Nerimo Sutrikimų Gydymas: Nuo Priežasčių Iki Efektyvių Strategijų

Nerimas ir nerimo sutrikimai gali būti labai nemalonūs. Nerimas pirmiausia tarnauja kaip apsauginė reakcija ir funkcija. Jei neturėtume nerimo, mes tiesiog žūtume, nes tai yra sveikas nerimas. Taigi, nerimas yra natūrali žmogaus emocija, padedanti mums reaguoti į stresą keliančias situacijas. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatiniu, stipriu ir trukdančiu kasdieniam gyvenimui, jis gali peraugti į nerimo sutrikimą. Laimei, egzistuoja įvairūs gydymo būdai, padedantys suvaldyti ir net išgydyti nerimo sutrikimus.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime nerimo sutrikimus, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus, įskaitant tiek medikamentinį, tiek nemedikamentinį gydymą, bei gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali padėti sumažinti nerimą.

Nerimo Poveikis: Trumpalaikis Ir Ilgalaikis

Nerimas gali turėti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių.

Trumpalaikės pasekmės:

• Jaudulys
• Didesnis energijos kiekis
• Dėmesio koncentracija į stresinę situaciją
• Apetito stoka
• Miego sutrikimai
• Intensyvesnė medžiagų apykaita
• Pakilęs kraujospūdis
• Padažnėjusi širdies veikla ir kvėpavimas
• Išsiplėtę vyzdžiai
• Padidėjęs raumenų tonusas

Ilgalaikės pasekmės:

• Lėtinės ligos (ypač širdies ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija)
• Imuninės nervų sistemos funkcijos pablogėjimas (didesnė peršalimo ligų rizika)
• Virškinimo ligos
• Panikos atakos
• Generalizuoto nerimo sutrikimas
• Specifinės fobijos
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Nerimo Sutrikimų Tipai

Pats nerimas nėra vienalytis. Yra įvairių nerimo sutrikimų tipų, įskaitant:

• Generalizuoto nerimo sutrikimas: Nuolatinis nerimas dėl įvairių dalykų, kas neigiamai veikia žmogaus gyvenimą.
• Specifinės fobijos: Baimė konkrečiam objektui ar situacijai (pvz., vorams, šunims ar varlėms).
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Pasikartojančios, įkyrios mintys (obsesijos), kurios sukelia nerimą ir verčia atlikti tam tikrus ritualus (kompulsijas), siekiant sumažinti nerimą.
• Panikos sutrikimas: Netikėtos, stiprios panikos atakos, lydimos fizinių simptomų (pvz., širdies plakimo, dusulio, galvos svaigimo).
• Socialinio nerimo sutrikimas: Baimė būti stebimam ar vertinamam kitų žmonių socialinėse situacijose.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): Nerimas, atsirandantis po traumuojančio įvykio.

Kaip Maistas Gali Veikti Psichikos Sveikatą

Smegenys ir virškinamasis traktas yra tarpusavyje susiję. Tai, ką valgome, daro poveikį mūsų nuotaikai ir psichologinei savijautai. Nerimą gali provokuoti intensyviai perdirbtas, taip pat didelį kiekį sočiųjų riebalų turintis maistas. Antioksidantų gausūs produktai siejami su žemesniu nerimo lygiu.

Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime

Mityba tėra viena iš kovos su nerimu priemonių - labai svarbu neapleisti ir kitų sričių, pavyzdžiui, mokytis susitelkti į išgyvenamus potyrius. Į maistą būtina atkreipti dėmesį, ypač jei nerimas užsitęsęs, jau priskiriamas klinikiniams sutrikimams. Aplinkybių išprovokuotas, situacinis nerimas būna susijęs su konkrečia situacija, o chroniškas - su tam tikru disbalansu, galinčiu įvykti galvos smegenyse ir koreguotinu pasitelkus maisto medžiagas.

Efektyviausiai Nerimą Mažinantis Maistas

Specialistai kasdienį valgiaraštį pataria paįvairinti devynių rūšių produktais.

