Emocijų Sutrikimai: Simptomai, Priežastys ir Gydymo Būdai

Emocijų sutrikimai yra įvairios būklės, veikiančios žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Šie sutrikimai gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos sutrikimus, nes laiku pradėtas gydymas gali žymiai pagerinti žmogaus savijautą ir gyvenimo kokybę.

Kas yra Emocijų Sutrikimai?

Psichikos sveikata - tai emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė, kuri daro įtaką tam, kaip mes galvojame, jaučiamės ir elgiamės. Sveika psichika padeda žmogui susidoroti su kasdieniu stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra svarbi kiekviename gyvenimo etape nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės. Psichikos sveikata taip pat lemia, kaip mes priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir tvarkomės su gyvenimo sunkumais.

Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui.

Dažniausiai Pasitaikantys Psichikos ir Elgesio Sutrikimai

• Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą.
• Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis.
• Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
• Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
• Intensyvių emocijų svyravimai - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
• Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
• Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją. Jis gali apimti haliucinacijas, kliedesius bei sunkumus susikaupti. Šizoafektinis sutrikimas apima šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (pvz., depresijos, manijos ar bipolinio sutrikimo) simptomus. Šizotipinis sutrikimas yra susijęs su neįprastais mąstymo modeliais, įsitikinimais ir elgesiu.
• Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
• Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
• Pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
• Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.

Šie simptomai gali pasireikšti įvairiais deriniais ir intensyvumu, priklausomai nuo konkretaus psichikos sutrikimo ir individualių paciento savybių.

Emocinių Sutrikimų Klasifikacija

Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas

1. Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
2. Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
3. Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
4. Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
5. Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
6. Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje. Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų. Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.

Emocinių Sutrikimų Priežastys

Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.

• Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
• Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
• Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
• Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.

Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai reikšmingas.

Adaptacijos Sutrikimai

Adaptacijos sutrikimų (AS) diagnozė pirmą kartą paminėta 1952 m. amerikiečių DSM-I diagnostikos kriterijų redakcijoje. Norint nustatyti šią diagnozę, reikia laiko ir atidaus vertinimo. Pagal apibrėžimą adaptacijos sutrikimas negali būti be stresoriaus poveikio.

Psichosocialinių stresų sąrašą sudaro: ūminės ir lėtinės somatinės ligos, šeimos santykių problemos, nesėkmės versle, artimųjų netektys, gyvenamosios vietos pakeitimas, išėjimas į pensiją, darbo netekimas, juridinės problemos ir kt. Iš anksto nustatyti, kaip į vieną ar kitą stresą reaguos asmuo, nelengva. Reakcijos pobūdis priklauso nuo asmenybės, praeityje įgytos patirties įveikti vieną ar kitą gyvenimo situaciją, nuo aplinkinių paramos.

Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms

Sutrikimas gali pasireikšti depresija, nerimo simptomais, nesugebėjimu susikaupti, planuoti ateities darbų, užbaigti pradėtus darbus, atlikti kasdienius buitinius darbus. Tokie asmenys kartais būna nepastovių emocijų, dirglūs ar agresyvūs. Šiai diagnozei būdinga tai, kad joks aprašytas simptomas nebūna labai ryškus ar vyraujantis. Svarbiausias adaptacijos sutrikimo požymis - dėl psichosocialinio streso sukeltas emocijų ir elgsenos sutrikimas. Simptomai turi pasireikšti per tris mėnesius po streso ir jų turi būti pakankamai. Po streso AS turi baigtis per 6 mėnesius.

Sielvartas (Gedėjimas)

Sielvarto (gedėjimo) priežastis gali būti artimo, mylimo žmogaus mirtis. Sielvartas yra normalus, nors ir labai skausmingas atsakas į artimųjų netektį. Sielvartas atspindi mūsų jausmus (t.y. emocinę kančią) ir elgseną (verkimas), kylančią dėl netekties. Gydytojai dažnai sutinka sielvartaujančius pacientus, jų artimuosius, pažįstamus. Dažniausiai sielvartas yra normalus reiškinys, praeinantis savaime, sulaukus pagalbos. Sielvarto ir depresijos simptomai yra labai panašūs. Sielvarto simptomai atitinka tas aplinkybes, kuriose atsidūrė asmuo, o depresija sergančiųjų pacientų klinika neadekvati. Sielvartas gali būti dėl skyrybų, mylimo gyvūnėlio netekties, netekto darbo, kūno dalies, pablogėjusios socialinės padėties. Klinika priklauso ir nuo asmens kultūros. Gydytojas turi nuspręsti, ar reakcija būdinga tai kultūrai, kuriai priklauso pacientas.

Normalaus sielvarto požymiai yra depresinė nuotaika, nemiga, nerimas, blogas apetitas, sumažėję interesai, kaltės jausmas (išgyvenama, kad nebuvo padaryta tai, kas galėjo padėti išvengti netekties), sapnai apie mirusįjį, dirglumas, irzlumas, kaltinimas gydytojų, kurie gydė mirusįjį, nesugebėjimas susikaupti, dėmesio sutelkimas į daiktus, veiklą, prisiminimus, susiejusius su mirusiuoju, jausmas, kad mirusysis yra čia pat, taip pat dusulio jausmas ir kiti somatiniai simptomai. Psichologinė būsena gali pasireikšti šoku, neigimu, prašinėjimu ir mirusiojo ieškojimu.

