Įvadas
Šiais laikais, kai ekranai užima vis didesnę vietą mūsų gyvenime, priklausomybė nuo serialų tampa vis aktualesnė problema. Ypač paveikiami vaikai ir senjorai, kuriems serialai gali tapti pagrindiniu socialinio gyvenimo pakaitalu. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl priklausomybė nuo serialų yra žalinga, kaip ji veikia vaikus, ir pateiksime patarimų, kaip atsikratyti šios priklausomybės ir susigrąžinti pilnavertį gyvenimą.
Priklausomybė nuo serialų: kodėl tai nesveika?
Serialų žiūrėjimas gali atrodyti kaip nekaltas laisvalaikio praleidimo būdas, tačiau ilgainiui jis gali tapti žalinga priklausomybe. Štai kelios priežastys, kodėl priklausomybė nuo serialų yra nesveika:
- Fizinė sveikata: Ilgas sėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio neigiamai veikia fizinę sveikatą. Palaipsniui atrofuojasi nugaros raumenys, didėja nutukimo rizika, gali prasidėti kaklo skausmai dėl nuolatinio žiūrėjimo į išmanųjį įrenginį.
- Psichologinis poveikis: Serialai gali turėti hipnotinį poveikį psichikai. Įtraukdami ir ramindami, jie ilgainiui gali virsti žalinga įtaiga ir priklausomybe. Daugelis pensininkų, turėdami į valias laisvo laiko, taip įsigyvena į serialų dramas, meiles ir aistras, kad visai apleidžia tikrus santykius su tikrais žmonėmis - savo vaikais, anūkais ir pan.
- Asmenybės degradacija: Serialai pateikia gatavus gyvenimo scenarijus, kurių žmogus neišgyvena, o tik stebi. Leisdamas laiką prie televizoriaus, jis neįgyja jo gyvenimą praturtinančios patirties. Serialai neskatina asmenybės raidos ir pokyčių, todėl žmogus veikiau degraduoja, o ne tobulėja.
Priklausomybė nuo serialų ir vaikai
Serialai panardina į malonią, tačiau pasyvią būseną. Jeigu vaikas nepatenkina savo amžiui būdingo raidos poreikio - įgydamas naujos patirties, naujų įgūdžių, ilgainiui jo viduje susikaupia neišgyventų emocijų deficitas. Televizorius tampa lengviausiu būdu jį kompensuoti. Kitaip tariant, vaikas, žiūrėdamas į ekraną, kartu su serialo herojumi „daro“ tai, ko negali padaryti realiame gyvenime, arba išgyvena tai, kas jam tikrovėje nepasiekiama.
Kuo pavojinga priklausomybė nuo serialų vaikams?
- Socialinė izoliacija: Vaikai labai greitai įpranta prie pakaitalo. Jie gali atsisakyti tikro bendravimo su tikrais draugais dėl priimtinesnių - įdomesnių kietesnių „draugų„, kuriuos „įgyja“ seriale.
- Socialinių įgūdžių stoka: Stokodamas bendravimo įgūdžių su realiais bendraamžiais, vaikas nebenori eiti į kiemą. Žaidimų patirties trūkumas bei kai kurios charakterio savybės, trukdančios ją kaupti (drovumas arba agresyvumas), veda prie socialinės patirties deficito, ir taip susidaro ydingas uždaras ratas. Žmogaus socializacija vystosi pakopomis, vaikui svarbiausia veikla yra žaidimas, nes būtent žaisdamas jis „repetuoja“ įvairius gyvenimo vaidmenis.
- Konfliktų sprendimo įgūdžių trūkumas: Serialai negali išugdyti vaikui įgūdžių, kaip tinkamai spręsti konfliktus, kylančius tarp bendraamžių. Kai realiame gyvenime kils problemų, jis nežinos, kaip į tai reaguoti. Greičiausiai jis vengs tokių situacijų iš anksto - kitaip tariant, stengsis pabėgti nuo realaus gyvenimo (vėl pakeisdamas jį surogatais - televizoriumi arba kompiuteriu).
- Vaizduotės ir kūrybiškumo slopinimas: Vokiečių pediatras Peteris Vinterštainas (Peter Winterstein), daugiau nei 17 metų tyrinėjęs vaikų piešinius, nustatė, kad televizoriaus žiūrėjimas naikina jų vaizduotę ir kūrybiškumą.
