Šiame straipsnyje gilinamasi į priklausomybės nuo socialinių tinklų problemą, nagrinėjamos jos priežastys, simptomai ir pasekmės, taip pat pateikiami praktiniai patarimai, kaip sumažinti šią priklausomybę ir susigrąžinti kontrolę į savo rankas.
Įvadas
Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be išmaniųjų technologijų ir socialinių tinklų. Tačiau, nors šios platformos suteikia daug galimybių bendrauti, dalintis informacija ir pramogauti, jos taip pat gali sukelti priklausomybę, kuri neigiamai veikia mūsų psichinę ir fizinę sveikatą, santykius ir kasdienį funkcionavimą.
Kas Yra Priklausomybė Nuo Telefono Ir Socialinių Tinklų?
Priklausomybė nuo mobiliojo telefono, dar vadinama „problematišku telefono naudojimu“ arba „išmaniojo telefono priklausomybe“, - tai elgesio priklausomybės forma, kuriai būdingas nekontroliuojamas ir perdėtas telefono naudojimas, sukeliantis neigiamas pasekmes žmogaus emocinei savijautai, santykiams, darbui ar mokymuisi bei kasdieniam funkcionavimui. Nors šiuo metu priklausomybė nuo telefono dar nėra įtraukta į DSM-5 ar TLK-11, ji yra siejama su kitomis elgesio priklausomybėmis, tokiomis kaip interneto priklausomybė, priklausomybė nuo socialinių tinklų ir kompiuterinių žaidimų priklausomybė. Šios priklausomybės turi panašių mechanizmų: dopamino išsiskyrimas kaip atlygis, išmoktas elgesys, stiprėjantis su kiekvienu pranešimu ar „like’u“.Ši problema ganėtinai „jauna“, todėl mokslininkai šiuo metu aktyviai tiria šią problematiką. Naršant įvairiuose programėlėse ar internetinėse platformose žmogus patiria teigiamus jausmus, todėl mūsų smegenyse plūsteli dopaminas, neuromediatorius išsiskiriantis tada, kai yra jaučiami malonūs pojūčiai.
Priklausomybės Nuo Telefono Statistika
Statistiniai duomenys rodo, kad priklausomybė nuo telefono ir socialinių tinklų yra paplitusi problema tarp įvairių amžiaus grupių:
- 56,7 % Jordanijos universiteto studentų pasiekė ar viršijo priklausomybės nuo išmaniojo telefono ribą pagal SAS-SV skalę (Al Sari et al., 2023).
- 67,8 % Sirijos studentų buvo priskirti prie priklausomų nuo išmaniojo telefono, o tai statistiškai reikšmingai susiję su psichologiniu distresu (Zarour et al., 2024).
- 45,17 % medicinos studentų ir 39,5 % kitų specialybių studentų Indijoje buvo priskirti prie priklausomų nuo išmaniojo telefono pagal SAS-SV skalę (Singh et al., 2023).
- 88,7 % Jordanijos universiteto studentų parodė įvairaus sunkumo psichologinio distreso požymius pagal Kessler skalę, o 59,1 % jų pasiekė sunkų psichologinio distreso lygį (Al Sari et al., 2023).
- 47,5 % tyrimo dalyvių praleido daugiau nei 8 valandas per dieną naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais - tai priskiriama ekranų priklausomybei (Feng et al., 2024).
- 18,7 % britų paauglių (16-18 m.) parodė probleminio telefono naudojimo požymius, o tai siejama su padidėjusia nerimo, depresijos ir nemigos rizika (Woods & Scott, 2024).
- 50 % JAV paauglių jaučiasi priklausomi nuo mobiliųjų įrenginių, o 72 % jaučia poreikį nedelsiant reaguoti į pranešimus (Rideout & Robb, 2020).
- 25 % susituokusių ir 42 % nesusituokusių porų patiria partnerio dėmesio stoką dėl telefono naudojimo („phubbing“) (Roberts & David, 2016).