Adaptacijos sutrikimas su depresine nuotaika, diagnozuojamas, kai depresijos simptomai išryškėja per 3 mėnesius po netekties, kai dėl įvykio distresas yra didesnis negu tikėtina arba sutrikdo socialinę veiklą, darbingumą, kai nėra kito psichikos sutrikimo, per 6 mėnesius požymiai išnyksta. Nepaisant nuomonės, kad sielvartas yra normali reakcija, tokiems pacientams dėmesys turi būti skiriamas ne mažesnis negu kitiems. Laiku pradėtas sielvartaujančio paciento gydymas apsaugo nuo sunkiosios depresijos. Padrąsinkite asmenį išreikšti savo jausmus, susijusius su mirusiu artimuoju, pakalbėkite apie jų buvusius santykius. Žmogų kartais užvaldo pyktis, dėl to, kad artimasis mirė. Reikia padėti jam išreikšti pyktį, nes jis jaučia kaltę dėl šio jausmo. Nuraminkite jį, paaiškindami, kad tokie požymiai yra normalus ir turi praeiti, kad tai nėra psichikos sutrikimas.

Kaip Emociniai Sutrikimai Veikia Kasdienį Gyvenimą?

Psichikos sutrikimai gali turėti gilų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, veikdami įvairius gyvenimo aspektus. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir asmenybės bei aplinkybių.

Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis

• Darbas ir Mokslai: Depresija gali sumažinti motyvaciją ir energiją, todėl tampa sunku atlikti kasdienius darbus. Nerimas gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas ar virškinimo problemos, saugumo siekiantį elgesį ir vengimo strategijas, kurie trukdo normaliai kasdienei veiklai. Šizofrenija gali sukelti sunkumų bendraujant su kitais, iššaukti neadekvatų elgesį, sutrikdyti darbingumą.
• Santykiai: Emociniai sutrikimai gali apsunkinti bendravimą ir tarpusavio supratimą, todėl gali kilti konfliktų ir izoliacijos jausmas.
• Fizinė Sveikata: Ilgalaikis stresas ir nerimas gali neigiamai paveikti imuninę sistemą, širdies veiklą ir virškinimą. Kai kurie žmonės gali griebtis alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo, kaip būdo susidoroti su psichikos sutrikimais, o tai gali sukelti priklausomybę ir kitus sveikatos sutrikimus.

Gydymo Metodai

Pagrindiniai gydymo metodai yra šie:

• Psichoterapija: Ji apima reguliarias sesijas su psichoterapeutu. Tai padeda pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę. Psichoterapijos metodai gali būti įvairūs - nuo kognityvinės elgesio iki psichodinaminės terapijos.
• Medikamentinis gydymas: Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius. Medikamentai dažnai derinami su psichoterapija, siekiant užtikrinti greitesnius ir geresnius gydymo rezultatus.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai yra efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas. Ji yra ypač naudinga gydant depresiją, nerimą ir OKS. KET apima struktūruotus pokalbius ir užduotis, kurios padeda pacientams suprasti savo mąstymo procesus ir juos keisti.
• Grupinė terapija: Jos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą. Grupinė terapija gali būti ypač naudinga tiems, kurie jaučiasi vieniši arba nesuprasti savo artimųjų.
• Šeimos terapija: Šis metodas apima visą šeimą ir padeda gerinti bendravimą ir santykius šeimoje. Šeimos terapija gali padėti spręsti platesnės šeimos dinamikos, kuri prisideda prie trikdančio elgesio, problemas, padėti tėvams taikyti nuoseklias ir veiksmingas drausminimo strategijas ir sukurti labiau struktūruotą ir palankią namų aplinką.

Kiti Gydymo Būdai

• Psichodinaminė terapija siekia atskleisti ir suprasti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocijoms. Tai gali padėti pacientui geriau suprasti save ir savo santykius su kitais.
• Humanistinė terapija pabrėžia asmeninio augimo ir saviraiškos svarbą, skatina pacientus pasitikėti savo intuicija ir siekti savirealizacijos.
• Elgesio terapija yra orientuota į konkrečių emocinių ir elgesio problemų sprendimą, naudojant mokymosi teorijas.

Kaip Rūpintis Savo Psichikos Sveikata?

Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms. Psichikos sveikatos stiprinimas apima:

• Fizinė veikla: Fizinė veikla padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir bendrai stiprina kūną. Net ir trumpi pasivaikščiojimai gali turėti teigiamą poveikį psichikos sveikatai.
• Tinkama mityba: Tinkama mityba yra svarbi ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Maistinės medžiagos, tokios kaip omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai ir mineralai, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms.
• Kokybiškas miegas: Kokybiškas miegas yra būtinas smegenų veiklai ir emocinei pusiausvyrai. Miego trūkumas gali pabloginti psichikos sutrikimų simptomus ir bendrą sveikatą.
• Atsipalaidavimo praktikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.
• Socialinis palaikymas: Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai. Socialinė parama gali padėti įveikti sunkumus ir jaustis mylimam bei suprastam.

