Priklausomybės nuo valgymo gydymas: būdai, metodai ir patarimai

Valgymo sutrikimai - tai rimta problema, kurią būtina spręsti. Apie nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją ar persivalgymo sutrikimą esame girdėję tikriausiai daugelis. Šįkart noriu apžvelgti mažiau žinomus, bet ne taip jau ir retai pasitaikančius mano darbinėje praktikoje valgymo sutrikimus - nervinę ortoreksiją, kūno dismorfinį sutrikimą, naktinį valgymo sindromą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius valgymo sutrikimus, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus. Taip pat paliesime priklausomybės nuo maisto temą ir pateiksime praktinių patarimų, kaip su ja kovoti.

Valgymo sutrikimai: apžvalga

Valgymo sutrikimai - tai elgesio sutrikimai, kuriems būdingi sunkūs ir nuolatiniai valgymo elgesio sutrikimai ir su jais susijusios kankinančios mintys bei emocijos. Apskritai valgymo sutrikimai pasireiškia iki 5% gyventojų, dažniausiai išsivysto paauglystėje ir jaunystėje. Keletas jų, ypač nervinė anoreksija ir nervinė bulimija, dažniau pasitaiko moterims, tačiau visi jie gali pasireikšti bet kokiame amžiuje ir paveikti bet kurios lyties atstovus. Valgymo sutrikimai dažnai būna susiję su rūpesčiu maistu, svoriu ar figūra arba su nerimu dėl valgymo ar tam tikrų maisto produktų vartojimo pasekmių.

Su valgymo sutrikimais siejamas elgesys, įskaitant ribojantį valgymą arba tam tikrų maisto produktų vengimą, persivalgymą, apsivalymą vemiant arba piktnaudžiaujant vidurių laisvinamaisiais vaistais arba priverstinį fizinį krūvį. Valgymo sutrikimai dažnai atsiranda kartu su kitais psichikos sutrikimais, dažniausiai nuotaikos ir nerimo sutrikimais, obsesiniu kompulsiniu sutrikimu ir piktnaudžiavimo alkoholiu bei narkotikais problemomis.

Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai:

• Nervinė anoreksija: sutrikimas dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje ir dažniau paveikia moteris nei vyrus. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį. Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei tiek psichinei sveikatai, su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms. Komplikuojasi nemiga, depresija, socialiai izoliuojasi.
• Nervinė bulimija: pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų.
• Persivalgymo sutrikimas: Dauguma valgymo sutrikimų susiję su per dideliu dėmesiu svoriui, kūno formoms ir maistui.
• Nervinė ortoreksija: Žmonės, sergantys šiuo valgymo sutrikimu pernelyg stipriai, liguistai rūpinasi "sveika" mityba, ko pasekoje patiria ypatingai didelį stresą santykyje su maistu, kurį suvokia kaip nesveiką. maitinimosi apribojimai stiprėja su laiku ir gali pasiekti daugumos maisto produktų grupių išbraukimą iš mitybos bei įtraukti vis dažnesnes ir/arba sunkesnes “iškrovos dienas” (dalinius pasninkus), siekiant išsivalyti arba detoksikuotis. Toks įsitikinimas ir elgesys dažnai pereina į svorio kritimą, bet noro numesti svorio nėra.
• Kūno dismorfinis sutrikimas: Tam tikru sutrikimo vystymosi momentu asmuo pradeda atlikti pasikartojančius veiksmus (pvz. tikrinasi veidrodyje, perdėtai prisižiūri, suima odą į raukšlę, siekia patikinimo) arba kitaip mąstyti.
• Naktinis valgymo sindromas: Šis valgymo sutrikimas gali būti diagnozuojamas tuomet, kai žmogus keliasi valgyti naktimis ir jaučia, kad negalės toliau tęsti miego, jeigu nepavalgys. Priklausomai nuo valgymo sutrikimo lygio, žmogus gali keltis nuo vieno karto iki kelių ir dažniau. Šis valgymo sutrikimas, kaip ir kiti, minėti anksčiau, dažniausiai "eina" kartu su kitais valgymo sutrikimais (dažniausiai su nervine bulimija ir persivalgymo sutrikimu).

