Psichologijos Katedrų Lietuvoje Darbuotojai: Studijos, Tyrimai ir Bendradarbiavimas

Įvadas

Psichologijos katedros Lietuvoje yra svarbūs mokslo ir studijų centrai, rengiantys psichologijos specialistus ir vykdantys reikšmingus mokslinius tyrimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologijos katedrų veiklą, studijų programas, vykdomus projektus ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Straipsnyje remiamasi vartotojo pateikta informacija.

Studijų Programos

Psichologijos katedros siūlo įvairių lygių studijų programas, pradedant bakalauro ir baigiant doktorantūros studijomis. Šios programos skirtos rengti kompetentingus psichologus, gebančius dirbti įvairiose srityse.

Bakalauro Studijos

Pavyzdžiui, Sveikatos psichologijos bakalauro programos tikslas - ugdyti kompetentingus psichologijos bakalaurus, pasižyminčius moksliniu įžvalgumu ir poreikiu tobulėti. Šie specialistai turi turėti tvirtą mokslinių žinių pagrindą psichologijoje ir gebėti jas profesionaliai taikyti asmens ir visuomenės sveikatos bei gerovės srityje.

Magistro Studijos

Klinikinės sveikatos psichologijos magistro programos tikslas - rengti psichologijos profesionalus, kurie žino sveikatos, sveikatos sutrikimų ir sveikatos priežiūros sistemos specifiką. Jie geba dirbti įvairių specialybių komandose, argumentuotai pagrįsti mokslinius teiginius ir efektyviai taikyti metodus, tinkamus specifinėms sveikatos psichologijos sritims, įvertinti savo veiklos efektyvumą ir savarankiškai tobulėti. Antrasis psichologijos studijų ciklas leidžia asmeniui, baigusiam psichologijos bakalauro studijas, specializuotis siauresnėje psichologijos srityje, įgyti sudėtingesnius tyrimo metodus ir įgyti įgūdžių, leidžiančių tęsti studijas doktorantūroje.

Moksliniai Tyrimai ir Projektai

Psichologijos katedrų darbuotojai aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, kurie apima įvairias psichologijos sritis. Šie tyrimai yra svarbūs siekiant geriau suprasti žmogaus elgesį, psichikos sveikatą ir socialinius procesus. Pateikiame keletą pavyzdžių.

Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera

Projektas „Psichosocialiniai savižudybės rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas savižudybę įvykdžiusių asmenų aplinkoje“

Šio projekto tikslas yra giliau suprasti savižudybės rizikos veiksnius ir pagalbos galimybes žmonėms, patiriantiems psichologinių sunkumų. Šiuo tikslu atliekamas psichologinis savižudybę įvykdžiusių asmenų tyrimas, leidžiantis rekonstruoti ir nustatyti su savižudybe susijusius veiksnius. Tyrimo protokole įrašyta informacija yra anoniminė, todėl pagal ją nebus galima nustatyti nei subjekto, nei mirusiojo tapatybės. Sutikęs dalyvauti tyrime, subjektas turi vieną kartą susitikti su tyrėju. Interviu atliekamas žodžiu. Tyrimo metu siekiama ne tik aptarti artimo žmogaus savižudybės patirtį, bet ir suteikti emocinę paramą bei informuoti apie pagalbos galimybes savižudžių artimiesiems. Projekto vadovė - prof. dr. Nida Žemaitienė. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Dalyvauti tyrime kviečiami asmenys, kurie per pastaruosius 1-3 metus patyrė artimo žmogaus savižudybę. Asmenys, norintys dalyvauti tyrime, prašomi susisiekti su Sveikatos psichologijos katedros administratoriumi.

Projektas „Vaikų ir paauglių savižudybių ir smurto prevencijos veiksnių, pagalbos prieinamumo ir teikiamų paslaugų kokybės plėtojimas“

Tai projektas, bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Jo tikslas - plėtoti vaikų ir paauglių savižudybių ir smurto prevencijos veiksnių galimybes bei gerinti pagalbos prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Tikimasi, kad šis projektas reikšmingai prisidės prie jaunimui teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo ir prieinamumo plėtojimo. Projekto vadovė - prof. dr. Nida Žemaitienė, projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos. Projekto veiklos vykdomos 2018-2022 m.