- Apie 77 % paauglių jaučia nerimą ir stresą, jei neturi savo telefono su savimi - vadinama „nomofobija“ (Yildirim & Correia, 2015).
Įdomūs Faktai
- „Nomofobija“ (angl. no mobile phone phobia) reiškia baimę likti be mobiliojo telefono.
- Priklausomybė nuo telefono panaši į azartinių lošimų priklausomybę, nes telefono naudojimo metu aktyvuojama dopamino sistema smegenyse. Kiekvienas pranešimas ar „like“ stimuliuoja malonumo centrus (Lembke, 2021, Dopamine Nation).
- „Phubbing“ - kai žmonės ignoruoja artimuosius naudodamiesi telefonu - tiesiogiai susijęs su žemesne partnerystės kokybe ir didesniu vienišumo jausmu (Roberts & David, 2016).
- Vaikai iki 3 metų neturėtų naudotis ekranais, nes per didelis ekranų naudojimas ankstyvame amžiuje gali neigiamai paveikti jų raidą.
Dažniausi Priklausomybės Nuo Telefono Simptomai
Remiantis Smartphone Addiction Scale (SAS) (Kwon et al., 2013) bei Nomophobia Questionnaire (NMP-Q) (Yildirim & Correia, 2015), dažniausi priklausomybės nuo telefono simptomai yra šie:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Nuolatinis noras tikrinti telefoną: Asmuo jaučia stiprų impulsą dažnai žvilgtelėti į ekraną net ir be pranešimų ar realios būtinybės. Kartais tai vyksta automatiškai ar nevalingai.
- Nerimas ar diskomfortas be telefono (nomofobija): Stiprūs neigiami jausmai (nerimas, panika, dirglumas), kai telefonas pamirštas, išsikrovęs ar neprieinamas. Asmuo gali imtis net skubių veiksmų norėdamas grįžti prie telefono.
- Miego sutrikimai: Vartotojas iki vėlumos naršo telefone, sunkiai atsijungia, prabudimai naktį tikrinant žinutes ar socialinius tinklus.
- Dėmesio ir koncentracijos sumažėjimas: Sunku susikaupti be nuolatinio trukdymo iš telefono. Neretai pertraukiamas darbas, mokymasis ar net pokalbiai dėl gaunamų pranešimų.
- Telefonas naudojamas kaip streso ar emocijų reguliavimo priemonė: Griebiamasi telefono patyrus nuobodulį, nerimą ar liūdesį. Priklausomybė stiprėja kaip vengimo ar „savigydos“ strategija.
- Santykių ir socialinio gyvenimo nuskurdimas: Asmuo gali labiau įsitraukti į virtualų bendravimą nei į realius santykius, dažnai ignoruoja aplinkinius dėl telefono („phubbing“).
- Pakenkimas kasdieniam funkcionavimui: Nukenčia mokymasis, darbas ar asmeniniai įsipareigojimai dėl per ilgo naudojimosi telefonu. Atsiranda konfliktų su artimaisiais dėl telefono naudojimo trukmės.
Priklausomybės Nuo Telefono Priežastys
Priklausomybę nuo telefono lemia įvairūs veiksniai:
- Dopamino sistema ir atlygio mechanizmas: Telefonų programėlės (ypač socialiniai tinklai) sukurti taip, kad nuolat stimuliuotų smegenų atlygio centrą. Kiekvienas pranešimas, „like“, žinutė ar notifikacija išskiria dopaminą - „malonumo hormoną“. Tai sukuria ciklą: gavau - jaučiu malonumą - noriu dar (Lembke, A., 2021).
- Vengimas ir emocijų reguliavimas: Daugelis žmonių griebiasi telefono kaip priemonės nejausti - nuobodulio, nerimo, liūdesio, vienatvės. Telefonas tampa „emociniu skausmą malšinančiu vaistu“, padedančiu išvengti nemalonių minčių ar situacijų (Elhai et al., 2017).
