Kaip efektyviai bendrauti su psichikos negalią turinčiu asmeniu

Įvadas

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip efektyviai bendrauti su asmenimis, turinčiais psichikos negalią. Svarbu pabrėžti, kad psichikos negalia neturėtų būti painiojama su intelekto negalia - asmenys su psichosocialine negalia gali būti labai inteligentiški ir išsilavinę. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bent vienas iš keturių žmonių gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Šie sutrikimai apima laikotarpius, kai pakinta mąstymas, emocijos ir elgesys, sutrinka gebėjimas atlikti įprastas užduotis ir patiriama emocinė kančia.

Psichikos sveikatos sutrikimai ir individualios patirtys

Psichiatrinės diagnozės, tokios kaip depresija, valgymo sutrikimai, bipolinis afektinis sutrikimas ar šizofrenija, padeda specialistams suprasti psichikos sveikatos sutrikimus. Tačiau, kalbant apie negalią, individuali žmogaus istorija yra svarbesnė nei diagnozė. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės, kuriems diagnozuota šizofrenija, gali gyventi savarankiškai, dirbti ir kurti prasmingus santykius.

Nors atsigavimo kelyje esančio asmens psichosocialinė negalia gali būti nematoma, psichikos sveikatos būklei pablogėjus, žmogui gali būti sunku išreikšti savo mintis arba suvokti, kas vyksta. Taip pat gali kilti stiprus nerimas, baimė, irzlumas, haliucinacijos (girdimi balsai, užuodžiami kvapai, matomi vaizdai) arba kliedesiai (įsitikinimai, kurie atrodo keisti ar nelogiški kitiems). Asmenų, turinčių psichosocialinę negalią, atsparumas stresui gali būti mažesnis.

Svarbu vengti žeminimo dėl negalios, pavyzdžiui, pravardžiavimo „psiche“ ar „beprote“. Reikėtų vengti nurašyti individualias patirtis vien tik diagnozei.

Praktiniai patarimai bendraujant

Kritiškai įvertinkite savo išankstines nuostatas

Ilgą laiką psichikos sveikata buvo tabu tema. Šiandien vis dar populiarūs klaidinantys mitai. Svarbu kritiškai įvertinti savo išankstines nuostatas, kad galėtumėte bendrauti be išankstinių įsitikinimų.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Suteikite aiškumą

Labai svarbu nurodyti, kas esate ir kaip galite padėti. Kartais tai gali reikėti pakartoti kelis kartus, paprastais sakiniais. Aiškumas padeda sumažinti nerimą ir sumaištį.

Suteikite emocinę paramą

Bet kuris žmogus, išgyvenęs sistemingą kontrolę ir smurtą, patiria psichologinių sunkumų ir stiprių emocijų, tokių kaip baimė, pyktis, gėda ar kaltė. Kalbantis su asmenimis su psichosocialine negalia, prieš aiškinantis detales ir organizuojant pagalbą, suteikite emocinę paramą. Emocinė parama yra ypač svarbi sklandžiam pagalbos teikimui. Aktyvaus klausymo įgūdžiai ir patvirtinimas, kad visos emocijos ir reakcijos yra suprantamos, yra labai svarbūs.

Neskubinkite

Informacijos rinkimas prieš suteikiant pagalbą asmeniui su psichosocialine negalia gali užtrukti ilgiau. Siekiant įgyti pasitikėjimą gali prireikti daugiau pastangų, asmens pasakojimas gali būti mažiau rišlus, o perprasti situaciją gali būti sunkiau. Kantrybė ir atidumas yra būtini.

Pasitelkite psichikos sveikatos specialistus

Jei jaučiate, kad situacija yra sudėtinga arba jums trūksta žinių, pasitelkite psichikos sveikatos specialistus. Profesionalus įvertinimas ir pagalba gali būti labai naudingi.

Būkite atidūs kalbos ypatumams

Teikiant pagalbą psichikos sveikatos krizę patiriančiam asmeniui, jo kalboje ar elgesyje galite atpažinti psichikos sveikatos sutrikimo ženklus. Pavyzdžiui, sunkią depresiją patiriantis asmuo gali jaustis beviltiškai, itin negatyviai žiūrėti į save ir ateitį, neturėti jėgų atlikti menkiausių žingsnių. Tačiau psichikos sveikatos sutrikimų ženklai nereiškia, kad asmuo nepatiria smurto arba jį išsigalvoja. Gali būti, kad patiriamas smurtas asmens psichikos sveikatos būseną tik dar labiau blogina.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Bendravimo ypatumai, atsižvelgiant į skirtingas negalias

Svarbu atsižvelgti į skirtingus bendravimo ypatumus, priklausomai nuo negalios tipo:

Autizmo spektro sutrikimai

Asmenims su autizmo spektro sutrikimais (ASS) kalbos supratimas gali būti selektyvus, jie gali nemokėti klausyti ir matyti vienu metu. Mąstymas gali būti nelankstus, o dėmesio sukaupimas - ribotas. Tokie asmenys gali neturėti natūralaus noro įtikti.

