Demencija - tai lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, pažeidžiantis smegenų ląsteles ir trikdantis ryšius tarp skirtingų smegenų dalių. Šis sutrikimas veikia kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius bei gebėjimą mokytis, dažnai keičia emocijų kontrolę, socialinį elgesį ir motyvaciją. Nors vaistai gali sulėtinti ligos progresavimą ir malšinti gretutinius psichikos sutrikimus, svarbu suprasti, kad labiausiai progresuojančių demencijų, pavyzdžiui, Alzheimerio, išgydyti negalima. Todėl tinkama priežiūra ir nemedikamentinės intervencijos yra būtinos siekiant pagerinti sergančiojo savijautą ir gyvenimo kokybę.
Demencijos Simptomai ir Progresavimas
Demencijos simptomai dažnai vystosi palaipsniui ir ilgą laiką gali likti nepastebėti, neretai atrodydami kaip normali senėjimo proceso dalis. Vis dėlto, demencija yra nuolatos progresuojantis sutrikimas, kuris reikalauja nuolatinės priežiūros ir dėmesio. Gydytojo psichiatro arba neurologo skiriami vaistai gali tik iš dalies sulėtinti ligos progresavimą, o išryškėjus gretutiniams psichikos sutrikimams, gali būti skiriami vaistai simptomų numalšinimui.
Vaistai ir Nemadikamentinės Intervencijos
Nors gydymo, lėtinančio ar sustabdančio ligos progresavimą, nėra, vaistai gali laikinai palengvinti simptomus. Medikamentų ir nemedikamentinių intervencijų tikslas - atidėti protinių gebėjimų praradimą, padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti nepriklausomais kasdieniame gyvenime ir pagerinti jų savijautą bei gyvenimo kokybę. Šios nemedikamentinės intervencijos apima atminties ir orientacijos pratimus, dailės terapiją, aromaterapiją, gyvūnų ar muzikos terapiją.
Demencijos Priežiūros Iššūkiai
Slauga - išbandymas šeimai. Skirtinga yra ir senyvų amžiaus žmonių priežiūra. Labai svarbu atsižvelgti, ar senolis turi lėtinių ligų, dėl kurių jis yra priklausomas nuo aplinkinių pagalbos. Jei ryžtamasi slaugyti sergantį žmogų namuose, būtina pritaikyti namų aplinką, įvertinti, ar jis galės pabūti vienas, taip pat ar pablogėjus būklei bus galimybė suteikti medicininę pagalbą, užtikrinti visavertę mitybą.
Priežiūros Strategijos
Slaugant demencija sergantį senolį, svarbu laikytis tam tikrų strategijų, kurios padės sumažinti stresą ir užtikrinti kokybišką priežiūrą:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Namų Aplinkos Pritaikymas: Jei nusprendėte slaugyti sergantį žmogų namuose, būtina pritaikyti namų aplinką. Įvertinkite, ar jis galės pabūti vienas, ar pablogėjus būklei bus galimybė suteikti medicininę pagalbą, užtikrinti visavertę mitybą.
- Socialinio ir Fizinio Aktyvumo Skatinimas: Būtina skatinti socialinį, bendruomeninį ir fizinį aktyvumą, nes tai gerina sveikatą, psichologinę būklę, pažinimo funkcijas, padeda išgyventi sunkumus, skatina palaikyti ryšius, padeda išlikti labiau savarankiškesniems.
- Reguliarus Lydėjimas Pas Gydytojus: Artimiesiems būtina prisiminti, kad slaugant senolį teks reguliariai lydėti pas gydytojus, padėti ligoniui laikytis medikų rekomendacijų.
- Pagalbos Prašymas: Nesidrovėkite prašyti pagalbos, nes ne visada, kad ir labai norint, galima padėti sergančiam artimajam.
- Psichinės Būsenos Palaikymas: Slaugant svarbi tiek slaugančio, tiek ir ligonio psichinė būsena. Slaugomas žmogus gali jaustis vienišas, bejėgis, našta artimiesiems, o šiems tenka nelengva užduotis, mat jiems reikia derinti artimojo slaugą ir asmeninį, profesinį gyvenimą.
- Alternatyvių Priežiūros Vietų Apsvarstymas: Artimieji turi įsisąmoninti, kad namų aplinka ne visada geriausia vieta slaugyti artimąjį. Slaugant sunkiai sergantį žmogų geriausią priežiūrą gali užtikrinti ir slaugos bei medicinos įstaigos.
- Žinių Įgijimas: Reikia išmanyti apie slaugą, nuolat domėtis apie tai.
Kada Apsvarstyti Slaugos Namus
Slaugos ir senelių namai - vis dar karštų diskusijų objektas ar net tabu. Viena vertus, tai lyg ir negarbė šeimai, kurie neva „atsikrato“ pareiga. Kita vertus, vis daugiau žmonių, įvertinę fizines ir finansines galimybes, pasitiki kvalifikuotu slaugos personalu. Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrenginių. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku sugirdyti ar suleisti vaistus. Slaugos namuose ar panašioje įstaigoje tokių pacientų priežiūra ir slauga užtikrinama visą parą, todėl artimieji nėra priversti keisti darbą ar samdyti epizodiškai ateisiantį ligonius slaugantį žmogų.