- Žema savivertė ir tapatumo paieškos: Paaugliai ar suaugusieji, turintys žemesnę savivertę, dažniau įsitraukia į socialinius tinklus ieškodami patvirtinimo („patinka“), dėmesio ar identiteto. Virtuali erdvė tampa vieta, kurioje lengviau būti „geresne versija savęs“ (Andreassen et al., 2017).
- FOMO (Fear of Missing Out - baimė kažką praleisti): Baimė nebūti informuotam, praleisti svarbią žinutę, renginį ar socialinį momentą verčia žmones nuolat tikrinti telefoną. Tai ypač pasireiškia paaugliams ir jauniems suaugusiems (Przybylski et al., 2013).
- Socialinė norma ir spaudimas būti „prisijungus“: Nuolatinis pasiekiamumas šiuolaikinėje kultūroje laikomas norma. Jeigu greitai neatsakai į žinutes ar nesi aktyvus internete - gali būti laikomas asocialiu ar nedraugišku. Tai ypač aktualu paaugliams (Kuss & Griffiths, 2015).
- Technologijų dizainas (skaitmeninis „priklausomybės dizainas“): Telefonai ir programėlės kuriamos taip, kad maksimaliai išlaikytų dėmesį: begalinės naujienų srauto juostos, spalvų schemos, pranešimų garsai. Vartotojas lieka ilgiau nei planavo - nes sistema sąmoningai tai skatina (Alter, A., 2017).
- Pandemijos poveikis ir skaitmeninė priklausomybė: COVID-19 pandemijos metu išaugęs nuotolinis bendravimas ir mokymasis paskatino daugelį žmonių dar labiau priklausyti nuo ekranų. Po pandemijos įpročiai dažnai liko, net kai grįžta gyvas bendravimas (Nguyen et al., 2022).
Technologijų Poveikis Žmogaus Psichikai
Technologijos, ypač išmanieji telefonai, turi didelį poveikį žmogaus psichikai:
- Dėmesio ir koncentracijos sutrikimai: Technologijos prisideda prie dėmesio suskaidymo.
- Emocinė reguliacija ir nerimas: Technologijos gali veikti kaip vengimo priemonė, trukdanti natūraliam emocijų apdorojimui. Nuolatinis prisijungimas didina nerimą, o pranešimų ar socialinio dėmesio laukimas sukelia stresą.
- Miego sutrikimai: Mėlynoji ekranų šviesa trikdo melatonino - miego hormono - gamybą. Be to, nuolatinė informacijos srauto stimuliacija prieš miegą neleidžia nervų sistemai nurimti.
- Savivertė ir socialiniai palyginimai: Socialinių tinklų naudojimas skatina palyginimą su kitais. Kadangi ten dažniausiai rodoma idealizuota realybė, žmogus gali jaustis nepilnavertis, nepakankamas ar nelaimingas.
- Priklausomybės formavimasis: Technologijų naudojimas gali tapti kompulsyvus: žmogus praranda laiko kontrolę, patiria „nutraukimo simptomus“, kai neturi prieigos prie įrenginių, ir toliau naudoja nepaisant žalos.
- Socialinių įgūdžių silpnėjimas: Kai tiesioginis bendravimas pakeičiamas virtualiu, sumažėja empatijos, gebėjimo išlaikyti akių kontaktą, kūno kalbos interpretavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžiai.Žema savigarba. Manymas, jog kitų gyvenimas yra geresnis nei jų.Didėja izoliacija ir vienatvė.Nerimas ar depresija.Gali atsirasti baimės jausmas, jog praleidžiame informaciją ar įvykius, kurie galėtų pagerinti gyvenimą (angl.
Priklausomybės Nuo Telefono Pasekmės
Priklausomybė nuo telefono gali sukelti įvairias neigiamas pasekmes:
- Nerimas: Nuolatinis telefono tikrinimas, notifikacijų laukimas ar nebuvimas prie įrenginio gali sukelti psichologinį diskomfortą, nerimą, dirglumą. Ypač ryškus reiškinys - nomofobija (baimė likti be telefono).