• Bendravimo procese naudokite kalbą, kuri atitinka pašnekovo amžių bei situaciją, naudokite ir neverbalinę kalbą.
• Pateikite informaciją neskubindami žmogaus, palaukite atsakymo, būkite kantrūs.
• Autizmą turintis žmogus dažnai turi prisirišimo objektą (nosinaitę, virvutę, pieštuką), nesistenkite jo atimti, tai paskatins žmogų pasijusti nesaugiu.
• Tvarka yra labai svarbi. Visi daiktai turi būti padėti savo vietose.
• Autizmo sindromą turintis žmogus savo nepasitenkinimą ar pyktį gali rodyti daužydamas daiktus, nedarykite staigių judesių norėdami jį sustabdyti.

Priepuoliai

Žinodami, kaip reikia elgtis priepuolio metu, galėsite išlikti racionalūs ir padėti žmogui. Kai priepuolis pasibaigia, žmogui po galva padėkite pagalvę ar susuktą paltą.

Bendravimas su regėjimo negalią turinčiais asmenimis

• Sutelkkite visą dėmesį į žodinę kalbą, nes ji yra vienintelis raktas į nuoširdų bendravimą.
• Prieš pradėdami bendrauti, prisistatykite, pasakykite: „Laba diena. Esu…“ Ne kiekvienas atpažįsta balsus ar juos atsimena.
• Sveikintis reikėtų taip, kad neregys žinotų esąs sveikinamas ir suprastų, kas su juo sveikinasi. Galvos linktelėjimą turi pakeisti keli žodžiai: „Laba diena, pone X…“
• Kalbėkite tiesiogiai su aklu žmogumi. Nesikreipkite į šeimos narius ar draugus, ignoruodami akląjį. Kalbėkite įprastu tonu ir žiūrėkite tiesiai į žmogų. Nešaukite.
• Nėra reikalo vengti tokių žodžių kaip „žiūrėkite“, „matai“ ir t.t.
• Prieš padėdami neregiui, visada paklauskite jo paties, ar jam reikalinga pagalba. Taip parodysite pagarbą jo laisvei. Jei jūsų siūlymas nebus priimtas, nesižeiskite.
• Jei bendraujate triukšmingoje vietoje, aklojo nepalikite pokalbio viduryje ar iš karto po pokalbio, neperspėję, kad jūs pasitraukiate.
• Skaitant asmeninius laiškus arba finansinius dokumentus būtinas taktas ir diskretiškumas. Voko niekada neatplėškite be aiškiai išreikšto neregio leidimo. Niekada neskaitykite laiško tyliai sau po nosimi, tik po to padarydami santrauką. Skaitykite lėtai ir aiškiai.
• Žmonėms su regėjimo sutrikimais aplinkos tvarka yra labai svarbi. Kiekvienas daiktas privalo turėti nuolatinę vietą.
• Jei mokėdamas pinigus neregys nepasako, kokią sumą jums duoda, pasakykite patys: „Jūs man duodate 50 litų“, primindami sumą išvengsite galimo keblaus aiškinimosi.
• Lydėdami neregį, nepamirškite pirmiausia pasikviesti savo parankės. Kitaip neregį lydėti sunku, ir jis pats jausis nesaugiai. Negriebkite patys neregio už rankos ar parankės ir nestumkite jo prieš save. Būdami vedliu, eikite šalia, truputėlį priekyje.
• Aiškiai nurodykite judėjimo kryptis, pvz., eikite iki turėklų pabaigos ir tada pasukite į dešinę. Einant pro duris ar siaurą vietą, palydovas visada turi būti pirmas. Jei neregys eina vienas, laiptų pabaigą jis pajus baltąja lazdele. Jei jo nelydite, nusakykite, kokie laiptai ir kokioje pusėje turėklai.
• Sutrikusio regėjimo žmogų palydėję prie lengvosios mašinos, atidarykite mašinos dureles ir jo ranką uždėkite ant durų viršutinės briaunos.
• Jei žmogus su jumis bendrauja pirmą kartą, aprodykite savo patalpas. Geriausiai pasitikti ir einant iki jūsų kabineto papasakoti kelią (kelintos jūsų durys nuo įėjimo ir t.t.).
• Jeigu neregiui norite ką nors paduoti ir jį pažįstate, pavadinkite vardu, o jei nepažįstate, palieskite jį.
• Kambario durys turi būti arba iki galo atidarytos, arba visiškai uždarytos.
• Užfiksuokite kilimus, paslėpkite elektros laidus. Tai padės išvengti nelaimingų atsitikimų.
• Niekada nesakykite: „Sėskitės ten“ arba „Ten, prie sienos, stovi kabykla.“ Tokie pasakymai neregiui nieko nereiškia.
• Jeigu aklasis ar silpnaregis, su kuriuo jūs bendraujate, nuolat lankosi jūsų patalpose, perspėkite jį apie aplinkos pasikeitimus, pvz., perstatytus baldus, įrangą ir t.t.

Bendravimas su klausos negalią turinčiais asmenimis

• Svarbu užmegzti kontaktą ir geriau vienam kitą suprasti. Pradžioje labai svarbu sužinoti, koks bendravimo būdas žmogui yra patogiausias - gestų kalba, rašytinė kalba ar bendravimas vertėjo pagalba.
• Palaikykite akių kontaktą. Žiūrėkite tiesiai į žmogų, su kuriuo bendraujate.
• Kalbėkite trumpais sakiniais, lėtai ir aiškiai, išlaikydami natūralų toną ir tempą. Nešaukite. Jeigu žmogus naudojasi klausos aparatu, jis yra pritaikytas žmogui priimtinu garsu, o jūsų garsus balsas gali iškraipyti žodžius.
• Supažindinkite su tema ir nauja terminologija. Naudokite vizualines priemones, pvz., dalomąją medžiagą, paveikslus ir kt.

Bendravimas su fizinę negalią turinčiais asmenimis

• Fizinę negalią turintys asmenys dažniausiai yra pastebimi dėl dažniausiai naudojamų, judėjimui reikalingų, papildomų priemonių. Būtent šiems asmenims reikalinga specialiai pritaikyta fizinė aplinka.
• Pradžioje svarbu nepersistengti siūlant paramą ar pagalbą, o padėti tik tiek, kiek prašo negalią turintis asmuo.
• Atsižvelkite į žmogaus, sėdinčio vežimėlyje, galimybes.
• Žmonėms su fizine negalia nukritimai arba apsivertimai yra didelė problema. Leisdamiesi nuokalne, prilaikykite, kad vežimėlis neriedėtų per greitai. Išmokite valdyti vežimėlį važiuodami šaligatvio nuolydumais.
• Nesiremkite ant vežimėlio. Nepamirškite, kad žmonės su judėjimo sutrikimais dažniausiai puikiai sugeba išreikšti savo mintis.
• Atsižvelkite į žmogaus akių lygį, kaip ir žmogaus vežimėlyje. Jei tai nėra įmanoma, stovėkite truputį toliau nuo vežimėlio, kad žmogui vežimėlyje į pašnekovą nereikėtų žiūrėti įsitempus aukštyn.
• Neskubėkite daryti išvadų apie žmogaus jausmus. Ne visada ši negalia pastebima iš karto, reikia laiko, kad pažintum ir suprastum. Prisiminkite, kad asmuo yra suaugęs.

Bendravimas su protinę negalią turinčiais asmenimis

• Žmonėms su protine negalia gali būti sunku greitai priimti sprendimus.
• Žmonės su protine negalia dažnai duoda norimus atsakymus, sako tai, ką jūs norėtumėte išgirsti. Tai gali sukelti rimtų problemų. Klausimus formuluokite taip, kad galėtumėte gauti tikslią informaciją.
• Bendravimui skirkite daugiau laiko nei įprastai, todėl, kad asmuo galėtų suvokti perduodamą informaciją. Venkite uždarų klausimų, nes atsakymai neparodys, ko žmogus iš tikro nori.
• Bendraujant reikia nustatyti bendravimo ir elgesio taisykles, kurios būtų priimtinos abiems pusėms. Jei elgesys netinkamas, būtina tai pastebėti ir paaiškinti, kaip reikia elgtis.
• Žmonės, turintys Dauno sindromą, nori patikti visiems, todėl kartais jie gali sutikti su viskuo - nesuprasdami, ar jie to nori, ar ne. Jei iškyla svarbus klausimas, žmogų būtina perklausti, ar jis suprato informaciją, geriausia yra paprašyti, kad pakartotų informaciją pats.