Sveikas Senėjimas ir Gyvenimo Kokybė
Gydytoja primena, kad sveikas senėjimas - tai procesas, leidžiantis vyresnio amžiaus žmonėms rasti geriausią sprendimą pagal savo fizines, socialines ir dvasinės sveikatos galimybes džiaugtis nepriklausomu ir kokybišku gyvenimu. Pagrindiniai sveikatos veiksniai, galintys daryti įtaką sveikam senėjimui: fizinis aktyvumas, sveika mityba, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas, streso vengimas, rūpinimasis dvasinės sveikatos stiprinimu, saugi aplinka, griuvimų kontrolė, profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų naudojimas, vaistų vartojimo kontrolė.
Demencijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Aiškių priežasčių, kas nulemia Alzheimerio ligos išsivystymą, iki šiol nėra žinoma. Tačiau yra žinomi ligos pasireiškimo tikimybę didinantys ir ligos pasireiškimo tikimybę mažinantys rizikos veiksniai.
Didinantys riziką veiksniai:
- Amžius (pats senėjimo procesas didina riziką)
- Šeiminė anamnezė
- Moteriška lytis (60 proc. sergančiųjų sudaro moterys)
- Kraujagyslių ligos
- Nutukimas
- Cukrinis diabetes
- Nekoreguota arterinė hipertenzija (padidinto kraujospūdžio liga)
- Aukšti cholesterolio ir trigliceridų rodikliai kraujyje
- Mažas fizinis aktyvumas
- Rūkymas
- Gausus alkoholio vartojimas
- Mityba - dieta, gausi sočiosiomis riebiosiomis rūgštimis ir trans- riebalais
- Vitamino D trūkumas organizme
- Lėtinis stresas
- Nerimo, depresiniai sutrikimai
- Nemiga
Iš mažinančių riziką veiksnių:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- Fizinis aktyvumas, ypač „judesio" sportas gamtoje
- „Viduržemio jūros" dieta, gausi polinesočiųjų rūgščių ir antioksidantų
- Platūs socialiniai kontaktai, bendravimas
- Kognityvinis rezervas (aukštesnis išsilavinimas, protinį aktyvumą skatinanti veikla, didesnis užimtumas, aktyvus laisvalaikis)
- Lėtinių somatinių ligų gera gydymo kontrolė
Demencijos Požymiai
Pirmieji demencijos simptomai dažniausiai būna užmaršumas einamiesiems įvykiams (trumpalaikės atminties blogėjimas), užmaršumas vardų, pavadinimų, negebėjimas susikaupti ir įsiminti naują informaciją. Atmintis blogėja pagal dėsnį, kad užmirštami nesenai vykę įvykiai, o atsimenama gana detaliai tolimos praeities įvykiai. Pradedama gyventi praeitimi. Ligos eigoje atminties sutrikimai sutrikdo kasdienę veiklą, normalų funkcionavimą. Tokie pacientai nebegeba gyventi vieni, jiems reikia artimųjų ar socialinės pagalbos.
Pagalba Sergančiajam ir Artimiesiems
Eiliniam žmogui gali būti sudėtinga, trūkti žinių prižiūrėti demencija sergantį ligonį, todėl svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei medikai jau nustatė diagnozę:
- Šeimos Gydytojo Komanda: Konsultuoja šeimos gydytojo komanda, kurioje dirba bendruomenės slaugytoja.
- Psichikos Sveikatos Centras: Psichikos sveikatos centre dirba psichiatras, psichikos sveikatos slaugytoja ir socialinis darbuotojas.
- Specialiųjų Poreikių Nustatymas: Sprendžiama dėl specialiųjų poreikių (nuolatinės priežiūros ar nuolatinės slaugos) - valstybė skiria lėšas tokių ligonių priežiūrai/ ar slaugai.
- Savivaldybės Socialinių Paslaugų Centrai: Savivaldybėje socialinių paslaugų centruose yra socialiniai darbuotojai, kurie gali teikti paslaugas į namus.
- Ilgalaikės Priežiūros/ Slaugos Institucijos: Ilgalaikės priežiūros/ slaugos institucijos (valstybinės arba privačios). Deja, kol kas tokių institucijų nepakanka.
Emocinis Palaikymas ir Patarimai
Prižiūrint demencija sergantį artimąjį, svarbu nepamiršti apie emocinį palaikymą tiek sergančiajam, tiek slaugančiajam. Sergantis žmogus suvokia savo psichikos sveikatos pokyčius, dėl jų nerimauja, jaučiasi išsigandęs, pasimetęs. Dažnai bando nuslėpti nuo aplinkinių savo problemas, nes bijo būti nesuprastas. Slaugančiajam tenka nelengva užduotis derinti artimojo slaugą ir asmeninį, profesinį gyvenimą. Todėl svarbu:
- Padėti atliekant kasdienę veiklą.
- Padėti kiek įmanoma ilgiau išlaikyti pažintines funkcijas (kalendorius, laikrodis, įprasta gyvenimo rutina, stabilus dienos-nakties rėžimas).
- Nekeisti gyvenamosios aplinkos (įprastoje aplinkoje mažiau streso).
- Teikti emocinį palaikymą.
- Toliau priežiūra, pagalba kasdieniniame gyvenime ir slauga.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas