Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija, yra rimta ir vis labiau paplitusi visuomenės sveikatos problema. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami anoreksijos gydymo būdai, atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo diagnostikos iki psichologinių ir socialinių veiksnių.
Anoreksija: Apžvalga
Anoreksija yra valgymo sutrikimas, pasireiškiantis ekstremaliai žemu kūno svoriu, stipria baime priaugti svorio ir iškraipytu kūno suvokimu. Asmenys, kenčiantys nuo šio sutrikimo, dažnai mato save kaip per storus net ir būdami akivaizdžiai per liesi. Anoreksija gali pasireikšti bet kokio amžiaus ar lyties žmonėms, tačiau dažniausiai prasideda paauglystėje ar ankstyvame suaugusiųjų amžiuje ir dažniau paveikia moteris.
Anoreksijos Paplitimas ir Mirtingumas
Nervinė anoreksija yra mažiausiai paplitusi liga iš visų valgymo sutrikimų. Ja serga apie 1% žmonių. Pridėjus ir netipinius atvejus, paplitimas tarp jaunų moterų siekia apie 4-5%. Iš tikrųjų šie rodikliai gali būti ženkliai didesni, nes liga dažnai yra slepiama ir tikrai ne visais atvejais yra kreipiamasi pagalbos į specialistus. Ir nors nervinės anoreksijos paplitimas yra mažiausias iš visų valgymo sutrikimų, tačiau mirtingumas nuo jos, deja, yra aukščiausias iš visų pauglystės periodu patiriamų psichikos sutrikimų. Ilgą laiką, maždaug apie 20 metų trukusių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo nervinės anoreksijos siekia apie 10-13%. Jokia kita psichikos liga neturi tokio didelio mirčių skaičiaus.
Diagnostiniai Kriterijai
Kad būtų diagnozuota nervinė anoreksija, žmogaus simptomai turi atitikti tris pagrindinius kriterijus:
- Kūno svoris turi būti reikšmingai mažesnis už tą, kuris turėtų atitikti pagal amžių, lytį, vystymosi eigą ir fizinę sveikatą.
- Reikšmingai mažas kūno svoris yra apibražiamas kaip svoris, kuris skaičiuojant pagal kūno masės indeksą yra mažesnis už normalų. Tai yra mažesnis nei 18,5, o vaikams ir paaugliams - mažesnis nei minimalus reikalingas svorio prieaugis.
- Iškreiptas savo kūno svorio arba jo vaizdo suvokimas. Asmens savivertė didžiaja dalimi priklauso būtent nuo kūno svorio ir jo išvaizdos.
Anoreksijos Tipai
Yra skiriami du anoreksijos tipai:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti valgymo sutrikimus
- Ribojantis tipas: Per pastaruosius tris mėnesius asmuo neįsitraukia į pasikartojantį persivalgymo ar valymosi elgesį. T. y. nebuvo savaime sukeltas vėmimas ar netinkamas vidurių laisvinamųjų vaistų bei diuretikų vartojimas.
- Persivalgymo ir valymosi tipas: Žmogus per pastaruosius tris mėnesius pakartotinai įsitraukia į persivalgymo ir valymosi epizodus. Šiam tipui priskiriami ir tie pacientai, kurie nepatiria priepuolinių persivalgymo epizodų, bet reguliariai naudoja valymosi elgesį net ir po labai nedidelio maisto kiekio suvartojimo.
Tam tikru metu gali dominuoti kuris nors vienas iš tipų, o vėliau jį pakeičia kitas. Todėl jie svarbūs tik tam, kad galėtume apibrėžti, kokie paciento elgesio simptomai dominuoja šiuo metu.
Kūno Masės Indeksas ir Anoreksija
Anoreksijos sunkumo laipsnis suaugusiems yra pagrįstas kūno masės indeksu. Pasaulio sveikatos organizacija išskiria šias kategorijas:
- Lengva, kuomet kūno masės indeksas yra didesnis arba lygus 17.