Priklausomybė nuo maisto

Pastaruoju metu vis labiau palaikoma mintis, kad žmogus gali būti priklausomas nuo maisto. Tokias išvadas leidžia daryti tyrimai, padedantys nustatyti kompulsinio persivalgymo efektą malonumų centrams smegenyse. Eksperimentai su žmonėmis ir gyvūnais rodo, kad kai kuriems žmonėms labai skanus maistas suaktyvina tuos pačius smegenų centrus, kuriuos suaktyvina priklausomybę sukeliantys narkotikai, tokie kaip kokainas ir heroinas.

Labai skaniame maiste įprastai būna daug:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

• Cukraus
• Riebalų
• Druskos

Kaip ir su kitais priklausomybę sukeliančiais produktais, labai skanus maistas skatina cheminių medžiagų, tokių kaip dopaminas išsiskyrimą. Kai tik žmogus pajaučia malonumą dėl padidėjusio dopamino išsiskyrimo, kurį paskatino tam tikri maisto produktai, jis greitai pajaučia potraukį tokius produktus valgyti vėl. Potraukis valgyti vėl ima viršų ir tampa stipresnis už sotumo ir pasitenkinimo jausmą. Dėl to žmonės valgo net tada, kai nėra alkani.

Kompulsinis persivalgymas yra tam tikra elgesio priklausomybės (pvz., valgymas, apsipirkimas, azartiniai lošimai) rūšis, kuri sukelia intensyvų malonumą. Žmonės turintys priklausomybę maistui praranda savo valgymo elgesio kontrolę, per daug ir per dažnai valgo, persivalgo ir per daug galvoja apie maistą.

Žmonėms, kuriems pasireiškia priklausomybės nuo maisto požymiai, taip pat gali išsivystyti tolerancija maistui. Tai reiškia, kad jie suvalgo vis daugiau ir daugiau, bet pasitenkina vis mažiau. Mokslininkai mano, kad priklausomybė maistui gali vaidinti svarbų vaidmenį nutukime. Tačiau, normalaus svorio žmonės taip pat gali kovoti su priklausomybe nuo maisto. Tiesiog jų organizmai geriau susitvarko su kalorijų pertekliumi dėl genetikos arba jie persivalgymą kompensuoja didesniu fiziniu aktyvumu. Įprastai nuo maisto priklausomi žmonės ir toliau valgo nepaisydami neigiamų pasekmių, tokių kaip svorio augimas ar santykių su kitais žmonėmis sugadinimas. Kaip ir su kitomis priklausomybėmis, nuo maisto priklausomiems žmonėms savo elgesį keisti yra sudėtinga, net jeigu jie to ir nori.

Priklausomybės nuo maisto požymiai

Jeilio universiteto tyrėjai sukūrė klausimyną, turintiems priklausomybę nuo maisto žmonėms. Pateikiame keletą klausimų, kurie gali padėti nustatyti ar turite priklausomybę maistui. Ar jums tai gali būti taikoma? Ar jūs:

• Pradėję valgyti tam tikrus produktus suvalgote daugiau nei prieš tai planavote?
• Valgote tam tikrus produktus net tada, kai nesijaučiate alkani?
• Valgote tol, kol pasijaučiate blogai (persivalgote)?
• Nerimaujate jei nesuvalgote tam tikrų maisto produktų?

Anketoje taip pat klausiama apie jūsų santykį su maistu ir jo įtaką asmeniniam gyvenimui. Ar šios situacijos jums tinka?

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

• Valgote tam tikrus maisto produktus taip dažnai arba tokiais dideliais kiekiais, kad pradedate valgyti užuot dirbę, leidę laiką su šeima ar užsiėmę kita jums aktualia veikla?
• Vengiate socialinių situacijų, kuriose yra tam tikrų maisto produktų, nes bijote persivalgyti?
• Dėl maisto ir valgymo turite problemų neleidžiančių efektyviai dirbti darbe ar mokykloje?

Anketoje taip pat pateikiami klausimai apie psichologinius abstinencijos simptomus. Pvz., kai sumažinate tam tikrų produktų suvartojimą (išskyrus kofeino turinčius produktus) ar pasireiškia šie simptomai:

• Nerimas?
• Jaudinimasis?
• Kiti fiziniai simptomai?