- Depresija: Ilgalaikis socialinių tinklų naudojimas, ypač kai jis susijęs su socialiniu palyginimu, gali sumažinti savivertę ir padidinti depresijos riziką. Be to, priklausomybė nuo telefono dažnai susijusi su pasyvumu ir savirefleksijos stoka.
- Socialinė izoliacija: Nors telefonas naudojamas ryšiui, dažnas virtualus bendravimas gali pakeisti tikrą emocinį kontaktą. Dėl to asmuo jaučiasi vienišas, praranda socialinius įgūdžius, vengia gyvo bendravimo.
- Miego sutrikimai: Mėlynoji ekrano šviesa slopina melatonino gamybą, trikdo paros ritmą ir apsunkina užmigimą. Be to, intensyvus informacijos srautas stimuliuoja smegenų veiklą, neleidžia nusiraminti prieš miegą.
- Akies nuovargis (angl. digital eye strain): Ilgas žiūrėjimas į ekraną be pertraukų sukelia akių sausumą, deginimą, neryškų matymą ir galvos skausmus.
- Sumažėjęs darbingumas ir produktyvumas: Nuolatinis dėmesio blaškymas ir impulsas tikrinti telefoną trukdo giluminiam darbui (angl. deep work). Tyrimai rodo, kad net ir trumpas telefono naudojimas vidury darbo užduoties reikšmingai pablogina našumą.
- Vaikų ir paauglių raidos sulėtėjimas: Ilgas ekranų naudojimo laikas siejamas su prastesniu kalbos vystymusi, dėmesio reguliavimu ir socialiniais įgūdžiais. Tai ypač svarbu ankstyvoje vaikystėje (iki 5 metų).
- Padidėjusi traumų rizika: Ėjimas ar važiavimas dviračiu su telefonu rankoje padidina eismo įvykių, suklupimų ar net kritimų riziką. Yra net terminas - „distracted walking“.
- Finansinis nuostolis: Priklausomybė nuo pirkimo programėlių ar socialinių tinklų reklamos gali skatinti impulsyvų vartojimą, perteklines išlaidas ir net skolas.
- Santykių konfliktai ir emocinis atsitraukimas: Partneriai dažnai patiria susvetimėjimą, jei vienas iš jų skiria daugiau dėmesio telefonui nei gyvam pokalbiui ar buvimui kartu.
- Savęs tapatumo susilpnėjimas (ypač paauglystėje): Nuolatinis savęs stebėjimas per socialinius tinklus, filtrų naudojimas ir „patiktukų” siekis gali lemti, kad žmogus ima vertinti save per kitų pritarimo prizmę, susilpnėja autentiškas savęs suvokimas.
Praktiniai Patarimai, Kaip Sumažinti Priklausomybę Nuo Telefono
Norint sumažinti priklausomybę nuo telefono, rekomenduojama laikytis šių praktinių patarimų:
Nustatyti ekrano laiką (screen time): Naudokite programėles arba telefono nustatymus, kad stebėtumėte, kiek laiko praleidžiate telefone ir kokiose programėlėse. Tai daryti Jums gali padėti:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- iOS: Screen Time
- Android: Digital Wellbeing
- Naudingos programėlės: Forest, Freedom, StayFocusd, Moment
Įsivardinti naudojimo tikslą: Paklauskite savęs: Kodėl dabar paėmiau telefoną? Ką noriu pasiekti? Skatinkite sąmoningą naudojimą, o ne automatinį tikrinimą be priežasties. Naudinga technika: „Pauzė + intencija“ prieš atrakindamas telefoną.
Atjungti nereikalingus pranešimus: Išjunkite „push“ pranešimus socialiniams tinklams, naujienoms, žaidimams. Kuo mažiau trukdžių - tuo mažiau pagundų. Palik tik svarbius (pvz., skambučiai, kalendorius).