- Sunki, kuomet kūno masės indeksas svyruoja tarp 15-16.
- Labai sunki, kuomet kūno masės indeksas mažesnis negu 15.
Kiti Elgesio Ypatumai
Kiti elgesio bruožai, siejami su nervine anoreksija, yra baimė valgyti viešose vietose, prie draugų ar artimų šeimos narių. Taip pat būdingas didelis noras kontroliuoti savo aplinką. Palyginti su asmenimis sergančiais ribojančio tipo nervine anoreksija, tiems, kuriems pasireiškia priepuoliniai persivalgymo epizodai ir po jų sekantis valymosi elgesys, yra būdingas didesnis impulsyvumas.
Anoreksijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Valgymo sutrikimo raidą veikia įvairūs veiksniai, įskaitant genetiką, aplinką ir asmenybės bruožus, pavyzdžiui, perfekcionizmą ar aukštą nerimo lygį.
Psichologiniai, Socialiniai ir Biologiniai Veiksniai
Anoreksijos išsivystymas yra sudėtingas procesas, kurį veikia įvairūs psichologiniai, socialiniai ir biologiniai veiksniai. Anoreksijos riziką žymiai didina tam tikri asmenybės bruožai ir psichologinės būklės. Dažniausiai tai yra didelis perfekcionizmas, aukštas nerimo lygis, žemas savęs vertinimas ir kontrolės poreikis. Asmenys, linkę į perfekcionizmą, gali matyti kūno svorį kaip būdą kontroliuoti savo gyvenimą ir siekti tobulumo. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje didelis dėmesys skiriamas išvaizdai ir lieknumui, žiniasklaida ir socialiniai tinklai gali turėti didelį poveikį asmenų suvokimui apie idealų kūno įvaizdį. Modeliai, aktoriai ir kiti vieši asmenys, kurie dažnai vaizduojami kaip itin liekni, gali skatinti nerealistinius kūno vaizdus ir skatinti valgymo sutrikimus. Nors konkrečios priežastys vis dar nėra visiškai suprantamos, moksliniai tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali žymiai prisidėti prie anoreksijos rizikos. Tyrimai parodė, kad valgymo sutrikimai gali slypėti šeimose, o tai rodo, kad genetinis polinkis gali vaidinti svarbų vaidmenį. Be to, hormoniniai ir neurocheminiai sutrikimai, įskaitant neurotransmiterių, tokie kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansą, taip pat gali turėti įtakos valgymo elgesiui ir nuotaikai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Anoreksijos Diagnostika
Anoreksijos diagnozė grindžiama tiek klinikiniais požymiais, tiek psichologiniais aspektais ir jos nustatymas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius tyrimus ir vertinimus.
Klinikiniai Požymiai
- Kūno masės indeksas (KMI): Anoreksija dažnai apibūdinama kaip per mažas KMI, kai suaugusiems žmonėms yra mažesnis nei 18,5. Vaikams ir paaugliams, augimo ir vystymosi metu, naudojami pritaikyti centilinės lentelės atsižvelgiant į amžių ir lytį.
- Somatiniai simptomai: Šie simptomai apima menstruacijų nebuvimą moterims, osteoporozę, anemiją, hipotermiją (žemą kūno temperatūrą), lėtą širdies ritmą, žemą kraujospūdį ir kitus organų funkcijų sutrikimus, kurie gali atsirasti dėl ilgalaikio mitybos nepakankamumo.
- Laboratoriniai tyrimai: Nors nėra specifinių laboratorinių testų, kurie tiesiogiai diagnozuotų anoreksiją, būtina atlikti kraujo tyrimus, elektrolitų lygio patikrinimus ir kitas analizes, kad būtų galima nustatyti galimas su maistingumo stoka susijusias problemas ir atmesti kitas sveikatos būkles.
Psichologiniai Aspektai
- Baimė priaugti svorio ar tapti storu: Ši baimė yra iracionali ir neadekvati, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra nepakankamo svorio. Ši baimė išlieka net ir tada, kai svoris krenta iki pavojingai žemų ribų.
- Kūno suvokimas: Asmenys, sergantys anoreksija, dažnai turi iškraipytą savo kūno vaizdą. Jie gali jausti, kad yra storesni, nei iš tikrųjų yra, nepriklausomai nuo objektyvaus svorio ar formos.
- Mitybos ir maisto vartojimo kontrolė: Obsesinis kalorijų skaičiavimas, vengimas tam tikro maisto produktų ar pernelyg griežtos dietos yra tipiški anoreksijos bruožai. Be to, gali pasireikšti kompulsinis sutrikimas, net esant dideliam nuovargiui ar sveikatos sutrikimams.
Papildomi Vertinimo Metodai
- Paciento istorija: Išsami paciento sveikatos ir elgesio istorija yra labai svarbi, įskaitant ankstesnius svorio pokyčius, valgymo įpročius, psichologinius sutrikimus ir šeimos narių sveikatos būklę.
- Psichologiniai testai ir skalės: Skalės, tokios kaip Eating Attitude Test (EAT) ar Eating Disorder Inventory (EDI), padeda įvertinti valgymo sutrikimų specifinius psichologinius aspektus ir elgesį.
- Komunikacija su specialistu: Šie pokalbiai gali atskleisti įtampą šeimos dinamikoje, tėvų elgesį, kuris gali turėti įtakos valgymo sutrikimams ir pateikti giluminį supratimą apie paciento socialinę aplinką.
- Dienoraščiai: Pacientų vedami maitinimosi ir fizinio aktyvumo dienoraščiai gali atskleisti modelius ir elgesio šablonus, kurie gali būti svarbūs diagnozuojant anoreksiją.
Anoreksijos Poveikis Kūnui ir Psichikai
Anoreksija yra sudėtingas valgymo sutrikimas, kuris ne tik rimtai veikia fizinę sveikatą, bet ir daro žymų poveikį psichikai.
Fizinis Poveikis
- Kūno masės ir figūros pokyčiai: Dėl nepakankamo maistinių medžiagų suvartojimo anoreksija sergantys asmenys patiria reikšmingą svorio kritimą, o tai gali sukelti pavojingai žemą kūno masės indeksą (KMI). Šis svorio netekimas dažnai lydi raumenų masės ir kaulų tankio mažėjimą, dėl ko padidėja osteoporozės ir lūžių rizika.
- Endokrininiai sutrikimai: Maistinių medžiagų trūkumas veikia hormonų, įskaitant lytinius hormonus ir streso hormonus, gamybą ir reguliaciją. Moterims gali dingti menstruacijos, o abiejų lyčių asmenims gali sumažėti libido.
- Metabolizmo lėtėjimas: Organizmas, reaguodamas į ilgalaikį maisto trūkumą, mažina savo bazinį metabolizmo greitį, kad išsaugotų energiją, kas gali sukelti hipotermiją (žemą kūno temperatūrą) ir nuolatinį nuovargį.
- Kardiovaskulinės sistemos problemos: Širdies raumuo gali susilpnėti dėl nepakankamo energijos ir baltymų suvartojimo, kas veda prie lėto širdies ritmo ir žemo kraujospūdžio. Ilgainiui tai gali sukelti rimtas širdies problemas, įskaitant širdies nepakankamumą.
Psichologinis Poveikis
- Smegenų funkcijos sutrikimai: Maistinių medžiagų, ypač gliukozės, trūkumas veikia smegenų funkciją. Tai gali pasireikšti koncentracijos stoka, atminties problemomis, sprendimų priėmimo sunkumais ir net psichoziniais simptomais.
- Nuotaikos svyravimai: Dėl hormoninių pokyčių ir nuolatinio streso dėl kūno įvaizdžio ir maisto suvartojimo, anoreksija dažnai susijusi su depresija, nerimu ir kitais nuotaikos sutrikimais.
- Obsesinis-kompulsinis elgesys: Anoreksija sergantys asmenys gali patirti obsesines mintis apie maistą, svorį ir kūno formą, o tai veda prie kompulsinio elgesio, pavyzdžiui, pernelyg dažno svėrimosi ar ekstremalių dietų laikymosi.
- Izoliacija ir socialinis atsiribojimas: Dėl padidėjusio susirūpinimo savo kūno svoriu ir figūra, taip pat dėl baimės būti vertinamiems arba suprasti neteisingai, asmenys, sergantys anoreksija, dažnai atsiriboja nuo socialinio gyvenimo. Tai gali sukelti socialinę izoliaciją, kuri dar labiau stiprina jaučiamą vienatvę ir depresiją.
- Savigrauža ir žemos savivertės jausmas: Daugelis sergančiųjų anoreksija kenčia nuo žemo savęs vertinimo, kuris gali būti susijęs su nuolatiniu nepasitenkinimu savo išvaizda ir kūno svoriu. Savigraužos jausmas gali didėti dėl nesugebėjimo atitikti savo ar kitų keliamus standartus.
- Atsiribojimas nuo realybės: Ilgalaikis maisto suvartojimo ribojimas gali sukelti nerealistinį požiūrį į savo kūną ir sveikatą, kuris veda prie atsiribojimo nuo realybės. Asmuo gali neigti bado jausmą, nepripažinti savo sveikatos problemų ar rizikos, kuri kyla dėl mitybos stokos.
Anoreksijos Gydymo Strategijos
Diagnozavus anoreksiją, svarbu pradėti kompleksinį gydymo planą, kuris apimtų tiek kūno sveikatos atstatymą, tiek psichologinę pagalbą.
Gydymo Principai
Gydymo strategijos turėtų būti pritaikytos individualiai, atsižvelgiant į paciento poreikius, psichologinę būklę ir socialinę aplinką. Tai apima:
- Mitybos terapija: Siekiama atkurti sveiką mitybos režimą ir stabilų svorį. Svario atstatymą turėtų stebėti dietologas. Kadangi nervine anoreksija sergančių asmenų skrandžio tūris būna gerokai sumažėjęs, rekomenduojama mitybą skatinti mažomis porcijomis, bet dažnesniais intervalais. Gydymo pradžioje rekomenduojama svorį didinti nuo pusės iki vieno kilogramo per savaitę. Per pirmą savaitę kūno svoris gali padidėti staiga dėl skysčių susikaupimo.
- Psichoterapija: Dažniausiai naudojama kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda pakeisti neigiamus įsitikinimus ir elgesį, susijusį su maistu ir kūno įvaizdžiu. Taip pat gali būti naudojamos kitos terapijos formos, pavyzdžiui, dialektinė elgesio terapija (DET) ar į šeimą orientuota terapija (ŠOT). Kognityvinė elgesio terapija yra veiksmingas nervinės anoreksijos gydymo būdas. Terapijos metu siekiama pakeisti elgesio ir mąstymo modelius, suformuoti tinkamus valgymo įpročius. Tyrimai įrodo kognityvinės elgesio terapijos efektyvumą nervinės anoreksijos gydymui suaugusiems ir paaugliams, esant ūmiam ar lėtiniam sutrikimo pasireiškimui.
- Farmakoterapija: Nors nėra specifinių vaistų anoreksijai gydyti, kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, skirti gydyti susijusius psichologinius sutrikimus, pvz., antidepresantai.
Komandinis Darbas ir Paciento Įsipareigojimas
Nervinės anoreksijos gydymo rezultatai didele dalimi priklauso nuo komandinio darbo kokybės. Komandą dažniausiai sudaro psichiatras, dietologas, psichologas arba psichoterapeutas, šeimos terapeutas, slaugytojas bei socialinis darbuotojas. Jie turi būti tinkamai apmokyti dirbti su valgymo sutrikimais. Būtina, kad visi komandos nariai suprastų psichologines pacientų problemas. Pacientai dažniausiai negiamai reaguoja į per daug griežtą ir reiklų personalą, tačiau tuo pačiu nesijaučia saugūs, jei nesukuriamos tam tikros ribos. Įsipareigojimas keistis, priimti atsakomybę, tikrai norėti, kad valgymas arba nevalgymo kontroliavimas daugiau nedominuotų kiekvieną gyvenimo akimirką, tikriausiai yra pati svarbiausia sveikimo sąlyga.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Papildomi Gydymo Būdai
Be pagrindinių gydymo būdų, gali būti taikomi ir papildomi metodai:
- Šeimos terapija: Jaunesniems pacientams, ypač tiems, kurie yra priklausomi nuo artimųjų ar globėjų, dažnai pasiteisina šeimos ar sisteminė terapija, įtraukiant visus kartu gyvenančius šeimos narius.
- Dialektinė elgesio terapija ar interpersonalinė psichoterapija: Kompleksiniais atvejais šalia kognityvinės elgesio terapijos galima rinktis tokias specializuotas psichoterapijos rūšis kaip dialektinė elgesio terapija ar interpersonalinė psichoterapija.
Paprastai priklausomai nuo ligos sunkumo laipsnio dažniausiai taikoma ilgalaikė vienerių ar dvejų metų trukmės terapija, kuomet prireikia maždaug 20-40 sesijų. Jų metu dirbama su paciento mintimis, emocijomis ir elgesio eksperimentais. T.y. Taip pat taikoma daugybė įvairių metodikų, kurios augina pacientą kaip asmenybę, didina jo psichologinį lankstumą bei atsparumą.
Hospitalizacija
Neretai anoreksijos gydymas ambulatoriškai tampa neįmanomas, nes žmogaus organizmas yra pernelyg išsekęs. Juolab, kad dėl šios ligos pažeidžiami ir kiti žmogaus organai. Gulti į ligoninę būtina tuomet, jei per trumpą laiką netenkama ketvirtadalio savo svorio arba suaugusio žmogaus kūno masės indeksas nesiekia 16. Tuomet gali pasireikšti ir širdies ritmo sutrikimai. Dėl pernelyg mažo svorio ir išsekusio organizmo didėja grėsmė susirgti infekcinėmis ligomis. Nervine anoreksija sergantį žmogų gali pulti depresija, kilti mintys apie savižudybę. Nervinė anoreksija yra viena iš tų ligų, kurioms gyti kartais pasitelkiama net ir priverstinė hospitalizacija.
Odos Pažeidimų Gydymas
Odos sausumas (kserozė) - būdinga iki 70% pacientų, sergančiųjų nervine anoreksija. Odos paviršiniame sluoksnyje sumažėja lipidų, pastebima po 4 sav. Karotenoderma - geltona spalva/pakitusi pigmentacija odoje, sukietėjusioje sluoksniu. Metabolizmo sutrikimas (vitamino A, lipidų), hipotirozė. Dieta, turinti daug morkų ir kitų mažai kaloringų daržovių, gausių beta-karoteno. Lanugo s. vilnoniai plaukai - ploni, pūkuoti, šviesūs plaukeliai ant nugaros, pilvo ir rankų. Padeda atpažinti nervinę anoreksiją jaunų pacientų populiacijoje. Niežulys - būdinga nervinei anoreksijai, pakitęs jutimų suvokimas dėl psichinės būklės sutrikimo. Krumplių nuospaudos (“Russell” požymis) - labai aiškus, bet retas valgymo sutrikimų simptomas. Būdingos nuospaudos dominuojančios rankos krumpliuose dėl dažno rankos kišimo į burną. Trichotilomanija (plaukų rovimasis) - nenumaldomas įprotis rautis plaukus, sukeliantis nuplikimą. Būdingos sritys: kaktos, viršugalvio, smilkinių, kartais antakiai ir blakstienos. Dirbtinis dermatitas - psichiatrinio sutrikimo išraiška odoje. Sukelia dažnas tyčinis odos traumavimas. Pacientai negali paaiškinti pažeidimų atsiradimo aplinkybių. Odos pažeidimai dažniausiai išnyksta atsistačius normaliai kūno masei. Pagrindinės ligos (valgymo sutrikimo) gydymui reikalinga multidisciplininė komanda: dietologo, psichiatro priežiūra, medikamentinis gydymas ir taip pat psichoterapeuto konsultacijos - šeimos terapija bei individuali terapija (pirmo pasirinkimo kognityvinė elgesio terapija).
