Žmogaus asmenybė yra sudėtinga ir nuolat besikeičianti visuma, kurią formuoja daugybė veiksnių. Tai procesas, kuris prasideda nuo pat gimimo ir tęsiasi visą gyvenimą, o jo eigoje individas patiria įvairius etapus, iššūkius ir galimybes tobulėti. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip formuojasi asmenybė, kokie pagrindiniai etapai jai būdingi ir kokie veiksniai daro didžiausią įtaką šiam procesui.
Asmenybės Raidos Samprata
Žmogus yra sudėtinga būtybė, turinti daug dimensijų ir sluoksnių, kurių kiekvienas prisideda prie savito „aš“ formavimosi. Jaunystėje ir brandos amžiuje susiformavęs „aš“ turi didelę įtaką individo pasiruošimui suaugusiojo gyvenimo etapui. Nėra aiškios ribos, kurią peržengus būtų galima teigti, kad žmogus yra visiškai subrendęs. Žmogaus branda yra nuolatinis ir kintantis procesas, kurio metu vyksta tiek fiziniai, tiek vidiniai pokyčiai, vadinami raida.
Organizmo Ir Asmenybės Raidos Aspektai
Organizmo ir asmenybės raidai būdingi keli svarbūs aspektai:
- Vystymasis: Tiek žmogaus organizmas, tiek asmenybė nuolat vystosi.
- Netolygumas: Šis vystymasis vyksta netolygiai. Organizmas vystosi iki brandos stadijos, kai pasiekia suaugusiojo lygį, geba daugintis ir pasiekia maksimalų savo galimybių rezervą. Žmogaus asmenybė, priešingai nei organizmas, vystosi visą gyvenimą. Pasiekus brandos stadiją, raida pereina iš kiekybinės į kokybinę dimensiją, kur asmuo tobulėja be apribojimų.
Psichosocialinė Raida Pagal Eriką Eriksoną
Psichosocialine prasme žmogaus raida skirstoma etapais. Vienas žymiausių psichosocialinės raidos teoretikų yra Erikas Eriksonas (1950), kuris asmenybės raidą pateikia kaip visuomenei svarbių ir tam tikrame amžiuje keliamų uždavinių sprendimus.
Eriksono Teorijos Pagrindai
Erikas Eriksonas teigė, kad žmogaus ego turi pripažinti konkrečius uždavinius ir juos spręsti. Šie uždaviniai skirtingais amžiaus tarpsniais yra skirtingi. Sėkmingai išsprendus uždavinį (krizę), ego sustiprėja ir pasiruošia tolesnio uždavinio sprendimui.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Psichosocialinės Raidos Etapai
Eriksono teorijoje išskiriami aštuoni psichosocialinės raidos etapai, kurių kiekvienas pasižymi specifine krize, kurią reikia įveikti:
- Pasitikėjimas vs. Nepasitikėjimas (0-1 metai): Šiuo laikotarpiu svarbiausias yra vaiką prižiūrinčių asmenų vaidmuo. Jei vaiko poreikiai tinkamai patenkinami, jis jaučiasi saugus ir pasitikintis kitais.
- Autonomiškumas vs. Gėda ir Abejonės (1-3 metai): Vaikui suteikiama erdvė bandyti „aš pats“, mokantis valgyti, rengtis ir reguliuoti tuštinimąsi. Taip ugdoma valia ir pojūtis, kad galiu kontroliuoti tai, kas vyksta su manimi.
- Iniciatyvumas vs. Kaltė (3-6 metai): Tai žaidimų amžius, kai vaikas ugdosi iniciatyvumą, bando kažką daryti ir jam tai pavyksta. Formuojasi tikslingumas ir mokomasi siekti tikslo.
- Meistriškumas vs. Menkavertiškumas (6-12 metai): Mokyklinis amžius, kai formuojasi kompetencija ir suvokimas „man sekasi“. Vaikas palieka namų aplinką ir tampa kolektyvo dalimi.