Naudoti „grayscale“ (pilką ekraną) režimą: Spalvos ekranuose stimuliuoja smegenis. Perjungus ekraną į juodai baltą režimą - telefonas tampa mažiau patrauklus. Tai mažina emocinį prisirišimą ir norą vėl tikrinti.
Fiziniai atstumai - taisyklė: „iš akių, iš proto“: Laikykite telefoną ne šalia lovos, darbo stalo ar pietų metu. Geriau naudokite laikrodį vietoje telefono. Taip pat prieš miegą padėkite telefoną į kitą kambarį arba įjunkite „Flight Mode“ rėžimą.
Įtraukti telefonų laisvas valandas arba zonas: Sukurkite ritualus: be telefono pirmą valandą ryte ir paskutinę valandą vakare.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Šaltas Dušas - Dopamino Lygio Padidinimas:Ar žinojote, kad šaltas dušas arba ledinė vonia gali padidinti dopamino gamybą net iki 300%? Tyrimai rodo, kad šaltas vanduo gali padidinti dopamino kiekį organizme ir išlaikyti jį aukštą net iki 6 valandų.
Fizinis Aktyvumas - Paprastas Būdas Pakeisti Nuotaiką:Fizinis aktyvumas, net ir trumpas, kaip 5 minutės bėgimo ar 10 pritūpimų, gali padidinti laimės hormonų gamybą. Nors gali būti sunku pradėti, kasdienis fizinis aktyvumas padeda pakeisti neigiamus įpročius.Nauda:Gerina bendrą fizinę ir psichinę savijautąSuteikia energijos ir pagerina miegąPadeda kovoti su stresu ir nerimu
Kvėpavimo Praktikos - Natūralus Būdas Gerinti Savijautą:Kvėpavimo technikos gali padėti pakeisti nuotaiką ir netgi sukelti psichodelinį efektą, nes mūsų plaučiai yra didžiausias DMT gamintojas organizme. Taip, jūs galite natūraliai pagerinti savo savijautą be žalingų substancijų.Nauda:Gerina dėmesį ir koncentracijąPadeda atsikratyti stresoPalaiko emocinį balansą
Meditacija - Psichinės Sveikatos Stiprinimas:Meditacija yra puikus būdas sustiprinti savo protą ir kūną. Ji padeda kovoti su stresu, nerimu ir pagerina bendrą emocinę sveikatą. Pradėkite nuo kelių minučių per dieną ir pamatysite, kaip jūsų protas taps aiškesnis.Nauda:Stiprina psichinę sveikatąMažina stresą ir nerimąGerina koncentraciją ir savikontrolę
Kulinarija - Kūrybiškumo Išlaisvinimas:Virimas gali būti puikus būdas užimti protą ir išmokti naujų įgūdžių. Išbandykite naują receptą ir atraskite naują aistrą virtuvėje. Galbūt jūs net tapsite kulinarijos ekspertu?Nauda:Skatina kūrybiškumą ir saviraiškąGerina skonio suvokimą ir maisto ruošimo įgūdžiusTeikia pasitenkinimą ir pasididžiavimą
Pasivaikščiojimai - Atsipalaidavimas Gryname Ore:Pasivaikščiojimas yra paprastas būdas pakeisti nuotaiką ir išvalyti protą. Tai ne tik suteikia fizinio aktyvumo, bet ir padeda atsikratyti įtampos, mažina stresą ir pagerina bendrą savijautą.Nauda:Skatina fizinį aktyvumąGerina nuotaiką ir mažina stresąPalaiko bendravimą su kitais
Kūrybiniai Hobiai - Užsiimkite Kūryba:Jei manote, kad esate nekūrybingas, dabar puikus laikas atrasti naują hobį.