Anoreksijos Prevencija
Anoreksijos prevencija yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias strategijas ir intervencijas, skirtas sumažinti riziką susirgti anoreksija. Vienas iš svarbiausių anoreksijos prevencijos aspektų yra švietimas apie sveiką mitybą ir teigiamą kūno įvaizdį. Mokyklose ir bendruomenėse reikėtų vykdyti programą, kuri moko jaunus žmones vertinti sveikatą ne pagal išvaizdą, o pagal fizinę savijautą ir funkcionavimą. Svarbu skatinti atvirą ir palaikomą bendravimą šeimoje ir mokykloje. Įtraukimas į sporto ir menų veiklas gali padėti stiprinti savivertę ir sumažinti stresą, kuris yra vienas iš rizikos veiksnių. Gydytojai, mokytojai ir kiti specialistai, dirbantys su jaunimu, turėtų būti mokomi atpažinti anoreksijos pradžios požymius ir suteikti tinkamą intervenciją. Ankstyva psichologinė intervencija gali padėti užkirsti kelią anoreksijai, ypač asmenims, kurie patiria didelį stresą, turi žemą savivertę ar jaučia spaudimą dėl savo išvaizdos. Bendruomenės lygiu būtina organizuoti renginius ir kampanijas, kurios skatina visuomenės sąmoningumą apie valgymo sutrikimus.
Kaip Padėti Sergančiajam Anoreksija?
Norint padėti anoreksija sergančiam asmeniui reikia supratimo, kantrybės ir aktyvaus įsitraukimo:
- Klausykitės. Išklausykite sergantįjį be teisimo ar kritikos.
- Skatinkite kreiptis pagalbos.
- Būkite kantrūs.
- Venkite spaudimo. Nespauskite žmogaus valgyti ar keisti savo elgesį.
- Švieskite save.
Anoreksija ir Bulimija: Palyginimas
Nors anoreksija ir bulimija yra skirtingi valgymo sutrikimai, jie dažnai būna susiję. Bulimijai būdingi pasikartojantys persivalgymo priepuoliai ir kompensacinis elgesys (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas ir kt.), o anoreksijai - griežta maisto kontrolė ir nuolatinis noras numesti svorio. Kai kuriais atvejais vienas žmogus gali sirgti abiem ligomis, o tai dar labiau apsunkina gydymą.
Pasekmės ir Prognozės
Ilgalaikiai padariniai gali apimti osteoporozę, širdies ligas, reprodukcinės funkcijos sutrikimus ir nuolatinį imuninės sistemos nusilpimą. Be to, gali sutrikti hormonų pusiausvyra, o kai kuriais atvejais dėl ilgalaikės nepakankamos mitybos atsiranda negrįžtami organų pažeidimai. Taip, visiškas pasveikimas įmanomas, tačiau tam reikia laiko, specialistų pagalbos ir nuolatinės paramos iš artimųjų. Svarbu, kad sergantysis nuolat stebėtų savo emocinę būklę ir būtų pasirengęs ieškoti pagalbos atkryčio atveju. Šis valgymo sutrikimas gali stipriai paveikti žmogaus fizinę sveikatą, emocinę būklę, socialinius santykius ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis. Sergantieji dažnai susiduria su nuolatiniu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu ir socialine izoliacija.
tags: #kaip #issigydyti #anoreksija