- Identitetas vs. Vaidmenų Sumaištis (12-20 metai): Jaunystės periodas, kai formuojasi žmogaus identitetas. Jaunuolis prisiima lyties vaidmenį ir mokosi šio vaidmens atributų.
- Intymumas vs. Izoliacija (20-25 metai): Ankstyvoji branda, kai žmogus mokosi intymumo. Išmokstama nebijoti artimų santykių, aukojama „aš“ dalelė ir mokomasi atsiverti save visą ir priimti kitą.
- Produktyvumas vs. Stagnacija (26-64 metai): Vidurinio amžiaus branda, kai formuojasi rūpestingumas. Žmogus yra veiklus, aktyvus ir dalinasi savo patirtimi su kitais.
- Integralumas vs. Neviltis (65 metai ir daugiau): Vėlyvoji branda, kai permąstant prabėgusį gyvenimą formuojasi gyvenimo išmintis. Svarbu pamatyti, kas per gyvenimą nuveikta.
Asmenybės Integralumas
Asmenybės integralumas - tai dvasinė nepriklausomybė ir taikus mirties laukimas. Išmokstama elgtis išmintingai, nepretenduojama į savo reikšmingumą, žmogus sugeba būti vienas ir nebijo artėjančios mirties, suvokia ją kaip natūralią gyvenimo baigtį.
Veiksniai, Leemiantys Asmenybės Formavimąsi
Asmenybės ir savęs suvokimo vystymąsi lemia daugelis veiksnių, kurie grupuojami į endogeninius (vidinės kilmės) ir egzogeninius (išorinės kilmės) veiksnius.
Endogeniniai Veiksniai
- Paveldimumas: Iš ankstesnių kartų paveldimos tam tikros savybės, turinčios įtakos ne tik biologiniam, bet ir psichologiniam vystymuisi.
- Brendimas: Brendimą skatina vidiniai augimo procesai, glaudžiai sąveikaujantys su aplinka.
Egzogeniniai Veiksniai
- Aplinkos Poveikis: Aplinkos poveikiai, į kuriuos individas reaguoja, vienus įsisavindamas, kitus atmesdamas.
- Išmokimas: Svarbus asmenybės vystymosi veiksnys, kuriuo įgyjama individuali patirtis, padedanti įsitvirtinti visuomenėje.
Pažinimas Ir Protiniai Sugebėjimai
Pažintinių funkcijų ir intelekto vystymasis turi dvi puses - kiekybinę ir kokybinę. Kiekybiniai pakitimai rodo išsivystymo lygį, kurį yra pasiekęs paauglys, o kokybiniai pakitimai apibūdina mąstymo proceso struktūros pakitimus. Anot psichologo Žano Piažė, paauglystėje formuojasi dedukcinis-hipotezinis mąstymas, sugebėjimas abstrakčiai suvokti aplinką ir analizuoti įvykius.
Emocijos
Pereinamasis amžius - tai padidinto emocionalumo amžius, pasireiškiantis lengvu susijaudinimu, aistringumu ir dažna nuotaikų kaita. Brendimo sunkumai ir vidinio „aš“ prieštaravimai neretai priveda prie to, kad emocinė įtampa persimeta ir į jaunystės metus. Emocijos ir išgyvenimai yra svarbus asmenybės formavimosi veiksnys, padedantis geriau įsigilinti į save ir suvokti, ko iš tiesų trokštame.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Savęs Pažinimo Vystymasis
Savęs pažinimo vystymasis yra pagrindinis psichinis pereinamojo amžiaus procesas. Paauglio padėties prieštaringumas ir socialinio vaidmens pasikeitimas formuoja ir sureikšmina klausimus „Kas aš?“, „Kuo aš tapsiu ateityje?“, „Kokiu aš turiu ir noriu būti?“. Svarbiausias ankstyvos jaunystės atradimas - savo vidinio pasaulio atvėrimas.
Asmenybės Vystymosi Etapai Pagal Savęs Suvokimą
Yra išskiriami keturi asmenybės vystymosi etapai, padedantys susiformuoti savęs suvokimui ir subręsti asmeniui:
- Neapibrėžtasis: Asmuo dar neturi apibrėžtų įsitikinimų, neišsirinkęs profesijos ir dar nesusidūręs su vidinio „aš“ prieštaravimais.
- Priešlaikinis: Asmuo įsijungė į atitinkamą santykių sistemą, bet padarė tai ne savarankiškai, remdamasis svetimu pavyzdžiu ar autoritetu.
- Moratorijaus: Individas yra savęs pažinimo kryžkelėje, rinkdamasis tą vienintelį kelią, galimą laikyti savu.
- Subrendimo: Asmuo atradęs save ir eina praktinio realizavimo keliu.
Psichoanalitinė Asmenybės Teorija Pagal Sigmundą Freudą
Sigmundas Freudas (1856-1939) sukūrė psichoanalizės teoriją, kuri aiškina žmogaus psichikos reiškinius. Pagal šią teoriją, žmogaus psichiką sudaro trys pagrindinės sistemos: id (tai), ego (aš) ir superego (aukščiau nei aš).
Id (Tai)
Psichikos dalis, kuri yra paveldima gimstant. Tai itin subjektyvus ir uždaras psichinis pasaulis, nepripažįstantis objektyvios realybės. Į id sudėtį įeina ir biologinės žmogaus elgesį motyvuojančios jėgos - instinktai. Id siekia tuoj pat iškrauti įtampą ir sugrąžinti pastovų ir žemą energijos lygį.
Ego (Aš)
Asmenybės sistema, kuri bando patenkinti organizmo poreikius per sąveiką su objektyvia realybe. Ego veikia pagal realybės principą, kuris reikalauja atidėti įtampos atpalaidavimą iki tol, kol bus atrastas objektas, kuris tiks poreikio patenkinimui.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Superego (Aukščiau Nei Aš)
Vėliausiai organizmo vystymosi eigoje išsivystanti sistema. Iš esmės tai vaiko prisiimtos tradicinės vertybės ir visuomenės idealai, taip kaip jie yra interpretuojami jo tėvų. Superego - asmenybės moralioji dalis, kuri atstovauja tai, kas idealu, labiau nei tai, kas realu ir labiau siekia tobulumo, nei realių tikslų.
Instinktai
Instinktai - tai vidinių somatinių sujaudinimo šaltinių psichologinė išraiška, kuri yra sąlygota biologinės prigimties. Instinktai yra varomoji žmogaus jėga. Jie ne tik motyvuoja elgesį, bet ir nukreipia jį tam tikra linkme.
Nerimas
Nerimas užima labai svarbią vietą Freudo teorijoje, aiškinančioje žmogaus psichikoje esančių jėgų sąveiką. Freudas skiria tris nerimo rūšis: realų nerimą (paprasta baimė), neurotinį nerimą ir moralinį nerimą (kaltė). Nerimo funkcija yra perspėti žmogų apie pavojų.
Kūno Pozityvumas Kaip Asmenybės Dalis
Kūno pozityvumas yra socialinis judėjimas, skatinantis priimti ir mylėti savo kūną tokį, koks jis yra. Paauglystė yra labai sunkus etapas, kai formuojasi žmogaus asmenybė ir viskas turi įtaką: bendraamžiai, socialiniai kontaktai ir tinklai, aplinka, politika, karas, tėvai, jų komentarai ir pokalbiai.
Kaip Pamilti Ir Priimti Save?
Įsivaizdavimas, kad viskas yra normalu ir nėra tobula. Būtina rūpintis savo kūnu, bet kartu priimti jį tokį, koks jis yra.
tags: #kaip #formuojasi #asmenybe