• Daržovės: Daug ląstelienos turintis maistas yra lėtai virškinamas, patekęs į organizmą lėtai suyra, todėl kraujo cukraus lygis išlieka stabilus, be to, gana ilgai jaučiamės sotūs. Drastiška kraujo cukraus lygio dinamika gali nulemti staigius energijos ir nerimo šuolius bei kritimus - štai kodėl maitintis reikia taip, kad kraujo cukraus lygis pernelyg nesvyruotų. Veiksmingiausiai nerimą malšinti padeda artišokai, lapiniai kopūstai ir burokėliai.

• Šilauogės ir mėlynės: Šilauogėse yra antocianino, kuris suteikia uogoms mėlyną atspalvį, tačiau vertingas jis ne dėl to, o dėl antioksidacinio poveikio ir dėl oksidacinį stresą mažinančių savybių. Oksidacinis stresas, įvykstanti iš esmės dėl ypač padidėjusio laisvųjų radikalų kiekio organizme, yra susijęs su tam tikrais nerimo tipo sutrikimais, todėl nuo jų kenčiantys žmonės turėtų nepamiršti apie šilauogėse ir mėlynėse esantį antocianiną. Taip pat vartokite gervuoges, spanguoles ir vyšnias, kadangi ir jose yra antocianino.

• Fermentuoti ir probiotikų gausūs produktai: Probiotikai padeda pakeisti žarnyno bakterijų sudėtį ir dėl įvykstančių pakitimų gali silpnėti streso nulemtos, per pogumburio-hipofizės- antinkščių (HPA) ašį vykstančios reakcijos. HPA ašiai tenka didžiulis vaidmuo reiškiantis organizmo reakcijoms į stresą, tačiau jeigu mitybos racioną paįvairinsite fermentuotais produktais (pavyzdžiui, kimčiais, raugintais kopūstais ir kt.) arba kitokiu probiotikų gausiu maistu (pavyzdžiui, jogurtu), gali pavykti užsitikrinti didesnį psichikos stabilumą ir ramiau reaguoti į nerimą provokuojančius dirgiklius arba situacijas. Žarnyne pagaminama daugiau nei 90 proc. viso organizme esančios serotonino ir maždaug 50 proc. dopamino, o tai yra du neurosiuntikliai, atsakingi už nuotaikos reguliavimą.

  Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės

• Riešutai ir sėklos: Riešutuose ir sėklose yra nemenkas kiekis omega-3 riebalų rūgščių, o ši maisto medžiaga, kaip rodo atlikti tyrimai, tiesiogiai atsako už nerimo mažinimą. Yra ir magnio, taip pat lengvinančio nerimo simptomus. Graikiniai riešutai ir karijos, kadangi juose ypač daug antioksidantų. Bertoletijose gausu magnio. Dar bertoletijose gausu priešuždegiminiu poveikiu pasižyminčio seleno, todėl būtent jos neretai laikomos efektyviausiai nerimą malšinančiu maistu. Ispaninio šalavijo sėklos dėl didelio omega-3 riebalų rūgščių kiekio.

• Ankštinės kultūros: Šiose daržovėse, kaip ir pirmiau aptartuose riešutuose, taip pat gausu nuotaiką gerinančio magnio. Ankštinės kultūros - puikus B grupės vitaminų šaltinis, o viena iš daugelio priežasčių, dėl kurių B grupės vitaminai laikomi vertingais, yra indėlis į neurosiuntiklių gamybą ir jų komunikaciją. Kuo efektyviau gaminami neurosiuntikliai ir kuo geresni jų tarpusavio ryšiai, tuo jaučiamės laimingesni, sunkiau pasiduodame nerimui.

• Žuvis: Omega-3 riebalų rūgščių gausu žuvyje. Jeigu žuvies nemėgstate, galite rinktis jūros dumblius. Omega-3 riebalų rūgštys yra dviejų tipų: eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR). Abiejų tipų rūgštys padeda kontroliuoti neurosiuntiklius ir mažina uždegimus, be to, gerina tam tikras galvos smegenų funkcijas. Reikėtų pasirūpinti, kad su maistu į organizmą patektų ir EPR, ir DHR, kitap - omega-3 riebalų rūgščių, na, o jomis aprūpina tokie produktai kaip lašišos, skumbrės, sardinės ir jūros dumbliai.

