo klasę ar partiją, pinigus ar sėkmę. Jų religija gali skatinti juos plėtoti destruktyvumą ar meilę, dominavimą ar solidarumą, ji gali ugdyti žmonių proto galias arba jas paraližuoti. Žmonės gali suvokti savo sistemą kaip religinę ir atskirti ją nuo pasaulietinių sistemų arba gali manyti neturį jokios religijos ir savo atsidavimą kuriems nors tariamai pasaulietiniams tikslams - valdžiai, pinigams ar pasisekimui - laikyti vien rūpinimusi praktiškais ir naudingais dalykais. Konkreti religija, jeigu ji iš tiesų motyvuoja individo elgesį, nėra doktrinų bei įsitikinimų suma; savo šaknimis ji siekia specifinę individo charakterio struktūrą, o kiek ji yra grupės religija - socialinį charakterį. Taigi religinę nuostatą galima laikyti mūsų charakterio struktūros aspektu, nes mes esame tai, kam esame atsidavę, o tai, kam esame atsidavę, yra tai, kas motyvuoja mūsų elgesį.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
tags: #goulmanas #destruktyvios #emocijos