Socializacija - Susitikimai su Artimaisiais:Bendravimas su draugais ir artimaisiais gali padėti kovoti su priklausomybėmis. Skirkite laiko susitikimams, nes tikri pokalbiai ir prisiminimai gali sugrąžinti vidinį džiaugsmą.Nauda:Gerina emocinę gerovęSuteikia pasitikėjimo ir palaikymoSkatina sveikus socialinius ryšius
Naujos Žinios - Nuolatinis Mokymasis:Mokymasis naujų dalykų ne tik plečia akiratį, bet ir padeda užpildyti tuštumą, kurią jaučiate atsisakydami priklausomybių. Šiandien galite mokytis beveik bet ko nemokamai, internetu.Nauda:Plečia žinias ir įgūdžiusSkatina intelektinį augimąSuteikia pasitikėjimo savimi
Kompiuterinės Programos - Įgūdžių Ugdymas:Išmokti naudotis kompiuterine programa gali atverti daug naujų galimybių. Jei nesate susipažinę su grafiniu dizainu ar video montavimu, dabar galite pradėti mokytis ir net uždirbti papildomai.Nauda:Išmokite naujų įgūdžiųPadidina jūsų konkurencingumąPalaiko profesinį augimą
Užsienio Kalbos - Svarbi Žinios Šiuolaikiniame Pasaulyje:Užsienio kalbos mokymasis yra vienas iš geriausių būdų įgyti naujų įgūdžių ir praplėsti savo galimybes. Šiandien galite naudotis įvairiomis programėlėmis, kad išmoktumėte bet kurią kalbą.Nauda:Išplėtimas galimybes dirbti ir bendrauti su kitaisSkatina kultūrinį ir intelektualinį augimąGerina komunikacijos įgūdžius
Svajonės ir Hobiai - Pakeiskite Požiūrį į Gyvenimą:Niekada nevėlu pradėti užsiimti pomėgiu, kuris jus įkvepia. Atraskite savo senas svajones ir pradėkite juos įgyvendinti - ar tai būtų muzika, menas ar kažkas kito.Nauda:Padeda realizuoti asmenines svajonesSuteikia gyvenimui prasmę ir motyvacijąSkatina kūrybinę saviraišką
YouTube Kanalai ir Podcastai - Žinių Paieška:YouTube ir podcastai gali būti puikūs šaltiniai, norint išmokti naujų dalykų. Raskite kanalus, kurie skatina asmeninį tobulėjimą, ir klausykite jų reguliariai.Nauda:Padeda įgyti žinių ir įgūdžiųPlečia akiratį ir skatina saviugdos procesusSuteikia naudingų gyvenimo patarimų
Naujas Darbas - Karjeros Augimas:Jei norite pakeisti savo gyvenimą, kodėl gi neieškoti naujo darbo ar karjeros galimybės? Pasirinkite kryptį, kuri jus įkvepia, ir atverkite naujas duris.Nauda:Skatina profesinį augimąPadeda atrasti savo tikrąją aistrąDidina pasitenkinimą gyvenimu
Savipagalbos Knygos - Asmeninio Augimo Skaitymas:Savipagalbos knygos gali suteikti jums vertingų patarimų ir strategijų, kaip įveikti priklausomybę. Jos padės jums rasti pusiausvyrą ir suprasti, kaip pasiekti ilgalaikį pokytį.Nauda:Padeda įveikti gyvenimo iššūkiusSkatina asmeninį augimą ir savivertės didinimąSuteikia naudingų strategijų kovojant su priklausomybėmis
Susitarimai dėl laiko prie ekranų: Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.Svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienybės įpročius, tačiau pastebima, jog reiktų sunerimti, jeigu socialiniais tinklais naudojamės mokykloje, universitete ar darbe, vietoj to, kad studijuotumėme ar dirbtumėme, valgydami pietus ar vakarienę su šeima ar draugais. Galbūt metas atsijungti? Vis dažniau populiarėja draugų susibūrimai, kurių metu visi turi palikti išmaniuosius telefonus vienoje vietoje ir pasiimti juos tik išsiskirstant. Taisyklė „jokio telefono“ valgant vis dažniau atsiranda ir daugelio mūsų šeimose.