• Neskaidyti grūdai: Neskaidytuose grūduose taip pat gausu jau aptartų nerimą mažinančių maisto medžiagų. Neskaidyti grūdai ypač vertingi dėl ląstelienos, B grupės vitaminų ir magnio. Kompleksiniai (sudėtiniai) angliavandeniai (kurių šaltinis - neskaidyti grūdai) didina serotonino kiekį galvos smegenyse ir tokiu būdu sukelia raminamąjį poveikį. Avižų košė, bolivinė balanda ir visagrūdė duona. Bolivinėje balandoje gausu baltymų, o jie leidžia ilgiau jaustis sotiems ir stabilizuoja kraujo cukraus lygį, kuris, kaip jau minėta, yra susijęs su reakcijomis į stresą provokuojančius dirgiklius ir bendru nusiteikimu.

• Prieskoninės žolelės ir adaptogenai: Prieskoniniai žalumynai slopina uždegimus. Ruošiant patiekalus patartina naudoti tokius prieskonius kaip ciberžolės, imbierai, rozmarinai, česnakai ir kardamonai. Ciberžolėse yra kurkumino, garsėjančio antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Adaptogenai gali daryti įtaką organizmo kovai su stresu ir nerimu. Reguliariai vartojami adaptogenai, tokie kaip migdomoji vitanija, gali akivaizdžiai sumažinti streso lygį ir pagerinti požiūrį į gyvenimą.

  Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas

• Juodasis šokoladas: Juodasis šokoladas slopina nerimą, nes jame daug magnio. Juodajame šokolade gausu ir polifenolių, ypač flavonoidų (lygiai kaip mėlynėse). Flavonoidai akivaizdžiai gerina galvos smegenų funkciją. Šie junginiai gali pagerinti kraujo pritekėjimą į smegenis ir suintensyvinti ląstelių signalines sistemas. Nedidelis gabalėlis šokolado (40 gramų per dieną) gali padėti nuslopinti nerimą. Privalote rinktis juodąjį - ne pienišką.

Stresas Ir Jo Valdymas

Lėtinis stresas destabilizuoja gyvenimą ir trukdo kasdienei veiklai. Be to, jis gali būti daugelio pavojingų ligų, įskaitant diabetą, hipertenziją ir infarktą, sukėlėjas. Susitvarkyti su stresinėmis situacijomis nelengva, bet to galima išmokti.

Stresas - tai visa organinių, medžiagų apykaitos, fiziologinių ir neuropsichinių sutrikimų, kuriuos sukelia agresyvūs veiksniai, vilkstinė. Dėl streso suaktyvėja pagumburio-hipofizės-antinkščių ašis ir simpatinė nervų sistema. Dėl to kraujyje padidėja gliukozės kiekis, išsiskiria adrenalinas ir norepinefrinas. Ilgalaikis streso poveikis sukelia daugybę nepalankių fizinių ir psichologinių simptomų. Tai, savo ruožtu, gali sukelti daugybę rimtų ligų, pavyzdžiui, aterosklerozę, hipertenziją, diabetą, depresiją ar nerimo pojūtį.

Kaip Gydyti Lėtinį Stresą?

Esama daug būdų, kaip įveikti stresą. Ir kiekvienas turėtų rasti sau tinkamą, nes, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Veiksmingiausi atsipalaidavimo būdai - sportas, joga su meditacijos elementais ir miegas. Bet jeigu šie metodai nepadeda numalšinti streso, verta kreiptis į psichologą. Kartais užtenka vieno seanso su terapeutu, per kurį atpažįstamos ir įvardijamos stresinėse situacijose patirtos emocijos, - ir taip pašalinama įtampa.

Sezoninis Afektinis Sutrikimas (SAS)

Įsibėgėjus žiemos sezonui, dalį žmonių apniunka liūdesys ir nerimas. Priežasčių tam yra daug - gauname mažai saulės šviesos, šventės ir atostogos jau praeityje, daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose ir rečiau užsiimame aktyvia fizine veikla. Ilgai trunkantį nuotaikos pablogėjimą gali lemti ir saulės šviesos trūkumas, nes organizme sumažėja melatonino hormono, atsakingo už laimės jausmą. Išoriniai faktoriai, tokie kaip saulės šviesos trūkumas ar pasibaigęs intensyvus šventinis laikotarpis, yra tarsi jungiklis, paleidžiantis susirgimo mechanizmą.

Ką Daryti Jaučiant Niūrias Nuotaikas?

Daugiau dėmesio skirkite gyvenimo būdo pokyčiams - sveikiau maitinkitės, daugiau judėkite, turėkite reguliarų miego ritmą ir jo laikykitės. Kuo daugiau bendraukite su artimaisiais, nebijokite išsikalbėti, užsiimkite mėgstama veikla, palaikykite nuolatinę dienotvarkę. Tačiau jeigu ligos simptomai rimti, trukdantys įprastai funkcionuoti kasdieninėje veikloje, dirbti, bendrauti, vertėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru, kad specialistai įvertinę jūsų būklę, paskirtų tikslingą kompleksinį gydymą psichoterapija ar, prireikus, medikamentais.

Lėtinis Skausmas Vyresniame Amžiuje

Daugelis vyresnio amžiaus (>60 metų) žmonių patiria lėtinį skausmą, kuris neigiamai veikia kasdienę jų veiklą. Poliligotumas (vienu metu tam pačiam asmeniui nustatytos 2 ar daugiau lėtinių ligų) ir polifarmacija (kai vartojami 5 ir daugiau skirtingų klasių vaistų kasdien) apsunkina skausmui gydyti skirto vaisto parinkimą, dozavimą ir ilgalaikį vartojimą.

Lėtinio Skausmo Gydymas

Lėtinis skausmas gydomas medikamentais ir nemedikamentiniais metodais. Farmacinės priemonės - tai ne opioidiniai ir opioidiniai skausmą mažinantys geriamieji vaistai, skausmą moduliuojantys medikamentai, odos tepalai, geliai ar kt. Nemedikamentinėms lėtinio skausmo gydymo priemonėms priklauso fizinė reabilitacija, kognityvinė elgesio terapija ir paciento edukacija lėtinio skausmo klausimais. Šios priemonės laikomos svarbia gydymo dalimi dėl retesnių nepageidaujamų reiškinių, palyginti su gydymu vaistais.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išskiria pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis reikėtų skirti vaistus nuo skausmo:

• Nuolatinis vaistų vartojimas (angl. by the clock) - vaistai turėtų būti vartojami tęstinai, t. y. skiriami visą parą, atitinkamais laiko intervalais, o ne tik tuomet, kai yra jaučiamas nepakeliamas skausmas.
• Vaistų vartojimas per burną (angl. by the mouth) - pirmenybė teikiama peroraliniams vaistams nuo skausmo. Kai peroraliniai vaistai negali būti vartojami (esant rijimo problemų), vaistai nuo skausmo turi būti skiriami mažiausiai invazyviu būdu (poliežuviniu, poodiniu pirmiau nei intraveniniu). Intraraumeninės injekcijos neturėtų būti vartojamos.
• Pakopų principas (angl. by the ladder) - vaistai nuo skausmo turi būti skiriami tam tikra tvarka: neopioidiniai analgetikai → silpni opioidiniai analgetikai → stiprūs opioidiniai analgetikai. Nuo kurios pakopos pradėti, sprendžiama pagal skausmo intensyvumą. Esant itin stipriam skausmui, reikėtų skirti stipriuosius opioidinius analgetikus. Bet kurioje gydymo pakopoje galima pridėti adjuvantus - antidepresantus, antikonvulsantus, kortikosteroidus, anksiolitikus.