HBSC Tyrimas

HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) yra tarptautinis mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimas, kuris Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva kas 4 metus atliekamas daugiau nei 40 Europos šalių, taip pat JAV ir Kanadoje. Šio tyrimo tikslas - geriau suprasti jaunų žmonių gyvenseną, elgesį ir sveikatą. Tyrimo tikslinė grupė - 5, 7 ir 9 klasių mokiniai. Lietuvoje tyrimai atliekami nuo 1994 m. Be įvairių sveikatos veiksnių (fizinio aktyvumo, mitybos, rizikingo elgesio), tyrime taip pat nagrinėjami psichologiniai ir socialiniai veiksniai, tokie kaip pasitenkinimas gyvenimu, šeimos ir mokyklos aplinka, bendravimas su draugais, pagalbos ieškojimo būdai ir kt. Tyrimą vykdo LSMU Sveikatos tyrimų institutas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Sveikatos psichologijos katedra. Pagrindinis tyrimo koordinatorius Lietuvoje yra prof. dr. Kastytis Šmigelskas.

Projektas „Inkluzinis ugdymas ankstyvoje vaikystėje: Vaikų elgesio valdymo modeliavimas“

Projektas „Inkluzinis ugdymas ankstyvoje vaikystėje: vaikų elgesio valdymo modeliavimas“ (Nr. S-DNR-20-3) finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) ir buvo įgyvendintas 2021 m. Projekto tikslas - ištirti ikimokyklinio ugdymo įstaigų ypatumus Lietuvoje ir plėsti paslaugas vaikams, turintiems emocinių, elgesio ir raidos sunkumų, parengti moksliškai pagrįstų intervencijų aprašus, rekomendacijas pedagogų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Projekto metu bus vertinamas dėmesio koncentracijos lavinimo ir emocinių bei socialinių kompetencijų tobulinimo programų efektyvumas 3-6 metų vaikams. Projekto vadovė - doc. dr. Giedrė Širvinskienė.

Projektas „Gimę geriau“

Tai ilgalaikis tarptautinis projektas, kuriame apklausiami per pastaruosius 5 metus pagimdę moterys ir analizuojama jų patirtis bei nuomonės apie gautą motinystės priežiūrą. Projektu siekiama nustatyti gerąją patirtį motinystės priežiūros srityje Europoje ir rasti būdų, kaip optimizuoti motinos ir vaiko sveikatos priežiūrą skirtingose šalyse. Šiuo metu apklausa atliekama 25 kalbomis tiek ES šalyse, tiek už jos ribų. Projekto koordinatorė Lietuvoje - doc. dr. Giedrė Širvinskienė.

Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą

Bendradarbiavimas

Psichologijos katedros aktyviai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir užsienio institucijomis. Šis bendradarbiavimas leidžia plėsti mokslinių tyrimų apimtis, dalintis gerąja patirtimi ir rengti aukštos kvalifikacijos specialistus.

Bendradarbiavimas Lietuvoje

Katedrų tyrėjai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis, taip pat aktyviai bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, viešojo sveikatos priežiūros įstaigomis. Katedrų darbuotojai dalyvauja rengiant teisės aktus ir higienos normų projektus.

Tarptautinis Bendradarbiavimas

Psichologijos katedros mokslinių tyrimų srityje bendradarbiauja su kitų šalių universitetų mokslininkais, tokiais kaip Linas Bieliauskas (Mičigano universitetas, JAV). Katedros taip pat yra pasirašiusios Erasmus+ programos studijų mainų sutartis su daugeliu Europos universitetų, įskaitant University of Torino (Italija), University of Perugia (Italija), G. d’Annunzio” University of Chieti-Pescara (Italija), Linnaeus University (Švedija), University of Liege (Belgija), University of Bergen (Norvegija), Pavol Jozef Šafárik University in Košice (Slovakija), Palacký University Olomouc (Čekija), University of Erfurt (Vokietija), Tallinn University (Estija), University of Eastern Finland (Suomija), Riga Stradins University (Latvija), University of Warsaw (Lenkija), University of Lodz (Lenkija), University of Pedagogy in Bialystok (Lenkija), University of Trás-os-Montes and Alto Douro (Portugalija), Nisantasi university (Turkija), Özyeğin University (Turkija), Istinye University (Turkija).