Klausimyne taip pat bandoma įvertinti sprendimų dėl maisto įtaką jūsų emocijoms. Ar šios situacijos gali būti pritaikomos jums?

• Valgymas sukelia tokių problemų kaip depresija, nerimas ar kaltės jausmas;
• Turite suvalgyti vis daugiau, kad sumažintumėte neigiamas emocijas;
• Tokio pat maisto kiekio suvalgymas nesumažina neigiamų emocijų arba nesuteikia pasitenkinimo taip kaip anksčiau.

Kaip tampame priklausomi nuo maisto?

Dažnai pastebime, kad valgome ne todėl, kad esame alkani, o tiesiog kramsnojame, ieškodami nusiraminimo ar norėdami save paguosti, pakelti nuotaiką, ar “apdovanodami” save desertu. Suprantame, kad greitas maistas nėra sveikas, tačiau nesugebame jo atsisakyti. Žadame maitintis sveikai nuo pirmadienio, bet ketinimai lieka tik ketinimais. Kodėl taip sunku atsikratyti priklausomybės nuo maisto?

Yra du pagrindiniai aspektai, į kuriuos turime atkreipti dėmesį. Pirmasis - fizinė priklausomybė nuo tam tikrų produktų. Cukrus - vienas iš jų. Moksliškai įrodyta, kad jis sukelia narkotinę priklausomybę, nes stimuliuoja tuos pačius smegenų centrus kaip ir opioidiniai narkotikai. Šiuolaikinė maisto pramonė gaminiams naudoja itin daug nenatūralių ingredientų, sintetinių maisto priedų (tokių kaip dirbtiniai skoniai ir kvapai, imituojantys natūralius, kurie tiesiogiai stimuliuoja skonio receptorius, versdami mus galvoti, jog valgome kažką skanaus), taip pat modifikuotas medžiagas, tokius, kaip hidrinti riebalai, taip pat kuriančius priklausomybę.

Kodėl sveika mityba ar dieta neduoda rezultatų?

Duodame pažadą sau maitintis sveikai, prisiperkame „sveikų“ produktų, vadinamų supermaistu, laikomės režimo ar dietos, tačiau ilgalaikių rezultatų dažniausiai nesulaukiame. Sveika mityba - yra ilgalaikis procesas, kai turime savo kūnui duoti laiko prisitaikyti prie sveikos mitybos, sąmoningai rinktis produktus ir taip pat sąmoningai daryti „mažas nuodėmes“. Sveika mityba - tai intuityvus valgymas, kuomet mes ilgą laiką, atsikratę narkotinės fizinės priklausomybės nuo nesveiko maisto, mokomės įsiklausyti į tikruosius savo organizmo poreikius. Tai ilgas, bet prasmingas ir labai įdomus procesas. Joks specialistas negali pasakyti kokių konkrečių produktų mums reikia suvalgyti šiandien - tik mūsų pačių kūnai.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Keičiant mitybą, gyvenimo būdą, koją dažniausiai pakiša būtent seni įpročiai. Naujos rutinos formavimas yra raktas į ilgalaikius rezultatus. Likę vieni ir veikiami sociumo tradicijų, dažnai pasiduodame. Todėl pokyčius geriausiai pradėti bendraminčių būryje, kur galime sulaukti palaikymo. Dažnai galvojame, kad mūsų problemos - unikalios ir niekas mūsų nesupras.

Emocinis valgymas

Emocinis valgymas - tai sutrikimas, kai maistu bandoma patenkinti emocinius poreikius, o ne skrandį. Deja, emocinis valgymas neišsprendžia emocinių problemų. Tiesą sakant, tai dažniausiai pablogina savijautą - persivalgęs žmogus gali jausti ne tik priminę emociją, kuri sukėlė emocinį valgymą, bet ir kaltę dėl didelio maisto kiekio suvartojimo. Emocinis valgymas - tai didelio maisto kiekio, dažniausiai „komforto“ jausmą sukeliančio ar nesveiko maisto, suvartojimas kaip atsakas į jausmus, o ne alkį. Polinkį valgyti gali sukelti ir teigiamos, ir neigiamos emocijos. Vis dėl to, dažniausiai emocinis valgymas yra siejamas su neigiamomis emocijomis, o šį sutrikimą turintys žmonės siekia patirti geras emocijas, nusiraminti ir įveikti nuobodulį ar liūdesį.