Dažniausiai Skiriami Medikamentai

• Acetaminofenas (paracetamolis): Silpnas prostaglandinų sintezės inhibitorius. Dėl mažos nepageidaujamų reiškinių tikimybės tai yra pirmojo pasirinkimo vaistas vyresniems pacientams, patiriantiems lengvą ar vidutinį lėtinį skausmą.
• NVNU per os: Tokie vaistai kaip naproksenas, ibuprofenas, diklofenakas, celeoksibas ar kiti gali būti skiriami lėtiniam skausmui malšinti tuomet, kai acetaminofenas yra neefektyvus. Svarbu šiuos medikamentus skirti atsargiai dėl nepageidaujamų reiškinių virškinimo, kardiovaskulinėms sistemoms ir inkstams.
• NVNU tepalai ir geliai: Tai peroralinių vaistų nuo uždegimo alternatyva, leidžianti sumažinti šių medikamentų sukeliamų nepageidaujamų reiškinių riziką. Vietinio poveikio tepamieji NVNU dažnai naudojami sergant osteoartritu.
• Kapsaicino tepalai: Tai aktyvus alkaloidų darinys, mažinantis substancijos P ir odos nociceptinių skaidulų kiekį. Vaistas malšina neuropatinį, kaulų ir raumenų sistemos skausmą, skiriamas kaip adjuvantas, tačiau nėra tinkamas žmonėms, sergantiems odos ligomis (pvz., žvyneline), nes gali sudirginti odą.
• Opioidiniai analgetikai: Ši vaistų grupė naudojama tuomet, kai skausmas yra stiprus arba kai kitos skausmo malšinimo priemonės buvo neefektyvios. Opioidiniai analgetikai yra skirstomi į stipriuosius (morfinas, oksikodonas, fentanilis, buprenorfinas) ir silpnuosius (tramadolis). Prieš skiriant opioidinius analgetikus, svarbu įvertinti galimą žalos ir naudos santykį.
• Antikonvulsantai: Epilepsijai gydyti skirti medikamentai (karbamazepinas, gabapentinas, pregabalinas) yra naudojami neuropatiniam skausmui malšinti.
• Seratonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): Venlafaksinas, duloksetinas gali būti naudojami gydant neuropatinį skausmą.
• Tricikliai antidepresantai (TCA): Tai vaistai adjuvantai, … užsitsusio gẽdulo sutrikmas, užsitęsusi, neadaptyvi ar neįprasta reakcija į artimojo mirtį.

Užsitęsusio Gedulo Sutrikimas

21 a. 2 dešimtmetyje Tarptautinės ligų klasifikacijos naujausioje - vienuoliktojoje - versijoje užsitęsusio gedulo sutrikimas paminėtas pirmą kartą ir yra priskirtas Specifiškai su stresu susijusių sutrikimų grupei - į ankstesnes klasifikacijos versijas jis nebuvo įtrauktas. Užsitęsusio gedulo sutrikimas t. p. įtrauktas į Psichikos sutrikimų diagnostinio ir statistinio vadovo patikslintą penktąjį leidimą. Įvairios stiprios emocinės ir elgesiui būdingos reakcijos netekus artimo žmogaus yra visiškai normalios. Dauguma žmonių, sulaukdami aplinkinių palaikymo, patys gali sėkmingai įveikti su gedulu susijusius sunkumus ir papildoma profesionalų pagalba jiems dažniausiai nereikalinga. Užsitęsusiam gedului būdinga pastovus mirusio artimojo ilgėjimasis ar pastovios įkyrios mintys apie mirusįjį; tokias mintis lydi intensyvus emocinis skausmas (pvz., liūdesys, kaltė, pyktis, neigimas, sunkumai priimant mirties realybę, negalėjimas patirti malonių emocijų ir panašiai). Užsitęsusio gedulo sutrikimas nustatomas, kai simptomai trunka ne trumpiau nei šešis mėnesius ir sukelia reikšmingų sunkumų žmogui svarbiose gyvenimo srityse - asmeninėje, šeimos, darbo, mokslo, socialinėje ar kitose. Gedulo reakcijos bei jų įveika dažnai yra susijusios su asmens saviugda ar kultūrinėmis normomis bei tradicijomis, taigi vertinant užsitęsusio gedulo sutrikimą labai svarbu atsižvelgti į žmogaus aplinką, iš kurios jis kilęs ar kurioje gyvena. Užsitęsusio gedulo simptomai dažniausiai akivaizdžiai neatitinka įprastų žmogaus kultūrinio, religinio ar socialinio elgesio normų. Nustatant šį sutrikimą aiškiai konstatuojama, kad tokios gedulo reakcijos ar jų intensyvumas negali būti paaiškinami aplinkoje nusistovėjusiomis kultūrinėmis tradicijomis ar žmogaus tikėjimo ypatumais. 2021 atlikti tyrimai rodo, kad daliai žmonių užsitęsusios intensyvios gedulo reakcijos gali sukelti rimtesnių ilgalaikių psichikos sveikatos problemų, todėl yra reikalingos specifinės profesionalios intervencijos. Tęstiniame tyrime, kuriame buvo vertinama partnerio netekusių asmenų savijauta prieš netektį ir po 6 bei 18 mėn., pastebėta, kad 45 % tyrimo dalyvių buvo būdingas žemas depresiškumas tiek prieš, tiek po netekties, o gedulo reakcijos per 18 mėn. laikotarpį sumažėjo. Įvairių mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad daugmaž vienas iš dešimties gedinčiųjų patiria užsitęsusio gedulo sutrikimą, o jei artimasis mirė ne dėl natūralių priežasčių (pvz., nelaimingo atsitikimo, savižudybės ar žmogžudystės), užsitęsusio gedulo simptomų rizika gali padidėti beveik iki 50 %. Tyrimai rodo, kad ryšio su artimuoju pobūdis t. p. gali būti užsitęsusio gedulo rizikos veiksnys (pvz., netekusiems partnerio ar vaiko būdingesnė užsitęsusio gedulo sutrikimo rizika). Nors pirmaisiais gedulo mėnesiais užsitęsio gedulo sutrikimas ir negali būti nustatomas, tyrimai rodo, kad šios stiprios pirminės gedulo reakcijos gali būti susijusios su vėlesne rizika patirti užsitęsusio gedulo sutrikimo simptomų. Užsitęsio gedulo sutrikimas susijęs ir su tokiais psichikos sveikatos sunkumais kaip depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas ar kitais. Pastebima, kad mažinant užsitęsusio gedulo sutrikimo simptomus yra efektyvi specializuota psichologinė pagalba. Gydymas medikamentais t. p.