Katedrų Istorija

Klinikinės psichologijos katedros pradžia yra 1991 metai, kai Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje ir radikalios permainos Vilniaus universitete sukūrė palankią atmosferą visoms naujoms iniciatyvoms. Iki tol Vilniaus universitete buvo tik viena psichologijos katedra. Klinikinės psichologijos specialistų branduolys Lietuvoje formavosi jau nuo pat pirmųjų psichologijos specialybės absolventų laidų praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Nors sovietmečio ideologiniai varžtai labai ribojo psichologijos raidą, tačiau profesoriaus Alfonso Gučo vadovaujama VU Psichologijos katedra palaikė visas studentų iniciatyvas, siekiant jiems rūpimos specializacijos savo profesijoje. Taip nuo pirmųjų laidų dalis absolventų pasuko į klinikinės psichologijos sritį, vėliau - ir į organizacinės psichologijos. Atėjus Nepriklausomybės reformų laikui, klinikinės psichologijos specialistai jau buvo ne tik įsitvirtinę įvairiose sveikatos apsaugos srityse, bet ir vystė mokslinius tyrimus bei dalyvavo psichologijos specialistų rengime Vilniaus universitete.

Permainų laikas buvo palankus įkurti atskirą katedrą. Pradžioje naujoji katedra vadinosi Klinikinės ir socialinės psichologijos katedra, o vėliau, greta klinikinės psichologijos specializacijos suformavus organizacinės psichologijos specializaciją, atitinkamai keitėsi ir katedros pavadinimas. Vilniaus universitete perėjus prie dviejų pakopų studijų daugumoje fakultetų, specializacijų pagrindu sudarytos dvi magistratūros programos - Klinikinės psichologijos ir Organizacinės psichologijos. Po reorganizacijos 2018 m.

Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai

Pirmąjį katedros gyvavimo dešimtmetį jai vadovavo profesorius Rimantas Kočiūnas, nuo 2000 m. iki 2018 m.- profesorė Danutė Gailienė. 2018 - 2021 metais, po reorganizacijos Klinikinės psichologijos katedrai vadovavo prof. dr. Rasa Barkauskienė, nuo 2022 m - doc. dr. Neringa Grigutytė, nuo 2025 m - doc. dr.

Psichologijos katedra įkurta 2016 m. rugsėjo 1 d., sujungus Teorinės ir Bendrosios psichologijos katedras.

Psichologijos katedra įsteigta 1991 m., įkūrus Klaipėdos universitetą.

Katedrų Kontaktai

• Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra, Universiteto g. 9-202, 01513 Vilnius, el.
• VDU Psichologijos katedra, Salomėjos Nėries g. +370 37 327 824 (su nuolatinėmis magistrantūros studijomis susiję klausimai).
• Klaipėdos universiteto Psichologijos katedra, Salomėjos Nėries g. (0 46) 398 524, el. p.

Katedrų Darbuotojai

Žemiau pateikiami keli psichologijos katedrų darbuotojai, tačiau sąrašas nėra išsamus:

• Prof. dr.
• Prof. Habil. dr.
• Prof. dr.
• Doc dr.
• Asist. dr.
• Doc. dr.
• Asist. dr.
• dr.
• Asist. dr.
• Lekt. dr.
• Doc. dr.
• Prof. dr.
• Doc. dr.
• dr.
• Prof. dr.
• Prof. dr.
• Doc. dr.
• Asist. dr.
• Asist. dr.
• Asist. dr.
• Doc. dr.
• Asist. dr.
• Doc. dr.
• Doc. dr.
• M. L.
• D.
• D.
• R.
• A.