- Iškraipytas realybės suvokimas: Serialai pateikia vaikui melagingą gyvenimo paveikslą. Pavyzdžiui, jie gali įteigti, kad blogis visada ateina iš kitų žmonių („blogų„), nors iš tiesų blogus dalykus dažnai susikuriame ir patys.
Kaip atsikratyti priklausomybės nuo serialų: patarimai
Tai nereiškia, kad turite išmesti televizorių. Svarbiausia - kad aiškiai suvoktumėte du dalykus: 1 - ribą tarp realybės ir jos fikcijos; 2 - kad ši fikcija nepasidarytų svarbesnė už realius santykius ir tikrą gyvenimišką patirtį. Žiūrėdami serialus, iš tiesų mes nedalyvaujame jų veikėjų gyvenime - mes stebime jį savo pačių gyvenimo sąskaita.
Patarimai tėvams
- Ribokite laiką prie ekranų: Kontroliuokite, kad televizorius (ar kompiuteris) netaptų vieninteliu vaiko pomėgiu, aktyvių žaidimų ir kiemo draugų pakaitalu (nenuolaidžiaukite; visada geriau užbėgti „ligai“ už akių, nei ją gydyti).
- Nustatykite griežtas taisykles: Jeigu vaikas atsisako aktyvių žaidimų su tėvais, bendraamžiais, bet kokios fizinės veiklos, kad galėtų žiūrėti serialus, pirmiausiai paaiškinkite jam potencialų pavojų (kurį jau aptarėme) ir nustatykite griežtas taisykles, kada ir kiek jis gali sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio.
- Laikykitės psichologų patarimų:
- Nelaikykite televizoriaus (kompiuterio) vaikų kambaryje.
- Eidami į darbą pasiimkite įrenginio laidą ar bateriją, kad vaikas negalėtų juo naudotis būdamas vienas namuose (slaptažodžius jie puikiai moka „nulaužti“); tačiau to nepakanka: pasirūpinkite, kad jūsų atžala nenuobodžiautų, o būtų užsiėmusi sporto ar meno būrelyje.
- Jeigu manote, kad vaikas piktnaudžiauja išmaniuoju telefonu, pakeiskite jį į paprastą.
- Skatinkite kitas veiklas: Jeigu vaikas turi pomėgių, draugų, jeigu jis sportuoja būrelyje ar žaidžia su vaikais kieme, - kitaip tariant, yra užsiėmęs įvairia veikla, nedrauskite jam valandą ar dvi pažaisti kompiuteriu ar pažiūrėti vieną dvi mėgstamo filmo serijas.
- Būkite pavyzdžiu: Psichiatras V. Alekna pabrėžia, kad svarbu rodyti savo pavyzdžiu. Vaikams labai svarbu, kad informacija, kurią jie gauna verbaliai, atitiktų tai, ką jie mato.
Individualūs skirtumai
Prie to, kas pasakyta, būtina pridurti, kad vaikų poreikis ir polinkis bendrauti yra nevienodas. Vieni jų labai greitai ir natūraliai įsilieja į kiemo kompaniją ar būrelį, o kitiems tai padaryti nėra labai paprasta. Vieni turi galybę draugų, o kitiems pakanka ir vieno. Vieniems patinka žaisti ramiai, dažnai - vieniems, kitiems nuolat reikia judesio bei triukšmo ir t. t.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Amerikiečių psichoterapeutė Marti Olsen Leini (Marti Olsen Laney) teigia, kad tėvai kartais bando „pataisyti“ tai, kas sukurta pačios gamtos: t. y. „perdaryti“ uždaro būdo vaiką į komunikabilų, lyderiaujantį, įvairiais būdais versdami jį bendrauti.
Jeigu matote, kad jūsų vaikas pats nori bendrauti ir žaisti, bet kiti vaikai jo nepriima, pabandykite perprasti kodėl ir padėkite jam išmokti žaidimo būdų, kurie būtini norint nelikti atstumtam.
Jeigu matote, kad jūsų atžalos nekviečia žaisti į kiemą, o jis pats nesugeba susirasti bent vieno draugo, pirmutinis jūsų uždavinys - ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi. Dažniau atkreipkite jo dėmesį į jo veiklos (žaidimo, piešimo, konstravimo etc.) rezultatus, taip pat mokykite empatijos - suprasti kitus žmones, bendraamžius, aiškindami jų veiksmus bei posakius. Namuose, svečiuose, kieme, - kur tik yra vaikų, pasistenkite kreipti savo atžalos dėmesį nuo savęs į kitą, žadinkite jo norą rūpintis kitu. Dažniau įtraukite vaiką į buitinį ar žaidybinį siužetą, kuriame būtinas dėmesys partneriui (tik nelyginkite vaikų vieno su kitu). Be abejo, notacijų, kaip dera elgtis, neužtenka: vaikai mokosi stebėdami. Rodykite pagarbą sau bei aplinkiniams, ir vaikai seks jūsų pavyzdžiu.