Emocinio valgymo priežastys

Kaip ir daugelis sutrikimų, emocinis valgymas neturi vienos konkrečios priežasties. Jis gali paveikti įvairius žmones, įvairiais gyvenimo etapais dėl skirtingų priežasčių. Emocinis valgymas turi didelę įtaką fizinei ir psichologinei sveikatai. Pavyzdžiui, emocinis valgymas gali būti susijęs su viršsvoriu, valgymo sutrikimais, tokiais kaip persivalgymu ar nervine bulimija ir depresija. Atsižvelgiant į tai, kad emocinis valgymas yra susijęs su daugybe psichologinių ir sveikatos pasekmių, svarbu aptarti įvairias priežastis, galinčias sukelti emocinį valgymą.

• Stresas: Stresą gali sukelti labai daug veiksnių - darbas, mokslai, dideli pokyčiai gyvenime, dietos, viešasis kalbėjimas ir pan. Tyrimai atskleidė, kad didesnis streso lygis, kuris sukelia nemalonias ir neigiamas emocijas, yra susijęs su emociniu valgymu ir didesniu maisto suvartojimu.
• Depresija: Tai rimta medicininė liga, kuri neigiamai veikia žmogaus savijautą, mąstymą ir elgesį. Atliktas tyrimas įrodė, jog depresija yra tiesiogiai susijusi su emociniu valgymu bei impulsyvumu, dėl kurio padidėja suvartojamo maisto kiekis.
• Nerimas: Nerimas yra dar viena svarbi emocinio valgymo priežastis. Vis dėl to, nors daugelis žmonių valgo daugiau, kai jaučia nerimą, kai kurie asmenys dėl nerimo ir intensyvių emocijų gali prarasti apetitą.
• Potrauminio streso sindromas (PTSD): Traumuojantys įvykiai sukelia didesnį nei įprastą streso kiekį ir ypatingai neigiamas emocijas, kurios sukelia emocinį valgymą. Daugelis traumų glūdi vaikystėje, todėl jei praeityje jums įvyko trauma, svarbu konsultuotis su psichologu ar terapeutu, kuris padės suprasti ar maistas yra fiziologinio alkio malšinimo būdas ar tai vienas iš būdų paslėpti savo jausmus.
• Nuobodulys: Nors nuobodulys yra svarbi emocinio valgymo priežastis, tačiau dėl to, kad tai ne tokia intensyvi emocija, nei anksčiau minėtos, jam buvo skiriama palyginti mažai dėmesio. Tačiau tyrimas atskleidė, jog nuobodulys yra didžiausias emocinio valgymo kaltininkas. Tyrimo dalyviai teigė dažniau patiriantys persivalgymą dėl nuobodulio nei dėl kitų emocijų. Taigi, nuobodulys yra viena didžiausių emocinio valgymo priežasčių.

Skirtumai tarp fiziologinio ir emocinio alkio

Žmonės, privalo valgyti tam, kad išgyventų. Taigi, gali kilti klausimas, ką daryti ir kaip atskirti emocinį alkį nuo tikrojo alkio. Toliau yra pateikiami keletas skirtumų, kurie gali padėti suprasti ar tai ką patiriate yra emocinis ar fiziologinis alkis.

• Laikas: Fiziologinis alkis atsiranda dienos eigoje, iš lėto. Tuo tarpu, emocinis alkis kyla staiga ir sukelia poreikį suvartoti didelį kiekį maisto per trumpą laiką.
• Įvairovė: Jaučiant fizinį alkį dažniausiai norima į savo racioną įtraukti įvairių maisto produktų ir grupių, o emocinio alkio metu yra norima tik tam tikro maisto, dažniausiai užkandžių, saldumynų ar kito mažiau sveiko maisto.
• Sotumo jausmas: Emocinio valgymo metu žmogus dažnai būna atsiribojęs nuo savo pojūčių ir gali nepajusti sotumo jausmo. Valgant tam, kad būtų patenkintas fiziologinis alkis, žmogus laiku pajaučia sotumo jausmą ir priima tai kaip signalą nustoti valgyti.
• Jausmai: Fizinio alkio malšinimas neturėtų sukelti jokių negatyvių emocijų, tuo tarpu emocinio valgymo metu žmogus gali jausti kaltę ar gėdą dėl suvartojamo maisto.