Naujausios Naujienos ir Įvykiai

• Nuotolinis seminaras: ,„Ar dirbtinis intelektas gali prognozuoti individualias vertybes ir nuostatas?
• Filmo „Nulaužti neapykantą“ peržiūra ir diskusija su politikos ir religijos antropologe dr.
• Nuotolinis metodologinis seminaras „Mediacinių ir moderacinių ryšių analizė panaudojant SPSS A.
• Senato posėdžio rezultatai - SMF atstovaus prof. dr. Jonas Ruškus ir doc. dr.
• Geriausiai studentų įvertinti pavasario semestro ir 2024-2025 m.m.
• Kas vyksta už uždarų grupės durų? Dokt. P. T.
• #SOCLAB’AS: seku.
• SMF studentų 2024 m.
• Jaukių šv.
• Ar tikrai lietuvis (ne)pasitiki visais?
• Geriausiai studentų įvertinti pavasario semestro ir 2023-2024 m. m.
• Šviesių Šv.
• Koks yra lietuvio portretas?
• Geriausiai studentų 2023-2024 m. m.
• Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Dr. Aurelija Stelmokienė.
• Užsienio studentai susipažino su M. K.
• Skelbiamas „Erasmus+“ praktikos konkursas 2023-2024 m.
• LR Nepriklausomybės akto signataro S.
• VDU viešą paskaitą skaitys prof. Demografas D.
• GERIAUSIAI STUDENTŲ ĮVERTINTI 2023 M. PAVASARIO SEMESTRO IR 2022 - 2023 M.M.
• Netekome iškilaus JAV antropologo, VDU bendradarbio prof. J.
• VDU SMF dekanės sveikinimas bendruomenei šv.
• Skelbiamas šeštasis „Erasmus+“ praktikos konkursas 2022-2023 m.
• Geriausiai studentų 2022-2023 m. m.
• Konkursas „Erasmus+“ studijoms ES/EEE šalyse 2023-2024 akad.
• Skelbiamas ketvirtasis „Erasmus+“ praktikos konkursas 2022-2023 m.
• Skelbiamas trečiasis „Erasmus+“ praktikos konkursas 2022-2023 m.
• VDU Socialinių mokslų fakulteto sveikinimas. Jaukių švenčių!
• Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės.
• Europiečių požiūris į darbą: laimingiausi - suomiai, lietuvių nuotaikos per dešimtmetį kito mažai - 39 proc.
• Matuokis profesiją: ką veikia VDU absolventai.
• Tarptautinė studentų diena.
• Viešą paskaitą skaitys prof.
• L. ir F. ATŠAUKTA.
• LRT FAKTAI.
• SMF dekanė doc. dr.
• Kodėl (n)einame į bažnyčią?
• VDU bendruomenei - seminaras „Nerimas dėl karo.
• Akimirkos iš dr. Lincoln universiteto dėstytojo Dr.
• 2021-2022 M. M. Bakalauro IV k.
• VDU Tėvų akademija: „Gerai namuose, gerai ir darbe?
• LiPSA konferencija ,,(Ne)valgymas.
• 2020-2021 M. M.
• Magistrantūros studijos VDU Sociologijos katedroje. KODĖL VERTA?
• EST mokymai: Mediacinių ir moderacinių ryšių modelių analizė panaudojant A.
• 2020-2021 m. m.
• VDU Socialinių mokslų fakulteto dekane paskirta doc. dr.
• NAUJA KNYGA: T. Vadvilavičiaus ir A.
• Negalia yra žmogaus teisių tema. PROF. DR. JONAS RUŠKUS.
• Virtuali diskusija moterims „Seksizmas mano viduje.
• Globos namais grįstos sistemos moralinis bankrotas.
• APOLONIJUS ŽILYS Kauno dizaino įvykis.
• Prasideda VDU Studentų parlamento rinkimai: tapk pokyčių dalimi!
• Spalio 10 d. Dr. J. „Kiekvienas turime kuo dalintis!
• Kodėl visuomenei reikalingi sociologai? 2020 m.
• Esminiai dalykai.
• Visuomenės vienijimasis aplink valdžią tęsiasi.
• Socialinių mokslų daktarė R.Naujanienė: „Seneliai neturėtų pakeisti tėvų.
• Kartelė Nr.
• JAV sociologas P.
• JT spec. pranešėjo D.
• Socialinių mokslų fakulteto Dekano
• Konferenciją „Ori senatvė - mitas ar realybė? Šių metų spalio 9 d.
• Seminaras - diskusija. Kaip pralaužti priklausomybės ratą?
• Apie tabu… ir apie 2,5 proc.
• Psichologė pataria.
• Psichologė J.
• Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės?
• Kviečiame į VII-ąją mokslinę konferenciją. Su Šv.
• Daugiausia neblaivių darbuotojų - 9 val.
• 23 m. VDU sociologų mokslinis straipsnis nominuotas Vasario 17 d.
• Kristinos Valasevičienės fotografijų paroda KAUNO FORTAI.

tags: #ku #psichologijos #katedros #darbuotojai