Patarimai suaugusiems
- Sąmoningumas: Pirmiausia, svarbu suvokti, kad turite problemą ir norite ją spręsti. Atkreipkite dėmesį, kiek laiko praleidžiate žiūrėdami serialus, ir ar tai netrukdo jūsų kasdienei veiklai, santykiams su artimaisiais, darbui ar mokslams.
- Alternatyvios veiklos: Raskite kitų veiklų, kurios jums teikia malonumą. Tai gali būti sportas, hobis, bendravimas su draugais, skaitymas, kelionės ar bet kas, kas jus domina. Svarbu, kad šios veiklos būtų aktyvios ir skatintų jūsų asmeninį augimą.
- Ribokite laiką prie ekranų: Nustatykite sau griežtą laiką, kiek galite praleisti žiūrėdami serialus. Laikykitės šio limito ir neviršykite jo. Galite naudoti specialias programėles, kurios blokuoja prieigą prie serialų platformų po nustatyto laiko.
- Dopamino detoksikacija: Pabandykite bent 30 dienų vengti įvairių malonumų, tokių kaip socialiniai tinklai, serialai, pridėtinis cukrus ir pan. Tai padės atkurti normalų dopamino kiekį organizme ir sumažinti potraukį serialams.
- Profesionali pagalba: Jeigu jaučiate, kad negalite savarankiškai įveikti priklausomybės nuo serialų, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Jis padės jums atpažinti priklausomybės priežastis, išmokti valdyti potraukį ir susigrąžinti kontrolę į savo rankas.
Priklausomybė: genetiniai ir socialiniai aspektai
Prancūzų neurobiologė Katrina Le Muan (Catherine Le Moine) skiria dviejų tipų priklausomybę:
- Vidinė: apima biologinius (taip pat ir genetinius), psichologinius ir elgsenos faktorius: impulsyvumą, savikontrolės sunkumus.
- Išorinė: apima šeimos tradicijas ir kultūrą, individo amžių ir išgyventą patirtį (psichologines traumas), taip pat socialines-ekonomines sąlygas (nesaugumas).
Pasak neurobiologės, „įgimto“ priklausomybės geno neegzistuoja (esama genetinio polinkio į alkoholizmą).
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Skaitmeninis pervargimas ir jo įtaka priklausomybei
Skaitmeninis pervargimas - tai fizinis, kognityvinis ir emocinis išsekimas, kylantis dėl nuolatinio skaitmeninių technologijų naudojimo. Jis pasireiškia sumažėjusia koncentracija, dirglumu, smukusiu produktyvumu, nuolatiniu nuovargiu net poilsio metu, padidėjusiu nerimastingumu, suprastėjusia miego kokybe.
Norint išvengti skaitmeninio pervargimo ir sumažinti priklausomybės nuo serialų riziką, svarbu:
- Atskirti darbo ir poilsio laiką.
- Nusistatyti ribas, iki kada esate pasiekiami.
- Daryti pertraukėles, skirtas pailsinti akims ir galvai.
- Susitelkti į vieną užduotį vienu metu.
- Ieškoti natūralių būdų, galinčių subalansuoti dopamino kiekį organizme.
Socialinių tinklų įtaka
Socialiniai tinklai gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai ir santykiams. Depresija, nerimas, pyktis, priklausomybė ar FOMO (angl. Fear of Missing Out - liet. „baimė praleisti“) - dalis pasekmių, kurias gali sukelti aktyvus naudojimasis socialiniais tinklais. Kuo labiau esame linkę lygintis su už mus pranašesniais asmenimis, tuo neigiamas socialinių tinklų poveikis didesnis.
Norint apsisaugoti nuo neigiamo socialinių tinklų poveikio, svarbu:
- Suvokti galimas socialinių tinklų žalas.
- Didinti savo sąmoningumą ir psichologinį atsparumą.
- Išmokti toleruoti diskomfortą ir nemalonumą, nuo kurio dažnai bėgame, pasinerdami į socialinius tinklus.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
tags: #kaip #atsikratyti #priklausomybes #serialams