Emocinio valgymo žala

Emocinis valgymas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių pasekmių. Svarbu laiku pastebėti ir atskirti emocinio valgymo epizodus, kad galima būtų išvengti ilgalaikės žalos.

• Kaltės jausmas: Nuslūgus emocijoms ir suvokus, kad buvo suvalgyta per daug, paprastai atsiranda kaltės ir sąžinės graužaties jausmas. Ši kaltė gali iš naujo sukelti emocinio valgymo protrūkius, taigi emocinis valgymas tampa užburtu ratu iš kurio sunku išeiti.
• Pykinimas: Emocinis valgymas dažnai yra neatsiejamas nuo persivalgymo, kuris sukelia skrandžio skausmus, o vėliau ir pykinimą. Emocinio valgymo poveikis yra gana stiprus, todėl žmogus gali jausti šiuos simptomus net kelias dienas po to, kai per trumpą laiką suvalgė didesnį kiekį maisto.
• Su svoriu susijusios sveikatos problemos: Pasikartojantis emocinis valgymas gali sukelti daugybę su svoriu susijusių sveikatos problemų. Cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ir nuovargis yra tik keletas problemų pavyzdžių, kurias sukelia emocinis valgymas.
• Valgymo sutrikimų rizika: Dažni emocinio valgymo epizodai gali išsivystyti į rimtą emocinio valgymo sutrikimą. Taip pat, emocinis valgymas gali būti susijęs su nervine bulimija ar nervine anoreksija.

Pagalba turintiems priklausomybę

Mokslas vis dar stengiasi suprasti ir rasti priklausomybės nuo maisto gydymo būdus. Kai kurie teigia, kad pasveikimas nuo priklausomybės maistui gali būti netgi sudėtingesnis nuo pasveikimo nuo kitų priklausomybių rūšių. Pavyzdžiui, alkoholikai gali visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. Bet žmonės, kurie priklausomi nuo maisto - vis tiek turi valgyti. Tačiau, pakankamai patirties ir žinių turintys mitybos specialistai, psichologai ar gydytojai gali padėti nutraukti kompulsinio persivalgymo ciklą.

Kaip atsikratyti emocinio valgymo

Emocinio valgymo sutrikimas gali būti vienas iš sunkiausiai įveikiamų psichikos sutrikimų, nes žmogus privalo valgyti tam, kad išgyventų ir negali tiesiog visiškai atsisakyti maisto norėdamas išvengti persivalgymų. Štai keletas pavyzdžių ką daryti, kai susiduriate su emociniu valgymu ir kaip sukurti sveiką santykį su maistu.

• Sąmoningumo (angl. mindfulness) praktika ir meditacija: Tyrimai rodo, jog sąmoningumo praktika ir meditacija gali būti efektyvūs emocinio valgymo gydymo būdai. Meditacija, kurią galima atlikti beveik bet kur yra paprastas gilus kvėpavimas. Sėdėkite ramioje vietoje ir sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą - lėtai tekančią oro srovę į šnerves ir iš jos.
• Judėjimas: Užplūdus labai stiprioms emocijoms, gali padėti pasivaikščiojimas, bėgiojimas, joga ar kita mankšta. Pabandykite užsiimti jums malonia fizine veikla, kad judėjimas netaptų darbu ar kančia.
• Sveikesnių būdų įveikti stresą ar neigiamas emocijas ieškojimas: Visų pirma, labai svarbu suprasti kokios problemos ar patirtys yra susijusios su stresu ar neigiamomis emocijomis, kad galėtumėte rasti konstruktyvesnių būdų, kaip su jomis susidoroti. Atpažinus problemas, atitinkamai galima konsultuotis su specialistu ar pabandyti išspręsti jas patiems - užrašyti kylančias emocijas, pasivaikščioti ar pasikalbėti su artimu žmogumi, kuriuo pasitikite. Pasižymėjimas ką ir kada valgote, gali padėti nustatyti emocinį valgymą sukeliančius veiksnius. Nors tai gali atrodyti sudėtinga, pabandykite užrašyti viską, ką valgote ir įrašykite emocijas, kurias jaučiate tą akimirką.
• Dėmesys porcijoms: Porcijų matavimas ir mažų lėkščių pasirinkimas, padedantis kontroliuoti porcijas, yra dėmesingi mitybos įpročiai, kuriuos turėtumėte ugdyti norėdami išvengti su savo emocijomis susijusio persivalgymo.
• Pagalbos prašymas: Kaip jau buvo minėta anksčiau, liūdesys bei nerimas dažnai būna susiję su emociniu valgymu, o tokiomis akimirkomis yra labai svarbu neatsiriboti nuo žmonių ir nebijoti prašyti pagalbos. Net greitas telefono skambutis draugui ar šeimos nariui gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti maisto potraukį.