Bendrieji patarimai

• Prieš padėdami, pasiteiraukite, ar pagalba reikalinga. Tai, kad žmogus turi negalią, dar nereiškia, kad pagalba jam būtina. Jeigu aplinka yra pritaikyta, žmogus dažniausiai susitvarko pats.
• Nesivaržydami paklauskite, ar pagalba žmogui reikalinga ir kaip ją suteikti. Neteikite pagalbos automatiškai.
• Kontakto atveju būkite atsargūs. Kai kuriems negalią turintiems žmonėms rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, ir bandydami paimti už rankos galite ne tik nepagelbėti, bet pakenkti.
• Bendraukite jums įprastu būdu. Neįgalūs asmenys nori, kad su jais būtų bendraujama kaip ir su kitais visuomenės nariais.
• Nedarykite prielaidų. Nespręskite už neįgaliuosius. Žmonės su negalia patys nori ir gali nuspręsti, ką jie gali ir ko negali daryti.
• Būkite pagarbus. Būkite atidus. Natūralumas, o ne pataikaujantis ir infantilizuojantis elgesys.

Renginių planavimas

Jei planuojate renginį ar veiklas, kuriose dalyvaus negalią turintys asmenys, pasitikslinkite, kokias negalias jie turi, kad galėtumėte tinkamai paruošti aplinką, priemones, apšvietimą ir kt. Jei renginyje dalyvauja vaikai, būtina, kad kartu dalyvautų juos pažįstantis atsakingas asmuo. Pasitikslinkite, ar nereikalingas specialus pritaikymas.

Ko tikisi negalią turintys žmonės?

Dažnai, sutikę negalią turintį žmogų, mes (sveikieji) nusprendžiame, kokios pagalbos ar kokio požiūrio jis tikisi. Vietoje padėkos išgirstame „aš pats tai galiu padaryti“ arba sulaukiame netikėtos neverbalinės reakcijos. Gal paklauskime, ko iš mūsų tikisi negalią turintys žmonės?

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

• Pripažinkite, kad mano negalia yra neatsiejama mano dalis.
• Nežiūrėkite į mane kaip į nuskriaustą.
• Laikykite mane savo kaimynu.
• Būkite kantrūs ir išklausykite mane.
• Neslėpkite savo nepilno supratimo ar abejonių po „profesionalumo“ kauke.
• Būkite su manimi, ir mes mesime iššūkį vienas kitam.
• Nebandykite manęs kontroliuoti.
• Tai, ką tu vadini nepritarimu ar manipuliacija, iš esmės gali būti vienintelis būdas bent kiek kontroliuoti savo gyvenimą.
• Neapsimetinėkite mano draugu, jei nejaučiate draugiškumo.
• Paklauskite manęs, ar man reikia tavo pagalbos.
• Nesigėrėkite manimi vien todėl, kad esu neįgalus. Negarbinkite žmogaus, kuris tetrokšta gyventi pilnavertį gyvenimą.

Socialinio darbo svarba

Socialiniame darbe labai svarbus santykio kūrimas. Pirmiausia reikia įsiklausyti į žmogų, suprasti, koks yra pasaulis, supantis tą žmogų. Tvirto ryšio, abipusio supratimo sukūrimas yra pagrindinis socialinio darbuotojo tikslas. Socialinis darbuotojas turi įgalinti klientą, nes tai veikla, kuri įgalina šeimas, padeda įveikti problemas, o ne daro viską už jį. Tai padaryti galima po truputį, dirbant mažais žingsneliais.

Svarbu, kad organizacija, kurioje dirba socialinis darbuotojas, suteiktų jam laisvę ieškoti geriausio sprendimo, tinkančio jo klientui. Socialinis darbuotojas jaučiasi „suspaustas” tarp kliento ir valdžios, kai nepasitikima jo kompetencija, įgūdžiais ir veiksmais.

Įdarbinimo galimybės

Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais. Deja, dėl neigiamo visuomenės požiūrio, ne visada geranoriškai nusiteikusių darbdavių ir nepritaikytos aplinkos dirba labai nedaug tokią negalią turinčių žmonių.

Svarbu stengtis kuo daugiau negalią turinčių žmonių grąžinti į bendruomenes, pabrėžiant, kad turintieji psichikos ir intelekto negalią galėtų ir turėtų dirbti kartu su visais.

tags: #kaip #bendrauti #su #psichikos #neigaliuoju