Autizmas yra sudėtingas vystymosi sutrikimas, kurio priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Vis dėlto, mokslininkai nuolat ieško sąsajų tarp įvairių faktorių ir autizmo diagnozės, siekdami padėti tėvams sumažinti riziką. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius tyrimus ir pateiksime patarimus, kaip elgtis nėštumo metu ir po jo, kad sumažintumėte autizmo riziką.
Tarpas tarp nėštumų: optimalus laikas
Tyrimai rodo, kad tarpas tarp nėštumų gali turėti įtakos vaiko autizmo rizikai. Kalifornijos Kaiser Permanente tyrimų centro mokslininkai nustatė, kad vaikams, kurie buvo pradėti praėjus mažiau nei dvejiems metams arba daugiau nei šešeriems metams po vyresnio vaiko gimimo, gresia didesnė autizmo rizika.
- Mažesnis tarpas: Gali būti siejamas su mažesniu folio rūgšties kiekiu moters organizme, o ši rūgštis yra būtina vaisiaus smegenų vystymuisi.
- Didesnis tarpas: Gali būti susijęs su nevaisingumo problemomis, kurios taip pat gali būti svarbus autizmo veiksnys.
Todėl rekomenduojama planuoti nėštumą taip, kad tarpas tarp gimdymų būtų nuo dvejų iki šešerių metų.
Vaistai nuo depresijos nėštumo metu: rizika ir nauda
Monrealio universiteto tyrimas parodė, kad antidepresantų vartojimas antro ir trečio nėštumo trimestro metu gali padidinti autizmo riziką būsimam kūdikiui. Tačiau Nacionalinė autizmo draugija pabrėžia, kad rizika palyginti nedidelė.
Daugumai nėščiųjų nerekomenduojama vartoti antidepresantų, išskyrus labai rimtus atvejus, kai didelė depresijos ar kitų psichinių ligų rizika. Tokiais atvejais vaistų vartojimo nauda gali pranokti riziką. Svarbu pasitarti su gydytoju ir įvertinti galimą riziką bei naudą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Nutukimas ir diabetas: didesnė rizika
Naujas Johno Hopkinso universiteto tyrimas parodė, kad vaikams, kuriuos pagimdė antsvorio turinčios moterys, sergančios diabetu (prieš pastojant arba nėščiųjų diabetu), gresia didesnė autizmo rizika. Tyrimas taip pat parodė, kad nėščiųjų diabetas kelia didesnę riziką nei diabetas, diagnozuotas prieš nėštumą.
Nutukimas ir diabetas laikomi rimtu pavojumi nėščioms moterims, todėl svarbu rūpintis savo sveikata, subalansuotai maitintis ir reguliariai sportuoti.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKVS): galimas ryšys
Švedijos Karolinska instituto tyrimas parodė, kad vaikams, kurių motinoms buvo diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas, gresia didesnė autizmo rizika. PKVS sergančių moterų organizme yra daugiau androgenų - lytinių hormonų, atsakingų už vyriškų bruožų susiformavimą. Manoma, kad androgenų poveikis ankstyvame amžiuje gali didinti autizmo riziką.
Vis dėlto, reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima nuodugniau ištirti genetinį ryšį tarp PKVS ir autizmo. Taip pat įtariama, kad didesnę autizmo riziką gali sąlygoti medžiagų apykaitos problemos, kurias sukelia PKVS.
Pagalbinis apvaisinimas (IVF): ne tiesioginė priežastis
Kolumbijos universiteto tyrėjai teigia, kad vaikams, kurie buvo pradėti su reprodukcinių technologijų pagalba, dažniau diagnozuojamas autizmas. Tačiau, pasak tyrėjų, autizmo riziką padidina ne pati procedūra, bet daugiavaisio nėštumo rizika ir kiti veiksniai, susiję su nevaisingumo gydymu.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Šiuo metu vaisingumo specialistai rekomenduoja implantuoti tik vieną kiaušinėlį, kad sumažėtų daugiavaisio nėštumo tikimybė, nes toks nėštumas gali sukelti komplikacijų.
Preeklampsija: įtaka vaisiaus smegenų vystymuisi
Preeklampsija yra nėštumo komplikacija, kuriai būdingas aukštas kraujospūdis ir baltymai šlapime. Kalifornijos universiteto - Davis MIND instituto tyrimas parodė, kad preeklampsija gali padidinti autizmo riziką.
Pagrindinė priežastis yra problemos su placenta. Sergant preeklampsija, apribojamas deguonies ir maistinių medžiagų patekimas į vaisiaus organizmą, nes į placentą patenka mažiau motinos kraujo, todėl tai veikia vaisiaus smegenų vystymąsi.
Tyrimas taip pat parodė, kad kuo stipriau moteriai pasireiškia preeklampsija, tuo didesnė rizika, kad jos vaikui bus diagnozuotas autizmas.
Autizmo požymiai: kada sunerimti?
Autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Svarbu atkreipti dėmesį į galimus požymius ir laiku kreiptis į specialistus. Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri padeda identifikuoti autizmui būdingus bruožus:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Socialinės sąveikos sutrikimas: Vaikas nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų - kūno kalbos, veido išraiškos.
- Komunikacijos sutrikimas: Vaikas nekalba arba kalba mažai, sunkiai supranta kitų kalbą, nekartoja žodžių ar frazių.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas: Vaikas kartoja tuos pačius veiksmus, domisi tik viena sritimi, sunkiai prisitaiko prie pokyčių.
Jeigu vaikui pasireiškia keli autizmui priskiriami bruožai, verta pasikonsultuoti su specialistais.
Nacionalinė autizmo konferencija: dalijimasis patirtimi
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ organizuoja Nacionalinę autizmo konferenciją, kurioje ekspertai dalijasi įžvalgomis ir patirtimi. Konferencijos metu nagrinėjamos įvairios temos, susijusios su autizmu, įskaitant iššūkių keliantį elgesį ir jo priežastis.
Pasak specialistų, iššūkių keliantis elgesys dažnai yra susijęs su nesuprastais poreikiais, komunikacijos problemomis, susikaupusią įtampa ir kitais faktoriais. Svarbu suprasti tokio elgesio priežastis ir bandyti jų išvengti.