Valgymo sutrikimų gydymas

Visų paminėtų valgymo sutrikimų pagrindinis gydymas yra psichoterapija, ir, jeigu reikalinga, medikamentinis gydymas. Psichoterapijoje pagrindinį dėmesį skiriame įsitikinimams apie svarbias gyvenimo sritis, jausmų reguliavimo įgūdžius, asmenybinius ypatumus, poreikių patenkinimą, traumines patirtis. Gydymas turėtų apimti psichologines, elgesio, mitybos ir kitas medicinines komplikacijas. Pastarosios gali būti netinkamos mitybos arba valymo elgesio pasekmės, įskaitant širdies ir virškinimo trakto problemas, taip pat kitas galimai mirtinas sąlygas.

Gydymas padeda tiems, kurie turi valgymo sutrikimų, pakeisti tai, ką jie daro. Tai padeda jiems normalizuoti nesveiką mitybą ir svorio kontrolės elgesį bei mesti iššūkį neracionalioms mintims, kurios juos palaiko. Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.

• Psichoterapija: Psichikos sveikatos specialistas gali nustatyti, kokia psichoterapija geriausiai tinka jūsų situacijai. Daugeliui žmonių, turinčių valgymo sutrikimų, kognityvinė elgesio terapija (CBT) padeda.
• Medikamentinis gydymas: Kai kuriems valgymo sutrikimų turintiems žmonėms būdingos ir kitos ligos, pavyzdžiui, nerimas ar depresija. Vartojant antidepresantus ar kitus vaistus, šios būklės gali pagerėti.

Kuo valgymo sutrikimai panašūs į priklausomybes?

Kuo ilgiau gydytojas psichoterapeutas dirba su valgymo sutrikimais ir su priklausomybėmis, tuo geriau prededa pastebėti, kaip šios dvi ligų grupės yra susiję.

Panašumai:

1. Ligos nepripažinimas
2. Dėmesys į sutrikimų aspektus
3. Kieno sąskaita tai daroma?
4. Pasekmių neįvertinimas
5. Ritualinis elgesys
6. Negydoma liga sunkėja
7. Artimųjų rūpesčio ignoravimas
8. Liguistas, disfunkcinis elgesys yra tęsiamas nepaisant pasekmių
9. Atkryčio procentas yra labai didelis ir būdingas abejoms ligoms
10. Ilgas sveikimas
11. Biologinės pasekmės organizmui yra labai grėsmingos ir būdingos abejoms ligoms
12. Grėsmingos psichologinės pasekmės - depresija, psichosocialinio gyvenimo sutrikimai, savivertės problemos
13. Mirties rizika
14. Suicidinė rizika. Padidėja suicidinė rizika ir žmonės dažnai nusižudo.

Statistika rodo, kad apie pusė asmenų, sergančių valgymo sutrikimais ir ypač nervine bulimija, piktnaudžiauja alkoholiu arba vaistais lyginant su 9% žmonių iš bendrosios populiacijos. Apie 35% piktnaudžiaujančių cheminėmis medžiagomis žmonių turi valgymo sutrikimų.

Kaip atpažinti galimus valgymo sutrikimus?

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.

tags: #kaip #atsikratyti #priklausomybes #valgymui