Kada Kreiptis Pagalbos?

Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą, jei pastebimi psichikos sveikatos problemų simptomai. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Svarbu atpažinti psichikos sutrikimų simptomus ankstyvoje stadijoje, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos. Šie simptomai gali būti įvairūs, įskaitant nuotaikos svyravimus, nerimą, nuovargį, socialinį pasitraukimą ir sumažėjusį darbo našumą. Jei pastebite šiuos simptomus savyje ar savo artimuosiuose, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą.

Psichikos sutrikimų gydymas dažnai yra ilgas procesas, tačiau svarbu tęsti sveikatos ir gerovės palaikymą net ir po gydymo. Tai apima reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir socialinį palaikymą. Be to, svarbu reguliariai lankytis pas specialistą ir tęsti terapiją, jei tai reikalinga, kad būtų užtikrinta ilgalaikė sveikata ir gerovė. Sveikos gyvenimo būdo praktikos padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir sumažinti atkryčių riziką.

Mišrūs Elgesio ir Emocijų Sutrikimai

Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai yra kompleksinė psichinės sveikatos problema, kuri gali pasireikšti įvairiomis formomis ir paveikti asmens gyvenimo kokybę. Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai dažnai apibūdinami kaip sutrikimų grupė, kuri apima tiek elgesio, tiek emocijų problemas.

Simptomai

Tai gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip nuotaikų svyravimai, agresyvus elgesys, nerimo sutrikimai ir socialinė izoliacija. Simptomai gali būti įvairūs ir gali skirtis nuo asmens iki asmens.

Gydymas

• Ši terapija skirta informuoti pacientus ir jų šeimas apie sutrikimą, kad būtų geriau suprantama liga ir jos pasireiškimas.
• Vaistai gali būti naudojami kaip papildoma gydymo priemonė. Antidepresantai, priešneriniai vaistai ir nuotaikos stabilizatoriai gali padėti reguliuoti simptomus.
• Socialinė parama yra neatsiejama gydymo proceso dalis. Šeimos, draugų ir bendruomenės parama gali padėti asmeniui jaustis labiau integruotu ir mažiau izoliuotu.

Prevencija

Prevencija yra svarbi, siekiant sumažinti mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų riziką.

Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai yra daugialypiai ir sudėtingi, reikalaujantys visapusiško požiūrio. Gerai suplanuotas gydymo procesas, kuris apima psichoterapiją, medicininį gydymą ir socialinę paramą, gali padėti asmenims geriau valdyti savo simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimas

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas. Be to, negydomas ateityje jis gali sukelti rimtesnių elgesio problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų.

Simptomai

• Fiziniai simptomai: miego sutrikimai, psichosomatiniai simptomai.
• Elgesio ir emociniai simptomai: pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas, atsisakymas laikytis taisyklių ar nurodymų.
• Socialiniai simptomai: sunkumai išlaikyti draugystę, ginčai su suaugusiaisiais, nemalonus ar piktas elgesys.

Priežastys

• Šeimos veiksniai: nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nuolatiniai nesutarimai šeimoje.
• Mokymosi aplinkos veiksniai: struktūros trūkumas, nepakankama parama mokymosi sunkumų turintiems mokiniams.
• Biologiniai veiksniai: neurologiniai sutrikimai, smegenų traumos, genetiniai veiksniai.

Diagnozė ir Gydymas

Diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų. Elgesio terapija, šeimos terapija.

Patarimai Tėvams ir Pedagogams

• Efektyvus bendravimas su vaiku.
• Aplinkos organizavimas: nuspėjama, rami ir struktūruota aplinka.
• Aiškūs lūkesčiai vaikui.
• Paramos ir pagalbos svarba.

Vaikų Elgesio ir Emocijų Sutrikimai

Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai gali būti nelengvas iššūkis tiek pačiam vaikui, tiek ir jo artimiesiems. Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje skirtingos smulkesnės sutrikimų grupės:

• Elgesio sutrikimai;
• Emocijų sutrikimai;
• Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai.

Vaikų Elgesio Sutrikimai

Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų. Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).

Vaikų Emociniai Sutrikimai

Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis. Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus.

Aktyvumo ir (ar) Dėmesio Sutrikimai

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas - trečia grupė sutrikimų, sudarančių elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Pavyzdžiui, dažniausiai įvardinama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Tuo tarpu, nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai. Taip pat svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.

Diagnostika ir Gydymo Galimybės

Pastebint, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru.

• Psichoterapija;
• Elgesio terapija;
• Vaistai.

Kaip Tėvai ir Pedagogai Gali Padėti Vaikams?

Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnė savijautos.

tags: #emociju #sutrikimai #pasireiskia