Specialistų Nuomonės Ir Patarimai
Prof. L. Bulotaitė sako, kad dauguma specialistų pripažįsta, jog priklausomybė nuo socialinių tinklų, žaidimų internete - didžiulė problema. Ji pastebėjo tai jau seniai, kai net nebuvo tokio pasakymo, bet jau tuomet į specialistus kreipdavosi jauni žmonės, taip pat vaikų tėvai su pagalbos prašymais. Pasak pašnekovės, oficialiai įtrauktos dvi priklausomybės, tai yra nuo azartinių žaidimų ir nuo žaidimų internete. Dėl visų kitų priklausomybių veiklų internete, kaip sako specialistai, dar nėra pakankamai duomenų, reikia atlikti daugiau tyrimų. Profesorė sako, kad jeigu mes kalbame apie priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų, tai tikslas yra svaiginimosi atsisakyti visiškai, o kalbant apie priklausomybę nuo interneto ir veiklų jame, nėra tokio tikslo, šiuolaikiniame pasaulyje būtų neįmanoma visiškai to atsisakyti. Anot profesorės, nuolatinį pornografijos žiūrėjimą internete irgi svarstoma priskirti prie elgesio priklausomybių.
Vytauto Didžiojo universiteto psichologas doc. dr. Visvaldas Legkauskas teigia, kad socialiniai tinklai kelia priklausomybę, nes juose galime patenkinti savo dėmesio ir pagarbos poreikį per specifines šių kanalų funkcijas (patiktukai, komentarai, pasidalijimai). Jeigu įkeliame kokį nors turinį ir jis sulaukia daug pozityvių reakcijų, gauname dopamino dozę.
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkas dr. A. Žiedelis teigia, kad per didelis socialinių tinklų vartojimas susijęs su neigiamomis pasekmėmis: apleidžiamos kitos gyvenimo sritys, padaugėja nerimo, depresyvumo simptomų, sumažėja savivertė.
I. Bimbirytė-Yun pataria neskubėti ištrinti savo socialinių tinklų profilių - pirmiausia tik išdiekite programėles iš savo telefono vienai dienai arba perkelkite jas į atskirą aplanką ir jomis nesinaudokite. Jei po dienos ar dviejų būtinai norėsite prisijungti, prieš atsidarydami feisbuką ar kitą socialinį tinklą nustatykite programėlės naudojimo laiko limitą.
Kaip Atpažinti Priklausomybę Nuo Socialinių Tinklų: Testas
JAV priklausomybių ligų centras 2021 m. pristatė testą, padedantį pačiam žmogui įvertinti, ar naudojimasis socialiniais tinklais kelia grėsmę jo psichikos sveikatai:
- Kiek laiko kasdien praleidžiate socialiniuose tinkluose?
- Nusifotografavote.
- Ar socialiniai tinklai jus blaško?
- Ar jaučiatės blogai, jei negalite prisijungti prie socialinių tinklų?
- Ar socialiniai tinklai trukdo jūsų darbui ar mokslams?
- Ar jaučiatės priversti nuolat tikrinti socialinius tinklus?
- Ar socialiniai tinklai pakeitė jūsų miego įpročius?
- Ar jaučiatės vieniši, kai nenaudojate socialinių tinklų?
- Ar jaučiatės, kad socialiniai tinklai turi neigiamą įtaką jūsų gyvenimui?
Atsakymų variantai:
A) Visiškai nesutinku.
B) Iš dalies nesutinku.
C) Nei sutinku, nei nesutinku.
D) Iš dalies sutinku.
E) Visiškai sutinku.
Rezultatų interpretavimas:
- Daugiausia atsakymų A - nepriklausomas.
- Daugiausia atsakymų B - protingas vartotojas.
- Daugiausia atsakymų C - laikinai įstrigęs naujienų sraute.
- Daugiausia atsakymų D - dalinai priklausomas.
- Daugiausia atsakymų E - priklausomas.
tags: #kaip #isigydyti #priklausomybe #nuo #socialiniu #tinklapiu