Depresija

Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“). Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus. Kaltės ir bevertiškumo idėjos. Niūrus ateities įsivaizdavimas. Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi. Energijos stoka, silpnumas ( ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas. Miego sutrikimai ( būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai). Šalia šių simptomų dažnai vargina nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.

Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Taip pat ji skiriasi ir nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus - jis susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn. ir vadinamas gedulu.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių , disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.

Depresijos Gydymas

• Medikamentinis (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai).
• Psichoterapinis ( psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
• Instrumentinis - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.

Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.

Aktyvumo Ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD) Suaugusiems

Įprasta manyti, kad ADHD (angl. - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Šiuo sutrikimu serga 3-11 proc. vaikų. Deja, sulaukus pilnametystės, sutrikimas tęsiasi ir toliau akivaizdžiais simptomais 15 proc.suaugusiųjų, apie 50 proc.sirgusiems sutrikimo požymiai tampa švelnesni. Jeigu sutrikimas savaime nepraeina iki 17m., labai tikėtina, kad jis pasireikš ir suaugus. Bendras sergamumas ADHD suaugusiųjų tarpe - 2-5 proc. Dažniau serga vyrai - 5:1 santykiu. Sunkiausia sutrikimą diagnozuoti žmonėms, kurie vaikystėje su šia diagnoze nesusidūrė.

ADHD Rizikos Veiksniai

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius - ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD ( nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.); ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus; ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB; ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu; ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės. ( Šie veiksniai lemia patoanatominius ir patofiziologinius pokyčius - noradrenalino ir dopamine neurotransmisijos sutrikimus) . Labai pravartu prisiminti ar pasiklausti vyresnių artimųjų apie vaikystės ir paauglystės ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius faktus - lėtesnis vystymasis , užsitęsęs šlapinimasis į lovą, elgesio problemos, dažnos drausminės nuobaudos, prastesnis pažangumas, antramečiavimas. Visos šios aplinkybės turėtų paskatinti atkreipti dėmesį į galimus ADHD klinikinius požymius.

ADHD Tipai

Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Manoma, kad vaikams, o suaugusiame amžiuje - vyrams būdingas hiperaktyvusis tipas, o moterims - nedėmesingumo tipas.

• Nedėmesingumas: Nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; Išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, Neatidumas; Užmaršumas.
• Hiperaktyvumas: Bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
• Impulsyvumas: Negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas; Lengvas su(si)erzinimas; Emociniai protrūkiai.

Esant minėtiems požymiams , atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse- prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių. Kitose gyvenimo srityse - žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos už greičio viršijimą ir t.t.

#

tags: #uzsiteses #nerimo #sindromas